Post on 08-Jul-2022
1
UNIVERSIDAD MAYOR DE SAN ANDRES
FACULTAD DE HUMANIDADES Y CIENCIAS DE LA EDUCACIÓN
CARRERA DE LINGÜÍSTICA E IDIOMAS
LÉXICO SEMÁNTICO AYMARA DE LA VESTIMENTA
ORIGINARIA EN LAS AUTORIDADES DEL MUNICIPIO
JESÚS DE MACHACA
TÉSIS PARA OPTAR EL GRADO DE LICENCIATURA EN LINGÜÍSTICA E IDIMAS
MENCIÓN – AYMARA
POSTULANTE: Univ. ZULMA CHOQUE CALLE
TUTOR: Mg. Sc. SOTERO AJACOPA PAIRUMANI
LA PAZ - BOLIVIA
2016
2
DEDICATORIA
El presente trabajo de investigación va dedicado con mucho
cariño al pueblo Aymara, a mi querido papá Mario Choque
Rosa, a mi mamá María Elena Calle, hermanos/as y amigos/as,
quienes me brindaron apoyo incondicional y permanente
durante el proceso de mi trabajo de investigación.
3
AGRADECIMIENTO
Con profundo reconocimiento agradezco a los señores catedráticos de la carrera
de Lingüística e Idiomas de la Facultad de Humanidades y Ciencias de la
Educación “Universidad Mayor de San Andrés” quienes me brindaron
conocimientos muy primordiales durante el proceso de mi formación académica
y profesional. En particular un especial agradecimiento a Mg. Sc. Sotero Ajacopa
Pairumani por su buena predisposición para guiar el presente trabajo de
investigación. Por otro lado, también agradezco a los comunarios de diferentes
comunidades del municipio Jesús de Machaca, quienes hicieron posible en
facilitar informaciones necesarias para mi trabajo de investigación.
4
ABREVIATURAS Y SIMBOLOS
Adj. Adjetivo
Ent. Entrevistador
Inf. Informante
L1 Lengua materna
L2 Segunda lengua
S Sustantivo
V Verbo
Signo utilizado en remplazo de un lexema
Signo de corchetes que marca sinónimo de un lema
V.O. Versión original
V.C. Versión corregida
V.T. Versión traducida
CITAS PARA INDICAR LA ENTREVISTA EN EL ANEXO
Inf. 1 M: Pag.6 P2
Inf. Informante
1 Indica el número de informante
M Letra que empieza el nombre del entrevistado/a
Pag.6 Número de página seleccionado
P2 Párrafo seleccionado
5
I N D I C E
CAPÍTULO I
INTRODUCCIÓN
1.1 Introducción……………………………………………………………
1.2 Planteamiento del Problema……………………………..……………
1.1.1Formulación Del Problema……………...………………….………
1.3 Delimitación del Problema………………………………………….…
1.4 Objetivos…………………………………………………………….…
1.4.1 Objetivo General……………………………………………………
1.4.2 Objetivo Especifico…………………………………………………
1.5 Justificación…………………………………………………………….
CAPITULO II
CONTEXTO GEOGRÁFICO DEL LUGAR DE ESTUDIO
2.1 Contexto Geográfico……………………………………………………
2.2 Población……………………………………………………………....
2.3 Lengua…………………………………………………………………
2.4 Cultura…………………………………………………..…………….
2.5 Organización Social………………………….………..………………
CAPITULO III
MARCO TEÓRICO
3.1 Semántica…………………………………………………………….
3.2 Significado ……………………………………………….…………...
3.2.1 Significado Denotativo ……………………………………..………
1
5
8
8
9
9
10
10
12
13
13
13
14
16
18
19
6
3.2.2 Significado Connotativo………………….………………………....
3.3 Significante…………………………….……………………………….
3.4 Cambios Semánticos………………………………………..…..………..
3.5 Léxico……………………………..……….…………………………...
3.6 Referencia……………………………………………………………….
3.7 Forma………...………………………… ………………………….......
3.8 Sentido ……………….…………………………………………………
3.9 Semántica Aymara……………………………………………..…….....
3.10 Lexicografía……………………………………………………….….
CAPÍTULO IV
FUNDAMENTO METODOLÓGICO
4.1 Etnografía como método de la investigación cualitativa……………….
4.2 Técnicas e instrumentos para la recolección de datos………………
4.2.1 Observación Participativa……………………………………...…
4.2.1 Entrevista…………………………………………………………
4.2.1.1 Entrevista personal ………………………………………….....
4.3 Universo……………….………………………………………….…..
4.4 Muestra………………..……………………………………………...
CAPÍTULO V
EXPRESIÓN SEMÁNTICA E INTERPRETACIÓN DE DATOS
5.1 Léxico aymara de la Vestimenta de la Autoridad del Municipio Jesús
de Machaca……………………………………………………………
5.1.1 Léxico aymara de la Vestimenta del Mallku Awki…………..….….
5.1.1.1 Ch’utuqa………………………………………………………….
5.1.1.2 Lluch’u……………………………………………………………
19
20
21
22
23
24
24
25
26
30
32
32
33
34
34
35
38
39
40
40
7
5.1.1.3 Rimanasu……………………………………………………….
5.1.1.4 Santu Cristu…………………………………………………….
5.1.1.5 Qhawillu………………………………………………..............
5.1.1.6 Punchu………………………………………………..……….
5.1.1.7 Allmilla……………………………………………………......
5.1.1.8 Lasu………………………………………………………..…...
5.1.1.9 Wara……………………………………………………….......
5.1.1.10 Ch’uspa…………………………………………………........
5.1.1.11 Phuntillu………………………………………………...........
5.1.1.12 Kalsita……………………………………………………...…..
5.1.2 Léxico aymara de la vestimenta de la Mallku Tayka…………….….
5.1.2.1 Qiqilu………………………………………………………..…..
5.1.2.2 Phalt’a…….…………………………………………………….....
5.1.2.3 Miralla……………………………………………………...……
5.1.2.4 Awayu…………………………………………………….….....
5.1.2.5 Jawuna…………………………………………………….……
5.1.2.6 Inkqhar Tari…………………………………………….……
5.1.2.7 Piras Tari……………………………………………….…........
5.1.2.8 Pullira………………………………………………………......
5.1.3 Léxicos que se comparten en la vestimenta del Mallku Awki
y Mallku Tayka…………………………………………………….
5.1.3.1 Q’ipi……………………………………………………………
5.1.3.2 Riyachinu……………………………………………….........
5.1.3.3 Wiskhu………………………………………………….……
5.1.3.4 Saltan isinaka…………………………………………….…….
5.2 Análisis semántico de la vestimenta originaria de las Autoridades……
5.2.1 Análisis semántico de la vestimenta del Mallku Awki………...............
5.2.1.1 Ch’utuqa………………………………………………….………
5.2.1.2 Lluch’u…………………………………………………………….
41
42
42
43
44
45
46
46
47
48
48
49
50
50
51
52
52
53
53
54
54
55
56
56
57
58
59
61
8
5.2.1.3 Rimanasu…………………………………………………….........
5.2.1.4 Santu Cristu……………………………………………….…….
5.2.1.5 Qhawillu ………………………………………………………..
5.2.1.6 Punchu ………………………………………………………….
5.2.1.6.1 Wayrur Punchu …………………………………………….
5.2.1.6.2 Chinchill Punchu…………………………………..………..
5.2.1.7 Allmilla……………………………………………………….....
5.2.1.8 Lasu……………………………………………………….…......
5.2.1.9 Wara……………………………………………………………..
5.2.1.10 Ch’uspa…………………………………………………………
5.2.1.11 Phuntillu………………………………………………………..
5.2.1.12 Kalsita………………………………………………………….
5.2.2 Análisis semántico de la vestimenta de la Mallku Tayka……............
5.2.2.1 Qiqilu…………………………………………………...……….
5.2.2.2 Phalt’a………….…………………………………….……….
5.2.2.3 Miralla…………………………………………………………..
5.2.2.4 Awayu.…………………………………………………………..
5.2.2.4.1 Ch’iyar Awayu ……………………………………………..
5.2.2.4.2 Chinchill Awayu…………………………………………….
5.2.2.5 Jawuna………………………………………………………….
5.2.2.6 Inkqhar Tari…………………………………………………….
5.2.2.7 Piras Tari………………………………………………………..
5.2.2.8 Pullira……………………………………………………….......
5.2.3 Análisis semántico de prendas que se comparten en la vestimenta
del Mallku Awki y Mallku Tayka………………………………...
5.2.3.1 Q’ipi………………………………………………………...……
5.2.3.1.1 Mallku Awk q’ipi……………………………………..……..
5.2.3.1.2 Mallku Tayk q’ipi……………………………………………
5.2.3.2 Riyachinu……………………………………………......………
63
65
68
71
74
77
79
81
84
88
91
93
95
96
99
101
102
105
107
109
111
113
116
118
118
118
121
123
9
5.2.3.3 Wiskhu…………………………………………………….........
5.2.3.4 Saltan isinaka…………………………………………................
5.3 Componentes Semánticos de la Vestimenta Originaria de las
Autoridades……………………………………………………………
5.4 Lexicografía de la Vestimenta Textil de las Autoridades………….…
CAPÍTULO VI
CONCLUSIÓN Y RECOMENDACIÓN
6.1 Conclusión……………..……………………………………………...
6.2 Recomendación…………………………………………………............
Bibliografía…………………………………………………………...……..
Anexos……………………………………………………………………….
Anexos 1……………………………………………..…………………..…...
Anexos 2………………………………………………...……………………
126
127
130
137
143
147
148
i
ii
iii
10
R E S U M E N
LÉXICO SEMÁNTICO AYMARA DE LA VESTIMENTA ORIGINARIA DE
LAS AUTORIDADES DEL MUNICIPIO JESÚS DE MACHACA
El presente trabajo de investigación tiene como objetivo, el estudio de Léxico
Semántico de la Vestimenta originaria de las Autoridades de Municipio Jesús de
Machaca de la Provincia Ingavi del Departamento de La Paz, ya que la cultura Aymara
es inmensa en su sabiduría, es por eso, que se tomó una de ellas, como es la vestimenta
de las Autoridades, los cuales manifiestan su significado denotativo y connotativo según
el contexto. La vestimenta en conjunto connota el significado representativo de una
Autoridad distinto a otros.
Para alcanzar a los objetivos se enmarca en la etnografía como método de investigación
cualitativa, la cual, se considera adecuada para describir la vestimenta de las
Autoridades del lugar de estudio.
Se establece que cada uno de los atuendos de la Autoridad del Municipio Jesús de
Machaca tiene sus significados muy importantes en el contexto del estudio, tenemos
como más resaltantes a los siguientes ejemplos: Wayrur Punchu connota el significado
de luto y sangre por la sublevación y masacre de lugar en un 12 de marzo de 1921;
Riyachinu expresa el significado de bienestar de toda la población, unión de los
habitantes y abundancia económico y producción alimentaria.
11
CAPÍTULO I
INTRODUCCIÓN
1.1 Introducción
Bolivia es un Estado plurinacional, multicultural, plurilingüe; actualmente con treinta y
seis étneas o Naciones y Pueblos Indígenas Originarios Campesinos, reconocidos en la
Constitución Política del Estado. En este sentido, la cultura aymara es una de las más
importantes y con amplia sabiduría científica; su presencia se expande en muchas
regiones altiplánicas y en otras regiones de diferentes departamentos del Estado
Plurinacional, no solo en Bolivia, también en otros países como en el norte de Chile, sur
del Perú y otros.
Por otro lado, la educación en la sociedad boliviana se plantea intracultural, intercultural
y plurilingüe, en donde se incorporan los saberes, conocimientos e idiomas de las
Naciones y Pueblos Indígenas Originarios Campesinos. De tal manera, resaltamos que
en la ley de educación Avelino Siñani – Elizardo Pérez del capítulo III, articulo siete nos
menciona que: la educación debe iniciarse en la lengua materna; es decir, si la primera
lengua es aymara u otra lengua originaria la lengua materna debe ser esa lengua y como
segunda el castellano; y si en poblaciones o comunidades predomina el castellano se
debe tomar como primera lengua el castellano y una lengua originaria como segunda
lengua, ésto se debe dar en todo el sistema educativo.
12
Por historia sabemos que los aymaras han mantenido la particularidad y la identidad de
su cultura en medio de conquistas, humillaciones, servidumbres y todo lo que otros
pueblos han sido impuestos. Actualmente, los aymaras en su mayoría viven con la
agricultura, ganadería y vendiendo sus productos en áreas urbanas.
Asimismo, la lengua aymara se localiza fundamentalmente en los departamentos de La
Paz, Oruro y Potosí. En La Paz lo encontramos en las provincias: Murillo, Omasuyos,
Pacajes, Camacho, Muñecas, Larecaja, Franz Tamayo, Ingavi, Loayza, Inquisivi, Los
Andes, Aroma, Manco Capac, Gualberto Villaroel y José Manuel Pando. En Oruro, la
lengua es hablada en las provincias del Cercado, Carangas, Sajama, Litoral, L. Cabrera,
Atahualpa, Mejillones, Saucarí, Tomás Barrón, Sud Carangas, Nor Carangas y San
Pedro de Totora. Finalmente, en Potosí se lo encuentra en la provincia de Daniel
Campos. A todo ello habría que añadir las provincias de Ayopaya y Tapacarí del
departamento de Cochabamba Albó, (1995) op. cit. por R. Cerron Palomino, (2000: 68).
La lengua aymara por su característica pertenece a la familia lingüística aglutinante,
además, es sufijante; actualmente se lo llama sintético o polisintético y está sometido a
determinadas estructuras gramaticales, semánticos y fonológicos. Para Layme, según
sus características es una lengua sufijante, tomando como ejemplo: utajankaskiwa =
‘está en mi casa’. En esta lengua no hay prefijos, no hay artículo y las conjunciones no
funcionan como en la lengua española. La base de la oración aymara es el ordenamiento
de raíces más sufijos.
13
En ese sentido, el presente trabajo de investigación cualitativa se realiza en las
comunidades: Yauriri Unificada, Jesús de Machaca, Kalla Baja y Sullkatiti Titiri, con las
Autoridades originarias; es decir, Mallku Awkis, Mallku Taykas y comunarios de las
mismas, la investigación se realiza sobre el LÉXICO SEMÁNTICO AYMARA DE LA
VESTIMENTA ORIGINARIA DE LAS AUTORIDADES, para el conocimiento de
todo el pueblo aymara, se concientizó acerca de la cultura y sabiduría ancestral y la
revalorización de las mismas, no solo con personas mayores, sino también con los
jóvenes de la generación actual.
El propósito fundamental de este trabajo de investigación es realizar una descripción
profunda de los significados semánticos de la Vestimenta Originaria de las Autoridades,
es decir, qué significados denotativos y connotativos demuestran los atuendos de las
Autoridades mediante los saberes, valores y conocimientos aymaras desde la vivencia
propia de los Mallku Awkis y Mallku Taykas, el valor denominativo que anuncia en el
saber local.
También, se pudo constatar que la población de las mencionadas comunidades tienen
interés de rescatar, revalorizar y revitalizar los saberes, valores y conocimientos
culturales de nuestra sociedad andina, de tal manera, que estos saberes no solo quedarían
en la oralidad o teniendo solamente en las tradiciones orales que pasan de generación en
generación, sino, es menester escribir textos, realizar investigaciones de manera escrita
14
sobre los conocimientos científicos de los aymaras para evitar la desvalorización y
desaparición de las mismas.
Este trabajo de investigación está constituido por seis capítulos, dentro de ellos contiene
diferentes puntos: el primer capítulo consta de la introducción donde se argumenta de
manera general acerca de la presente investigación; planteamiento de problema en donde
se enfatiza el problema del estudio, en este caso, la pérdida paulatina de los significados
semánticos de la Vestimenta de las Autoridades del Municipio Jesús de Machaca;
objetivos, el propósito general es el estudio del léxico semántico de la vestimenta de las
Autoridades; delimitación, en éste punto se limita a estudiar solamente en cuatro
comunidades; justificación, de manera que el presente trabajo de investigación
contribuye en gran manera a la lengua y cultura aymara.
Como segundo capítulo consta de una breve historia a cerca del Municipio Jesús de
Machaca, lugar de investigación.
El tercer capítulo posee la parte teórica de la investigación, denominado marco teórico
basado en diferentes autores con relación al objeto de investigación, es decir, se cita a
algunos postulados conocedores de la semántica, léxico, lexicografía, en la cual, está
basado solamente en léxicos con relación a la indumentaria de las Autoridades aymaras
del nunicipio Jesús de Machaca.
15
El cuarto capítulo contiene la metodología utilizada durante el proceso de investigación
y con los mismos se logra alcanzar el objetivo del estudio de Léxico Semántico Aymara
de la Vestimenta Originaria de las Autoridades. Por otro lado, también se menciona a
algunos autores de diferentes textos, los cuales nos ayuda comprender de manera amplia
a cerca del enfoque metodológico.
En el quinto capítulo se hace referencia a la parte de análisis semántico e interpretación
de datos obtenidos de los informantes, en la cual, se analiza detalladamente la carga
semántica que expresa la vestimenta de las Autoridades.
Finalmente, el sexto capítulo consta de la conclusión del mencionado trabajo de
investigación y la recomendación correspondiente. En este sentido, este parámetro guía
de manera exitosa para la culminación del objeto de estudio.
1.2 Planteamiento del Problema
Bolivia multicultural y plurilingüe, en la cual, los conocimientos científicos que tienen
los aymaras están sumamente relacionados con la naturaleza, agricultura, vivencia entre
otros. Es asi, que el aymara es una cultura que carece de ciertos estudios semánticos
como es el caso de la Vestimenta Originaria de las Autoridades, en este sentido, cuenta
con muy pocos textos escritos sobre saberes, valores y conocimientos de los diferentes
temas que se practican en el contexto local, sin embargo, estos saberes se pueden
estudiar desde el punto de vista lingüístico.
16
Aunque, la sabiduría ancestral está expresada en mitos, dichos, leyendas, cuentos,
refranes entre otros, además, los conocimientos aymaras están estrechamente ligados a la
práctica cultural y cotidiana. En este sentido, el contexto de la Vestimenta Originaria de
las Autoridades tiene mucha importancia en sus significados, algunos de ellos no son
conocidos en otros contextos. Sin embargo, el presente estudio señala sobre los saberes
y significados de la vestimenta utilizada por las Autoridades del Municipio Jesús de
Machaca.
Los saberes, valores y conocimientos de algunos temas importantes del pueblo aymara
como los símbolos y significados de la vestimenta de las Autoridades se han perdido
paulatinamente, por falta de investigaciones, textos escritos, por no transmitir
permanentemente y de manera detallada a nuevas generaciones, puesto que, hasta la
actualidad este tipo de conocimientos siempre se transmitió a pocas personas de forma
oral de generación en generación. Antiguamente, el Mallku Awki y la Mallku Tayka era
estricta en la vestimenta originaria, elaborados por ellos mismos; es decir, tejidos de lana
de oveja, llama, alpaca. Además, la vestimenta que ellos llevaban era muy respetada y
valorada, asimismo, tenía una relación seria con el entorno de la naturaleza como un
deber en la comunidad, como un empoderamiento social, político y cósmico.
Por estas circunstancias, los jóvenes en la actualidad no conocen en su totalidad los
significados de la Vestimenta de las Autoridades, algunos conocedores del tema no
transmiten a nuevas generaciones estos saberes, valores y conocimientos, incluso se ha
17
limitado a clanes familiares. Por otro lado, es mucho la influencia de la cultura
occidental a la cultura aymara, los mismos comunarios emigrantes a las ciudades ya no
toman mucha importancia la sabiduría ancestral, en éste caso los significados de la
Vestimenta de las Autoridades entre otros. Por otro lado, las mismas Autoridades
aymaras ya no usan la vestimenta nativa, de lo contrario, visten ropas importadas de
otros países, por tal motivo, cada una de ellas pierde el valor semántico y ésto conlleva a
la perdida de la particularidad, la esencia importante que hace la identidad cultural.
Por eso, es muy necesario rescatar y revalorizar los saberes, valores y conocimientos
aymaras con respecto al tema de investigación planteada, caso contrario seguirá
desvalorizándose paulatinamente. En este caso, debemos dar valor a los conocimientos
ancestrales, el significado que tiene cada uno de las prendas en la Vestimenta Originaria
de las Autoridades. Por otro lado, por la no utilización de las vestimentas nativas y falta
de práctica cultural cada vez se desconocerá más los significados de las mismas, el cual
afectará a la cultura aymara y a las propias comunidades del lugar. En particular, la
vestimenta de las Autoridades originarias será folklorizado y utilizado por cualquier
persona, por entonces, perderá el respeto, el valor simbólico y ceremonial que muestra
en la práctica cultural en el contexto de las Autoridades, quienes encabezan y
representan a cada comunidad o ayllu.
Los mencionados conocimientos ancestrales en particular sobre la Vestimenta Originaria
de las Autoridades, en muy pocas ocasiones es transmitida y practicada en el campo de
18
la educación, es decir, dando a conocer solamente a grandes rasgos con relación a la
vestimenta y la función de una Autoridad aymara, estas oportunidades solo se dan en las
presentaciones de danzas autóctonas, de alguna forma, ésto sería una manera de hacer
folklore.
Para enfatizar el presente trabajo de investigación se plantea las siguientes
formulaciones de problema.
1.2.1 Formulación del Problema
¿Cuáles son los léxicos aymaras expresados en la vestimenta originaria que llevan
las Autoridades del Municipio Jesús de Machaca?
¿Qué significados semánticos manifiestan las vestimentas de las Autoridades del
Municipio Jesús de Machaca?
1.3 Delimitación del Problema
Cuando se habla de saberes, valores y conocimientos hay mucho; y una dimensión
inmensa. En el presente trabajo de investigación se limita a estudiar las expresiones
léxicas y sus significados de la Vestimenta Originaria de las Autoridades, con el objeto
de conocer los saberes, valores y conocimientos desde el punto de vista sincrónico.
19
Asimismo, geográficamente se limita en las siguientes comunidades: Yauriri Unificada,
Jesús de Machaca, Kalla Baja y Sullkatiti Titiri del Municipio Jesús de Machaca de la
provincia Ingavi del departamento de La Paz. Para el desarrollo de este trabajo se
entrevista a los Mallku Awkis, Mallku Taykas y comunarios del lugar que tienen la
apariencia en una vivencia propia, así como los derechos y deberes en la comunidad.
Cuando se habla de vestimentas, se habla de uso cotidiano y uso ceremonial, en este
caso se toma exclusivamente de las Autoridades que en el fondo hay muchas
particularidades, y eso es el objeto de estudio, en concreto, es la descripción semántica
de cada uno de los léxicos referentes a la vestimenta textil de las Autoridades
comunales.
1.4 Objetivos
1.4.1 General
Estudiar el Léxico Semántico Aymara de la Vestimenta Originaria de las
Autoridades del Municipio Jesús de Machaca de la provincia Ingavi del
departamento de La Paz.
20
1.4.2 Específicos
Clasificar los léxicos de la Vestimenta Originaria de las Autoridades desde la
propia expresión léxica en el uso y elaboración textil de los comunarios.
Describir los significados semánticos en la Vestimenta Originaria de las
Autoridades.
1.5 Justificación
En la cultura aymara, los saberes, valores, conocimientos, los significados de los signos
y símbolos, eran practicados y manejados adecuadamente; los mismos se desvalorizaron
paulatinamente por falta de estudios realizados y por no transmitir explícitamente y
permanente a los jóvenes de nuevas generaciones. Por lo tanto, es muy necesario
rescatar los saberes linguisticos y culturales para poner en práctica y revalorizar y
revitalizar la ciencia ancestral.
En ese sentido, con el presente estudio se contribuye a la sociedad aymara para la
revalorización y práctica genuina de los saberes, valores y conocimientos regionales. Por
otro lado, se proporciona pautas y datos para los que realicen trabajos de investigación,
asimismo, se constituye como un aporte para aquellas personas que imparten la lengua y
la cultura aymara; de la misma manera para los estudiantes y para toda la población en
general que está involucrado en la cultura, lengua y la identidad aymara. La
21
comunicación con el medio ambiente y el vivir cotidiano es la visión de la cultura
aymara. Por lo tanto, comprenderán que los saberes y conocimientos aymaras son muy
importantes para la convivencia con la madre tierra y con la naturaleza.
22
AUTORIDAD DEL MUNICIPIO JESÚS DE MACHACA
Foto: Zulma Choque
TEMPLO DEL GLORIOSO MUNICIPIO JESÚS DE MACHACA Foto: Zulma Choque
23
24
25
CAPÍTULO II
CONTEXTO GEOGRÁFICO DEL LUGAR DE ESTUDIO
2.1 Contexto Geográfico
Esta investigación se realiza en el contexto del municipio Jesús de Machaca, que está
ubicado en las faldas del cerro Khallija y Chïlla al Sudoeste de la provincia Ingavi, al
oeste del río Desaguadero, a pocos kilómetros del Lago Titicaca, y a 110 kilómetros de
la ciudad de La Paz, tiene una extensión de 900 km2 de territorio, con una altitud de
4.880 Mtrs. sobre el nivel del mar, se caracteriza por la resistencia a los patrones hasta
hacerse prevalecer sus derechos, la formación Machaca como marka aymara.
Históricamente en 1921 del 12 de Marzo fue la sublevación y masacre de Jesús de
Machaca, actualmente se celebra en homenaje a los mártires y caídos por la lucha de
justicia, dignidad, resistencia y lucha por la reivindicación por los derechos de las
comunidades, esta actividad se lleva acabo en la misma fecha encabezado por Jilïr
Mallku cantonal y por los Mallku Awkis y Mallku Taykas de los 12 ayllus, denominado
cabildo, además, con la participación de los estudiantes de diferentes colegios y con la
presencia de pobladores del municipio.
HISTÓRICO TEMPLO DE JESÚS DE MACHACA
FOTO: ZULMA CHOQUE CALLE
26
2.2 Población
En el Municipio Jesús de Machaca, según los datos del último censo de la Institucion
Nacional de Estadísticas (I.N.E.) de 2012 la población tiene 15.039 habitantes, 7.448
son hombres y 7.591 son mujeres, el 96.42% se auto identifican como indígenas u
originarios. Económicamente, ellos sustentan con las actividades de agricultura,
ganadería y silvicultura.
2.3 Lengua
Los habitantes del Municipio Jesús de Machaca tienen como lengua materna al idioma
aymara y como segunda lengua el castellano, una parte de los habitantes son
monolingües, es decir solamente aymarahablantes, la mayoría de ellos son mujeres y
personas mayores de tercera edad, quienes no pudieron ser partícipes en las escuelas ni
por un año, algunos fueron solo por un año, otros por tres años y una parte de habitantes
tuvieron la oportunidad de recibir la educación primaria, algunos hasta secundaria.
Según los informes del lugar.
2.4 Cultura
Según usos y costumbres de cada comunidad es sumamente valorada las actividades
que son realizadas año tras año, por ejemplo: la fiesta del Rosario que se lleva acabo el
primer domingo del més de octubre, Semana Santa, Carnaval, Todos los Santos, fiesta al
niño Salvador en 5 de Agosto, 21 de junio Año nuevo aymara que se lleva acabo en las
ruinas de Huancané y el 12 de octubre en homenaje a los caídos en la sublevación y
27
masacre de Jesús de Machaca. Por otro lado, la cultura está relacionada con las
actividades cotidianas, con los saberes, deberes y derechos, dentro de ello tenemos la
vestimenta que llevan las Autoridades aymaras denominados Mallku Awkis y Mallku
Taykas.
2.5 Organización Social
El Municipio Jesús de Machaca está formado por dos parcialidades, es decir, parcial
arriba y parcial abajo en aymara conocido como arax suxta y manqha suxta, estas
parcialidades están integradas por seis comunidades, en cada ayllu (comunidad) hay tres
Autoridades originarias1 denominados Mallkus, uno de ellos es nombrado como Mallku
sub-central, el segundo es Mallku qilqiri y el tercero Mallku arkiri, quienes representan a
una comunidad determinada. Sobre todo, tenemos la organización originaria del glorioso
Municipio Jesús de Machaca, el cual es el Cabildo compuesto por Mallku Awkis y
Mallku Taykas, éste es bajo el liderazgo de la Autoridad máxima del municipio,
conocido con el nombre de Jilïr jach’a Mallku (jilïr apu mallku), el cargo es rotativo
entre parcial arriba y parcial abajo, de igual manera es rotativo entre comunidades. Para
elegir al Jikïr Mallku (cantonal) seleccionan a tres postulantes al interior de cada
comunidad, es decir, tres ternas para luego elegir democráticamente en la fecha 21 de
junio, año nuevo aymara, y el ganador es presentado legítimamente al cabildo como
representante del Municipio Jesús de Machaca. El cabildo es la máxima instancia para
1Autoridad originaria.- como un servicio a la comunidad elegido por el ayllu, para desempeñar el cargo de Autoridad
comunal. (Santos Marka Tola)
28
la decisión de actividades a realizarse en todo el municipio y para solucionar cualquier
tipo de problemas existentes en el Municipio Jesús de Machaca con la justicia
comunitaria.
Estas dos parcialidades están representadas en forma de personas y con el símbolo de
dualidad araxa y manqha, para comprender de manera clara se toma en cuenta el
siguiente ejemplo (Xavier Alvo).
Arax Suxta (Parcial arriba) Manqha Suxta (Parcial abajo)
P’iqi
(cabeza)
Kallachi
(nombros)
Kurpu
(cuerpo) o
puraka
(barriga)
Kayu
(Pie, pierna)
Izquierda
Derecha Isquierda
Jilatiti
Sullkatiti Ch’ama
Achuma
Kuypa Parina
Qhunqhu
Qalla Yawriri
Titik’ana
Janq’ujaqi Marka
29
CAPÍTULO III
MARCO TEÓRICO
En el presente capítulo se profundiza los conceptos del léxico semántico con referencia a
la Vestimenta Originaria de las Autoridades aymaras del Municipio Jesús de Machaca,
además, permite comprender con profundidad los conceptos empleados en el presente
trabajo de investigación, basados en las definiciones de los autores.
3.1 Semántica
Se define como “ciencia del significado que interesa directamente a la lingüística, a la
filosofía, a la lógica, la teoría de la información, crítica literaria. También estudia el
nivel de análisis del significado de los signos verbales,… se basa en el hecho del
problema del significado es fundamental para la semiología” Berrutu, C. (1979:14).
Se enfatiza que “la semántica es el estudio del significado de las palabras, sintagmas y
oraciones. El análisis semántico pretende centrarse más en el significado convencional
de las palabras que en lo que cada hablante ha pretendido que una palabra signifique en
un momento determinado. … La semántica lingüística trata del significado convencional
que conlleva el uso de palabras y oraciones de una lengua” Yule, George. (1998:11), de
esa manera, la semántica resulta apropiada para el presente trabajo de investigación, ya
que uno de los objetivos es el análisis semántico de los léxicos presentados en la
30
vestimenta de las Autoridades, centrada en la asignación de significados a los términos
utilizados en el contexto del tema de estudio.
En este sentido, “La moderna semántica ha empezado también a comprender más
precisamente el impacto del contexto sobre el significado de las palabras…, el contexto
puede desempeñar un papel vital en la fijación del significado de palabras que son
demasiada vagas o demasiado ambigua para tener sentido por sí mismas…. Por otro
lado, aclara que la influencia del contexto es sumamente variable: difiere de una palabra
a otra y de una lengua a otra” Ullman, S. (1986:59), de esa manera, se comprende que la
semántica es el estudio del significado de las palabras, oraciones, frases, ya que la
investigación planteada se enmarca en el estudio del léxico y significado semántico de la
vestimenta de las Autoridades del municipio Jesús de Machaca.
Y además se señala que la “semántica se define tradicionalmente como el estudio del
significado” Lyons, J. (1997:17), de esa manera, las teorías de los autores mencionados
permite analizar y describir los significados de cada uno de los léxicos presentados. Por
ejemplo, el poncho wayruru por sus colores significa luto y sangre.
3.2 Significado
El significado “es aquello a lo que dicha expresión se refiere; de ésto se pretende que
una expresión tendrá significado solo en caso que se refiera a algo; los significados son
respuestas o estímulos verbales, son ideas. Implicaría a su vez la capacidad para
31
componer significados, debería explicarse en términos de capacidad para componer
ideas” Fodor, Janet D. (1985:26), es asi, que cada una de las prendas utilizadas por las
Autoridades necesariamente tienen sus propias particularidades y significados según la
información obtenida.
Por otro lado, se afirma que el “significado no es exterior a la lengua, sino una función
interna de la misma; no existen significados sin que exista el signo, pero el significado
es tal; en tanto que está aislado de la lengua en el pensamiento” Leech, G. (1974:20).
Asimismo, con el significado “se describe cuando una persona observa con atención un
objeto a ser real o imaginario, en ella se forma una idea o concepto que percibimos en
nuestra mente, los lingüistas llaman el significado. Este significado tiene dos aspectos:
denotativo y connotativo” Moreno A., A. (1985:5), en base a estas teorías se describe los
significados de las indumentarias de las Autoridades tomando en cuenta el contexto, por
ejemplo, el aguayo plomo es utilizado por las Mallku Taykas generalmente en la época
de lluvia, ésto significa nube. De esa manera, analizaremos los significados de cada una
de los léxicos expresados en el contexto de la vestimenta originaria de las Autoridades
aymaras.
3.2.1 Significado Denotativo
La denotación “a veces llamado factor fundamental de la comunicación lingüística
comparable y relacionable con niveles sintácticos y propias estructuras de contrastividad
32
y estructura que sustenta la clasificación de los sonidos de la fonología” Leech, G.
(1974:28).
Además, la denotación singulariza y se aplica en una expresión de un acto de discurso
concreto o en una descripción cabal de una palabra o signo, es la parte fundamental en
la comunicación lingüística, es decir, la denotación es univoco porque nos remite a la
clase de objeto, “el significado conceptual llamado también denotativo o cognoscitivo,
es el factor fundamental de la comunicación lingüística, además, es una parte integral del
funcionamiento esencial del lenguaje” Yule, G. (1998:28), de tal manera, en este punto
se dá a conocer el significado denotativo de cada uno de los atuendos del Mallku Awki y
de la Mallku Tayka del Municipio Jesús de Machaca.
3.2.2 Significado Connotativo
El significado connotativo “puede englobar las propiedades supuestos del referente o
sea los que se deben al punto de vista que adopta un solo individuo un grupo de ellas o
una sociedad íntima. Las connotaciones son susceptibles de varios o de una época o
etapa de las expresiones del mundo” Leech, G. (1974:31), de esa manera, cuando se
habla sobre la connotación de hecho es hablar sobre la experiencia del mundo real que
se asocia con una expresión cuando se la emite o se la escucha.
Se enfatiza que “el significado connotativo es el valor comunicativo que tiene una
expresión atendiendo sólo a lo que ella se refiere, es decir dejando de lado su contenido
33
puramente conceptual, además, el significado connotativo puede englobar las
propiedades supuestas del referente, o sea, las que se deban al punto de vista que adopte
un solo individuo, un grupo de ellos o una sociedad entera” Yule, G. (1998:31), es
también conocido como el significado secundario de la expresión o del signo, es decir el
significado depende del contexto y del individuo o grupo social quien lo perciba la
palabra expresada o que describa el ícono. Se menciona el mismo ejemplo del anterior,
del aguayo plomo su significado connotativo es o muestra nube y resguardo a los
pobladores del municipio Jesús de Machaca. No solo el aguayo, sino también, las demás
indumentarias que lleva la Autoridad aymara tienen sus propios significados
connotativos.
3.3 Significante
El significante “es la relación entre un concepto y una forma ligada a un
SIGNIFICANTE como tal no se refiere a las cosas en cuanto existentes, sino al ser de
las cosas. Ejemplo la palabra árbol significa al ser árbol” Fernández, A. R. (1989:36).
En este sentido, “los significantes corresponden a una división paralela desde un punto
de vista, todo tiene significante ej.: ruido, música, sonido los significantes se pueden
descubrir un significado de inicio de la lengua oral y escrita” Gremias, J. (1980:18), de
esa manera, se especifica que desde el punto de vista lingüístico el significante es la otra
cara del significado, ejemplo: el objeto es el significado y la expresión es el
significante, en este caso las indumentarias de la vestimenta de las Autoridades aymaras
34
del municipio Jesús de Machaca son significados y la denominación de las mismas son
los significantes. El significado y el significante siempre iran muy ligadas porque no
existiría un significado sin el significante, ni a lo contrario.
3.4 Cambios Semánticos
Los cambios semánticos “surgen por la incidencia de los términos en contextos
ambiguos o por estructura misma del vocabulario, denomina por contaminación fonética
como debidos a la etimología popular, se deben a la transferencia del significado por
similitud de los significados, en aspecto a la etimología puede cambiar tanto forma
como el significado conectándola erróneamente con otro término al que es similar en
cuanto al sonido” Fernández, A. R. (1989:94-97).
Por otro lado, los cambios del significado de una palabra “es producido por
consecuencia de las innovaciones, o por otros factores estos cambios pueden realizarse,
a la relación de términos correspondientes de los nuevos funciones y técnicas” Según
Apaza A., I. (1999:132):
a) Por restricción del significado.
b) Por extensión del significado.
c) Por desplazamiento del significado.
Se destaca, que los cambios del significado de una palabra a otra, pueden realizarse
dependiendo del contexto que integra el hablante, por resistencia, influencia, extensión y
35
desplazamiento del significado, “identifica de dos maneras, la derivación y la
desviación semántica. Estos procesos, además pueden ser la determinación,
generalización, lenguaje figurado, cambios de categoría, Alonzo, M. (1993) op. cit. Por
Apaza A., I. (1999:64), en este caso, si un habitante del lugar investigado emigra a la
ciudad o ciudades por más o menos cinco a diez años, el migrante adopta otra cultura,
entonces cuando retorna al lugar de su origen es casi totalmente con otra ideología, de
alguna manera, estas actitudes cambian los usos y costumbres del lugar y eso hace que
haya un cambio semántico en los significados, especialmente en la vestimenta originaria
de las Autoridades aymaras.
3.5 Léxico
Como cada léxico es propio del lugar de investigación, en este caso, se dá a conocer
los términos utilizados en el lugar de estudio en el contexto de la vestimenta de las
Autoridades, el léxico es definido “como una estructura o más precisamente como un
sistema de estructuras de cada palabra por tanto tendrá un valor según el lugar que ocupe
en relación con otras unidades” Fernández, A. R. (1989:146), y además, por el léxico se
entiende como vocabulario de un idioma y región, diccionario de una lengua, conjunto
de palabras de un idioma, o de las que pertenecen al uso de una región o a una actividad
determinada, a un campo semántico dado, como es el caso de la vestimenta de las
Autoridades del municipio Jesús de Machaca.
36
De tal manera, también se define como un sentido más general que designa el conjunto
de palabras por medio de las cuales se comunican entre sí, los miembros de una
comunidad. Por tanto, “el léxico es una noción teórica que hace referencia a la lengua;
en la vida cotidiana cada individuo solo hace uso de una parte restringida del léxico de
una lengua” Yule, G. (1998:138).
Además, “es el conjunto de las unidades significativas de una lengua o de un significado
más o menos común y por tanto relacionados entre sí” Fortanillo M., E. (1986:146), se
comprende que el léxico es la propiedad de voces de una lengua, son unidades mínimas
con significados que nos permite la comunicación humana entre sí, son palabras
expresadas por un individuo de una lengua o idioma de una región. Tomando en cuenta
la teoría del léxico, en nuestro trabajo de investigación como es la vestimenta de las
Autoridades se clasifica en grupos lexicales como amerite.
3.6 Referencia
Definimos que la referencia es la acción y efecto de referirse con relación a algo,
relación dependencia o semejanza de algo respecto de otra cosa. En un escrito la
referencia es la indicación del lugar de él mismo o de otro al que se remite al lector,
combinación de signos que identifican un objeto, especialmente un producto comercial
“relación semántica entre una expresión y lo que representa en el momento de
enunciarse” Fortanillo, E. (1986:250), se enfatiza, como una acción y afecto de referirse
37
o informarse de una persona u objeto, en este caso nuestra referencia es la vestimenta
originaria de las Autoridades del municipio Jesús de Machaca.
3.7 Forma
Se define como configuración externa de algo, estilo o modo de expresar las ideas
determinadas a una actividad “como naturaleza estructural de la lengua en la que cada
uno de sus elementos no se define por sus características individuales, esto es por su
sustancia. Sino, por las relaciones positivas que presenta a los demás elementos dentro
de su plano respectivo”. Fortanillo, E. (1986:121), se entiende como configuración
externa de un objeto, de un léxico, es decir, es la forma de expresar las ideas, léxicos,
frases, oraciones y descripciones.
3.8 Sentido
Incluye o expresa un sentimiento, dicho de una persona que se resiente u ofende con
facilidad, modo particular de entender algo, o juicio que se hace de ello, inteligencia o
conocimiento con que se ejecutan algunas cosas “es una relación semántica que entabla
un lexema con otros de su misma lengua, generalmente la oposición del sentido se
establece dentro de un determinado campo semántico, esto es cuando hay una base
grande de comparación, midiendo la comparación de las respectivas estructuras”
Fortanillo, E. (1986:265), es una manera de concebir un determinado acto o léxico,
mediante lo cual se puede sentir o detectar algunos problemas. En este caso, será
describir y especificar los significados de la vestimenta de las Autoridades aymaras.
38
3.9 Semántica Aymara
Se define “como la red de significados semánticas se entrelazan en el contenido del
discurso del cual inferimos los actos de habla expresión emitida de los actores, a partir
de las unidades discursivas en estructura de la propia visión indígena y plasmado en el
carácter aymara” Santander M., E. (2002:64).
De esa manera, “La semántica es o son algunas ideas y conceptos que comparten los
diferentes regiones que aboca la lógica,… a nivel lingüístico, la semántica de la lengua
es muy compleja y rica, al mismo tiempo da palabras y expresiones en la lengua, se
caracteriza por ser polisemias y tienen un lado metafórico realizado inmediatamente con
los aspectos culturales” Para Apaza A., I. (1999:47), los léxicos aymaras utilizados en el
contexto de la vestimenta de las Autoridades del municipio Jesús de Machaca tienen
varios significados según la creencia de los hablantes del lugar.
Además, se define como un proceso que “consiste en los signos del significado de una
palabra como consecuencia de las innovaciones o producto de otros factores, que
manifiestan según el contexto” Elizabeth, T. (1997:125), se entiende, que la semántica
aymara se presenta según el contexto en que se expresa un determinado léxico, además
la semántica aymara se caracteriza por ser polisemia, porque cada signo o léxico en la
cultura e idioma aymara tiene muchos significados según el contexto. Los símbolos y
significados que lleva la vestimenta originaria de las Autoridades están muy
relacionados con la sociedad, cultura y tradición aymara, es decir el Mallku Awki y la
39
Mallku Tayka viste de diversas indumentarias: vestimenta como símbolo que expresa
muchos significados, es decir, el poncho wayruru que es la combinación de dos colores
negro y rojo, utilizado por una Autoridad significa luto y sangre, especialmente en el
municipio Jesús de Machaca, y de la misma manera, cada uno de los atuendos tienen
sus propios significados que son los siguientes: ch’utuqa, lluch’u, rimanasu, wara, q’ipi,
qhawillu, lasu, kuka ch’uspa, kalsita, wiskhu, pantaluna, allmilla siempre negro y cada
una con sus propias características. De la misma manera, la Mallku Tayka viste: qiqilu,
phalt’a, q’ipi, awayu, inkqhar tari, piras tari, jawuna, pullira y t’inkha, su vestimenta al
igual que del hombre es de color oscuro.
3.10 Lexicografía
Es definido “como técnica de los diccionarios, hace referencia al habla, su finalidad es
organizar palabras en un repertorio cómodo, y seguir un orden establecido aportando la
mayor información posible sobre sus usos, se trata de confeccionar listas de unidades
léxicas de una sola lengua o de varias” Fernandez G., A. R. (1989:138).
Además, la lexicografía “se ocupa de la confección de diccionarios. El término es
ambiguo porque tanto puede significar la metodología para realizar un diccionario como
la rama del conocimiento que los que estudian. Así surgieron diccionarios lingüísticos,
de uso, bilingües, enciclopédicos, por materias, ideológicos dialectales, icónicos y otras
muchas variedades”2. Asi mismo, se considera como “la técnica de los diccionarios,
hace referencia al habla, su finalidad es organizar las palabras en un repertorio cómodo,
2Microsoft® Encarta® 2007. © 1993-2006 Microsoft Corporation. Reservados todos los derechos
40
y seguir un orden establecido, aportando la mayor información posible sobre sus usos; se
trata pues, de confeccionar listas de unidades léxicas de una sola lengua o de varias”
Para Yule, G. (1998:138), de esa manera, se asevera que la lexicografía es el estudio y
elaboración del diccionario con palabras cómodamente establecidos y aportando la
mayor información sobre sus usos para la mejor compresión de los usuarios, de manera
que los términos utilizados en textilería y vestimenta originaria de las Autoridades
tengan la mayor facilidad para la comprensión y el conocimiento de los beneficiarios.
Por tanto, la lexicografía es una disciplina que se ocupa a producir diccionarios en
diferentes lenguas, en éste caso, nos limitaremos a la lexicografía de la vestimenta
originaria de las Autoridades ayamaras particularmente del municipio Jesús de Machaca,
para ello se aprecia el siguiente modelo de elaboración de un diccionario, lo cual es más
práctico y detallado, razón por la cual, se opta como modelo para el presente trabajo de
investigación. Según Luis Fernando Lara (1997:115).
Lema o lexema Categoría gramatical Barra que divide las acepciones
Acepción Definición Cambio gramatical
Ch’aska I S. 1 cometa. / 2 lucero de la mañana. / 3 remolino. II Adj. 4 referente a un hombre:
melenudo. / 5 referente a una persona: despeinada. Observación el lema puede ser utilizado
también para referirse a los animales. * kawallu locución nominal coloquial. a) mujer que
lleva el cabello recogido como la cola de un caballo. Obs. según el contexto puede ser
despectivo. / b) coloquial mujer que tiene el cabello despeinado y revuelo. Observación según el
contexto puede ser despectivo. / c) LP. Despectivo persona natural de cantón Viacha.
khuchhäwati, khuchhänaki, uta phuqha . Sinónimo
Acepciones en unidades pluriverbales Unidades pluriverbales
Indicación pragmática Indicación estilística
41
Por otro lado se propone el siguiente modelo para la elaboración del diccionario,
clasificado en dos categorías muy importantes, univerbales y plurivebales. Callizaya A.,
G. (1998:152).
Univerbales
Los univerbales se registran en sigular y los verbos se presentan en infinitivo.
- Achuña V. tr. Llevar algo.
- Alata Adj. Comprado.
Pluriverbales
El lema principal es el sustantivo.
- Manq’a S.comida. * phaya loc. Nominal c) cocinera. / b) mujer que se
dedica a la venta de comida en un mercado o en la calle.
Sino existe sustantivo, el siguiente elemento a considerarse será el Adjetivo.
- Jiwata Adj. Muerto, fallecido. * wali Loc. Adj. Ref. a una persona
demaciada tacaña
Sino existe adjetivo, el siguiente elemento a considerarse será el Verbo.
- Luraña V. tr. Trabajar, hacer algo.
42
Sino existe ninguno de estos elementos, el siguiente elemento a considerarse será el
Adverbio.
- Kawkha Adv. Dónde. * .t.s jutta Loc. Adv. En relación con el modo de
preguntar del lugar de donde viene una persona.
Cuando hay dos elementos sustantivos se considera la primera Ej.: asnu p’iqi.
- Asnu: p’iqi Loc. Nom. Persona distraída y lenta para entender. Obs. según
el contexto despectivo.
Ejemplo:
- Achachi I Sust. (m) / Adj. Var. 1 anciano, viejo. Obs. el lema se usa tanto para
las personas y los animales. pero no se usa para las cosas. / II ¡ ! 2 Interj.
Desp. Se usa para despreciar a un hombre del que se recibe malos tratos. *
qhinchha Loc. Nom. / Adj. Coloquial hombre viejo que es portador de
mala suerte.
Según al estándar de Luis Lara detallamos la carga semántica, la categoria gramatical y
los sinónimos de cada uno de los léxicos presentados en el contexto de la vestimenta de
las Autoridades aymaras del Municipio Jesús de Machaca. Ésto se apreciará más
adelante.
43
CAPÍTULO IV
FUNDAMENTO METODOLÓGICO
De manera general, la metodología permite alcanzar el objetivo del problema planteado.
Por lo tanto, el presente trabajo de investigación se enmarca en la etnografía como
método cualitativo. De la misma manera, las técnicas que se emplean son: entrevista y
observación participativa, en los cuales se utiliza la grabadora como herramienta,
observación directa para la recolección de datos. Es asi que, el trabajo de investigación
esta basado en la descripción semántica de la vestimenta originaria de las Autoridades de
municipio Jesús de Machaca tal como manifiestan los informantes.
4.1 Etnografía como método de la investigación cualitativa
De manera que, “la etnografía como metodología cualitativa no pretende apropiarse de
un conocimiento que facilite la vigilancia, el control y el castigo de los grupos humanos
estudiados” (Habernas, 1991:243) por lo cual, la etnografía como método cualitativo en
una practica social liberadora, además busca acceder a la comprensión de realidades de
nuestra forma de vida, de esa manera, permite la comprensión en la cultura ancestral y el
significado de las vestimentas.
La etnografía como método cualitativo es una de las investigaciones que se ocupa de
describir un tema determinado como un problema de investigación, el presente trabajo
44
de investigación es inductiva y realiza descripciones con profundidad, se realiza
entrevistas con preguntas abiertas, entrevistas de profundidad, observación no
estructurada, observación participante y luego se las interpreta.
Se enfatiza que, “la etnografía como método de investigación por el que se aprende el
método de vida de una unidad social concreta. A través de la etnografía se persigue la
descripción o reconstrucción analítica de carácter interpretativo de la cultura, formas de
vida y estructura social del grupo investigado” Rodriguez G., G. (1996:44) es asi que, la
descripción permite describir sistemáticamente las condiciones o situaciones existentes
de algún caso o problema a investigarse, que haya influido o afectado a un fenómeno
social, además, busca interpretar las características, causas, factores, los efectos y las
consecuencias de los cambios, evoluciones de hechos sociales. Para el presente trabajo
de investigación, resulta apropiada la etnografía como método para describir y estudiar
el fenómeno del significado de cada una de los léxicos de la indumentaria de la
vestimenta originaria de las Autoridades del municipio Jesús de Machaca.
Además, proporciona las bases necesarias para sistematizar y contrastar diferentes tipos
de informaciones, en tanto permite realizar un trabajo de investigación descriptiva,
donde se integra en las actividades comunales durante el proceso de la investigación. En
ese sentido, en el presente estudio se emplea otros instrumentos o técnicas, como: la
entrevista, observación documental, observación participativa y análisis de datos
obtenidos.
45
4.2 Técnicas e instrumentos para la recolección de datos
Si el método es el camino o procedimiento general del conocimiento científico, las
técnicas son los procedimientos de acción concreto que deben seguirse para recorrer las
diferentes faces del método científico, las técnicas tienen un carácter practico y
operativo” Ander- Egg, E. (1995:42). Las técnicas e instrumentos a valerse para el
presente trabajo de investigación son: la entrevista en base de preguntas abiertas, de
manera que los informantes faciliten libremente los datos necesarios; observación
participativa en el que el investigador se integra y observa, describe las actividades sobre
los significados de la vestimenta de las Autoridades del municipio Jesús de Machaca.
Los instrumentos de uso son: grabadora con el cual se entrevista lo suficientemente;
libreta de campo que sirve de utilidad para tomar notas, anotaciones consecuentes y
espontaneos con relación al tema de investigación.
4.2.1 Observación Participativa
La observación participante permite llevar acabo la descripción e interpretación de lo
acontecido en el seno del grupo investigado. Es decir, el investigador se integra a la
comunidad o lugar de investigación al tiempo que la estudia. “Es aquello en que el
observador pertenece a la comunidad o grupo social que se estudia, se integra al grupo
con el fin de realizar la observación” Armas S., G.J. (1986:166) Op. Cit. Por M., M.
Estos aspectos permiten al investigador llegar a conclusiones más exactos, mediante una
investigación abierta, pública y franca.
46
También denominado “observación activa, consiste en la participación directa e
indirecta del observador en cuanto asume uno o más roles en la vida de la comunidad,
del grupo o dentro de una situación determinada. Se ha definido como la técnica por la
cual se llega a conocer la vida de un grupo desde el interior del mismo, permitiendo
captar no sólo los fenómenos objetivos y manifiestos sino también el sentido subjetivo
de muchos comportamientos sociales, imposibles de conocer y menos aún de
comprender con la observación no participativa” Para Ander- Egg, E. (1995:203). Por
todo aquello, la observación participativa es cuando el investigador se integra al lugar de
hechos y posee facilidad de evaluar, analizar y percibir la descripsion léxica y semántica
de la vestimenta originaria de las Autoridades de Jesús de Machaca, para evidenciar el
nivel de aceptación, satisfacción e insatisfacción de las expectativas y necesidades de los
comunarios y de la sociedad en general.
4.2.2 Entrevista
La entrevista “es una comunicación oral entre dos o más personas, en la que uno es el
entrevistador y otro u otros son los entrevistados” Callisaya CH., G. (2005:71) se
comprende como, la práctica que permite al investigador obtener información de
primera mano, es una conversación que tiene como finalidad la obtención de
información, en una entrevista intervienen el entrevistador y el entrevistado. El primero,
además de tomar la iniciativa de la conversación, plantea mediante preguntas específicas
de cada tema de su interés y decide en qué momento el tema ha cumplido sus objetivos.
47
El entrevistado facilita la información propia o su experiencia a cerca de léxico
semántico de la vestimenta de la Autoridad machaqueña.
4.2.2.1 Entrevista personal
Se define como una “entrevista cara a cara, donde el entrevistador pregunta al
entrevistado y recibe de éste las respuestas pertinentes a las hipótesis de la investigación.
Las preguntas y su secuenciación marcarán el grado de estructuración del cuestionario,
objeto de la entrevista” Para Goméz, M. Marcelo (2006:124) de esa manera, la técnica
de entrevista personal, permite obtener informaciones orales de primera mano sobre el
léxico semántico de la vestimenta de las Autoridades aymaras del Municipio Jesús de
Machaca, esta entrevista focalizada se aplica como una base del trabajo de investigación
en donde el entrevistador solo guía la entrevista y el entrevistado responde de manera
libre.
4.3 Universo
El universo del presente estudio está constituido principalmente en la Vestimenta
Originaria de las Autoridades aymaras y por los habitantes de la provincia Ingavi en
particular del Municipio Jesús de Machaca, ubicado al oeste del departamento de La Paz
– Bolivia, frontera con la república de Perú, a orillas del lago Titicaca. Según los datos
del último censo del Instituto Nacional de Estadísticas (I.N.E.) de 2012 tiene una
población de 15.039 habitantes, 7.448 son hombrs y 7.591 son mujeres. “el universo en
ciencias sociales, es generalmente la población, que debido a su tamaño no es posible
48
analizarla en su totalidad por los costos elevados que demandaría, por lo tanto, tiene que
estudiarse solo una parte de ella” Torres B., C. (1992:181).
4.4 Muestra
Recordemos que en las muestras de este tipo, la elección de los informantes no depende
de que todos tengan la misma posibilidad de ser elegido, sino de la decisión del
investigador. “El enfoque cualitativo de una muestra no probabilística es su diseño de
estudio que requiere no tanto una “representatividad” de elementos de una población,
sino una cuidadosa y controlada elección de sujetos con ciertas características
especificadas previamente en el planteamiento del problema” Goméz, M. Marcelo
(2006:117). Razón por la cual, el presente trabajo de investigación tiene como muestra a
las siguientes comunidades del Municipio Jesús de Machaca, los cuales son: Yauriri
Unificado, Kalla Baja, Sullkatiti Titiri y Jesús de Machaca, la entrevista se realiza a los
Mallku Awkis y Mallku Taykas y a personas aymara hablantes de cincuenta y cinco por
adelante, tomando en cuenta la equidad de género se entrevista a diez varones y diez
mujeres, de los cuales solamente se selecciona a dos informantes de cada comunidad, es
decir, a un informante del sexo masculino y a un infomante del sexo femenino, en total,
llega a ser ocho personas, cuatro de cada género, porque son personas originarios y
conocedores con profundidad sobre el tema de investigación, en este caso, sobre los
significados de la vestimenta de las Autoridades.
49
CAPÍTULO V
ANÁLISIS E INTERPRETACIÓN DE DATOS
El presente capítulo permite agrupar y valorar cada uno de los fenómenos expresados
por los habitantes del Municipio Jesús de Machaca, tomando en cuenta el objetivo del
estudio. En el campo del estudio de la Vestimenta Originaria de las Autoridades en
aymara se clasifica en dos grupos, dando valor a cada una de las expresiones según el
corpus adquirido de los informantes. Se ha identificado solamente la vestimenta de las
Autoridades aymaras tomando en cuenta las características peculiares de cada una de
ellas y la carga semántica en el contexto utilizado.
La procedencia de éste trabajo de investigación es por el tema elegido, primero,se
plantea los objetivos de acuerdo al tema de estudio; segundo, se llega al lugar de estudio
para recabar el material de estudio mediante las entrevistas, teniendo en cuenta como
informantes a las Autoridades originarias y personas mayores de cincuenta y cinco años
de edad entre hombres y mujeres, con un tiempo de duración según la disponibilidad del
tiempo de cada informador, luego se translitera tal como dice él o la informante.
En el Municipio Jesús de Machaca, particularmente en las cuatro comunidades
estudiadas la organización política de las Autoridades es de la siguiente manera: ser
Autoridad (Mallku que tiene un significado denotativo de un ave del altiplano en
50
castellano llamado Cóndor, sin embargo, su significado connotativo es ser Autoridad de
una determinada comunidad; Awki – Tayka literalmente se entiende como padres de
familia, pero su significado connotativo es el encargado/a de una comunidad, po ello son
denominados padres de un ayllu) es una gran responsabilidad de resguardar a la
comunidad de daños que puedan sucitarse. El municipio en general cuenta con un Jilïr
(el mayor de todos) Mallku Awki y Jilïr Mallku Tayka, es decir, la máxima Autoridad del
dicho municipio. Y cada comunidad cuenta con tres Autoridades, quienes se hacen
cargo directamente del bienestar del ayllu: el primero denominado como Mallku sub
central quien es el directo responsable como líder de una comunidad a la que
corresponde, el segundo denominado Mallku qilqiri que significa segundo Autoridad y
el tercero como Mallku arkiri que tiene por significado connotativo como Autoridad que
colabora en toda las actividades a llevarse.
La Autoridad es asumida desde el 1 de enero (año nuevo), es decir, este cambio como
poder de mando de los salientes a los entrantes (machaqas) es realizado en el templo del
Municipio Jesús de Machaca. Según los usos y costumbres del lugar (thakhi) las
Autoridades entrantes (machaq Mallkus)3 son guiadas por sus asesores (irpiris)4 quienes
tienen la obligación de encargar o dar a aconocer sobre los deberes y obligaciones de las
Autoridades.
3 Machaq Mallku: Autoridad flamante, inicio de la gestión como Autoridad en el municipio Jesus de
Machaca.
4 Irpiri: Es el asesor o concejero de la Autoridad entrante. Debe ser pareja chacha-warmi. Debe ser ex
autoridad, es decir, el requisito es haber cumplido con los cargos dentro de la comunidad.
51
El cargo de la Autoridad es obligatorio dentro de los usos y costumbres del Municipio
Jesús de Machaca, denominado thakhi o sara. Además, este cargo es asumido
concientemente por el territorio que cada familia posee, si los progenitores se encuentran
en la edad muy avanzada o se hayan finado; el cargo corresponde directamente al hijo
mayor de la familia, en caso de que la persona no fuese responsable o ejemplar,
entonces, el cargo es tomado por el hijo sobre saliente de la familia, tomando en cuenta
la dualidad (chacha-warmi), porque según la cultura andina todo es dual, el Mallku Awki
representa a los hombres y es como un padre dentro de la comunidad y la Mallku Tayka
representa a las mujeres y es tambien como una madre.
Para Yampara H., S. (1993:12) “ser Autoridad engloba los siguientes significados
lingüísticos, los miembros sobresalidos de las familias del ayllu”… Para el mismo
autor, el jilaqata es como una Autoridad política, ritual y espacial que ostenta el “poder
comunal” para gobernar a la comunidad, ayllu y marka.
5.1 Léxico Aymara de la Vestimenta de la Autoridad del Municipio Jesús de
Machaca
Las Autoridades originarias en la cultura aymara, especialmente en el Municipio Jesús
de Machaca tanto el hombre como la mujer viste de manera simbólica para diferenciarse
de las bases.
La clasificación de los grupos lexicales es de acuerdo a la vestimenta de cada género, a
base de la información obtenida, tomando en cuenta el contexto del estudio.
52
5.1.1 Léxico Aymara de la vestimenta del Mallku Awki
Estas términologías se presentan como léxicos simples. Las prendas que viste el Mallku
Awki (Autoridad de la comunidad) en el Municipio Jesús de Machaca es lo siguiente:
Léxico
Ch’utuqa
Lluch’u
Rimanasu
Rusayu/santu cristu
Qhawillu
Punchu
Allmila
Q’ipi
Riyachinu
Suriyawu/Lasu
Wara/Ayta
Ch’uspa
Phuntillu
Kalsita
Wiskhu
Glosa
‘Sombrero’
‘Gorro’
‘Chalina’
‘Rosario’
‘Ponchillo’
‘Poncho’
‘Camisa de bayeta’
‘Atado’
‘Amuleto’
‘Chicote’
‘Cetro’
‘Chuspa’
‘Pantalón’
‘Polaina negro’
‘Abarca’
53
Los mencionados léxicos son nombres de cada una de las indumentarias
correspondientes al vestuario de la Autoridad masculina, los cuales son expresados
frecuentemente en el lugar de estudio.
5.1.1.1 Ch’utuqa
El léxico sombrero proviene de “sombra” más el sufijo – ero que indica pertenencia,
viene de Latín Este léxico como tal, es un sombrero que todos usan para protegerse del
sol, estos sombreros pueden apreciarse en variedad de colores y materiales. Sin
embargo, peculiarmente el sombrero que es usado por el Mallku Awki tiene que ser
obligatoriamente de color negro y otras particularidades que se dará a conocer en la
parte de análisis semántico.
Léxico Glosa
Chutuqa ‘Sombrero’
Como se pudo apreciar, el mencionado léxico se presenta como sustantivo simple. Se
menciona como tál y de manera habitual en el Municipio Jesús de Machaca.
5.1.1.2 Lluch’u
El mencionado léxico viene de Quechua “ch’ullu”, conocido como gorro andino, es una
prenda de vestir que sirve para cubrir la cabeza y los oídos, es tejido de lana y es de
multicolor. En éste caso, complementa al vestuario de la Autoridad masculina.
54
Léxico Glosa
Lluch’u ‘Gorro’
Este léxico es expresado de manera cotidiana por los habitantes del Municipio Jesús de
Machaca, sintácticamente se presenta como sustantivo simple.
5.1.1.3 Rimanasu
La chalina conocida como rimanasu en el Municipio Jesús de Machaca, es una prenda
de vestir de color café en el contexto de la vestimenta de las Autoridades, porque
complementa al vestuario de la Autoridad masculina, además, es una de las prendas que
distingue a la Autoridad aymara de los de más pobladores.
Léxico Glosa
Rimanasu ‘Chalina’
El mencionado léxico es particular del lugar de estudio, los pobladores del Municipio
Jesús de Machaca expresan cotidianamente el término rimanasu. Al igual que a los
demás léxicos, ésto también, se presenta como una palabra sustantivo simple. Sin
embargo, esta prenda fue adaptada en América con la llegada de los conquistadores
españoles en el siglo XVI. (RAE)
55
5.1.1.4 Santu Cristu/Rusayu
El léxico rosario viene de latín, está compuesta con rosa (como la flor) y el sufijo -arium
(-ario) que indica pertenencia, luego ese collar de rosas se relacionó con el hilo para
llevar la cuenta de los rezos. Los abitantes del lugar de investigación consideran como
una imposición de los católicos, en éste caso, es una adaptación a lo que es el
catolicismo y que llegaría a ser una mescla entre andinismo y catolicismo. No obstante,
Actualmente forma parte de la vestimenta de las Autoridades masculinas (Mallku Awki)
del Municipio Jesús de Machaca.
Léxico Glosa
Rusayu/santu cristu ‘Rosario’
El léxico se presenta como sustantivo simple. Además, es mencionado solamente en el
contexto de la vestimenta de la Autoridad porque es uso exclusivo del Mallku Awki.
5.1.1.5 Qhawillu
Literalmente se puede entender como un poncho pequeño, la particularidad del Qhawillu
es el color negro que es utilizado por los Mallku Awkis de Jesús de Machaca. De igual
forma, en estos contextos es expresada como léxico sustantivo simple, como se aprecia a
continuación:
56
Léxico Glosa
Qhawillu ‘Ponchillo’
El mencionado léxico es propio del lugar de estudio, únicamente se expresa en el
contexto de la indumentaria de la Autoridad masculina del lugar de estudio.
5.1.1 6 Punchu
El termino punchu, como tal es un léxico sustantivo simple, ejemplo: punchu =
sustantivo, sin embargo, para determinar la particularidad de la prenda de vestir se
presentan con la anteposición de un adjetivo que resulta como un léxico compuesto
nominal, ejemplo: Wayrur = adjetivo + Punchu = sustantivo (wayrur punchu), como se
apreciará a continuación, éstos son prendas de vestir, generalmente la mencionada
prenda es producida por ellos mismos, éstos son de diferentes colores y con diferentes
características de acuerdo quien use el poncho. El wayrur punchu es utilizado solamente
por las Autoridades del Municipio Jesús de Machaca. Otros colores de ponchos son
utilizados en otros contextos y por otras personas, de alguna manera siempre
relacionandas con la naturaleza, con la vivencia misma. Por otro lado, para RAE5
"Poncho" es un préstamo lingüístico del Quechua. Es parte de la cultura rural chilena,
argentina y con mucha mayor incidencia boliviana, la prenda puede ser de origen andino
en término genérico pero por su denominación (poncho) es una palabra Quechua del
antiguo Perú. Su uso entre los mestizos y criollos se expandio rapidamente durante la
5 Diccionario, Real Academia Española.
57
colonia y con todo derecho puede considerarse una prenda tipica del Huasco chileno o el
Gaucho argentino, pero tiene un origen que es anterior a estos personajes frutos del
mestizaje como también se dio en Perú.
Léxico Glosa
Punchu ‘Poncho’
Wayrur punchu ‘Poncho de color negro y rojo’
Chinchilla/uqi/ch’ikhu punchu ‘Poncho plomo’
Estes léxicos son variantes del poncho, que son expresadas adecuadamente en el
momento del uso, éstos connotan diferentes significados de acuerdo a sus cualidades.
Cabe mencionar, que el wayrur punchu es histórico porque el poncho que antiguamente
utilizaban las Autoridades era el chinchill punchu. Sin embargo, desde el año 1921, año
de sublevación y masacre del Municipio Jesús de Machaca, desde entonces, cambiaron
a wayrur punchu como símbolo de luto y sangre por los caídos en el mencionado suceso.
5.1.1.7 Allmilla
La mencionada prenda de vestir es también uno de los atavíos del Mallku Awki. En la
actualidad el uso de esta prenda ya no es tan frecuente, es más, se halla sustituida por la
camiza y chompa. Este léxico que presentamos a continuación es una palabra sustantivo
simple y es expresión propia del Municipio Jesús de Machaca.
58
Léxico Glosa
Allmilla ‘Camisa de bayeta’
Actualmente, esta prenda y el correspondiente léxico son sustituidos por los ataviós
camisa, y chompa, particularmente el léxico allmilla es expresado de manera frecuente
en el contexto de la vestimenta de las Autoridades del municipio Jesús de Machaca.
5.1.1.8 Suriyawu/Lasu
El léxico chicote está compuesto con el sufijo –ote (aumentativo como en grandote)
sobre la palabra chico que viene de Latín ciccum, se refiere a una persona de poca edad
pero fuerte y denso. Por otro lado, se refiere a un pedazo de cuerda o látigo que viene de
Francés chicot (tallo cortado). Suriyawu es una de las indumentarias de la Autoridad
aymara, ésto es utilizado indispensablemente por los Mallku Awkis, particularmente en
el Municipio Jesús de Machaca como símbolo de poderío. Este léxico se aprecia
frecuentemente en el contexto de la vestimenta de las Autoridades y se manifiesta como
un término sustantivo simple.
Léxico Glosa
Suriyawu/Lasu ‘Chicote’
59
5.1.1.9 Wara/Ayta
Este léxico es propio del lugar de investigación, objeto que es utilizada como bastón de
mando y forma parte de la vestimenta de la Autoridad aymara, exclusivamente para los
Mallku Awkis del Municipio Jesús de Machaca.
Léxico Glosa
Jacha wara/ayta ‘Cetro grande’
Jisk’a wara/ayta ‘Cetro pequeño’
Como otros léxicos solamente es expresada en contextos de la indumentaria de la
Autoridad masculina (Mallku Awki). Estes términos se presentan con la anteposición de
un adjetivo y que llegan a ser compuestos nominales. Ejemplo: Jach’a = adjetivo +
Wara = sustantivo (jach’a wara).
5.1.1.10 Ch’uspa
De la misma manera, esta prenda complementa a la vestimenta de la Autoridad
masculina, la estructura sintáctica es sustantivo simple, como se aprecia a continuación:
Léxico Glosa
Ch’uspa ‘Chuspa’
60
Este lexema es propio y se expresa con mucha frecuencia en el contexto de la Autoridad,
del municipio Jesús de Machaca, la Autoridad comunal obligatoriamente debe portar la
correspondiente ch’uspa. Tiene la forma de una bolsa pequeña y multicolor que cumple
la función de un embase para el manejo exclusivo de la hoja de coca.
5.1.1.11 Phuntillu/pantaluna
La prenda es usado por todas las personas del sexo masculino, por tal razón, es una de
las vestimentas imprescindiblemente utilizada por las Autoridades de la comunidad o
ayllu, la gran particularidad es de color negro.
Léxico Glosa
Phuntillu/pantaluna ‘Pantalón’
Este léxico es expresión propia de los habitantes del lugar de estudio, es decir, es el
habla cotidiana por los pobladores del municipio Jesús de Machaca (antiguamente
indicado como phuntillu).
Para RAE la palabra pantalón viene de pantaleone, un personaje de una comedia italiana
del XII. Según una etimología popular pantaleone viene de planta-leone (planta de león),
un apodo dado a los Venecianos, el león de san marcos es el simbólo de venecia.
Pantaleone caracterizaba un Veneciano viejo y ábaro que vestía unos calsones largos.
61
Quienes popularizarón esta vestimenta fuerón los Franceses, durante la revolución
Francesa.
5.1.1.12 Kalsita
Ésta es una de las indumentarias representativas del Mallku Awki, esta prenda de vestir
llamada kalsita complementa a la vestimenta de la Autoridad originaria. Tiene la forma
de una polaina que cubre la parte del tobillo y es tejido de lana negra o café de llama u
oveja.
Léxico Glosa
Kalsita ‘Polaina’
Del mismo modo, el léxico es peculiar y propio del Municipio Jesús de Machaca, razón
por la cual, son tomadas en cuenta tal como señalan en el lugar de estudio. Además,
gramaticalmente es un término sustantivo simple.
5.1.2 Léxico aymara de la vestimenta de la Mallku Tayka
La mayor parte de los léxicos que presentamos a continuación son palabras sustantivos
simples, excepto en los léxicos Inkqhar tari y Piras tari, éstos llegan a ser palabras
compuestos nominales. Sin embargo, todo ello corresponde al vestuario de la Autoridad
femenina (Mallku Tayka).
62
Léxico
Qiqilu
Phalt’a
Miralla
Awayu
Q’ipi
Jawuna
Riyachinu
Inkqhar Tari
Piras tari
Pullira
Wiskhu
Glosa
‘Montera’
‘Cobertura para la cabeza’
‘Medalla’
‘Aguayo’
‘Atado’
‘Chaqueta’
‘Amuleto’
‘Tari mediano’
‘Tari pequeño’
‘Pollera’
‘Abarca’
Los mencionados léxicos son utilizados concretamente en el contexto de la vestimenta
de la Autoridad femenina, estos términos son expresados cotidianamente por las Mallku
Taykas del Municipio Jesús de Machaca.
5.1.2.1 Qiqilu
Esta prenda es utilizada exclusivamente por las Autoridades femeninas como un símbolo
de distinto como líder. Es menester resaltar de que éste léxico únicamente se presenta en
el contexto del vestuario de la Mallku Tayka y particularmente en el Municipio Jesús de
Machaca.
63
Léxico Glosa
Qiqilu ‘Montera’
El lexema se presenta como palabra simple que cumple la función de un sustantivo. Este
Qiqilu es utilizado en remplazo del sombrero, únicamente por las Autoridades femeninas
del Municipio Jesús de Machaca.
5.1.2.2 Phalt’a
Imprescindiblemente la phalt’a es una prenda de vestir que complementa al vestuario de
la Autoridad femenina y es exclusivamente para el uso de las Mallku Taykas. El termino
phalt’a es propio del Municipio Jesús de Machaca, es una palabra sustantivo simple,
como se aprecia a continuación:
Léxico Glosa
Phalt’a ‘Cobertura para la cabeza’
Según los datos obtenidos este léxico es manifestada unicamente en el contexto de la
vestimenta de las Autoridades de la población machaqueña.
5.1.2.3 Miralla
El léxico medalla viene del italiano medaglia, moneda de cobre que valía mitad de un
dinero. Según los pobladores del Municipio Jesús de Machaca la medalla es la
64
adaptación de la cultura católica. Actualmente es inprescindible en el vestuario de la
Autoridad femenina y se aprecia muy especialmente en el mencionado contexto. Es
expresada de la siguiente manera en el lugar de estudio. Gramaticalmente se presenta
como una palabra sustantivo simple.
Léxico Glosa
Miralla ‘Medalla’
5.1.2.4 Awayu
El aguayo es una indumentaria inprescindible en el vestuario de la Autoridad femenina,
el término aguayo como tal se presenta como palabra simple, sin embargo, para
distinguir la particularidad de cada una de ellas se presentan con la anteposición de un
adjetivo, como resultado son léxicos compuestos nominales, como presentamos a
continuación.
Léxico Glosa
Awayu ‘Aguayo’
Ch’iyar awayu ‘Aguayo negro’
Chinchill/uqi awayu ‘Aguayo plomo’
65
Son léxicos que sustituyen al objeto mencionado (awayu), en éste caso, las variaciones
estructurales depende del color de la prenda que necesariamente requiere de un adjetivo
modificador, como en el caso de ch’iyar awayu.
5.1.2.5 Jawuna
Jawuna es una prenda de vestir que es utilizada en lugar de una chompa o blusa
femenina. Está elaborada únicamente de bayeta de color negro, la misma, integra parte
de la vestimenta de las Autoridades femeninas. Actualmente, en algunos casos suele ser
sustituida por la chompa.
Léxico Glosa
Jawuna ‘Chaqueta’
El léxico es propio del lugar de estudio y es un término sustantivo simple.
Circunstancialmente es mencionada cuando la Autoridad femenina se viste con toda la
indumentaria originaria correspondiente al vestuario de una Autoridad.
5.1.2.6 Inkqhar tari
El inkqhar tari es una prenda o indumentaria que necesariamente complementa a la
vestimenta de la Mallku Tayka. Este léxico es propio del municipio Jesús de Machaca,
se presenta con la anteposición del verbo que resulta como un sustantivo compuesto
nominal, como apreciamos a continuación:
66
Léxico Glosa
Inkqhar tari ‘Tari mediano’
El léxico mencionado es presentado tal como expresan los pobladores del Municipio
Jesús de Machaca.
5.1.2.7 Piras tari
Es una prenda pequeña para el manejo exclusivo de la hoja de coca y es tanbien una de
las indumentarias que complementa a la vestimenta de la Mallku Tayka. Este léxico es
expresión es propia del lugar de estudio, se presenta con la anteposición del otro
sustantivo que resulta como un léxico compuesto nominal, como podemos apreciar:
Léxico Glosa
Piras tari ’Tari pequeño’
El léxico piras tari es particular del Municipio Jesús de Machaca, generalmente son
expresadas en el contexto de la vestimenta de la Mallku Tayka.
5.1.2.8 Pullira
La palabra pollera viene de Latín pullarius “pollero” los que crían pollos, es así que las
faldas anchas de las mujeres se la denomina pollera porque con ella podrían ocultar a los
niños como una jaula. Esta vestimenta es utilizada por las Autoridades femeninas, como
67
tal es también, de uso común por las personas de toda edad de sexo femenino, sin
embargo, las polleras que suelen ser utilizadas por las Mallku Taykas tienen algunas
particularidades que se dará a conocer en la parte de análisis semántico.
Léxico Glosa
Pullira ‘Pollera’
Este léxico tiene la función de un sustantivo simple, la misma es expresada
consecutivamente en todo los contextos de la vestimenta femenina. Sin embargo, se
pudo evidenciar que la pollera que es para el uso de la Mallku Tayka generalmente es de
color oscuro, puede ser negro, verde oscuro, lila o rojo oscuro.
5.1.3 Léxicos que se comparten en la vestimenta del Mallku Awki y Mallku Tayka
Estos léxicos llegan a ser compartidos tanto en la indumentaria del Mallku Awki como
de la Mallu Tayka, es por eso, que se presenta de manera junta.
5.1.3.1 Q’ipi
La palabra atar viene de Latín attare, este verbo se vincula al verbo apere (ligar, atar).
Este léxico es apreciado en la mayoría de los contextos referidos a atados grandes y
pequeños en las que uno vá de viaje o de compras, puede ser un atado de ropas,
mercancía u otros objetos. Sin embargo, el q’ipi de la Autoridad es únicamente pequeña
porque solamente contiene el correspondiente riyachinu y libro de acta. ésta es una
68
indumentaria originaria de las Autoridades aymaras en el Municipio Jesús de Machaca,
es decir, es un complemento a la vestimenta del Mallu Awki y de la Mallku Tayka,
quienes llevan de manera cargado y no debe ser descargado ni por un poco tiempo.
Léxico Glosa
Mallku awk q’ipi ‘Atado de la Autoridad masculina’
Mallku tayk q’ipi ‘Atado de la Autoridad femenina’
Los mencionados terminos son palabras compuestas nominales que sustituyen al
nombre de una indumentaria muy importante para el Mallku Awki y Mallku Tayka, los
cuales son expresados cotidianamente en el lugar de estudio.
5.1.3.1.1 Riyachinu
El término riyachinu es propio del municipio Jesús de Machaca, se expresa muy
particularmente en el contexto de las Autoridades porque este objeto consta de un
pequeño costal que posee productos secas del lugar de estudio, y se aprecia únicamente
en el q’ipi del Mallku Awki como de la Mallku Tayka, en otras palabras, es parte del
q’ipi de la Autoridad aymara del Municipio Jesús de Machaca.
Léxico Glosa
Riyachinu ‘Amuleto’
69
Particularmente el léxico riyachinu se presenta en el contexto de la vestimenta de las
Autoridades, además, éste tiene muchas cualidades. Por otro lado, cabe resaltar que se
presenta como un término sustativo simple.
5.1.3.2 Wiskhu
La palabra abarca viene del Vasco abarka, se refiere a un calzado similar a una sandalia.
El wiskhu también es parte de la vestimenta de las Autoridades aymaras del Municipio
Jesús de Machaca, además, es de uso común de toda la población Machaqueña en lugar
de los zapatos y tiene la forma de una sandalia.
Léxico Glosa
Mallku Awk wiskhu ‘Abarca de la Autoridad masculina’
Mallku Tayk wiskhu ‘Abarca de la Autoridad femenina’
Los mencionados léxicos expresan la particularidad de abarcas (wiskhu). En éste caso
Mallku Awk Wiskhu es una frase nominal conformada de tres sustantivos al igual que a
Mallku Tayk Wiskhu.
5.1.3.3 Saltan isinaka
Estos léxicos consisten en aquellas prendas de vestir que llevan diferentes figuras y que
son parte del vestuario de la Autoridad Machaqueña, estas figuras son denominadas
salta, y estas palabras se presentan de la siguiente manera:
70
Léxico Glosa
Saltan awayu ‘Aguayo con figuras’
Saltan tari ‘Tari con figuras’
Saltan ch’uspa ‘Chuspa con figuras’
De esta manera son expresados los mencionados términos en el lugar de estudio y de
manera frecuente.
5.2 Análisis Semántico de la Vestimenta Originaria de las Autoridades
Se describe la expresión y carga semántica denotativa y connotativa de cada uno de los
léxicos obtenidos al interior del tema de investigación, denominada “Vestimenta
Originaria de las Autoridades del Municipio Jesús de Machaca”.
Cada una de estas prendas de vestir tanto de la Autoridad masculina como de la
Autoridad femenina son elaboradas por ellas mismas de manera artesanal, como materia
prima tenemos: lana de oveja, llama, en algunos casos lana de alpaca, hasta de vicuña.
Lo primero que se hace es hilar la lana, ésto es realizado por medios muy simples, es
decir, el uso de una rueca manual denominada (qapu) que consiste en un palo delgado y
fino con un contrapeso en la parte inferior, ésto para mantener el equilibrio, este
hilamiento se realiza haciendo girar la fibra hacia derecha, de la cual se obtiene el
denominado qaputa o ch’ulla ch’ankha.
71
Seguidamente, el qaputa es emparejada con otra ch’ulla ch’ankha, ésto es torcelado, la
dirección que sigue este torcelado de hilo doble es contraria al qaputa, es decir, haciendo
girar a la izquierda y se la denomina k’anthita o paytat/payit ch’ankha, ésta es realizada
en otra rueca un poco más grande denominada (k’anthi qapu).
A continuación, se hace madejas llamado juñi para el lavado correspondiente, una vez
secada al sol se procede al teñido adecuado en diferentes colores al gusto de cada
persona. Seguidamente, se procede al tejido de diferentes prendas, en este caso, la
vestimenta de las Autoridades ya sea en telar a lizo o en telar al suelo. En el mundo
andino el tejido es un sistema de comunicación que refleja su identidad y constituye una
de las expresiones más estéticas. De la misma manera, a través de la salta reflejan su
identidad regional y sus diferencias. Queremos resaltar, que todas las indumentarias que
lleva una Autoridad es elaborado artesanalmente paso a paso y con mucho
conocimiento.
5.2.1 Análisis semántico de la vestimenta del Mallku Awki
Cada prenda de vestir que lleva el Mallku Awki es indispensable porque se
complementan entre sí. En conjunto tiene un significado de mucho valor, respeto,
conocimiento, prestigio y poder de Autoridad durante un año de su gestión, es decir, la
Autoridad que viste con la indumentaria completa se merece mucho respeto de parte de
los comunarios, nadie lo puede cuestionar ni desmerecerlo a la Autoridad, sin embargo,
si la Autoridad llevaría vestimenta incompleta (aunque no se da esto) seria inrespetable,
72
en otras palabras, la mayoría de los comunarios no tomaría mucha en cuenta. La
indumentaria completa consiste en: ch’utuqa, lluch’u, rimanasu, santu cristu, qhawillu,
punchu, allmilla, q’ipi en donde contiene el riyachinu, suryawu, wara, ch’uspa,
phuntillu, kalsita y wiskhu.
Toda esta vestimenta es para que la Autoridad masculina sea diferente a los demás, para
que de alguna manera sea reconocido de manera legible por los mismos habitantes del
lugar y extraños como líder o encargado de una determinada comunidad o ayllu.
5.2.1.1 Ch’utuqa
El prestigioso sombrero forma parte de la vestimenta del Mallku Awki. Indudablemente,
es de uso cotidiano en los pobladores mayores de edad del sexo masculino. Sin embargo,
la particulariad que marca el sombrero de una Autoridad, es unicamente de color negro.
En el municipio Jesús de Machaca es una de las indumentarías inprescindibles porque de
ningún modo se ve una Autoridad sin sombrero.
Sombrero, prenda con copa y ala que utilizan las personas
para cubrirse del sol.
Denotativo
73
El sombrero muy aparte de ser una prenda muy usual cotidianamente por aquellas
personas mayores de edad como un símbolo de respeto, es también, una prenda muy
importante dentro de la vestimenta de la Autoridad aymara, particularmente en el
Municipio Jesús de Machaca, significa y posee dignidad valor y honor en una Autoridad,
también, refleja como un grado de categoría superior a los demás.
Por otro lado, es menester mencionar, que es también como una corona y no debe ser
desprendida por ningún motivo ni para entonar el Himno Nacional de Bolivia y algunos
informantes nos indican también que es para que proteja del sol al Mallku Awki.
Inf.4M:Pag.11P2
V.O. Ukax sumrirux … mä pacharus ch’iwichkasp ukhum ch’iwicht’ix um.
V.C. “Aka sombrerox pacharus
ch’iwtt’kasp ukhumawa”.
V.T. (Este sonbrero es como si
asombrara a la naturaleza).
Superioridad Le hace ver superior a todos.
Temporal
(un año)
Autoridad Tiene el poder de autoridad para
dirigir a una comunidad.
Categoría Designa el cargo como líder.
Dignidad Orgullo o decencia de portar la
prenda.
Connotativo
74
Inf.5F:Pag.2P4
V.O. Ukharuxa sumiru sumriruxa mä jilïrin p’iqip o sea mä wistiminta de que es
superior no, intunsis, janiti sumirunikasphaxa, kun guranikisphasa, janiw ukax mä
significado de mä mallkukiti …
V.C. “Sombrerox mä mä vestimenta de
que es superior uk sañw muni, entonces,
janiti sombreronokasp kun gorranikisp
ukax janiw mä signifikado de Mallk
uñt’aykiti…”.
V.T. (El sombrero significa líder, una
vestimenta de que es superior, entonces,
si no tuviese sombrerono muestra el
significado de una autoridad…).
5.2.1.2 Lluch’u
El lluch’u, más conocido como gorro andino, es un complemento muy importante en la
indumentaria del Mallku Awki. Corresponde a los siguientes rasgos: Ésto es elaborado de
muchos colores, es de lana, tejido con mano a palillo, lleva figuras como: llama,
estrella, cruz andina, flores hasta personas como representación a los animales y flores
del lugar. El lluch’u con éstas características es utilizada únicamente por las Autoridades
aymaras particularmente en el Municipio Jesús de Machaca.
Gorro andino de muchos colores, generalmente se usa en el
altiplano.
Denotativo
75
El lluch’u es un vestuario específicamente para el uso de las Autoridades masculinas del
Municipio Jesús de Machaca. Al igual que a los demás vestuarios posee poder,
conocimiento, tolerancia y sobre todo mucha paciencia para percibir y tratar con
igualdad y con mucha humildad a todo los comunarios sin preferencia alguna a pesar de
algunos problemas existentes, es decir, a palabras necias, oídos sordos.
Se pudo evidenciar que su expresión semántica de la prenda de vestir lluch’u sobre todo
es poder y filosofía de la Autoridad masculina, en otras palabras se puede decir
paciencia o tolerancia frente a todo los comentarios de los habitantes del lugar.
Inf.2N:Pag.6P3
V.O. …pir jichhurunx ukkhum lluch’ lluch`t`ayapxi, ukat ukaxa p`iqin
k’inchhuntataw amuyunakax sas…
V.C. “Jichhürunakanxa, amuyunakax
p’iqin k’ichhuntataw sasaw lluch’
lluch’t’ayapxi”
V.T. (…el gorro es colocado con el
significado de tener memoria constante)
Paciencia Hace que no reaccione como líder
frente a los demás.
Temporal
(un año) Tolerancia Debe ser tolerante ante algunas
faltas cometidas por parte de los
comunarios.
Poder Provee de poder para ejercer como
líder.
Denotativo
76
Inf.4M:Pag.13P5
V.O. … lluch’ump tapant’at jan kuns jaqirus kun parlañapataki, jiñchupax
llupant’ataya, jaqis tuqiskasp tuqiskakisphay janiw arsusiñapäkit jupax ukatakiy ukax
lluch’untt’atax um.
V.C. “…Jaqinakar jan kun parlañapatakiw
jinchupax lluch’ump llupt’ata, jaqix tuqisp
ukax jupax janiw arsusiñapakit ukatakiw
lluch’t’ata”.
V.T. (…su oreja está tapada con gorro
paraque no hable cosas indebidas a los
comunarios, para eso es puesto el
gorro).
Inf.7M:Pag.7P3
V.O. Ukax porque jupax pasiñsaniñapawa, …janiw kuna jan wali arunaks
ist’añapäkitixa, ukax sañ muniy jinchupax tapantatakasphas ukhamay um, lluch’ux
ukay ukax sañ munixa.
V.C. “Jupax autoridadachixay janiw
reaccionkasphati, pasiñsaniñapawa,
janiw kuna jan wali arunaks ist’añapäkiti,
lluch’ux jinchupa tapt’atakas uk sañ
muni”.
V.T. (como Autoridad no puede
reaccionar, tiene que tener paciencia,
no debe tomar en cuenta malos
comentarios, el gorro significa
paciencia).
5.2.1.3 Rimanasu
La chalina es también la indumentaria más transcendental en el vestuario de la
Autoridad masculina. Ésta es elaborada exclusivamente de lana color café, es tejido en
telar a lizo, tiene una medida de 25 x 95 centímetros y sus correspondientes flecos en
ambos extremos. La mencionada chalina de color café es solamente para el uso en el
contexto del Mallku Awki.
77
Como pudimos apreciar las informaciones obtenidas del lugar de investigación. La
chalina tiene significados connotativos de mucha importancia para la población del
Municipio Jesús de Machaca. Sin duda alguna, significa poder, respeto y también
reconocida como uniforme de la Autoridad masculina, Por otro lado, por su color
representa a la tierra, es también para protejerce del frío ya que las Autoridades están
Uniforme En el lugar de estudio es denominado
como uniforme de las Autoridades
porque todos ellas obligatoriamente
usan chalina de color café.
Temporal
(un año)
Poder Provee poder de Autoridad.
Grado Distingue de los demás personas.
Respeto Es respetada porque es prenda de vestir
de una Autoridad.
Chalina o bufanda que sirve para cubrirse el cuello.
Connotativo
Denotativo
78
noches enteras en algunas actividades como viajes a pueblos aledaños, arreglo de
demandas, quejas y otros.
La expresión semántica del rimanasu en el contexto de la vestimenta del Mallku Awki
posee poder, respeto y otorga el grado de Autoridad.
Inf.2N:Pag.7P5
V.O. …rimanasuxa, chalina pudir mä pasar awkisa ukaxa rimanasunipiniw janicha?
ukat ukaxa pudir purir katt`ataskiwa…
V.C. “…rimanasux poder katxarayi, mä
pasado awkis rimanasunipiniwa, ukax
doder katt’ataskiwa…”.
V.T.(… la chalina provee poder, una
persona mayor tiene siempre la chalina,
ése quiere decir que tiene poder…).
Inf.5F:Pag.3P1
V.O. Chalina o rimanasu ukaxa riprisintiw mä símbolo como grado de una
awturidad, … ukax más que todo rilasyunado siempre con rispitu tamyin no.
V.C. “…rimanasux mä símbolo como
grado de una autoridad represente,
siempre relacionado con respeto”.
V.T.(La chalina representa un símbolo
como grado de una autoridad, siempre
relacionado con el respeto).
5.2.1.4 Santu cristu/rusayu
El rusayu es parecido a un collar, en contexto de la vestimenta de la Autoridad es más
conocido como rosario, porque éste consiste en tres cruces colgadas con sus respectivos
79
Jesucristo, el rosario es de uso particular en las Autoridades masculinas, llevan de
manera colgada en el cuello, éstos siempre deben ser tres.
La aparición de este rosario fue con la llegada de los españoles, de alguna manera es la
imposición y sometimiento de los mismos en la cultura aymara especialmente en el
Municipio Jesús de Machaca. Sin embargo, acualmente es reconocido como una de las
indumentrias más importantes dentro de la vestimenta de la Autoridad ayamara, además,
éste tiene muchos significados connotativos, se puede decir que indica en el nombre del
Sometimiento Aceptación de la cultura occidental
como parte de la cultura andina.
Temporal
(un año) Imposición Aceptación forzosa del objeto.
Respeto Provee de respeto como parte de la
vestimenta de la Autoridad.
Juramento Ante este objeto es realizado el acto
de juramento para ejercer como
líder.
Rosario como objeto, en forma de collar para el uso de las
Autoridades en el cuello. Denotativo
Connotativo
80
padre, del hijo y del espíritu santo, por otro lado, algunos informantes nos mencionan
que éste provee de valor y respeto.
El rosario es un símbolo de juramento para cumplir con todos los usos y costumbres de
la mencionada población, por un lado es el pacto de aceptación de lo que es la cultura
española.
Inf.5F:Pag.11P7
V.O. Rusaryuxa, ukaxa mas es con la colonización imposición de la iglesia católica,
o sea jani taqpach cien por cientupinix aka isinakax jiwasankkitix um, nayratpach uka
ispañulanakan jilt’anakapax mistisus criwullus en comlplicidad con los curas ast mun
jan muna akham uchasipxat sas uka rusaryx uskuntawäpxatanaxa...
V.C. “Aka rusayux es más con la
colonización imposición de la iglesia
católica, aka isinakax janiw taqpach
jiwasankkiti, nayrapach españolanakan
jilt’anakapax mestisos, en complicidad de
los curas mun jan mun akham uchasipxat
sas uskuntawäpxatayna…
V.T. (Este rosario es más con la
colonización, es imposición de la iglesia
católica, estas vestimentas no son de
nosotros al cien por ciento, los sobrantes
de los españoles es decir criollos y
mestisos con la complicidad de los curas
nos pusierón de manera obligatorio).
Inf.7M:Pag.15P3
V.O. …mä autoridadanx no, kimsa rusayuniñapaw akaxa kuna jan walinakats
jark’aqt’añapatakipi, alaxpachankiri awkisax wintisiñapatakiy kumunidadpachar no,
akax kimsapi dios awki dios yuqa y dios espíritu ukpi riprisintix ukampirus churarakiy
ch’ama valor taqi ukanaka nu ukampirus kuna juchanak jan ukax kijanak askichasas
81
ukpi jamp’att’ayapxix nu ukatpi juramints mayt’ayapxarakix juchaninakarux nu.
V.C. “Mallkunakanx jan faltaw apnaqataxi,
akax dios awki dios yuqa y espírito santo
uk represente, ukat kimsapinïñapawa,
ukatx kuna jan walinakats jark’aqt’araki,
ukhamarak alax pachankir awkisan
comunidadpachar bendisiñapatakiwa,
ukharux ch’ama, valor churaraki, kuna
queja askichäwinx juchaninakarux ukpi
jamp’att’ayapxarakixa”.
V.T.(los Mallkusmanejan sin falta, éstes
son siempre tres y significa en el nombre
del padre, del hijo y del espírito santo,
todo ésto proteje de los malos momentos
y es para que el Dios bendiga a toda la
comunidad, y además da fuerza y valor.
En el arreglo de algunas quejas suelen
hacer jurar y besar ante éste cruz al
pecador).
5.2.1.5 Qhawillu
Se pudo evidenciar que el qhawillu tiene la forma de un poncho y es elaborado
únicamente de bayeta color negra, tiene una medida de 75 (mä wara) x 1.20 centímetros
y su correspondiente abertura en el centro para introducir la cabeza. El uso es exclusivo
y obligatorio en los Mallku Awkis del Municipio Jesús de Machaca, éste ocupa un lugar
bajo del poncho.
Ponchillo negro que es utilizado bajo el poncho por las
Autoridades del lugar de estudio. Denotativo
82
El qhawillu provee poder, respeto, fuerza, valor y coraje a una Autoridad aymara, razón
por la cual, no debe ser desprendida ni siquiera para dormir, además, la Autoridad
adquiere o es respetada de manera sagrada, nadie puede cuestionar ni faltar el respeto.
También posee el significado de permanente humildad en toda la gestión y provee
fortaleza al líder aymara para que no se desmoralice por ningún motivo. Por otro lado, es
también luto por todo el año por aquellas personas que fenecen en la comunidad porque
la Autoridad denominado padre de la comunidad no puede utilizar luto de manera
particular. Es asi, que el qhawillu contiene significados connotativos en el contexto de la
vestimenta de las Autoridades.
Poder Provee de mucho poder de Autoridad.
Temporal
(un año)
Coraje Posee de vigor para ejercer el cargo.
Humildad Hace que el líder pueda ejercer el
cargo con mucha humildad para buen
gestionamiento.
Fortaleza El líder se siente fortalecido.
Luto Por aquellas personas que fallecen al
interior del ayllu.
Resguardo Protección a la comunidad para el
bienestar de todos.
Connotativo
83
Particularmente en el Municipio Jesús de Machaca la prenda de vestir denominado
Qhawillu, concretamente posee de mucho coraje (saqapu) para el Mallku Awki y es un
símbolo de resguardo y cuidado permanente a toda la comunidad.
Inf.2N:Pag.5P3
V.O. Qhawillux pudir katuqi, ch’ama, uka manqhankiw ch’amaxa, ukax pudir, fuerza,
walur ukx janiw apsuskasphati, sañani mä arunxa mallkun saqapupay ukankixa,
porque mallkurux rispitatachixay sagrado, mä yusarjamaw kumunax uñt’xixa…
V.C. “Qhawillutx poder, ch’ama, fuerza,
valor katuqi, ukatw jan apsusiñapakiti, mä
arunx Mallkun saqapupawa, porque
Mallkurux sagrado respetatawa, kumunax
mä Diosarjamaw uñt’xixa…
V.T. (del ponchillo recibe poder, fuerza
y valor por eso no debe sacarse,es decir
ahí esta el coraje de la Autoridad, y es
respetada de manera sagrada, la
comunidad reconoce como a un Dios…).
Inf.5F:Pag.2P4
V.O. Uka qhawilla… taqpach wasi kumun wawar ukaxa imxasiñapatak protección
mas que todo ukan ukay aka eh… cultura aymar taypinx qilqawinakans six no, (…)mä
ch’axwawis utjasphaxa protejiñappiniy janiw apt’kasphatix jasilakx um ni
usuntkasphas ni kuna llakinakats mallkux yatipiniy nu kawkir wawaxas ukhum kunask
ukx nu jall ukay sañ munixa.
V.C. “Uka qhawillux kumun wawaruw
protección churi, (…) digamos mä
ch’axwawis utjasphax protejiñapapiniwa,
janiw facilakx apt’kasphati, ni
usuntkasphasa, Mallkux kuna llakinakats
yatipiniwa, uk sañw muni”.
V.T.(este ponchillo es para resguardar a
la comunidad (…) si es que habría algún
conflicto, no debe dejarse por vencido de
manera fácil.El Mallkutampoco puede
enfermoarse y sabe siempre de cualquier
problema).
84
5.2.1.6 Punchu
Esta vestimenta es elaborado meses antes por los mismos habitantes del lugar, en
particular por las mismas personas que asumen el cargo de la Autoridad comunal, es
tejido en telar al suelo y en dos mankhallus, cada una de ellas tiene la forma rectangular,
cada mankhallu6 tiene una medida de 80 x 90 centímetros, los dos mankhallus unidos
forman el correspondiente poncho en forma casi cuadrada de aproximadamente 1.60 x
1.80 centímetros, el material es de lana, y además tiene una pequeña abertura en la parte
central de la costura para introducir la cabeza.
Es uno de los vestuarios del hombre andino, está elaborado de diferentes materiales
como: lana sintética, lana de vicuña, llama, alpaca y lana de oveja, además, se puede
apreciar en diferentes colores para cada acontecimiento o circunstancia. Generalmente
en el Municipio Jesús de Machaca el uso de este poncho se da en personas mayores de
edad, es decir, personas que hayan cumplido con los usos y costumbres de la comunidad
(ex Autoridad), también, es utilizado en lugares frígidos o en momentos de mucho frio y
es manejado con mayor frecuencia por las Autoridades del lugar.
En contexto de la vestimenta de las Autoridades tiene el significado de resguardo a la
comunidad, respeto, coraje y conocimiento. Razón por la cual, cuando una persona está
vestida con poncho o de Mallku significa que tiene conocimiento de la cultura andina y
sobre los usos y costumbres del lugar. A continuación analizamos los significados
6 Mankhallu: Es uno de los costados, parte o lados del poncho, antes de unirlos se le denomina mankhallu
según la informante del lugar de estudio Maria Elena Calle de Choque.
85
denotativos y connotativos de cada léxico que tiene como significante a cada prenda de
vestir de la Autoridad del Municipio Jesús de Machaca.
Esta prenda como tal, sin importar el color es utilizado naturalmente por aquellas
personas mayores de edad del sexo masculino en momentos de frio, lluvia, además,
como una señal simbólica de conocimiento de la persona, quién merece respeto y valor
por su antigüedad en una determinada comunidad o Municipio, y además, es sumamente
relacionado con la pacha, de alguna manera, es como si ayudaría a la misma a dar calor
para que llueva y haya producción.
Experiencia Es utilizado por ex Autoridades del
lugar.
Temporal
(un año) Producción Se relaciona con la naturaleza para la
buena producción agrícola.
Respeto Provee de respeto a la persona por su
experiencia.
Prenda de vestir denominado poncho, con una abertura al
centro para introducir la cabeza.
Connotativo
Denotativo
86
Específicamente el poncho simboliza ex Autoridad (aquella persona que haya cumplido
con los usos y costumbres del ayllu o por lo menos haya hecho mallku). Por otro lado, el
poncho es también utilizado en circunstancias ceremoniales como signo de respeto
mutuo con la naturaleza o con todo lo que rodea al ser humano, ya que en la concepción
andina se complementan la naturaleza y el ser humano.
Inf.2N:Pag.2P1
V.O. … ukax puncht’asix ukax purluminos ukax manq’añas utjañapataki, pachas sum
ch’iwxataskañapataki um jallus puriñapataki…
V.C. “…aka punch’t’asix manq’añas
utjañapataki, pachas ch’iwxatañapataki,
jallus puriñapatakiwa…”
V.T. (el poncho es para que haya
producción, para que la pacha asombre
bien, para que lueva).
Inf.5F:Pag.2P2
V.O. … puñchux sañ muniw mallku mallkun isip nuwi, intunsis, jiwasax aka cultura
andin taypinx uñt’asiraktanpi aka jach’a eh… cóndor uñt’tanx ukat ukax mallkurakiw
siwa, ukax taqiniriw um purtijix jistan no, ukat mallkuxa, jall ukat apaqatjamarakipï
no, ukat uka punchuxa, taqi wawanakapar imxatañapataki, tultuñapataki, walins jan
walinsa jach’arus jisk’arusa uka punchumpisa purtijkasphax jay ukhumawa.
V.C. “…puñchux Mallkun isip sañw muni,
entonces, jiwasax aka cultura andina
taypinx jach’a cóndoriruw uñt’asiraktanxa,
ukampirus taqiniruw protejex jistanwa.
Mallkux jall ukat apaqatjamarakipï, ukat
uka puñchux taqi wawanakapar
imxatañapatak tultuñapatakiwa, walins jan
V.T.(el poncho quire decir Mallku,
nosotros en la cultura Andina conocemos
al Cóndor como Mallku, y que protege a
todos no? el Mallku pareciera que está
copiado de eso, el poncho es para
resgusrdar a todos los comunarios
(común wawa), es como si protegera con
87
walins jach’arus jisk’arus uka puñchumpis
protejkasph jay ukhumawa.
ése poncho en buenas y en malas a los
grandes y pequeños).
5.2.1.6.1 Wayrur Punchu
El uso de este poncho wayruru es exclusivo en las Autoridades comunales del Municipio
Jesús de Machaca, como se mencionó anteriormente, es realizado o fabricado
manualmente en telar al suelo, el material es lana de oveja, algunas veces de llama y es
de color negro y rojo oscuro en especie de franjas delgadas. Según los pobladores del
lugar de estudio las mencionadas franjas representan a una familia, es decir al padre, la
madre e hijos/as, las franjas que representan a los padres son un poco más anchos
exactamente de un centímetro, y las franjas que representan a los hijos/as son un poco
delgadas exactamente de medio centímetro.
Poncho de color rojo y negro, para el uso de las Autoridades del
lugar de estudio. Denotativo
88
En el año 1921 del 12 de Marzo se sucitó la Sublevación y Masacre del Municipio Jesús
de Machaca donde hubo derramamiento de sangre por la muerte de algunas personas
líderes, desde entonces, históricamente cambiarón el color del poncho de la Autoridad
machaqueña hasta hoy en día conocido como wayruru. Antes de este suceso el poncho
que las Autoridades utilizaban era de color plomo.
Los informantes nos indican que el poncho wayruru por sus colores significan sangre y
luto, es decir, el negro simboliza luto por la muerte de algunos dirigentes y el rojo
oscuro simboliza sangre por el derramamiento de sangre, por otro lado, también
significa el resguardo a la comunidad, si el Mallku anda sin poncho quiere decir que las
nubes se despejarían, es decir ya no llovería y a consecuencia no habría producción;
además, es parte de usos y costumbres del lugar; resguardo y protección por igual (a los
grandes y chicos) a todos los habitantes de la comunidad para que no haya ningún
problema.
Sangre Por el derramamiento de sangre en la
masacre del municipio Jesus de
Machaca en el año 1921.
Temporal
(un año) Luto Por la muerte en la sublevación y
masacre del lugar de estudio, un 12 de
Marzo de 1921.
Resguardo Por el bienestar económico, agrícola y
ganadería de la población.
Connotativo
89
Analizando las expresiones presentadas, se pudo evidenciar que la expresión semántica
del poncho wayruru es histórico representada en una prenda de vestir exclusivamente y
configurado como Autoridad distinto a las bases dentro de una comunidad, que tiene por
significado el derramamiento de sangre y luto, además posee de mucho poder, valor,
respeto y resguardo a la comunidad.
Inf.3(A)F:Pag.2P1
V.O. Aka wilamp chiyarampixa … signifikipï ukana wila wartawipa, primirux puro
chiñchillakichinxay nove? uka sangre, aka machak salvacion utjawayi, akax
q’aranakan apnaqatänpi, jay uka lantita, mä phisqha o suxta awkiw chhaqhawayi, jall
uka signifikaduw aka puñchux ukhat kamyasipx puñchxa.
V.C. “aka wilamp ch’iyarampix wila
wartaw signifiki. Primerox puro
chinchillkamakinwa. Aka Machac
salvacionan sangre utjawayk jay ukawa,
nayrax q’aranakan apnaqatakïnpi, ukan mä
phisqha o suxta awkinakaw
chhaqhawayapx uka lantitaw wayruruxa,
aka puñchux jall uka significadoniwa.
Ukhat puñchx cambiapxi”.
V.T. (Este rojo y negro significa
derramamiento de sangre en ese suceso,
antes era pues puro plomo, es ése sangre
de salvación de Machaca, antes era pues
manejado por los españoles, en la
masacre y sublebación murieron unos
cinco o seis personas mayores, este
poncho sinboliza todo eso, desde
entonces cambiaron el color de poncho).
Inf.4M:Pag.19P2
V.O Ukat ukax wilawkax jiwasan wilanakas signifikix siya, um ch’ayarax ukhum mä
llakisiñarak llakisiña kuna llakinakat ukanak signifikarakix ch’iyarax siya, ukat ukax
ukhum puñchux wayrur lurt’ataxa...
V.C. “Uka wilawkax jiwasan wilas V.T.(Este rojo significa nuestra sangre,
90
signifiki, ch’iyarax ukhum mä llakisiñarak
signifiki, ukatw puñchux ukhum wayrur
sawt’ata…”.
el negro signifika luto, por eso el poncho
es tejido de colores negro y rojo
oscuro…).
5.2.1.6.2 Chinchill/uqi punchu
El poncho de color natural (plomo) tejido de lana de oveja sin necesidad de teñir, la
forma es casi cuadrada. Antiguamente el uso de esta prenda de vestir era cotidiano y
frecuente por parte de los Mallu Awkis, actualmente aun es utilizado por las Autoridades
comunales, ellos nos indican que es una alternativa del poncho wayruru para el uso del
Mallku Awki, especialmente es utilizada en época de lluvia (jallu pacha) como símbolo
de nube.
Nube Por su color tiene la representavitidad a
la nube.
Temporal
(un año)
Época seca En la época seca el paisaje se ve
brusco, entonces representa a ella.
Prenda de vestir de color plomo con una abertura al medio para
introducir la cabeza.
Connotativo
Denotativo
91
Como apreciamos, el poncho de color plomo connota una semántica muy significativa,
es decir, se equilibra con la naturaleza, representa a la nube, asombra a la naturaleza y
además nivela la lluvia para que haya mucha producción para el consumo de los mismos
habitantes del Municipio Jesús de Machaca, no solo en el mencionado municipio sino
también en toda la región altiplánica, este color de poncho es utilizado particularmente
en la época de lluvia como un signo de aguacero. Por otra parte, fue utilizado y
actualmente aún es manejado como estrategía para no ser visto con facilidad por
aquellas personas que se ocupan en la persecución a las Autoridades aymaras. Por otro
lado, representa a la época seca, ya que ésta es una época alargada en el altiplano
Su expresión semántica de chinchill punchu según el contexto de la vestimenta de la
Autoridad masculina del municipio Jesus de machaca, por su color es el símbolo de la
lluvia, posee respeto para el Mallku awki.
Inf.2N:Pag.2P1
V.O. …Jesús de Machacan jallupachax puncht`asxapxix ukax uqi, uqix añtax qinayax
uqiy mistunchix janicha? ch`iyar qinay ukhum ukar saratjamarakiw…
V.C. “… Jesús de Machacanx jallupachax
uq puñcht’asxapxi, anchhitax qinayax uqiy
ch’iyar qinayay mistsunix ukar
uñtatjamarakiwa…”.
V.T. (… en Jesús de Machaca en el
tiempo de lluvia ya se colocan poncho
plomo, en esa época la nube sale de
color plomo negro, simboliza a éso…).
92
Inf.5F:Pag.8P2
V.O. …más pirmiruxa p’uqütaynawa, plomo jistanxa jay uka, p’uqu, jichha
uchasisipkiw mä qawqhaxa, aski nayra pacha, akham jila part awti pachan qamastan
nove? más tiempo alargado ukat ukanx awti pachanxa q’äl tuntsuwxarakix ukat uka
significad apthapisis maya, mayxa por estrategia nayrax akham p’iqinchirinak
awturidadanakax aka pachp machaq markans ast wäl arknaqapxiritanax nuwi? ukat
jan uñjayasiñ layk sas, ukax uraqimpis kawkhans iwalakiya …
V.C. “… primerox p’uqutaynawa, jichhax
mä qawqhanix uchasisipkiwa, awti pachan
jila part qamastanxa, qalay
tuntsuwayxarakix uka significad
apthapisa, mayaxa, por estrategía, nayrax
aka Machaca markanx akham
p’iqinchirinakar autoridadanakarux wäl
arknaqapxiritayna, ukat jan uñjayasiñ layk
sas ukax kawkhans uraqimp iwalaki…”.
V.T.(… más antes había sido plomo,
actualmente, se colocan todavía, porque
mayormente vivimos en tiempo seco, en
donde ya se seca todo, entonces, por un
lado es ése significado, y por otro lado,
es por estrategia, antiguamente en
Machaca los líderes habían sido ser
perseguidos, era pues para no hacerse
ver, en donde sea era pues al igual que a
la pampa por su color …).
5.2.1.7 Allmilla
Esta camisa es denominada en el idioma aymara como “allmilla”. Antiguamente era
parte de la vestimenta cotidiana en las personas del sexo masculino, no obstante, en la
actualidad ya no sucede lomismo. Esta prenda de vestir es exclusivamente para las
Autoridades, está elaborado de bayeta negra indubitablemente la bayeta es elaborada de
lana de oveja o llama. Acualmente, la allmilla ya no es utilizada con frecuencia por parte
de los pobladores, mucho menos por las Autoridades; es más ya utilizan prendas de
vestir hechas de telas y lanas sintéticas, es decir, chompa, camisa y chamarra. Sin
93
embargo, la particularidad para el uso de una Autoridad aymara es el color,
necesariamente y obligatoriamente debe ser color negro, azul o café oscuro.
En su expresión semántica la allmilla connota por su color concretamente fuerza y
respeto. La Autoridad debe vestir obligatoriamente con prendas de vestir de color oscuro
ya que éste significa fortaleza y respeto especialmente en el Municipio Jesús de
Machaca.
Inf.3(A)F:Pag.7P6
V.O. …ukakisphaw niya, ukhumax phuqhatapxtwa, sakus pantalunas ch’iyarapini
V.C. “…sacos pantalones ch’iyarapin jay
ukhum phuqhatapxtwa”.
V.T. (El saco, pantalón siempre de color
negro).
Fortaleza Posee de impulso para ejercer el cargo
como una Autoridad.
Temporal
(un año)
Respeto Hace que la Autoridad sea respetada
por los pobladores de la comunidad.
Prenda de vestir en forma de una camisa, es elaborada de
bayeta negra.
Connotativo
Denotativo
94
Inf.7M:Pag.16P2
V.O. …allmillax iwalarakkiy uskuru no, ch’iyarapiniw jila partixa, jichhax kuna
chumpanaka chamaranaka ukanakakpi uchasxapxarakix no, pir uskurupiniwa,
uchasisphawa ch’iyar asula, café oscuro jistan no uka ukharuxa uqi uscuro plomo
uscuro, oscurunakaxa sañ muniw sabiduría, wali expiriñsyani, ukatpi uskurut
isthapt’asxixa, mirisxipi mä rispitu jistan no, ukanaka.
V.C. “… allmillax iwalarakkiw oscuro,
jilapartix ch’iyarapiniwa, jichhax chumpa,
chamarra ukanakakpi uchasxapxixa, pero
oscurupiniwa, ch’iyara, ch’iyar asula, café
oscuro, uqi oscuro ukanakak
uchasisphaxa, oscuronakax sabiduría, wali
experienciani, respeto ukanak sañw muni,
ukatw oscurot isthapt’asipxi”.
V.T. (… la allmilla mayormente es de
color negro, hoy en día ya se colocan
chamarra, chompa eso nomas pero
siempre color oscuro, puede ser negro,
azul oscuro, café oscuro o plomo oscuro,
éstos significan sabiduría, respeto y con
mucha experiencia por eso siempre se
visten de oscuro.
5.2.1.8 Suriyawu/lasu
El suriyawu es un complemento imprescindible en el vestuario de la Autoridad
masculina, la caractiristica que atribuye es: de material cuero de llama, únicamente de la
parte del cuello, ésto es cortado en forma de cintas de más o menos de un centímetro de
ancho, seguidamente es desecado al sól, luego debe ser remojado en el agua
aproximadamente por un día y a continuación se procede al correspondiente trensado de
alrededor de treinta cintas de cuero, al terminar la mencionada actividad se optiene el
suriyawu. Así mismo, también es adornado con diferentes colores de coerina,
actualmente adornado con chinches a color. La medida que tiene el lasu es de 10 a 12
centímetros de grosor y 1.40 de largo, con un nudo grande en una de las puntas.
95
El mencionado chicote también conocido como “Mallku lasu” es inprescindible en la
vestimenta de la Autoridad masculina, porque connota un significado de justicia, es
decir, es temido por aquellos comunarios que infrinjan falta alguna dentro de una
comunidad o municipio Jesús de Machaca, y además, es azotada para que ya no lo
vuelva a reincidir alguna falta, es un símbolo de justicia y además es una manera de
educar, hacer refleccionar a la persona. No solo eso, también posee mucho valor,
respeto, prestigio y poder de una Autoridad. La misma, es como una arma para la
Prestigio Es un gran privilegio portar la dicha
prenda.
Temporal
(un año) Justicia Azotando con el chicote hacen
prevalecer la justicia.
Poder Provee de poder de Autoridad.
Seguridad Es como un arma que porta para
defenderse de la inseguridad personal
y comunitaria.
Objeto denominado chicote, trenzado de cuero, adornado
con coerinas a color y con un nudo en una de las puntas.
Denotativo
Connotativo
96
seguridad personal del Mallku y para dar seguridad o resguardar a la comunidad o
Municipio, en otras palabras, es para defenderse de alguna inseguridad que aqueje a
alguna comunidad o a dicho municipio, esto puede ser: peleas, enfrentmientos. Es
menester mencionar, que algunos informantes del lugar de estudio consideran como una
imposición de parte de los españoles desde la llegada de los mismos.
Sin duda alguna, se pudo evidenciar que la carga semántica que connota el suriyawu es
para dar prestigio a una Autoriadad, y es para establecer justicia comunitaria según
amerite.
Inf.5F:Pag.13P4
V.O. Chikutixa, ukaw mäk’itaxa yatxatañaskixa, ukaxa is impuystu pur ispañulis
desde tiempo de patronaje nuwi? el patrun mayurtumu ukanakax a plan ti chikut
awkinakasarux jisk’achapxatayn nuwi?... piru signiphika justicia no, akürunakanx yast
il kin no si iskucha yast kastiju con ese chikuti, jay ukhumaruw ukax sararakixa.
V.C. “Chicotew mäk’it yatxatañaski, es
impuesto por los españoles desde los
tiempos de patronaje, el patrón y
mayordomo ukanakax awkinakasarux a
plan de chicote jisk’achapxataynax no,
pero akürunakanx significa justicia, el
quién no se escucha es castigado con ese
chicote, jay ukhamaruw ukax
sarayatarakixa”.
V.T. (El chicote es impuesto por los
españoles desde el tiempo de patronaje,
el patrón y mayordomo habían sabido
manejar y humillar a nuestro abuelos a
plan de chicote, pero falta mucho
investigar y averiguar. Pero en la
actualidad significa justicia, el quién no
se escucha es castigado con ese chicote,
así es nuetro costumbre).
97
Inf.8A:Pag.4P1
V.O. Aka lasux jach’a rispitu, kunatix saraksnaw poder del autoridad sas no, um ukpi
sañ muñixa, kunatix mä um Mallkutix jan lasunikasp ukax anus phiskasikispay no,
maysatxa justisya saraksnawa, ukax justisyapiniwa, ukampiw justisy lurapxix mä
awturidadjamax no.
V.C. “Aka lasux jach’a respetowa,
maysatx poder de autoridad uk sañw muni,
mä Mallkutix jan lasunikasp ukax anus
phiskasikisphay no, maysatuqit justicia
saraksnawa, mä autoridadjamax ukampiw
justicia luri”.
V.T. (El chicote es gran respeto, poder
de autoridad, si un Mallku no tuviese
chicote se puede burlar quien sea, por
otro lado, podemos decir justicia, un
autoridad hacen justicia con ese chicote).
5.2.1.9 Wara/ayta
Este objeto es elaborado de un material muy particular como es el palo de chima, este
palo es muy duro y es traido de los Yungas, la wara tiene similitud a un cetro y está
adornado con metálico plateado. En el Municipio Jesús de Machaca es únicamente para
el uso de las Autoridades masculinas.
El prestigioso wara es apreciado en dos objetos simultáneos, sin duda alguna tienen el
mismo significado y absolutamente con las mismas características, lo único que difiere
es el tamaño, uno de ellos mide 80 centímetros y la pequeña tiene una medida de 15 a 20
centímetros. Como la wara grande es un poco dificultoso de manejar a todo lado y
cotidianamente en el contexto de la vestimenta de la Autoridad, es pues dejada en la
98
oficina del Mallku denominada “silla uta”7, razón por la cual, es representada por la
wara pequeña por su mayor facilidad y comodidad de uso.
7 Silla Uta: Es un cuarto únicamente para la oficina del Mallku que es exclusivamente para solucionar
problemas, no pueden ingresar los jóvenes y niños porque el lugar es sagrada durante su gestión.
Bastón
de mando
La Autoridad del Municipio Jesus de
Machaca inolvidablemente lleva en su
poder la wara peña.
Temporal
(un año) Poder Provee de poder de mando.
Orden de
mando
Con su breve descanso en un
determinado lugar territorial da el
orden para el trabajo comunal.
Justicia Si alguien manipula este objeto sin ser
líder es retribuido del objeto con
enfermedades o desgracias.
Cetro elaborado de palo de chima, adornado con metálico
color plateado y cintas de tricolor. Denotativo
Connotativo
99
Según la información obtenida, la wara es para juzgar en casos muy graves como en
caso de robos o mentiras de alta gravedad, es decir, cuando la persona niega su acto de
sustracción o no admite la responsabilidad de que verdaderamente miente, es pues
sometido a un acto de juramento ante la wara y es obligado/a a que pase sin ningún
temor sobre la wara, si en realidad es mentira lo que dijo el acusado, entonces la wara
provee de muchos castigos entre ellos desgracias, enfermedades e incluso la muerte.
Razón por la cual, no debe ser manipulada por personas que no sean Autoridad, porque
éste siempre provee de desgracias como retribución. Es menester mencionar, lo que
algunos informantes indican a cerca de la wara, por su dualidad dicen que representa al
padre e hijo.
En la expresión semántica se pudo evidenciar que la Autoridad aymara de una
determinada comunidad dentro del Municipio Jesús de Machaca no puede ejercer como
líder sin el bastón de mando en su poder, porque la wara tiene un significado que provee
de mucho poder para que pueda ejercer su cargo exitosamente como Autoridad. Por tal
razón, no debe ser desprendida del Mallku Awki por ningún motivo.
Además, es también considerado como orden de mando para el repartimiento de terrenos
en conflicto, éste puede darse entre vecinos, comunidades e incluso entre municipios, así
mismo, en los terrenos comunales señala y autoriza con su breve descanso en el lugar
para el correspondiente trabajo de agrícola por parte de los comunarios.
100
Inf.5F:Pag.13P2
V.O. waraxa es como baston de mando, o sea mä awturidadaxa kunampis
p’iqichasphaxa, janiw ukhum aliq ampar ayt’atak intuns un objeto tiene que existir
para dirigir a una sociedad a una comunidad, intunsis es un baston de mando, intuns
uka awisapax aka jichhakam jakaskiw aka tema de laki, laki no, mä mallkux
kawkharus jalawayix ukat ch’akunti ukat orden aps awturisi kumunaryunakaxa ukhay
irnaqapxanix chha ukatpi baston de mando sataxa
V.C. “Autoridadax warampiw p’iqiñchi,
ukax baston de mandjamawa, janiw aliq
ampar ayt’atakix p’iqiñchkasphati,
entonces, tiene que existir un objeto para
dirigir a una sociedad, a una comunidad.
Jichhakamas aka tema de lakix jakaskiwa,
aka lakinx may Mallkux jalaway ukat
ch’akunt ukat orden apsu ukat autorisi,
kumunarionakax ukhay irnaqañapaxa,
ukatpi bastón de mando sataxa”.
V.T. (La Autoridad encabeza con wara,
es bastón de mando, no puede encabezar
sin ningún objeto en la mano,
necesariamente tiene que existir un
objeto para dirigir a una comunidad o
sociedad. Hasta hoy en día existe todavía
el tema de laki, en ese laki la Autoridad
corre y clava el bastón de mando, de esa
manera saca el orden y al mismo tiempo
autoriza para el lugar sea trabajado por
los comunarios).
Inf.6L:Pag.5P3
V.O. Urasax yaqhipax kuna k’ars k’art’asxi, kun jani chiqapx pälxit kuna urasa
aptasiñanakas utjxi, jaqi apnaqasirinakas utji, ukat jaqi katjx ukhum apnaqxtax jumax
janiw wal jamasat apnaqktat sas, janiw nayäkt sas ast jikiras yaqhipaxkun tistigus
utjkarakit intunsis ukhanakan wali sagraduw uka waraxa, ukx uka walja kast
kastiguniw uka waraxa, janiw uka patpï chillqikipt’ayapxix jan tistigu utj ukhaxa,
intuns ukhumax janipinit jumaktax wuyn ask chuymapan jupax ukäsk ukat janiw
sakixa ukax jupapachawaka suma awkisax ukax ukxar kastigask janiw wurlasiñäkit
ukarux mä ukax jall ukanak chiqach ukax ukat wastun di mand satax waraxa.
101
V.C. “Urasax yaqhipax k’ars k’art’asi,
yaqhip jaqix aptasirinakas utji, ukat
jaqinakax janiw jamasat wal apnaqktat sas
katjxi ukhamanakw utji, ukat yaqhip
apnaqasirinakax jan ukax k’arisirinakax
janiw nayäkt sas jikiraskakiw no. Entonces,
ukhanakax uka warax wali sagradowa,
ukhamarak walja kast casigonakaniwa.
Juchaninakarux jan testig utjk ukhax
janipinit jumäktax sas wara patp
chillqikipt’ayapxi, ukat jupapachaw suma
awkisat castigo mayisiski, ukatw wararux
jan burlasiñakiti, ukhamarus uka jan
walinak chiqachi ukatw bastón de mando
sata”.
V.T. (A veces hay personas que mienten
o rroban y son sorprendidas y
cuestionados por otras personas,
algunas/os que mienten o rroban
aseguran de que no es él quién cometió
faltas, entonces, en ese casos la wara es
muy sagrado y provee de varios tipos de
castigo. A los que cometierón faltas
graves y cuando no hay testigo hacen
pasar encima de la wara y la persona
misma se pide castigo del Dios, por eso
no hay que burlarse de la wara y además
disiplina éste tipo de faltas graves, por
eso es llamado bastón de mando).
5.2.1.10 Ch’uspa
La ch’uspa es un objeto que complementa a la vestimenta de las Autoridades
masculinas, la forma de esta prenda es de una bolsa casi cuadrada, es de 18 x 20
centímetros, y el cordon que lleva como especie de un agarrador denominado t’isnu es
de 58 a 60 x 1.5 centímetros, es tejido de lana y en telar al suelo, lleva una convinación
de muchos colores, es decir, es multicolor, una vez terminado el correspondiente tejido
se procede a unir para dar la forma de una bolsa y adornar los bordes de la misma, ésto
denominado chichilla, seguidamente, se adorna en la parte inferior con diferentes
colores a la cual se señala t’ikha. Generalmente suelen tejer una o dos ch’uspas nuevas
para iniciar el año o el cargo como una Autoridad, además, el mencionado chuspa es de
102
uso particular de los Mallku Awkis y de algunas personas mayores de edad. La ch’uspa
es exclusivamente para el manejo de la hoja de coca.
La ch’uspa posee un significado de respeto y valor hacia a la Autoridad del Municipio
Jesús de Machaca. De acuerdo a las informaciones obtenidas, es menester resaltar que
la ch’uspa por su variedad de colores tan resaltantes simboliza a las flores y de alguna
manera transmite alegría a la naturaleza. Además, la ch’uspa es también como un
almacen de coca, de la cual es reembolsada de manera inmediata antes de que se termine
en la piras tari. Todo lo mencionado es parte de los usos y costumbres del Municipio
Jesús de Machaca.
Respeto Posee de respeto porque no puede ser
manipulada fácilmente por personas que
no sean Autoridad.
Temporal
(un año)
Saludo Antes de iniciar todo tipo de actividad es
alcanzada la chuspa con su coca como
saludo al prójimo.
Prenda para el manejo de coca en especie de una bolsa pequeña
y adornada.
punchu
Connotativo
Denotativo
103
La expresión semántica de la ch’uspa expresa como connotación el respeto y el saludo,
inprescindiblemente posee coca y es primordial en el contexto de la vestimenta del
Mallku Awki, porque una Autoridad lo primero que debe alcanzar es la ch’uspa con su
respectiva coca y siempre acompañado con alcohol o ñuñu8 como símbolo de dualidad
y como emblema del correspondiente saludo a la persona o a las personas con quién o
con quienes se encuentre, ya sea del sexo masculino o femenino, ya sea del lugar o
foráneo sin importar la religión a la cual pertenece.
Inf.3(A)F:Pag.3P7
V.O. Aka ch’uspax signifikix mä kuka, akax usos y costumbres karus karuskpan
janiw faltañapakiti, janiw jan kukan o chuspanix sartksnati…janiw kuna distincionas
utjkiti, yaqhipax janis sumaskphan pero la cosa que ch’uspax janiw phaltañapäkitixa.
V.C. “Aka ch’uspax mä kuka, usos y
costumbres signifiki, karus karuspan janiw
faltañapakiti, janiw jan ch’uspan jan
kukanix sartksnat… janisay sumaskphan
pero la cosa es que janiw ch’uspax
faltañapakiti”.
V.T. (la ch’uspa significa coca, éste es
parte de usos y costumbres, aunque esté
caro no debe faltar, no podemos andar
sin coca y chuspa…no hay ninguna
distinción entre colores y además algunos
no son tan buenos pero la cosa es que no
debe faltar la ch’uspa).
Inf.7M:Pag.6P2
V.O. Aka ch’uspaxa unañcharakikiy rispitu no, kunatix jan ch’uspanikasp ukax janiy
khitis rispitkasphatixa, además, jiwa saltan sawt’atakich ukax pacha mamax kusisiya.
8 Ñuñu: Es una botella muy pequeña que contiene alcohol puro (hoy en dia wisqui o singani) para alcanzar
solamente a los pobladores del sexo masculino, en momentos de petición.
104
V.C. “Aka ch’uspax respeto unañchayi, jan
ukhax janiw khitis respetkasphati, además,
sitix jiwa saltanakanikich ukax
pachamamax kusisiwa”.
V.T. (Este Chuspa simboliza respeto,
además, si la chuspa está tejida con
figuras bonitas la madre tierra se
alegra).
5.2.1.11 Phuntillu
Esta prenda es parte de la vestimenta cotidiana en personas del sexo masculino, por tal
razón, es un vestido muy importante y forma parte de la vestimenta del Mallku Awki,
particularmente es de color negro o azul oscuro. Antiguamente, la prenda de vestir que
utilizaban los hombres era en especie de falda angosta y larga hasta los tobillos y era
elaborada de bayeta denominada lilinku9. Desde la llegada de los españoles se adaptaron
en el uso del pantalón, sin embargo, era elaborado de bayeta, y exclusivamente de bayeta
negra para el uso de las Autoridades Masculinas. En la actualidad ya es elaborado de
telas sintéticas, sin duda alguna, siempre conservando el color oscuro.
9 Lilinku: Es una prenda de vestir antigua en forma de una falda larga y angosta, es para el uso de las
personas del sexo masculino.
Prenda de vestir de color negro denominado pantalón,
para el uso de las personas del sexo masculino. Denotativo
105
El pantalón que viste el Mallku Awki se caracteriza por su color, obligatoriamente debe
ser de un color oscuro, es decir, en su mayoría es de color negro en muy pocas veces
suelen utilizar los colores azul oscuro y café oscuro, porque el color negro u oscuro
ostenta fuerza, conocimiento y preocupación por el bienestar de la comunidad o
municipio, para que no falte alimento, para que no haya conflictos, para que no posea
enfremedades que cobren vidas humanas de los comunarios denominado kumun wawa y
además, es también como un símbolo de humildad. Obviamente, los comunarios de base
pueden vestir del color que gusten.
En su significado connotativo del phuntillu determinamos que posee ímpetu y humildad
para ejercer el cargo de una Autoridad. Ademas, las Autoridades del Municipio Jesús de
Machaca lugar de estudio solo deben usar pantalones de colores oscuros.
Inf.3aF:Pag.7P5
V.O. Ukakisphaw niya, ukhumax phuqhatapxtwa, sakus pantalunas ch’iyarapini…
V.C. “Niy ukakisphawa, sakus pantalunas
ch’iyarapin ukham phuqhatapxtwa…”.
V.T. (somos todo completo, saco,
pantalón de color negro siempre…).
Fuerza Provee fortaleza a la Autoridad para
el buen gestionamiento de las
actividades a realizarse en el ayllu.
Temporal
(un año)
Humildad El líder no debe ser altanero frente a
los pobladores.
Connotativo
106
Inf.7M:Pag.16P2
V.O. Nayrxa iwij pantalunapi… mallkunakaxa ucht’asipiniw ch’iyara jan ukax
ch’iyar asula ukakipiniw janiw janiw yaqhanakax uchasitakit mallkunakanx no,
mallkuxa uskurpin no, porque llakiñapächixay kumunidadpachata ukatpi uskurux
llamp’u llakit chuymanikiñapaw uk signifikixa, sitix qhana pantalun uchasisp ukaxa
janis llakkasp ukhumaya…
V.C. “Nayrax jilpachax iwij pantalunaw
apnaqatanxa... Mallkunakax. Ch’iyar jan
ukax ch’iyar azul ukakipiniw uchasitax,
oscurotpin isthapt’asiñap porque
comunidadpachat llakiñapa, llakit llamp’u
chuymanikikasphas uk signifiki…”.
V.T. (antes era manejado pantalón de
bayeta… Las autoridades tienen que
vestirse siempre con ropa oscura, puede
ser negro o azul oscuro porque tiene
que ocuparse de toda la comunidad,
significa como si estaría de pena y
humilde…).
5.2.1.12 Kalsita
La kalsita es utilizada concretamente por los Mallku Awkis como especie de calcetín o
tobillera, ya que antiguamente no había calcetín ni zapatos, es tejido de lana de llama u
oveja, vale decir tejido a palillo y el color es únicamente negro o café.
Prenda de vestir para cubrir los tobillos de la Autoridad
masculina.
Denotativo
107
Valorando las expresiones manifestadas por los informantes del Municipio Jesús de
Machaca lugar de investigación, se pudo apreciar que la moyoría de la vestimenta de las
Autoridades es siempre de color negro u oscuro, como en caso de la kalsita. Por su color
es como un apoyo para el Mallku Awki y por el uso simboliza al cóndor (ave) y es
también para la protección del frió en los momentos de viaje o trasnochadas por motivos
de actividades por el bien de la comunidad o Municipio, la mencionada polaina por sus
características es muy sagrado en el contexto de la vestimenta de la Autoridad, por otro
lado, algunos informantes nos indican que significa también como si daría calor a la
naturaleza para la buena producción en el campo agrícola.
Específicamente el significado connotativo de la kalsita por su color que es el negro
posee el símbolo de fortaleza en toda la gestión para poder ejercer con poder como una
Autoridad aymara del municipio Jesús de Machaca.
Inf.4M:Pag.39P4
V.O. … mallkux kamis mallku Condorix kamis kayukam t’arwanix jall uka sawjamakiy
amuyatax uchasipxi, ukax kayur uchasipxix um, qunqurkamakiwa, uka kalsitaxa, jan
Fortaleza Posee fortaleza para el arduo trabajo
como líder.
Temporal
(un año)
Abrigo Protege del frio en los momentos de
trasnochadas en las demandas por el bien
de la población.
Connotativo
108
ukanix janiw mallkukasphat siya.
V.C. “… kamis Mallku condorix kayukam
t’arwanixa jall ukhumarak amuyatax kayur
uchasipxi, ukatpi mallkuw sataxa, uka
kalsitax qunqurkamakiwa, jan ukanix
janiw mallkuxasphati”.
V.T.(El cóndor tiene plumas hasta las
patas, similar a eso se colocan, por eso es
denominado Mallku, esa polaina es
solamente hasta la rodilla, si no tuviese
la polaina ya no sería autoridad).
Inf.5F:Pag.4P4
V.O. aka kalsita… junt’uchkaspas ukhumaw siwa um o sea awantañatak awispax
akham kuna sarnaqawinakas utji sayañanakas utji ukanxa mä fortaleza kun
jiwasaruxeh… mä apuyumpjamas apuykistasph jay ukhumawa, ukax wasi laykurakki,
wasi wawanak laykurakkiwa ukax, pero arumanakax ukhum yaphipax kuna ch’ar
punchillunpach kalsitanpach ukhumay ikipxix janiy sagraduw ukax apsusiñaxa…
V.C. “Aka kalitax junt’uchkaspas
ukhamawa, awisapax akham kuna
sarnaqañanakas sayañanakas utj ukan
awantañatakiwa, mä fortaleza mä apoyo
churisto. Pero yaqhipax ch’iyar
ponchillunpach kalsitanpach ukhumaw
ikipxi, ukax sagradowa, janiw
aphusiñakiti…”
V.T. ( la polaina es para que nos proteja
del frío en los momentos que estamos
parados y cuando caminamos noches
enteras, todo eso es por las bases. Es
como si nos apoyaría como un apoyo y
nos da fortaleza. Pero algunos duermen
con el ponchillo negro y polaina porque
es sagrado, no hay que sacarse…).
5.2.2 Análisis semántico de la vestimenta de la Mallku Tayka
Cada una de las prendas de vestir que lleva la Mallklu Tayka, es sumamente importante
porque se complementan entre sí. En conjunto tiene un significado de mucho valor,
respeto, conocimiento y prestigio, es decir, la Autoridad que viste con la indumentaria
completa se merece mucho respeto y valor por parte de los comunarios, razón por la
109
cual, nadie puede cuestionar ni desmerecerla, sin embargo, si la Autoridad llevaría
vestimenta incompleta (aunque no se da esto) ya no se merecería el respeto y valor por
parte de las bases. La indumentaria completa consiste en: Awayu, Phalt’a, Qiqilu,
Jawuna, Pullira, Wiskhu, Miralla, Inkqhar Tari, Piras Tari, Q’ipi donde contiene el
correspondiente Riyachinu.
Al igual que a la Autoridad masculina, toda esta vestimenta que lleva la Autoridad
femenina es para que sea diferente a los demás, para que sea identificada de manera
notable por los mismos habitantes del lugar y extraños como líder o encargada de una
determinada comunidad.
5.2.2.1 Qiqilu
Está prenda de vestir denominada montera, está elaborado de paja o de palo de charu,
aparentemente tiene la forma parecida al sombrero de la danza de la llamerada, la tela
que cubre por encima es únicamente de color negro y es de uso exclusivo de las
Autoridades femeninas del Municipio Jesús de Machaca.
110
En la vestimenta de la Autoridad es infaltable la representación de la montera, porque
connota significados muy substanciales, es decir, posee de mucho respeto hacia una
Autoridad de una comunidad, marca la distinción clara de la Mallku Tayka para que sea
identificada por las bases, también, es considerada como costumbre ancestral de lugar.
Por otro lado, según algunos informantes, por sus dos esquinas o partes elevadas
representa a los cerros de mucha divinidad, la parte plana significa la madre tierra, es
decir, las partes altas simboliza a lo que es el altiplano y las partes planas simboliza a lo
que es valle, por otro lado, es también manejado especialmente en el Municipio Jesús de
Machaca como derecha e izquierda, más definido como dualidad del mundo aymara.
Autoridad Distingue de manera notorio a la
Autoridad.
Temporal
(un año) Dualidad Por sus dos esquinas elevadas
representa a parcial arriba y
parcial abajo del lugar de estudio.
Respeto Provee respeto al líder de la
comunidad.
Valle, yungas
y altiplano
Las partes bajas representan al
valle y las altas al altiplano.
Prenda con dos esquinas elevadas y dos esquinas poco elevadas,
y con una cobertura de una tela negra.
Denotativo
Connotativo
111
La expresión semántica del particular objeto denominado qiqilu es símbolo
representativo de manera notorio e incomparable como una Autoridad femenina distinta
a los demás, en específico su significado connotativo es poder de Autoridad y además
ostenta respeto a la dicha Autoridad.
Inf.2N:Pag.9P4
V.O. …muntirux mä illiman tuqita unanchayi, ukax pachamaman achachilanakar jall
ukhumaruw unanchayaraki, ukax um walli altiplano yungas jall ukhumaruwa…
V.C. “muntirux mä illimanirurakiw
unanchayi, pachamamar achachilanakar
ukanakarurakiw unanchayi, valle altiplano
yungas ukanakaruw unanchayi…”
V.T. (La montera representa al illimani,
a la madre tierra y las divinidades, por
otro lado, también representa al valle,
yungas y altiplano…)
Inf.4M:Pag.11P5
V.O. Ukham muntirx uka Jesús de Machakanx kupin ch’iqan ukax sañ munxchispa,
ukhampiniw kustumrix utjatayna, muntir jaya qhan jaya qhan asxatt’atapiniy… ukat
muntirux mä awturidaday mä rispituy jikxatayixa.
V.C. “Aka Jesús de Machacanx kupin
ch’iqaniw sarawinakaxa, aka muntirux jay
ukw sañ muni, ukhampiniw
costumbrenakax utjatayna, jaya qhan
asxatt’asitapiniwa, ukat aka muntirux mä
Autoridad respeto jikqhatayi”.
V.T.(En los costumbres de Jesús de
Machaca se maneja derecha e izquierda,
este montera tiene ése significado,
además, es muy notorio, para no ser igual
que una mujer enferma, la montera
provee autoridad y respeto)
112
5.2.2.2 Phalt’a
Se puede decir que la phalt’a es mitológico porque antiguamente nuestras abuelas se
daban modos para cubrirse la cabeza del frío. Es asi que la phalt’a es una de las
indumentarias infaltables de la Autoridad femenina, está elaborada de bayeta negra que
está hecha de lana de oveja, tiene una medida de alrededor de 1.10 x 65 centímetros,
alrededor de esta prenda lleva un adornado con bordados de diferentes colores. Es de uso
única como cobertura de la cabeza y oídos como símbolo de paciencia y tolerancia en las
Autoridades femeninas del Municipio Jesús de Machaca.
Según la información obtenida, la phalt’a es para tener paciencia y ser tolerante con
todos, además, es también como un significado de respeto mutuo entre la Autoridad y
Paciencia No debe reaccionar de manera rápida
frente a los comentarios de los
habitantes del lugar.
Temporal
(un año)
Tolerancia Debe ser tolerante en las actividades
que se realizan al interior del ayllu.
Prenda de vestir en forma de una mantilla que cubre la cabeza. Denotativo
Connotativo
113
los pobladores del lugar. Por otro lado, es también, relacionado con la naturaleza, si la
Autoridad lleva la indumentaria completa y adecuada, entonces, la naturaleza se cubre
también de nubes como forma de retribución, de manera que se pueda garantizar la
producción.
Pudimos evidenciar que la semántica expresada por la mencionada prenda de vestir
denominada phalt’a particularmente simboliza paciencia y tolerancia de parte de la
Autoridad ante los malos y buenos comentarios por parte de los habitantes de una
determinada comunidad.
Inf.2N:Pag.10P2
V.O. ...phalt`ansti uka um kumunanakax awisax kuna arusipxi tuqisipxi kuns ukata isti
k`iñchhuntatapini janiw amuw ist`askix (…) intunsis uka taypin utjiw rispitu valor um.
V.C. “awisax comunarionakax kunayman
tuqisipxi, arusixpxi, uk jan ist’añatakiw
phalt’amp k’iñchhuntata, kunsay
arusisipkphan janiw marpach yäqañapakiti
(…) entonces uka taypinx respeto valor
ukaw utji”.
V.T.(Es para tener paciencia, porque a
veces los comunarios comentan de todo
incluso hay discusiones, quiere decir a
palabras necias, oídos sordos (…)
entonces dentro de ello está el respeto y
valor)
Inf.3 (B) F: Pag.7P3
V.O. Añchhitax phalt’a sapxix mä luch’u ukax iwalaraki mä mallkutaykax jan
ukanikasph ukax janiw rispitatakasphati ukat suma arunak katuqäta janiw kuns
kulirañapakiti uka significadunirakiw ukax p’iq ch’uqt’asit ukhuma.
114
V.C. “Phalt’ax lluch’jam iwalarakikiwa,
jan ukanixasphax janiw respetatakasphati,
ukat suma arunak katuqañataki, jan
kulirañapataki, p’iq ch’uqt’asitawa uka
significadoniwa”.
V.T.(La phalt’a es al igual que al gorro,
si no tuviese la phalt’a ya no seria
respetada, es para que tenga memoria
constante, es para que no reniegue, es
para que tenga paciencia)
5.2.2.3 Miralla
La medalla también forma parte de la vestimenta originaria de las Autoridades
femeninas en el Municipio Jesús de Machaca, éste es elaborado de rosarios y en la parte
donde lleva colagado ésta lleva una virgencita o luna, puede ser virgen de Copacabana u
otra, y es utilizada en forma de un collar solamente por las Mallku Taykas.
Aunque algunos indican que la medalla es la imposición por parte de los españoles.
Actualmente, es una prenda importante que forma parte de la indumentaria de la
Autoridad femenina, éste provee el poder de Autoridad.
Poder Provee poder de Autoridad. Temporal (un año)
Objeto con similitud a un collar conocido como medalla.
Connotativo
Denotativo
115
Es uno de los objetos importantes para complementar al vestuario de la Mallku Tayta
porque tiene un significado semántico de mucho poder y potestad como Autoridad del
ayllu o también como Autoridad del Municipio Jesús de Machaca.
Inf.2N:Pag.6P2
V.O. …mamanakarakiw ukax mitall uchantasipxiritaynax uka mitallax phaxsi
mampach uka istï apsutarakiy jall ukax putir katxarapxarakiritaynax…
V.C. “…mamanakax medall uchantasipxi,
uka medallax phaxsi mamawa, ukax poder
katxarayaraki…”
V.T. (… las mujeres se colocan medalla,
esa medalla lleva la figura de luna, éste
provee de poder…)
Inf.4M:Pag.24P1
V.O. mayak uchasipxix miralla sas… ukax mä copacaban mamasa warminakar
uñtatarakiy uka mirallax ukan maya sapakiw warminakax uchasisphaxa.
V.C. “Mallku Taykanakax mä medallak
uchasipxi, warminakar uñtatarakiw mä
copacaban mama”.
V.T.(Las autoridades se colocan una
medalla, con la imagén de la virgen de
Copacabana)
5.2.2.4 Awayu
Este atuendo como todas las vestimentas es también elaborado por las mismas personas
antes de ejercer el cargo como Autoridad, vale decir, que está tejido de lana torcelado
(k’anthit ch’ankha) de oveja o llama en el telar al suelo (pampa sawu) y en la parte
central lleva una combinación de muchos colores para las respectivas figuras
(saltanaka). Como símbolo de dualidad es también tejido en dos mankhallus y la unión
116
de ambos lados, tiene como resultado la forma de un aguayo y generalmente con una
medida de 1.25 x 1.30 centímetros, las características del aguayo son únicas, ya sea para
colocarse o para cargar.
La mencionada prenda de vestir posee de significados semánticos connotativos en los
momentos que viste la Autoridad, vale decir, que simboliza mucho respeto a la Mallku
Tayka, distinción notable como Autoridad de las demás personas para ser identificada
con facilidad por los mismos habitantes del lugar y extraños; resguardo a la comunidad
para que nada malo inquiete a los pobladores del lugar; y representa a la naturaleza para
que haya mucha producción en la agricultura y para que haya en cantidades con relación
a la ganadería.
Respeto Provee respeto a la persona quien dé
uso.
Temporal
(un año)
Experiencia La persona que porta el aguayo es una
persona mayor o ex Autoridad.
Prenda de vestir en forma casi cuadrada que lleva una
combinación de muchos colores en parte central.
Connotativo
Denotativo
117
Sin duda alguna el aguayo tiene un significado representavio a una persona que ya hay
cumplido con los usus y costumbres del lugar o que por lo menos haya hecho Autoridad
dentro de la comunidad, es asi que ellos se merecen respeto de toda la población en
general.
Inf.1J:Pag.2P3
V.O. Awayux ukax kumun wawatakix ukax awayt’asiñ ukax junt’uchiw sas…
V.C. “Aka awayux kumun wawaruw
junt’uch sasaw awayt’asiña…”.
V.T.(El aguayo se coloca para
resguardar a la comunidad…).
Inf.4M:Pag.10P3
V.O. Ukat mallku taykax iwalaraki, ukhum pulliran awayun ukax jan warminakamp
iwalañapäkit iwalxakispha ukat jani rispit jikxatkasphat ukat uka awayun (…) ast
marpach jikstañapay…
V.C. “Mallku Taykax pulliran awayun
ukhumarakikiwa, janiw warminakamp
igualañapäkiti. Igualxasphax janiw
respeto jikxatxasphati, ukat marpachaw
awayun jikstañapa…”
V.T.(El aguayo es para que no iguale
con las mujeres de base. si seria al igual
que a las bases ya no recibiría respeto,
por eso debe estar con aguayo toda la
gestión…)
Inf.5F:Pag.2P3
V.O. Iwal, lo prupyuw warminakanx mallkutaykanakax uka awayuxa, uka awayumpis
imxaskasp ukhum akhamat atajaskasp imxataskasp jay ukhumaw ukaw significadoxa,
uka punchunx mä awturidadanx mallku taykanx pachparakikiwa.
V.C. “Mallku Taykanakan awayupax V.T. (Su aguayo de la Autoridad
118
igualarakikiwa, uka awayumpis kumun
imxaskasp ukhumawa”.
femenina es de igual manera, es como si
resguardara a toda la comunidad).
5.2.2.4.1 Ch’iyar Awayu
Ya que todos los aguayos utilizados por las Autoridades siempre lleva al centro una
combinación de muchos colores para sus respectivas figuras (saltanaka). El aguayo
negro se distingue por su pampa, es decir, la parte más grande o uniforme de un solo
color, también denominado “ch’iyar pampan awayu”. El ch’iyar awayu es solamente
para el uso particular de las Autoridades, porque por su color posee fortaleza.
Poder Provee poder de Autoridad.
Temporal
(un año)
Autoridad Distingue notoriamente como líder
de los demás personas.
Resguardo Es un símbolo de resguardo a la
población por el bienestar de todos.
Aguayo negro que lleva una combinación de varios colores
en la parte central. Denotativo
Connotativo
119
El aguayo de color negro provee de mucha fuerza y valor para asumir el cargo como
líder de una comunidad, y además, transmite mucho poder de Autoridad para ejercer de
manera exitosa. Por otro lado, simboliza el resguardo y protección a todos los
pobladores de la comunidad (kumun que significa comunidad y wawa tiene un
significado de hijo o hija, y en conjunto tiene como significado de habitantes de una
determinada comunidad denominado hijos de la Autoridad), para que todo encamine
normalmente en toda la gestión.
En síntesis, la expresión semántica del aguayo negro es particularmente resguardo a la
comunidad a la que representa la Autoridad, es símbolo de fortaleza y poder de
Autoridad, de ser asi, la Mallku Tayka se merece mucho respeto como la madre o
encargada del dicho ayllu dentro del municipio Jesús de Machaca.
Inf.2N:Pag.7P4
V.O. …ch’ayarax wali valor pudiranitaynaw no, ch`amani, ch`amanchiri…
V.C. “… ch’ayarax wali valoran poderan
ch’amaniwa…”
V.T.(… el negro tiene mucho valor,
poder y fuerza…”
Inf.7M:Pag.18P4
V.O. …ch’iyar away sataxa, ch’iyar pampaniwkarupi satax no, pir mä mallku taykax
ukpin awyt’asixa, ukax sañ munipi junt’uchkaphas ukhumapi, awayumpix imxatix
kumun wawanakaparux no, ukpi sañ munix jan kuna pasañanakapataki taqi kunats
jark’aqkasp ukhumpi imxatix protección churix wawanakaparux no.
120
V.C. “Mallku taykax ch’iyar awaypin
awayt’asi, ch’iyar pampaniruw ch’iyar
away sata, uka awayumpix
junt’uchkasphas ukhamawa, kumun
wawaparus imxaskasp protejkasphas jan
kun pasañapakat uk sañw muni”.
V.T. (La Autoridad siempre se coloca
aguayo negro, el cual tiene un espacio
grande de solo color negro a ello se le
dice aguayo negro, es como si
resguardara a la comunidad para que no
pase nada malo).
5.2.2.4.2 Chinchill Awayu
Al igual que a los demás aguayos, éste es conocido también por el espacio más grande
de solo color plomo (pampa), este color es natural, sin necesidad de haber teñido, es
denominado chinchilla-uqi-ch’ikhu, es tejido de lana hilada de oveja y luego torcelada,
seguidamente tejido en telar al suelo, sin duda alguna, tiene las mismas características de
un aguayo. Antiguamente, esta prenda era de uso exclusivo de las Autoridades.
Actualmente, aún es para el uso de las Mallku Taykas, sin embargo, solamente en la
época de lluvia como símbolo de nube.
Aguayo plomo en forma casi cuadrada, que lleva una
combinación de varios colores en la parte central.
Denotativo
121
Valorando las informaciones obtenidas, se pudo constatar que las prendas de color
plomo, en éste caso el uqi awayu simboliza a la nube y según la creencia del lugar de
estudio se comunica con la naturaleza para que llueva de manera equilibrada y asi
garantizar la producción, es por eso, que el mencionado aguayo es utilizado
generalmente en la época de lluvia como signo de la nube.
Resaltamos que el significado connotativo del aguayo de color plomo es transmitida sin
duda alguna como Autoridad distinto a otros, por un lado povee de respeto porque una
Autoridad requiere ser respetada y por su color plomo simboliza a la nube y lluvia según
la creecia del lugar de estudio.
Inf.8A:Pag.2P4
V.O. Uka uqi punchuxa nayrax uqïnw mallkunakan punchupax awayus iwalarakki no
um, ukaxa sañ munarakipi isti um qinaya, qinayaruw ukax qinayaruw riprisintix
mallkunakaxa jallu pachaw ukx uchasipxix uqi punchux ukhumarak uqi awaysa…
V.C. “Nayrax Mallkunakan punchupas
awayupas uqïnwa, akax qinayaruw
representi, Mallkunakax qinay jan
V.T.(el aguayo plomo representaa la nube,
el aguayo plomo es utilizado por las
Autoridades en época de lluvia, para que
Nube Por su color representa a la nube. Temporal
(un año) Distinción Distingue notoriamente como
Autoridad de los demás.
Respeto Provee respeto a la Autoridad por
parte de los pobladores.
Connotativo
122
apjtañapatak junt’uchañapatak jallu
pachaw uqi away uchasipxi …”
llueva de manera equilibrada y para que la
nube no se despeje …)
5.2.2.5 Jawuna
Desde tiempos ancestrales hasta hoy en día se da el uso a esta prenda de vestir en lo que
es la vestimenta de la Autoridad femenina, la jawuna es utilizada en lugar de una
chompa, en la parte delantera lleva bordados con lanas de diferentes colores, es
elaborada exclusivamente de bayeta negra, tiene la forma de una chaquetilla que es para
la danza de ch’utas. El uso es particularmente de las Autoridades femeninas del
Municipio Jesús de Machaca.
Humildad El cargo debe ser ejercido con
mucha humildad.
Temporal
(un año)
Formalidad Provee de mucha seriedad a un líder.
Fuerza Transmite fortaleza a la Autoridad.
Prenda de vestir de color negra con similitud a una chaquetilla.
Connotativo
Denotativo
123
Se pudo apreciar que el color negro generalmente provee de fuerza para poder ejercer un
determinado cargo, en este caso el deber de una Autoridad. Por otro lado, es un símbolo
de humildad y formalidad como líder de una comunidad, es deicr, la Mallku Tayka debe
ser muy formal con todo los comunarios, la Autoridad debe realizar todo tipo de
actividades con mucha humildad y a la vez concurre el respeto mutuo.
La expresión semántica que se pudo apreciar de la prenda de vestir denominada jawuna,
es que transmite fortaleza, humildad y seriedad a una Autoridad para ejercer con los
deberes que cumplir dentro de una comunidad como Mallku Tayka según las saras o
thakhis.
Inf.4M:Pag.43P2
V.O. …nayrax ch’iyar jawunaw sas … ukat ukaniw jilaqat lurt’apxixi...
V.C. “…ch’iyar jawunaniw jilaqat
lurt’apxi…”.
V.T. (…con la chaquetilla negra siempre
es la Autoridad…)
Inf.7M:Pag.19P4
V.O. … mama taykax iwalarakkipi ch’iyar jawuna alt’at chuymamp humilde llakt’ata
ukhumakiw sarnaqañapa...
V.C. “...Mallku Taykax ch’iyar
jawunanipiniw ukat llakt’at ukhamarak
alt’at chuymampikiw sarnaqañapa...
V.T. (la Autoridad siempre viste con
chaquetilla negra, porque debe andar con
humildad y formalidad…).
124
5.2.2.6 Inkqhar tari
Esta prenda denominada inkqhar tari forma parte de la vestimenta de la Autoridad
femenina, está tejido en telar al suelo de lana al igual que a un aguayo, su pampa es de
un color oscuro (no es necesario que sea negro) y también lleva la parte conbinada para
sus correspondientes saltas, a diferencia del aguayo sus saltas son pequeñas. Tiene una
medida de alrededor de 60 x 75 centímetros, una vez terminada con el tejido se procede
al adornado de los bordes denominada “chichilla”, y su correspondiente t’ikha, esta
prenda es exclusivamente para el manejo de la hoja de coca y la botella de alcohol.
Esta prenda denominada inkqhar (es para llevar en la mano similar a un atado pequeño)
tari (es una prenda para el manejo de coca), simboliza como almacen o reserva de coca,
es decir, la Autoridad femenina se lleva lo suficinte de coca en la mencionada tari,
Almacén Es ahí donde se guarda la reserva
de coca para momentos necesarios.
Temporal
(un año)
Prenda mediana y cuadrada que sirve para el manejo de coca.
Connotativo
Denotativo
125
porque éste es un poco grande cosa que se pueda amarrar dentro de ella aparte de la coca
lo que es la tarilla y la botella de alcohol, por otro lado, es también considerado como un
embase de los mencionados objetos.
Es asi que el significado connotativo que expresa la tari mediana es la reserva de la coca
y alcohol porque la Autorida femenina como símbolo de una madre no puede hacer
faltar por ningun motivo la coca y alcohol (denominado alimento infaltable) a la
población en general (kumun wawa).
Inf.5F:Pag.11P4
V.O. …inkqharuwkax es kumu un como almacen nuwi? ukanx utjix kuka listukiya, uka
piras tarin q’alt’asphax ukax ratukiw aphusp ukarux mä reembolsix um ukata jan
pist’äsiñtakiw ukaxa.
V.C. “… inqhar tarinx cocaw utji, es como
almacen, piras tarin q’alt’asphax ratukiw
reembolsasphaxa, ukax coca jan
pist’ayasiñatakiwa”.
V.T.(… en el tari mediano hay coca, es
como un almacen, cuando se acaba la
coca en la trilla es pues reembolzada
inmediatamente de la tari mediana.
Inf.7M:Pag.22P1
V.O. Tarixa impurtantipiniw ukarupi tarilla ukhumarak riruntilla ukanak
chinuntt’asiñax nu um, jan tarinikasphaxa, tarinipiniw rispitux no, ukar ch’ama
katt’atay ukat mä phukhukasphas ukhumarakipi, ukat kuk apst’asapi tarillarux
jach’int’ix ukat liwart’ix mä palatutjam risinaw no, ukaw ukaxa.
V.C. “Tarirupiniw tarilla riruntilla
ukanakax chinunt’asiñaxa, taripiniw
V.T.(En el tari siempre se amarran la
tarilla y la botella del alcohol, por eso es
126
respetoxa, ukar ch’am katt’atawa, mä
phukhukasphas ukhamawa kunalaykutix
ukat coca jach’st’asapi tarillar
jach’int’ixa, ukat recienaw mä palatutjam
liwart’ixa”.
muy importante el tari, el tari siempre es
respeto y además posee fuerza, es como
si fuera una olla para luego repartir de
tarilla)
5.2.2.7 Piras tari
La piras tari es pues la prenda infaltable de la Autoridad femenina, porque en ella
reparte la coca, lejía y confite a los comunarios, infaltablemente acompañado de la
botella de alcohol como símbolo de dualidad. La tarilla está tejida en telar al suelo, el
material es de lana de oveja o llama, una vez terminado el tejido se realiza el
correspondiente adornado a los alrededores (chichilla), el color que lleva es al gusto de
cada persona con tal que sea un color oscuro y la conbinacion de muchos colores para
las saltas, la medida es alrededor de 35 x 35 centímetros, solamente es para el manejo
exclusivo de la hoja de coca, lejía y confite.
Prenda pequeña para el manejo de coca. Denotativo
127
Se pudo evidenciar que la tarilla cumple una función muy importante dentro de la
indumentaria de la Autoridad femenina. Además, tiene significados semánticos muy
importantes como es el respeto a la Autoridad, simboliza como un recipiente para
repartir el alimento infaltable de la comunidad como es la coca. Ante todo, una
Autoridad femenina debe alcanzar la tarilla con su respectiva coca y lejía acompañado
de la botella de alcohol como símbolo de saludo a la persona con quien se encuentre,
después de ella se procede a la conversación prevista o quizá no, ésta actividad es parte
de usos y costumbres especialmente en el contexto de las Autoridades del Municipio
Jesús de Machaca.
En síntesis la expresión semántica de piras tari es el símbolo de saludo con el prójimo y
alimento infaltable a la población, porque la tarilla contiene la hoja de coca y lejía. Al
momento de saludar la Autoridad debe alcanzar automáticamente la tarilla.
Por pirasa literalmente se puede entender como una fruta, la menciona fruta es traída de
lugares vallunos en épocas de navidad. Sin embargo pirast’aña significa acullicar entre
Saludo Antes de iniciar todo tipo de actividad
debe ser alcanzada la tarilla con su coca
por parte de la Autoridad como símbolo
de saludo.
Temporal
(un año)
Alimento Infaltablemente posee de coca, por eso
es considerado alimento infaltable de la
comunidad.
Connotativo
128
muchas personas en forma compartida y redonda sin excluir a ninguno del grupo, es asi
que, piras tari (prenda para el manejo de coca) viene de pirast’aña porque de ella se
alcanza la coca, pero ya no, de manera redonda, si no, alcanzando en las manos de cada
poblador.
Inf.4M:Pag.21P2
V.O. …aka tarillaxa waxt’art’añatakipi, khullt’ayañataki kuka, janixay jach’a taritx
khullt’ayañjamäkchitix nu um, ukatpi uka jisk’a tarix janiti tarillanikasphaxa kunats
janiw khullt’aykasphat no…ukax mä palatukasphas manq’ waxt’añtak wawanakapar
ukhumaw ukax no, jan ukanikasp ukax janis taykakasps ukhumay mä mallkux piras jan
tarillanijkasphat porque ukax mä rispitu jan ukax khitis rispitkasphat nu.
V.C. “…aka tarillax coca
khullt’ayañatakiwa, jan tarillanikasphax
janiw kunats khullt’aykasphati, Mallku
Taykax piras tarinipiniw janiw jan ukanix
utjkasphati, ukax respetowa jan ukax
janiw khitis respetkasphati”.
V.T.(… la tarilla es para hacer acullicar
la coca, la Autoridad femenina siempre
porta tarilla no hay una Autoridad sin
tarilla, porque la tarilla es respeto, si no
tuviese tarilla nadie la respetaría)
Inf.8F:Pag.5P3
V.O. …mallku taykanakax istallanipiniwa, ukax jisk’itak ukax um iñchhi ukax istitakiw
ukat muyurt’ayix kukx janiw jach’a tarit jach’kasphat (…) duwalidad kukampi alkul
purumpi payapiniw ast muyux wasinarakuxa, ukx sapxipi kumun wawanakan maq’apa,
kumun wawanakan ist um awk taykapachixay mallku awkimp mallku atykampix ukat
awk taykhamaxay m’aq waxt’art’añapay ukaw ukaxa.
V.C. “…Mallku Taykanakax
istallanipiniwa, kuk muyurt’ayañatakiwa,
V.T.(...la Autoridad femenina siempre
porta tarilla, es para repartir coca (…) la
129
ukat jaqinakaw juk’s walxs jach’susisipki
(…) coca istallamp alcoholamp payapiniw
basenakarux muyu, común wawanakan
manq’apa sapxarakiwa”.
tarilla con coca y la botella de alcohol
son dos los que giran por las manos de
las bases, es también conocido como
alimento de la comunidad)
5.2.2.8 Pullira
Esta prenda de vestir es de uso común en las personas de toda edad del sexo femenino,
por tal razón, forma parte de la vestimenta de la Autoridad femenina, sin embargo,
presenta sus particularidades en el uso del contexto de la Mallku Tayka, vale decir, de
que obligatoriamente debe ser de color negro, guindo o verde oscuro. Estas polleras
están elaboradas de bayeta hecha de lana de oveja, indudablemente, suelen ser teñidas en
variedad de colores. Generalmente para una Autoridad se costura de seis waras (el
ancho de la bayeta) cada wara mide 75 cetímetros, en total llega a medir 4.50 de ancho y
de largo es según a la estatura de la persona quien dé el uso, y lleva de tres a cuatro
bastas para que tenga la forma de pollera.
Prenda de vestir denominada pollera que consta de cuatro a seis
bastas.
Denotativo
130
La expresión semántica por su color oscuro expresa, formalidad o seriedad para ejercer
el cargo de la Autoridad, provee de humildad como líder y respeto mutuo en todo tipo de
relaciones entre la Autoridad y comunarios del lugar, además, con la finalidad de
congeniar toda la gestión de manera exitosa.
Inf.4M:Pag.40P4
V.O. Uskurukipiniy ucht’asipxixa, uka llakt’ataw sa ukax six um llakt’at mist’añaw
mallkux siya, jani kusisitañapakitix um ukat ukax ch’iyar pullir uchasipx
mallkunakaxa.
V.C. “Oscurpin uchasipxi, ukax llakt’at
sañw muni, janiw kusisitañapakiti, ukatw
mallkux pullir ch’iyaratpin mistuñkam
isthapt’asi”.
V.T. (La pollera negra quiere decir que
está velando por la comunidad, por eso
las Autoridades siempre se visten de
color oscuro hasta terminar la gestión).
Inf.7M:Pag.19P4
V.O. ….mamanakan pullirax taykax iwalarakkipi alt’at chuymamp humilde llakt’ata
ukhumakiw sarnaqañapa janiw larkasphas ni tuqiskasphas no ukaw ukax sabiduría
rispitu uskurux uñañchayixa.
V.C. “…Mallku Taykan pullirax llakt’at
ukhamarak alt’at chuymampikiw
sarnaqañap uk sañw muni, janiw
V.T. (…la pollera de la Autoridad es
para que ande con humildad y
formalidad, no puede estar riendo ni
Humildad La Autoridad no debe ser altanera,
debe ejercer con mucha humildad.
Temporal
(un año)
Formalidad Provee seriedad a un líder.
Connotativo
131
larkasphat ni tuqiskasphasa, oscurox
sabiduría ukhamarak respeto uñanchayi”.
reñiréndose. Los oscuros significan
formalidad y respeto).
5.2.3 Análisis semántico de los léxicos compartidos en la vestimenta del Mallku
Awki y Mallku Tayka
Esta parte enfatiza los significados de algunos términos que forman parte en ambas
indumentarias tanto en el de la Autoridad masculina como en el de la Autoridad
femenina, y además, tienen casi las mismas cualidades e incluso los mismos significados
connotativos, es por eso que se analiza de manera conjunta. Dentro de ella tenemos:
Q’ipi, Riyachinu, Wiskhu y Saltan Isinaka.
5.2.3.1 Q’ipi
El q’ipi como tal, solamente es un atado común y corriente que puede contener prendas
de vestir, alimentos, objetos u otros. Sin embarago, como la investigación se limita en la
vestimenta originaria de las Autoridades aymaras, en éste caso, automáticamente nos
referimos al atado de la Autoridad masculina y de la Autoridad femenina.
5.2.3.1.1 Mallku Awk q’ipi
El atado es un complemento muy importante en la indumentaria de la Autoridad
masculina. Ésta es un atado pequeño preparado en un aguayo de pampa negra con un
peso de alrededor de uno a dos kilos, éste contiene solamente el riyachinu, coca, alcohol
y el libro de actas, nada más. Siempre es necesario recalcar, que solamente es para el
132
manejo de una Autortidad aymara del sexo masculino particularmente en el Municipio
Jesús de Machaca.
Nos indican que el atado de la Autoridad no debe ser descargada ni por un instante, si
fuese asi, es como si estaría abandonado a los habitantes que esta a su cargo por toda la
gestión, porque el q’ipi significa unión, producción y alimento de las bases.
Unión Es el símbolo de unidad de toda la
población.
Temporal
(un año) Producción Por la forma que lleva de manera
cargada significa producción
agrícola.
Alimento Por lo que contiene el riyachinu es
considerado como alimento
infaltable de la comunidad.
Atado pequeño preparado en un aguayo para el cargamento de la
Autoridad masculina. Denotativo
Connotativo
133
Evidenciamos que el significado dennotativo que expresa el mencionado atado de la
Autoridad masculina simboliza la unión de toda la comunidad, es decir, es como si
estaría cargando a todos los habitantes del ayllu en un solo atado para que no haya
desunión, por otro lado, por lo que contiene el riyachinu significa alimento infaltable,
sustento económico y producción para toda la población Machaqueña.
Inf.5F:Pag.5P4
V.O. Uukatpi sapxix kumun waw q’ipt’ataw sasax ukaxa ukhum manq’añanpach ukax
taqpach istañsarus q’ipnaqkasp ukhumay lij qariyphasay jan ukax awurisphas yast mä
mar ukarakixay awturidadaw sas uñkatstanx (…) debe ser unos dos kilos o un kilo jay
ukhum pesoniy ukat sapür q’ipnaqkamix ast chuymats usuntapxarakiw yaqhipax siw…
V.C. “Ukax común waw q’ipt’ataw
sapxiwa, taqpach estanciarus q’ipnaqkasp
ukhumawa, qariyasphas jan ukax
aburresiskphasay marpachaw
q’ipnaqañapa (…) ukax comunan
manq’añapawa, debe ser más o menos dos
kilos o un kilo jay ukhum pesoniwa …”
V.T.(es como si estaría cargando a toda
la comunidad, unque se aburra o le haga
cansar no debe descargar en todo el año,
(…) es denominado alimento de la
comunidad, claro ese atado es pesado,
debe ser más o menos de uno a dos kilos)
Inf.8A:Pag.7P3
V.O. Ukharux utjarakiw q’ipi mallkun q’ipipa y mallku taykan q’ipipa ukax sañ
munipi kumun waw q’ipt’ata janipiniw q’ipinukuñapäkiti.
V.C. “Mallku Awkin q’ipipax común waw
q’ipt’at sañw muni, janipiniw
q’ipinukuñapäkiti”.
V.T. (el atado de la Autoridad masculina
significa como si estaría cargado a toda
la comunidad.)
134
5.2.3.1.2 Mallku Tayk q’ipi
El atado de la Autoridad femenina es también un complemento indispensable en la
indumentaria de la Mallku Tayka. Ésta es un atado pequeño en un aguayo de pamapa
negra, con un peso de alrededor de un kilo a un kilo y medio, éste contiene solamente el
riyachinu, coca, alcohol y en algunos casos la merienda.
Concretamente la expresión semántica del q’ipi de la Autoridad femenina simboliza la
unión sólida de todo el ayllu, es decir, es como si estaría cargando a todos los pobladores
de la comunidad, por un lado es también símbolo de alimento porque en ella hay
Unión Símbolo de unidad solida de los
pobladores de la comunidad.
Temporal
(un año)
Producción Por la forma que lleva cargada
significa producción agrícola.
Alimento Por la presencia del riyachinu
representa alimento infaltable de la
población.
Atado pequeño preparado en un aguayo negro para el
cargamento de la Autoridad femenina. Denotativo
Connotativo
135
merienda, la Autoridad siempre debe llevarse merienda para compartir con los demás, y
por la presencia del riyachinu significa producción.
Por otro lado, algunos informantes nos indican que la presencia de la merienda es
infaltable porque la persona del sexo femenino es la que procrea a la humanidad y es la
que dá de comer.
Inf.1J:Pag.3P2
V.O. Kumuns q’ipxaruskasphaxa ukham ukax phuqhat q’ipxarutax, mä kukitani ukax
kukapax ukax mujuw alkulitan mä akch’a wutillitar ukax alkulax puru phuqh ukhum
kukapax janipini jaltkasphat ni uka alkulapas phaltkarakisphati.
V.C. “Comuns q’ipxaruskasp ukhamawa,
janipiniw marpach jaytanukuñapakiti,
ukanx cocani mä akch’a botellar alcohol
purituni jay ukhamawa, ukat janipiniw
cocapas ni alcoholapas faltañapakiti”.
V.T. (Es como si cargaría a toda la
comunidad, para nada debe abandonar en
todo el año, éste contiene coca y alcohol
puro, para nada debe faltar la coca y el
alcohol)
Inf.8A:Pag.7P3
V.O. Mallku taykan q’ipipa ukax sañ munipi kumun waw q’ipt’ata…
V.C. “Mallku Taykan q’ipipax común
waw q’ipt’at sañw muni…”.
V.T. (el atado de la Autoridad femenina
significa como si estaría cargado a toda
la comunidad…)
136
5.2.3.2.1 Riyachinu
El Riyachinu es también parte de la indumentaria de la Autoridad aymara, especialmente
en el Municipio Jesús de Machaca, éste debe ser preparado por una persona que ya haya
cumplido con todos los cargos o servicios dentro de la comunidad (ex Autoridad), el
Riyachinu es un costal muy pequeño de mas o menos 18 x 25 centímetros, éste contiene
todo tipo de alimentos secos que produce en el Municipio, dentro de ella tenemos:
Jupha, Qañawa, Ch’uqi, Ch’uñu, Yarana, Ch’arkhi, Jawasa, Kisu, Siwar Aku, Qañaw
Aku, T’ant’a, Azucara, Inal Mama, Puru, Qulqi, y pä jisk’a urqu Qala. Este Riyachinu
es único para ambos sexos tanto para el Mallku Awki y para la Mallku Tayka y es
únicamente para el manejo de las Autoridades aymaras, fundamentalmente en el
Municipio Jesús de Machaca como símbolo de abundacia de productos agrícolas.
Prenda pequeña en forma de una bolsita que contiene
productos secos denominado amuleto. Denotativo
137
El riyachinu es una de las indumentarias que no debe faltar en el atado de la Autoridad,
porque es para que no falte alimento, no solo en el mencionado lugar, si no, en todo el
territorio del Altiplano, de alguna manera es para garantizar el alimento en toda la
gestión que ejerce como Autoridad, es por eso, que no debe ser extraido del atado de la
Autoridad aymara, caso contrario, el lugar seria asotado por la sequia o bien por el exeso
de lluvia o granizo.
Sin duda alguna, pudimos corroborar que la expresión semántica del riyachinu como un
significado de bienestar, símbolo de abundacia de productos cultivos y tenencia de
recursos necesarios en el acontecer social del Municipio Jesús de Machaca.
Inf.5F:Pag.5P3
V.O. Uka riyachinux abundancia utjañapatakiwa, kumunaryunakarux jani kunas
phaltañapatakiy manq’añax phaltañapatak ukatakiy ukax um q’ipnaqapxix chha ukti
q’ipinukxix kawkir mallkusa yast ukax kumunidadanx kuna pruwlimas sarti kuna jan
Abundancia Por la presencia de productos secos
simboliza abundancia de productos
agrícolas.
Temporal
(un año) Bienestar Provee bienestar y prosperidad para
toda la población de una determinada
comunidad.
Economía Por la presencia del dinero significa
prosperidad económica.
Connotativo
138
walt’awis utji kuna ah yaqhipanakax jiwxapxisa kuna usunakas sarti ukhamay um.
V.C. “Uka riyachinux abundacia
utjañapatakiwa, comunarionakar jan
manq’añax faltañapatakiw q’ipnaqapxi,
q’ipinukxasp ukax comunidadanx kuna
problemas sarti, jan walt’awinakas utji,
yaqhipanakax kuna usunakampis jiwapx
ukhamawa”.
V.T. (el amuleto es para que haya
abundancia, y es cargado para que a los
comunarios no les falte de comer, si se
descargaría el riyachinu, entonces se
generaría problemas en la comunidad o
algunos se enfermarían, incluso llegarían
a morir)
Inf.7M:Pag.8P3
V.O. …riyachinxa wakt’ayipï mä pasar tayka nu ukanx janiw kunas phaltañapäkiti
ukanakaw q’ipinkix janiw apsuñapakit q’ipitx marpachaw q’ipinkañapax ukax
achunak utjañapatakipï q’ipnaqapxix (…) jan q’ipnaqkasp ukaxa janiw achunakx
utjxasphat juyphitxakisphaw jallu pachans nu jan ukaxa chhijchhis k’utsuwayxasp jan
ukasax umas jullsxapspha jay ukhumasphaw…
V.C. “…aka riyachinx mä pasado taykaw
wakt’ayi, ukanx janiw kunas faltañapakiti,
marpach janiw q’ipitx apsuñakiti, achunak
utjañapatakiw q’ipnaqapxi, (…) jan ukax
janiw achunakax utjxasphati, kunalakutix
jallupachans juyphintxakisphawa, jan ukax
chhijchhis k’upsxaspha, ukhamarak umas
jullsxasph ukhamasphawa…”.
V.T.(Este riyachinu es preparado por una
ex Autoridad, no debe faltar nada y no
hay que sacar del atado en todo el año,
es cargado como símbolo de alimento
para que no falte a la comunidad, (…) si
no cargaría, ya no habría producción,
habría helada o bien el granizo y exeso
de lluvia que arruinaría la agricultura)
Inf.8P7F:Pag.8P1
V.O. Ukanxa istiw riyachinuw ukanki taqi kast achunak ukax abundancia
utjañapatakiw jistyunapan jan kunas phaltañapataki ukax kullaka.
139
V.C. “riyachinunx taqi kast achunakw
ukanki, ukax gestionapan abundacia
utjañapatakiwa”.
V.T. (en el riyachinu está todo tipo de
productos, es para que en su gestión
haya abundacia de alimento)
5.2.3.2 Wiskhu
Antiguamente el wiskhu era elaborado del cuero de llama u oveja para el uso de toda la
población andina. Actualmente la abarca sigue siendo de uso común casi para todos los
habitantes del Municipio Jesús de Machaca, ya sea hombres, mujeres, jóvenes, niños y
niñas. Ésta es elaborada de material de goma, es decir, de la llanta de avión y auto.
Parecida a una sandalia y la función que presta es presisamente de un calzado. Por tal
razón, es pues también parte de la vestimenta de la Autoridad aymara, aunque su uso ya
no es tan habitual en el contexto de las Autoridades masculinas, sin embargo, en las
Autoridades femeninas aún se presenta con mayor frecuencia.
Originariedad Simboliza a una persona originaria del lugar de
estudio.
Abarca para el uso de las personas de ambos sexos. Denotativo
Connotativo
140
Se pudo evidenciar que el significado del wiskhu concretamente expresa la
originariedad, es decir, la abarca utilizada por las Autoridades aymaras del Municipio
Jesús de Machaca simboliza la originariedad como aymara.
Inf.3F:Pag.7P5
V.O. …nayrax wiskhitun kunanwa jichhax mak’ita kamyt’ataxarakiw porque jan ukax
wiskhitunikiw ciudad kuch sapatunix sarxaptx pir kampun yaqhäñapaw wiskhun
ukhum pir ukhumawa.
V.C. “…nayrax wiskhitunipininwa,
jichhax mäk’it cambiataxarakiwa, ciudad
kuch sapatonix sarapxi, pero camponx
wiskhun ukhumawa”.
V.T. (…antes era siempre con abarca,
actualmente ha cambiado un poco,
generalmente a la ciudad van con zapato,
pero en el campo es con abarca)
Inf.4M:Pag.42P2
V.O. Patanx wiskhukipiniy um sapatunikiw chhax lurxapx nayrax wiskhunikipiniw
lurañayrix ukatay ukax kalsitax utjirix janiy miyasanix utjirikitix jaqix utjirikit uka
kalsitax miyas lantjam uchkatatay um.
V.C. “Jaqinakax patanx wiskhukpin
uchasipxi, jichhax zapatonikiw Mallk
lurxapxi, nayrax wiskhunipiniw
lurañänxa”.
V.T.(En elcampo siempre se coloca
abarca, hoy en día ya ejercen como
autoridad con zapato, antes era pues
siempre con abarca)
5.2.3.3 Saltan Isinaka
Al igual que a otras prendas ya mencionadas, ésta también es elaborada en el telar al
suelo (pampa sawu), el matrial es de lana y en la parte de sector central lleva diferentes
141
figuras (salta), dentro de ella tenemos: cóndor, águila, vizcacha, llama, vaso y flores.
Generalmente, las prendas que llevan estas figuras son: awayu, tari y ch’uspa, por otro
lado, cabe mencionar que ésta es la gran particularidad como identidad regional del
Municipio Jesús de Machaca reflejada mediante las saltas en la vestimenta de las
Autoridades del lugar.
Específicamente, el análisis semántico de estas prendas de vestir con figuras nos
evidencia que simboliza la flora y fauna del Municipio Jesús de Machaca, es decir,
representa a los animales silvestres y domésticos, a las flores e incluso a los objetos que
rodean en la vivencia cotidiana. Por otro lado, estas figuras también reflejan la filosofía
Flora y fauna Porque en ella lleva insertada las flores,
animales silvestres y domésticos.
Prestigio El orgullo de vestir con prendas de muchas
figuras.
Conocimiento Símbolo de conocimiento y creatividad de la
persona quien lo elabore la prenda.
Prenda tejida de lana y que lleva figuras en la parte central.
Connotativo
Denotativo
142
de la persona quien lo ha tejido, además, destaca el prestigio y virtud de la Autoridad
aymara del Municipio.
Inf.2N:Pag.9P5
V.O. …awayunx panqaranaka, phawna wisk’achanaka, kondori, aquila ast ukanakaw
ukan utjix sawuntataxix…
V.C. “Awayunx fauna, flora, panqaranaka,
wisk’acha, kunturi, águila, ukanakaw
sawuntat utji”.
V.T. (En el aguayo hay fauna y flora, a
eso representa las figuras que están en el
aguayo).
Inf.5F:Pag.7P2
V.O. Saltaxa riprisintiw aka flora y fawna jistanxa castillan arunxa o sea eh jiwasan
aka mansuchjat uywanakasa jan ukaxa sallqa uywanakasa aka jupanakamp chikt’atay
jakastanx nu sapür nu ukat ukax mä fotjamay apnaqapxix…
V.C. “Saltanakax flora y fauna representi,
jiwasan mansuchjat ukhamarak sallqa
uywanakasa, ukanak apnaqastanxa.
V.T. (Las figuras representan a la flora y
fauna, es decir, a los animales doméstico
y silvetres).
Inf.8A:Pag.6P3
V.O. Saltanakaxa uñacht’ayipi yatiñ kankaña kuntix yatix mä mallkux uk no wali
saltan awayur q’ipt’atax ukax sañ simbolisipi yatiña mä arun saraksnaw conocimiento
no ukaw ukax ukax pä unanchawinisphay isti mayax um unachayarakipi phawna
uywanakaru...
V.C. “Saltanakax yatiñanw unanchayi, pä
unanchawiniwa, mayax flora y fauna, taqi
uywanakaruw representi”.
V.T.(Las figuras significan filosofía y
representa a la flora y fauna)
143
5.3 Componentes semánticos de la Vestimenta Originaria de las Autoridades del
Municipio Jesús de Machaca
Significado de
Denotación
Significado de
Connotación
Contexto
Punchu
Experiencia Prenda de vestir para el uso de personas del
sexo masculino, generalmente por las ex
Autoridades que merecen ser respetadas.
Producción
Respeto
Wayrur punchu
Sangre Prenda de vestir exclusivamente para el uso
de las Autoridades masculinas del municipio
Jesús de Machaca como símbolo de
resguardo al ayllu, por otro lado, como luto y
derramamiento de sangre por la masacre.
Luto
Resguardo
Chinchill punchu Nube Prenda de vestir, originalmente elaborado y
utilizado por las Autoridades en época de
lluvia, como símbolo de nube.
Época seca
Ch’uspa Saludo Prenda exclusiva para los Mallku Awkis y
para el manejo de coca y lejía.Como símbolo
de respeto y saludo para el buén inicio de una
actividad o reunión.
Respeto
144
Suriyawu Poder de Autoridad Es de uso muy particular para las
Autoridades masculinas del Municipio Jesús
de Machaca como símbolo de justicia,
seguridad y poder de Autoridad.
Justicia
Seguridad
Phuntillu
Fuerza Es una prenda de vestir que utilizan todas las
personas del sexo masculino. Por otro lado,
los Mallku Awkis como símbolo de humildad
y fortaleza para su gestión.
Humildad
Lluch’u
Paciencia Ésta es una prenda de vestir que cubre la
cabeza, especialmente para las Autoridades
del lugar de estudio posee un significado
simbólico de paciencia y tolerancia como
lider.
Tolerancia
Poder
Rimanasu Uniforme En el contexto de la vestimenta de las
Autoridades la particularidad de ésta prenda
es de color café, que tiene por significado
connotativo poder y grado de Autoridad.
Poder
Grado de Autoridad
Ch’utuqa Respeto Obligatoriamente el sombrero que lleva la
Autoridad es de color negro, porque su Valor
145
Dignidad expresión semántica es respeto, valor,
dignidad y una categoría superior a los
demás.
Superioridad
Categoría
Allmilla Fuerza Por su color, en este caso color negro u
oscuro contextualmente significa fortaleza
para los Mallku Awkis.
Respeto
Kalsita Fortaleza El significado contextual de esta prenda
principalmente es fortaleza, únicamente se
aprecia en las Autoridades masculinas.
Abrigo
Qhawillu
Poder Esta prenda es utilizada bajo del poncho
como un símbolo de resguardo a la
comunidad, fortaleza, humildad, poder y
coraje. Uso exclusivo por las Autoridades
masculinas.
Fuerza
Coraje
Humildad
Resguardo
Rusayu Sometimiento Éste significa respeto y fuerza para ejercer el
cargo de una Autoridad en el Municipio Jesús
de Machaca.
Respeto
Fuerza
146
Wara Poder Contextualmente éste es un símbolo de poder
y baston de mando para ejercer como un lider
dentro del Municipio Jesús de Machaca
Baston de mando
Justica
Awayu Experiencia Ésta es una prenda de vestir que es utilizada
por las personas femeninas como símbolo de
ex Autoridad.
Resguardo
Ch’iyar awayu
Poder El aguayo negro es propio de la Autoridad
femenina, su expresión semántica posee
poder, fortaleza, resguardo a la comunidad y
distinción clara como Mallku Tayka, es decir,
diferente a los demás.
Fuerza
Resguardo
Autoridad
Chinchill awayu
Nube Es también para el uso de la Mallku Tayka,
generalmente suele ser utilizada en la época
de lluvia como un símbolo de nube y es de
manejo ceremonial.
Distinción
Resguardo
Inkqhar tari Almacen Esta prenda solamente se aprecia en el
contexto de la vestimenta de la Mallku Tayka
que presta la utilidad de un reservatorio de
coca para un reembolso inmediato en
Reservatorio
Fuerza
147
momentos necesarios.
Piras tari Saludo Su expresión semántica peculiarmente es el
saludo antes de iniciar una conversación,
infaltablemente posee de coca y lejía, y es
manejo exclusivo por las Autoridades
femeninas
Alimento infaltable
para la comunidad
Pullira Humildad Es una prenda de vestir infaltable en las
personas femeninas. En el contexto de las
Autoridades posee el significado de seriedad
y humildad.
Formalidad
Qiqilu
Ceremonial Es la distinción simbólica de una Autoridad
femenina de las demás personas, además
posee un significado de respeto por su
superioridad, por sus dos esquinas mas
elevadas representa a parcial arriba y parcial
abajo del Municipio Jesús de Machaca.
Distinción
Dualidad
Respeto
Phalt’a Paciencia Ésta es una vestimenta de la Autoridad
femenina que cubre la cabeza como un
símbolo de paciencia y tolerancia.
Tolerancia
148
Jawuna Humildad Es una prenda de vestir en las Autoridades
femeninas que posee humildad y seriedad. Formalidad
Miralla Poder Ésta es parte de la vestimenta de la Autoridad
femenina que simboliza poder.
Mallku awk q’ipi
Unión de la
comunidad
Atado que contiene productos secos del lugar
y que es cargado por la Autoridad masculina
como símbolo de unidad de toda la
población.
Producción
Alimento
Mallku tayk q’ipi
Unión de la
comunidad
Atado cargado por la Autoridad femenina
como símbolo de unidad entre todos los
pobladores del ayllu. Producción
Alimento
Riyachinu
Abundancia Ésta contiene todo tipo de productos secos
del lugar y simboliza bienestar, abundancia y
prosperidad. Solamente se aprecia en los
atados de las Autoridades.
Economía
Bienestar
Wiskhu Originariedad Ésta es para el uso cotidiano de todas las
personas, y que tiene un significado
149
connotativo de ser originario.
Saltanaka Flora y fauna Son figuras que en el contexto representan a
la fauna y flora del Municipio Jesús de
Machaca, por otro lado, expresa la filosofía,
prestigio de la persona quien lo elabore y
utilice.
Prestigio
Honra
Conocimiento
Se pudo corroborar y valorar que toda la vestimenta que lleva la Autoridad debe ser
obligatoriamente de un color oscuro, es decir, en su mayoría es de color negro y muy
pocas veces suelen utilizar los colores azul oscuro, rojo oscuro y verde oscuro, excepto
la Ch’uspa, Lluch’u y Tari. No obstante, los comunarios de base pueden vestir del color
que gusten. Sin embargo, determinamos que las Autoridades solo pueden usar ropas de
color oscuro, porque el color negro u oscuro ostenta fuerza, seriedad, lealtad, poder de
Autoridad, conocimiento y resguardo por el bienestar de la comunidad o Municipio, es
decir simboliza paz y armonía en toda la comunidad. Por otro lado, se puede mencionar
también, es para que no falte alimento, para que no haya conflictos, para que no posea
enfremedades para cobrar vidas humanas de los comunarios denominado (kumun wawa),
en otras palabras, todo el vestuario que lleva el Mallku Awki y Mallku Tayka es el
símbolo de Autoridad distinto a las bases y significa resguardo permanete a la
comunidad durante un año de gestión.
150
5.4 Lexicografía de la vestimenta originaria de las Autoridades del Municipio
Jesús de Machaca
Tomanado en cuenta la metodología para la elaboración de un diccionario de Luis
Fernando Lara, damos paso a la lexicografía de la vestimenta originaria de las
Autoridades del Municipio Jesús de Machaca. Éstas están sistematizadas según el
alfabeto de la lengua Aymara.
A
Allmilla I S. 1 camisa de bayeta que es para el uso de las personas del sexo masculino. /
Obs. el lema puede ser usado también con un adjetivo antepuesta para determinar el
color. * ch’iyar 2 camisa de bayeta negra, antiguamente, para el uso exclusivo en
las Autoridades aymaras del Municipio Jesús de Machaca. / * janq’u 3 camisa de
bayeta blanca.
Awayu I S. 1 prenda textil en forma cuadrada, tejido de lana en telar al suelo y con
figuras en la parte central donde lleva la comvinación de colores, generalmente con una
medida de 1.25 x 1.30 centímetros. / 2 que cubre el cuerpo de la Autoridad femenina. /
Obs. es posible que este lexema se presente con la anteposición de un adjetivo para
determinar el color. *Ch’iyar 2 aguayo de color negro que es utilizado en el
contexto de las Autoridades. / *Chiñchil 3 aguayo de color plomo que es también
para el uso de la Autoridad aymara en época de lluvia como signo de nube.
151
Ch’
Ch’utuqa I S. 1 sombrero de la Autoridad aymara. / 2 sombrero que es para protegerse
del sol utilizado por todo tipo de personas. / Obs. Este lema se presenta también con la
anteposición de un adjetivo. *Ch’iyar 3 sombrero de color negro.
J
Jawuna I S. 1 prenda de vestir elaborada de bayeta color negro que se coloca en lugar
de una chompa o blusa y es de uso exclusivo de las Autoridades femeninas del
Municipio Jesús de Machaca. / 2 detergente para el lavado de las ropas.
L
Lasu I S. 1 chicote o látigo para azotar a personas o animales. / 2 chicote grueso
trenzado de aproximadamente treinta cintas hechas del cuero de llama, con un nudo
grande en una de las puntas y es para el uso único de las Autoridades masculinas del
Municipio Jesús de Machaca. Suriyawu
Ll
Lluch’u I S. 1 prenda de vestir tejido de lana, sirve para cubrirse la cabeza. / Obs. el
lexema se puede presentar con la anteposición de otro sustantivo para determinar la
particularidad de la prenda. / * Panqar 2 gorro que tiene muchas figuras como:
flores, cruz andina, aves y animales, éste es la particularidad para el uso único de las
Autoridades aymaras del Municipio Jesús de Machaca.
152
M
Miralla I S. 1 objeto similar a un collar que lleva colgada a una virgencita de
Copacabana, éste es solamente para el uso de las Autoridades femeninas del Municipio
Jesús de Machaca como señal de poder.
P
Pantaluna I S. 1 prenda de vestir para el uso de las personas del sexo masculino, ésta
puede ser elaborada de bayeta o de tela, en español denominado pantalón. / Obs. el
lexema se puede presentar con la anteposición de un adjetivo para determinar el color. *
Ch’iyar 2 pantalón de color negro que es para el uso particular en las Autoridades
masculinas especialmente en el Municipio Jesús de Machaca. Phuntillu
Pullira I S. 1 prenda textil de vestir para personas de sexo femenino, en castellano
denominado pollera, ésta puede estar elaborada de bayeta o de tela sintética. / Obs. el
lexema se puede presentar con la anteposición de un adjetivo para determinar la
particularidad. * Ch’uxña 2 pollera de color verde que es especialmente para el
uso de la Mallku Tayka del Municipio Jesús de Machaca. / Obs. el lexema también se
puede presentar con un sufijo de pertenencia.* - ni II Adj. 3 se refiere a un hombre
tímido. / Obs. según el contexto puede ser despectivo.
Punchu I S. 1 prenda de vestir tejido de lana en telar al suelo, con una pequeña abertura
en la parte central para introducir la cabeza, es utilizado por las personas del sexo
153
masculino. / Obs. el lema se puede presentar con la anteposición de un adjetivo para
establecer la particularidad de la prenda. * Wayrur 2 poncho de color negro y rojo
oscuro, ésta es utilizado exclusivamente por las Autoridades del Municipio Jesús de
Machaca. / * Chinchil 3 poncho de color plomo, ésta también es utilizado por los
Mallku Awkis del Jesús de Macha especialmente en la época de lluvia como signo de
nube. Uqi , Ch’ikhu
Ph
Phalt’a I S.1 prenda textil en forma de una mantilla elaborada de bayeta negra,
particularmente sirve para cubrir la cabeza de una Autoridad femenina. / 2 objeto
utilizado a veces por personas para cubrirse la cabeza en remplazo a un gorro cuando
hace frío o en las noches para dormir, éste puede ser mantilla, chompa u otra ropa sin
importar el color.
Q
Qiqilu I S. 1 indumentaria de la Autoridad femenina, es utilizado en lugar de un
sombrero, tiene cuatro esquinas, dos de ellas son un poco más grandes que las dos
esquinas, exclusivamente de color negro.
Qh
Qhawillu I S. 1 poncho pequeño de 75 x 1.20 centímetros, con una abertura pequeña
en el medio para introducir la cabeza, únicamente elaborado de bayeta negra, uso
154
exclusivo bajo el poncho grande por las Autoridades masculinas del Municipio Jesús de
Machaca.
Q’
Q’ipi I S. 1 Atado de la Autoridad aymara que contiene el correspondiente riyachinu,
éste se aprecia particularmente en el contexto de las Autoridades del Municipio Jesús de
Machaca.
R
Rimanasu I S. 1 prenda textil para el uso de las personas masculinas y que sirve para
cubrirse el cuello del frío (chalina). / 2 Indumentaria textil de color café, con una medida
de 95 x 25 centímetros y sus respectivos flecos en ambos extremos, es para el uso
particular de la Autoridad masculina del Municipio Jesús de Machaca.
Riyachinu I S. 1 Costal pequeño que contiene un poco de todo tipo de productos secos
del Municipio Jesús de Machaca y que solamente se aprecia en el atado de la Autoridad
aymara como signo de abundancia en la producción agrícola.
Rusayu I S. 1 Es un objeto que forma parte del vestuario de la Autoridad masculina, el
uso que se da es en el cuello en forma de un collar.
155
T
Tari I S.1 Prenda mediana en forma de aguayo, tejida de lana en telar al suelo,
exclusivamente es para el manejo de coca y es parte de la indumentaria de la Autoridad
femenina. / Obs. es posible que este lexema se presente con la anteposición del verbo.
*Inkqhar 2 una vez amarrada se agarra en la mano similar a una bolsa,
particularmente en contexto de la indumentaria de la Mallku Tayka. / Obs. también se
presenta con la anteposición de otro sustantivo. * Piras10 3 prenda pequeña que es
utilizada exclusivamente para alcanzar coca a las personas. ichu
W
Wara I S. 1 Objeto con similitud a un cetro de un material muy duro denominado palo
de chima y adornado con metálico color plateado, particularmente es utilizada y es parte
de la indumentaria del Mallku Awki del Municipio Jesús de Machaca como símbolo de
poder de mando. / 2 El ancho de la bayeta que mide 75 centímetros. Ayta
Wiskhu I S. 1 Prenda de calzar similar a una sandalia, el material es de la llanta de
auto o avión, utilizada por las personas de ambos sexos y por las Autoridades originarias
del Municipio Jesús de Machaca. / Obs. se puede apreciar acompañado de un adjetivo.
* t’alaqi II Adj. 2 persona que gusta caminar mucho. / Obs. según el contexto puede
ser despectivo.
10 Pirast’aña: significa pijchear coca.
156
CAPITULO VI
CONCLUSIÓN Y RECOMENDACIÓN
6.1 Conclusion
Llegando a la conclusión del presente trabajo de investigación titulado “Léxico
Semántico Aymara de la Vestimenta Originaria de las Autoridades del Municipio Jesús
de Machaca”, queremos indicar que fue un arduo trabajo para llegar a los abjetivos
planteados. Sin embargo, pudimos evidenciar que las indumentarias de la vestimenta de
las Autoridades aymaras particularmente en el mencionado Municipio tienen muchas
particularidades subjetivas, los cuales connotan significados muy peculiares según el
contexto.
Este deber como la Autoridad Mallku Awki y Mallku Tayka es ejercida por personas
sobresalientes o por el hijo mayor de la familia. El cargo es siempre obtada por una
pareja como símbolo de dualidad, aunque en la actualidad en casos exepsionales puede
ser asumida por un hijo soltero en caso de que los padres habrían fallecido.
El método que se empleo en esta investigación, fue el método etnográfico y descriptivo,
los cuales nos ayudó a llegar a los abjetivos ya planteados, no sin la ayuda de las
técnicas como es la observación participativa y la entrevista.
157
Para ello se pudo estudiar de cerca el léxico semántico aymara de la vestimenta
originaria de las Autoridades del Municipio Jesús de Machaca siendo partícepe en las
diferentes actividades municipales y comunales.
Como resultado del trabajo de investigación se pudo alcanzar los objetivos y preguntas
del mencionado trabajo de investigacion, para ello, se ha llegado a las siguientes
conclusiones de acuerdo a nuestro objeto de investigación:
1.- Se pudo constatar que los léxicos son expresados adecuadamente en el contexto de
la vestimenta de la Autoridad aymara. Para ello se clasificó en dos grupos principales de
acuerdo al género (chacha - warmi), en forma vertical de arriba hacia abajo (p’iqit
kayukama) así como la estructura orgánica del Municipio Jesús de Machaca:
En el género Masculino tenemos: Ch’utuqa, Lluch’u, Rimanasu, Qhawillu, Punchu,
Rusayu también conosido como Santu Cristu, Allmilla, Q’ipi, Wara, Riyachinu,
Pantaluna o según el diccionario de Felix Layme denominado como Phuntillu, Ch’uspa
y su respectiva coca (alkula) y Wiskhu.
En el género Femenino tenemos: Qiqilu, Phalt’a, Miralla, Jawuna, Awayu, Q’ipi,
Riyachinu, Pullira, Inkqhar Tari, Piras Tari y su respectiva coca (alkula) y Wiskhu.
158
El léxico textil del Municipio Jesús de Machaca es expresado como una característica
particular mediante la vestimenta de las Autoridades aymaras que refleja la identidad
regional. Todo el atuendo que consiste en la vestimenta del líder machaqueña es propio
y peculiar del lugar de estudio. Así como: la Wara es particular del lugar tanto como la
expresión y el objeto. Los léxicos que sustituyen a los atuendos de la vestimenta del
Mallku Awki y Mallku Tayka son expresadas frecuentemente en el contexto de las
Autoridades. Estas prendas son elaboradas por los mismos pobladores del Municipio
Jesús de Machaca.
2.- La vestimenta textil de las Autoridades del Municipio Jesús de Machaca tiene su
significado denotativo y en el contexto connotan diversidad de significados sociales y
culturales. Como sobresalientes podemos citar: el Wayrur Punchu connota la expresión
histórica de luto y sangre por el suceso (sublevación y masacre) ocurrido en el año 1921
del 12 de Marzo, por un lado, resguardo a la comunidad por el bienestar de los
habitantes, y presenta el símbolo de una Autoridad distinto a las bases; el Qhawillu tiene
una expresión semántica de proveer coraje (saqapu), fortaleza y respeto; la Wara
connota el significado de poder de mando para ejercer el cargo como un líder aymara.
En caso de la vestimenta de la Autoridad femenina resaltamos los siguientes: el Awayu
connota la semántica de resguardo a la comunidad por el bienestar de los pobladores,
también presenta el símbolo de la Autoridad notable y distinta a las bases; la Phalt’a
tiene el significado de paciencia y toleracia como lider ante las bases; el Riyachinu
159
concretamente expresa la abundacia de productos agrícolas y bienestar para toda la
región machaqueña.
Cada uno de estos léxicos tiene sus propios significados semánticos denotativos y
connotativos según el contexto. En éste caso, se pudo evidenciar que la vestimenta
originaria de las Autoridades de manera general tiene un significado simbólico,
representativo y ceremonial de una Autoridad, es una manera de distinguirse de los
demás para ser reconocido de manera notable por los propios y extraños como un líder
de la comunidad; por otro lado, posee de poder de Autoridad, resguardo a la comunidad,
coraje, respeto y valor para ejercer como Mallku Awki y Mallku Tayka.
Además, la vestimenta que lleva la Autoridad en el Municipio Jesús de Machaca
simboliza resguardo a la comunidad, es decir, cuando la Autoridad lleva una vestimenta
completa y adecuada según a los usos y costumbres, todo estará en su normalidad, es
decir, habrá producción y no habrá peleas entre pobladores, no habrá enfermedades,
nada que genere inconveniencias dentro de una comunidad, caso contrario, si la
Autoridad llevaría vestimenta incompleta habría cambios repentinos en la agricultura y
surgería problemas, quizá aquejaría algunas enfermedades en la comunidad.
Asi mismo, hace referencia que la vestimenta de las máximas Autoridades del Municipio
Jesús de Machaca son ceremoniales puesto que no es de uso común, porque son
160
particularmente para asumir o mientras tiene el cargo de la Autoridad. Cada uno de ellos
son también complementarios impresindibles.
6.2 Recomendaciones
La cultura andina es rica en sus saberes, valores y conocimientos locales, los cuales no
son conocidos en otros contextos, como es el caso del Léxico Semántico de la vestimenta
de las Autoridades del Municipio Jesús de Machaca, es decir los significados
connotativos de estas indumentarias no son plasmadas en textos escritos. Es por eso, que
recomendamos a revalorizar los saberes, valores y conocimientos ancestrales de cada
Provincia o Municipio.
Por otro lado, seria óptimo que estos conocimientos sean también insertados en las
curriculas educativas.
Es por eso que, recomendamos y esperamos que haya investigaciones con relación a los
saberes, valores y conocimientos aymaras. Sugerimos que aún falta investigar la
iconografía en las vestimenta, los colores de las vestimenta, el origen mismo de la
lengua y escritura aymara que aún no tenemos en claro, la semántica de los tejidos
textiles porque cada figura expresa un significado, entre otros que aún faltan investigar.
161
B I B L I O G R A F I A
- AJACOPA Pairumani, Sotero. (2003), Las relaciones Actanciales en los enunciados
del idioma Aymara. (Tesis) UMSA. La Paz - Bolivia.
- ALONZO, Martín. (1982) ciencia del lenguaje, Madrid.
- ALARCOS Llorach, Emilio. (1995), Real Academia Española, colección Nebrija y
Bello. Gramática de la Lengua Española. España.
- ANDER – EGG, Ezequiel. (1995), Técnicas de Investigación Social. Buenos Aires –
Argentina.
- APAZA Apaza, Ignacio. (1999), Los procesos de la creación léxica en lengua Aymara.
La Paz – Bolivia.
- AYALA Carrasco, Reina D. (2006), Propuesta Metodológica para la Elaboración de
un diccionario.
- BERRUTO Gaetano. (1979), La Semántica. Editorial Nueva Imagen. México.
- CALLISAYA Choque, G. (2005), Metodología de la Investigación, Bolivia.
- CERRON Palomino, Rodolfo. (2000), Lingüística Aymara, Cochabamba- Bolivia.
- CHOQUE, Roberto – TICONA, Esteban. (1996), Sublevación y Masacre de 1921.
La Paz – Bolivia.
- Dirección Nacional de Antropología (1966) Archivo de folklore boliviano, La Paz –
Bolivia.
- TORREZ, Elizabeth – DANIEL RUÍZ, Hugo. (1997), El Cambio Semántico en
Aymara.
162
- Estado Plurinacional de Bolivia. (2012), Nueva Constitución Política del Estado,
U.P.S. Editorial.
- FERNANDO Lara, Luís. (1997), Teoría del Diccionario Monolingüe. México. Centro
de Estudios Lingüísticos y Literarios.
- FERNANDEZ Gonzales, Ángel Raimundo. (1984) Introducción a la semántica 4ta.
Edición. Cátedra Lingüística S. A. Madrid.
- FERNANDEZ Gonzales, Ángel Raimundo. (1989) Introducción a la semántica
Editorial Cátedra Madrid – España.
- FODOR, Janet D. (1985) Semántica – teorías del significado en la gramática
generativa - Madrid.
- FONTANILLO Merino, Enrique. (1986) Diccionario Lingüístico, primera edición –
Madrid.
- GÓMEZ M. Marcelo (2006), Introducción a la Metodología de la Investigación
Científica. Argentina
- GUTIÉRREZ Ordoñez, Salvador. (2002) De Pragmática y Semántica. Editorial España
- Madrid.
- GUIRAUD, Pierre. (1960), La Semántica, Ed. Eudeba Buenos Aires – Argentina.
- GREMIAS, A. J. (1971), Semántica Estructural. Investigación Metodológica, Madrid,
Editorial Gredos.
- HERNANDEZ Sampieri, Roberto. (2006), Metodología de la Investigación, cuarta
Edición – México.
- HABERNAS, Jurgen. (1991) Metodología de la Investigación Cualitativa. Madrid.
163
- LEECH, Geoffrey. (1974), Semántica. Editorial Alianza. Madrid.
- LAYME Pairumani, F. (2002), Gramática Aymara. La paz - Bolivia.
- LAYME Pairumani, F. (2004), Diccionario Bilingüe, Aymara – Castellano, tercera
Edición, Bolivia.
- Ley de la Educación “Avelino Siñani- Elizardo Pérez” No. 070, La Paz, 20 de
Diciembre de (2010).
- LYONS, John. (1997), nuevos horizontes de la lingüística, Madrid – Alianza.
- LÜSCHER, Marx (1986) Test de los colores, Ediciones Paidós- Buenos Aires –
Argentina.
- MAMANI Pariguana, M. (2008) Método Descriptivo (tesis), La Paz - Bolivia.
- MORENO Aguilar, Arcadio. (1985), Entiende la gramática moderna. Buenos Aires –
Argentina
- MÜNCH, Lourdes – ÁNGELES Ernesto (1990) Métodos y Técnicas de Investigación,
México
- Microsoft® Encarta® 2007. © 1993-2006 Microsoft Corporation. Reservados todos
los derechos.
- ORTIZ, Frida. (2000), Metodología de la Investigación. El Proceso y sus Técnicas.
México.
- RODRIGUEZ Gómez, Gregorio. (1996), Metodología de la Investigación Cualitativa.
Ediciones Aljibe. (Fotocopia)
- SANTANDER M., Edmundo (2002) Semántica del matrimonio Aymara (tesis),
La Paz- Bolivia.
164
- PINO Ichazo, Delfín. (1988), Tratado de Ortografía Practica. La Paz – Bolivia,
Editorial Don Bosco.
- TICONA Alejo, Esteban. Jesús de Machaqa en el tiempo, La Paz – Bolivia.
- TICONA A., Esteban. (2003) Los Andes desde los andes, Ediciones Yachaywasi- La
Paz – Bolivia.
- TRIGUIERO Coronel, Abraham. (1991), Testimonio de Autoridades Originarias en
las comunidades Jesús de Machaca y San Andrés de
Machaca (fotocopia).
- ULLMAN, Stephen. (1986), Semántica – Introducción a la ciencia del significado.
Edición Española.
- YAMPARA H., S. (1993), Autoridad Aymara. La Paz – Bolivia.
- YULE, George. (1998), Cambridge Universitg Press. El lenguaje – Semántica.
España.
- WALLACE L., Chafe. Significado y Estructura de la Lengua. Editorial Planeta.
165
A N E X O S Anexos 1
MALLKU AWKI GUILLERMO CHOQUE Y MALLKU TAYKA TEODOCIA
FOTO: ZULMA CHOQUE CALLE COMUNARIO DE JESÚS DE MACHACA FOTO: ZULMA CHOQUE
CALLE
Fiesta del rosario de Jesús de Machaca Foto: Zulma Choque
MALLKU FRANCISCO CALLISAYA Y MALLKU TAYKA DOMINGA
Foto: Zulma Choque
166
Mallku Mario Choque y Mallku Tayka Maria Elena Calle
FOTO: ZULMA CHOQUE CALLE
FIESTA DEL ROSARIO EN JESÚS DE MACHACA
FOTO: ZULMA CHOQUE
COMUNARIO DE JESÚS DE MACHACA
FOTO: ZULMA CHOQUE CALLE
Mallku originario del Municipio Jesús de Machaca
Foto: Zulma Choque
167
MALLKU AWKI AGAPIO CALLE Y MALLKU TAYKA MARÍA
FOTO: ZULMA CHOQUE CALLE SATURNINO TOLA Y ESPOSA POBLADORES DE JESÚS DE MACHACA
FOTO: ZULMA CHOQUE CALLE
MALLKUS: AGAPIO Y ESPOSA, GUILLERMO Y ESPOSA Y FROTACIO Y ESPOSA 2013
FOTO: ZULMA CHOQUE CALLE
AYLLU YAURIRI SAN FRANCISCO - JUEVES DE YAPU LAKI 2013
FOTO: ZULMA CHOQUE CALLE
168
UNO DE LOS HABITANTES DEL MUNICIPIO JESÚS DE MACHACA
FOTO: ZULMA CHOQUE CALLE
ENTRADA UNIVERSITARIA 2013
Mallku Dario Choque y Mallku Tayka Nora Tuco
Foto: Zulma Choque Yapu Laki de la Comunidad Yauriri San Francisco Foto: Zulma Choque
169
Anexos 2
INFORMANTE 1
Comunidad: Kalla
Informante: Justa Ajata
Entrevistadora: Zulma Choque
Edad: 68
Sexo: Femenino
Ent. Akasan mallku isinakax kunatarak ukhum isthapt’atapachast
Inf. Ukaxa ukhampanitaynay nayrat ast ukat wayita isi aka chhax chhax pañukixchixay
aka uywa istit lurañax iwij t’arwat
Ent. Nayraqat kuns lurt’apxix ukatx
Inf. Ukax lurapxix isti awayu ast uka pulliranaka akham ch’iyar
Ent. Kunats ukham kulurax
Inf. Ukax janipiniy ukhampinitaynay nayratpach nayra awichaxa uka timpunakatpach
ukhampiy lurasipxtänax ukax ch’iyar ukata phalt’as ch’iyar
Ent. Kuns uka phalt’ax signifikix kun sañs munix
Inf. Jallu istitskiw siy uksx t’irint’asxapxixa ukax aka marax marapachixay uka marpach
suma istïñapatak jan kunä mach’äñatak uk ukham ukaxa.
170
Ent. Ukatak t’irintatay
Inf. Um ukatakiw ukax t’irisipxix
Ent. Janipiniy apsuskitix ukx
Inf. Jan ast marpacha
Ent. Apsusxasp ukasti
Inf. Ukax q’alañchi kumun wawaruw q’alanch kumun wawa satapxiw akham mä
istañsax ukat ukax q’alanchiw q’ala kumun waw q’alar tukt’ayix um ukatakiw ukax q’al
t’irintat añunuw ukhax taqi isthapisxchinixa uka qhiphürpach nanakax jan ist uywarus
akham uywaru jak’añ ukhumaw akanxa.
Ent. Kunat kamachiripachas
Inf. Ukax janipiniw jak’añat sapxakiw ukax kumun waw kumun wawatakiw ukax si
jachhax (…) um nayrax ukhumtaynaw nayra timpux jan jak’añ
Ent. Awayupasti
Inf. Awayux ukax kumun wawatakix ukax awayt’asiñ ukax junt’uchiw sas yamas
chachax q’ipxarux achachil ast ch’uñu ch’uqi ranu juyra tunta ast phuqhata jawasa ukax
mä payit ukat mä akch’itaw utji ukaruw ch’ukuntawäpxi.
Ent. Kun satas uka jisk’a
171
Inf. Ukaxa muju wayaqa sataw um muju wayaq um ukaruw ch’ukuntapxi ukax taqi
phuqhata kumun waw q’ipxarxan sasa.
Ent. Ukax kumun q’ipxart’at uk sañay munix
Inf. Jay uk ukhamapi uk um kumuns q’ipxaruskasphaxa ukham ukax phuqhat
q’ipxarutax janipiniw marpach mistuñapäkit ast q’ipt’atapini janipiniw q’ipipatx
mistkasphat taq ast ukhum mä kukitani ukax kukapax ukax mujuw alkulitan mä akch’a
wutillitar ukax alkulax puru phuqh ukhum kukapax janipini jaltkasphat ni uka
alkulapas phaltkarakisphat kuka alkulx yaqhipa awisapa kunaymani umir jan umiri
umiriwkax pist’ayx kun umäwinakans ukat uktix ch’usak uñjixa yasta multa.
Ent. Kamachxasphas ch’usakixasp ukax
Inf. Ukax kunats chhax ch’usakix chhax kumun waw awantunañatakiw ak ch’ustax si
um ukat ukx rattukiw ch’ussuschis kunas utar puris rattukiw ukx uskuntt’asxañapax
phuqhantt’asxañapax yaqha iñchhimpix ukat q’ipx uñapxiw nayrax chhax janirakiw
uñxapxit nayrax ukhumätanaw nayax uka timpuw luraw ukat ukax ukhum janipin kunas
jaltayasiñ ukhum ukhamataynaw chhax janikkhamakiw ukham apxarxapxiti.
Chachas isthapisinx ast kumun wawa q’al wit’xarutaw sas ukax qhawillu sañaw mä
jisk’a punchit ch’iyar
Ent. Ukax kun sañs munix kuntakis uchasipxix
Inf. Ukax kumun wawaw sakiriway um jisk’a qhawill manqharux ukharuw punchuskix
Ent. Ukat uka qhawillax kuns unanchayix
172
Inf. Ukaxa istipiniw sakiway ukax mä kumun sumä apthapkasp mä waws ichxaruskasp
ukham jay ukatakiw ukax ukat akham aka isti kun satasa miyasjam kalsita jay ukax
iwalarakikiw ukat akhitat uskusipxixa ast marpach marpacha.
Inf. Punchux ukax ukhamarakikiy janipin
Ent. Ukax samipasti wayrururakis aksanxa ukax ch’iyaramp wilamp ukax kun sañs
munix uka pä kulurax
Inf. Uka wayrurupini jichhas uskusxapxix nayrax intirukinwa uqi jiwa istik uqik
plumjam ukhum jay ukhum jichhax wayrur apxapxix taqi kast kulurs lurxapxakiw
yaqhipax
Inf. Kunats ukat uka kast kulur ch’iyarampit wilampitapachax uka kulurapa
signifikpachat kuns
Inf. Ukax signiphikpachaya akax istañs parinax ukax uqikipiniw uqikipiniskiw uq intir
awispax ukax istipxarakiw khaysanakan uka khaysaxanakanxa puru ch’iyar akham
ch’ayar intir ch’ayar punchuninakaw warmis ch’ayar awayunirakkiw
Ent. Aa aksanx jani ukhamäkitix
Inf. Jani uka kastax utjkitix
Ent. Awisapax mä mallkux siw isthapt’asisphaw yaqha kulur punchun ukax
isthapisiskasphat
Inf. Ukax janiw
173
Ent. Phistarus ukakipinit
Inf. Uka kikpakipini yaqha kast ukax akanx urux apnaqasiy utanx kun puñcht’asiskiy
kun üqsa yastakiti phistar sarxix ukax yaqharaki puñchusxapxix um lurasipxiy pay
kimsay mä jilaqatan punchupax
Ent. Mä mallkux jan punchun sarnaqxasp ukasti
Inf. Ukax jawq’xapxiy
Ent. Kunat
Inf. Q’alañchasx ukat um janiw kunas utjkanit ni rikarus utjanit ukat chhax
q’alañchastax um jani apsuñäkit ukat ukx jani apsusipkit
Ent. Lluch’u pasti kun kunatakis uchasipxix
Inf. Ukax janipini apsusiñäkit (…) intir ukax ukapi ukax jani q’alañapäkitix kumunax
ukhum q’alakïxaspha jan uka uywanakax q’alakixasphay jani utjxasphatix ukatakiy ukax
lluch’uni punchuni
Ent. Panqararakis lluch’upax aksan panqar lluch’ukirakis ukax kunatakipachas uka
panqarax
Inf. Ukax ukhamakipinitaynaw
Ent. Sumrirupasti
Inf. Sumirux ch’iyarañapp’iniy
174
Ent. Jan sumirunikasphasti
Inf. Jani ukax walikasphatix warmins ukax ch’iyarapini
Ent. Warminak uchasipk ukax kun satasa
Inf. Isti muntiru
Ent. Kunatakis uchasippach ukx
Inf. Uka muntirux kun ukhampinitaynaw nayratpach (…) kuna kawiltunakarux
muntirunipin sarapxix ukhay muntirunipini sarnaqapxix
Ent. Um ukat lasupast mallkunsti
Inf. Ukaxa suryawu sat ukax jani jaltañapäkit um
Ent. Kunatakis ukx uchasipxix kun sañs munix ukax
Inf. kaxa ukhumpiniw
Ent. Warapasti
Inf. Warax isti rusayu ukaxa uka rusayuw ukax ajuntataw uka rusayux ukax
usañapinitaynay ukax mallkuchixay juramintataw ukani juramintasinix uka rusayuni
warani ukham juramintaschix kawiltpachxay juramintchix pärix kawilt juramintiritäna
juramit katuqhapxix
175
Ent. Chalapasti
Inf. Ukax chalas janipin phaltañapakit
Ent. Ukat jan chalanixasphasti
Inf. Ukaxa q’alanchukixaspay say q’alanchukixaspay
Ent. A ya ukat kuka taripast mallku taykansti kunatakis apnqapxix jan ukanipkasp ukast
kamachasphas
Inf. Ukax jan kukanikïxiwa kunakiw q’alakiw jalnaqxi ukhamä chuchapxix
Ent. Qawqha tars apnaqapxix
Inf. Mallku taykax ukax akham mä istinakan inürunakax aliq ukhum murqxamakiy
apnaqasipxix yaqha phistar sarapxix ukax sumpacha lurayasipxix ukat ukä (…) ichu
tariw saski jisk’itak jisk’itawkax inürutakix ukax minusakirakkiy mirq’ikkhäm uknum
jan yäjakiy ukax phistanakar sarxapx kawiltunakar sarx ukax sumäwka ukat ukax
khulliyapxix um lakirapxixa.
Chachax iwal chachan iwalarakkiw ch’uspax iwalarakkiw ukax murqu mirq’i sas
apnaqasipx ukax jan ukax lij mistuñkamax thanthaxasphay mar intirux ukat ukax
machaqawkax ukax imat ukat ukax istxapx tukuyxapx mistxapx ukat ukax
apkatasxapxakiy ukat ukx mayt’asipxakirakiw waranaks mayt’asipxakirakï um
ukhamakiwa.
Ent. Ya tiya ukat janit uka panqaranak wali saminakanirakis awayunakax ukanakax janit
kuns unanchaykpachax
176
Inf. Janiw
Ent. Ukat kunats wisk’achanakan ukhumäpachax
Inf. Um ukhampï lurasipxix ukax jiwakït sas sañatakkiy jani kuns sikniphikkit ukax
jiwakït saki kunaymananak um ist ch’urunakan jichha timpx pir nayrax aliqakitaynaw
jichharakis ukax maratjam maratjam kamyxixa a chachatakis ukhum lurayxapxi
warmitakis ukhum lurayasxapxi ukhum kunayman ukax jiwakiw sas ukaki
Ent. Aa ya tiya
Inf. Um grasyas
177
INFORMANTE 2
Comunidad: Yauriri San Juan
Informante: Natalio Triguero Coronel
Entrevistadora: Zulma Choque Calle
Edad: 63
Sexo: Masculino
Ent. Walikiw tiyu chhax kamisatix saskayasmax arxayt’awayitasma mallkunakan
isisnakap tuqita. Nayraqat, kunats mä mallkux ukhum isthapt`aspachax, kuns lurpacha
mä mallkux akha yaurir tuqinxa.
Inf. waliki jallallt’asmaw kullaka uka tuqit jumax yatxataskta, amuykipaskta,
lup`ikipaskta askiw ukax ukaxa sañ muniw waqaychaña jiwasan luräwinakasa
waqaychxapxañäni, uñakipañäni intunsis askiw ukaxa mä laqanchawi y ukhamakipanxa
mallkuxa tayka mallku awkimpi isthapt`asixa ukaxa niy marpach lup`itaxiy juparuy
wakt’ix ukaxa a kumun wawanak jupax awatini sas jallkhum kumun wawanak yast
irpxarxani sas intuns jupa kunkanchayix intunsis kunapachatix wakt`ix marax intunsis
irnaqañanakaw wakt`asix janicha intusis ukanak aka mar irnaqañani sas.
Intunsis mallkux isthapt`asiwa kunatix pachan pachanirakiw jallupacha awtipacha
allkhum intunsis ukaxa pakas paris parisarakiy ukax intunsis jall ukhamay sarawirjam
intunsis mallkux chacha warmirakiw isthapt`asirakix mallku taykax yaqha isiraki
lurt`araki chachax ukhamarak lurt`asirak jallkhum.
Ukhumakipanxa mallkux isthapisiya hasta puñch wakt`ayasxi ukhamarak q`ipxar away
wakt`ayxaraki uka llaqhutanaka, ukhamarak uka punchillu, ukhamarak rimanasu,
ukhamarak kalsitin después pantalón saku phuqhata ist`asiñpachay taqpachay q`i ist
178
wakt`ayxix ukharux mä mallkuxa kuntixa mä irpxaruripax yaqhaniy jilir pasado ukawa
wakichayxarakix ukanak akanakaw phaltir mä jilir phasar mallkus mä mallkutaykas
ukhumarakiy unanchayxarakix ukanak akanakaw wakt`ayañax sas intunsis ukax puripar
puripar wakt`ayataxaraki ukaw, uka isisiwinakansti ukax unanchawin ukax saran
saranixarakiy ukax kunatakis ukham puñt`asixa ukax puncht`asix ukax purluminos ukax
manq`añas utjañapataki, pachas sum ch`iwxataskañapataki um jallus puriñapataki
intuns kunsa Jesús de Machacan jallupachax puncht`asxapxixa ukax uqi, uqix añtax
qinayax uqiy mistuñchix janicha ch’iyar qinay ukhum ukar saratjamarakiw ukax
wakicht’arakix intunsis is intunsis näyrapach aski nayrapachax ch’iyar is
uchasipxiritaynax jaya qhan uñt`kay ukax um ch´ayar puñch.
Ent. Kunats ch’iyar punch uchasippachax jupanakax
Inf. Ukaxa wali ch’amani ch`amanchiri no ch`ama katxarayix ukat jichhurunx uka
ispañula puriniwxix ukat uka ispañulanakaw mayjt’awayxix pir jichha utjaskiw waqi
tuqinakan khaysa tuq umasuy tuqinakan utjaskiw uka ch`amañchawinakax jall ukatay
ukha jilanakax wali chamanisipkarakixa.
Aka Jesús de Machak tuqinxa uk mäk`it armawayxapxatana jichhax janiw uqi puñchs
apnaqxapxit ask sinuski wayrur punchuk apnaqxapxix uka waryur puñchux mäk`ita
saräwinirakikiy ukax mäk’ita ch’allqhutaxipi mä suk’u ch’ayara mä suk’ux wilarakix
jall ukhum intuns ukax mäk`itax wali unanchataxarakikiw no.
Ent. Kunanaks unanchayarakpacha ch`iyarampi wilampixa.
Inf. ukax parte de la cultura identidad jiwasan qamawisa, jiwasan sarnaqawisa ak
nayrapach achachilanakax ch`axwapxatayna wali Jesús de Machakaxa sartawinirakitäna
nobi, Faustino LLanqui, Marcelino LLanki, uka Plas Ajacopa, Esteban Triguero nose
aaa Lorinsu uka San Franciscoxa Lorenso Callizaya uka awkiwa mallkutayna, uka
179
maraxa pä tunka mayani de este tunka payan doce de marzo año 1921 intunsis ukan
unxtasiwix wali llakitaynaw janichä kuna tuqits ukaxa unxtasipxatayna educación tuqita
nayrax educacionax wali pruiwidunwa karsilaruw apayan, nayras p`itsuta, amparas
khuchhuqata, awisax pirsijita jay ukhum llakïtaynay jichhurunsti wali
libirasyunanirakitanay aka isti t`aqhitx sartasiraktanx no unxtasxtanxa intunsis ukaa
achachilanakasax ch`axwawayapxix parti iducación intuns ukhax Faustino Ilanki
Marcelino Ilanki isti ukaxa purphisur clan destino a wis ukhaxa uka chukyawun mä
normal utt`awarakitanax wali chhijnuqir achchilataynawa ukax intusis jichhurunx
dipaqarasix (…) ukanakax niy janiw histuriyax suma jikxataskiti pir ukhumaw
sarnaqawipax jikxatasi.
Ukat uka isisiw tuqitxa kullaka intunsis wali unañchawiniw uka añtax palt`añäni mayaxa
mallku q`ipi mallku q`ipixa purjimplu wakt`ayañani mä irpiriw wakt`ayi ukhum mä
jach`a ukat chhax ukan kuns jilaqataxa um ukanx utjiwa warawaranaka ukax estrella
sapxiwa utjiwa ukat ch`uqi panqaranaka ukax cincias naturalis ukay unanchxasphax
janicha kunati jiwasax pacha maman manq`asktan yapuchktana ukanakaxiy ukax
uywistux utjiwa dispués warawara astrulugía warawaraxa estrella sasaw sapxix ukax aka
alaxpachanakanay ukax wal unanchayxarakistux, cruz andina, jayp`u ururu, qhantat
ururu uu ukhamanakay utjxarakix ukanx ukanakax mäk`it sarawin sarawiniraki, qutu
phallxir ukhax juyphis mistunirakix janicha… qutus jich uñtätax mä qutux mä jach`a
quqax utjkix uka quqpach uñjatax ukan frutitanakan ukham uñjatax ukhum unanchix
ukat uka ukat mallkux awayur sawuntayarakix (…) ukax mä likturaxiy ukham ukan
qilqapxiritayna isti tatanakas lup`ipxiritayna .
Ent. Ukat q`ipi taypirux kuns q`ipxarappacha, mä mallkux jan q`ipinixasp ukax kunas
kamachasphax,
Inf. ukaxa kumun waw q`ipt`atachixay q`ipinipiniskañapay marpach kumun waw
q`ipxarutachixaya, kunas ukax kumun wawax sañ munix uka kunun waw q`ipt`atax
180
poder, poder taqpach ukax katxarawayix kunatix akanx achunakax utji, manq`añanakas
utji umañanakas utji taqpach aka naturalesanak q`ipt`atay ukaw simbologia aymaran
sarawipax ukhamatayna, intunsis ukatwa prohibido descargar, prohibido sacarse poncho
ukax awisa sapxiritaynaxa intunsis ukax pachamp suma isthapisitaxiy ukax (…) ukax
may pachampi compromiso lurataxarakiy, mallkux intunsis janiw pacha mamaruxa
burlaskasphati ni pacha tatarus burlaskasphati claro jiwasarux burlasistuy, awisax janiw
mallkux sum yatxapxitix intunsis pachamamanpi sum sagradamente matrimonio tukxix
marpach suma jichhamarax mistuñataki sum tukt’ayañataki manq`añ utjañapataki umañs
utjañapataki intuns uka phuqhatatix utjixa ummm tata mallkurux waliy yuspajarapxixa
ast mallku taykarusa waliy marapanx manq`añ umañas utjixa intuns juyrax waliw pirwa
pirwa utjaway sasin ukw unanchayarak uka mallkump taykampix intuns mallku taypin
utjiwa mä jisk`a wayaqita uka wayaqitaxa satawa qullan llawt`u ukaruwa apthapipxixa
taqpach manq`aña wallituqit sipansa aka altiplan tuqitsa taqpach akar apthapita intuns
ukankxiw taqpach khiwthapita illa paypach khiwthapita ukax janiw misttañapakiti,
ukharux utjiwa riyachinup uka alkulsitu uka alkulsitux ukax ch`allt`añ achachilanakaru
ukhamaraki ukax mä liquido umächixay nuwis ukat uka wida sañarak munix intuns jay
ukanakasphaw uka taypinx.
Uka taypinx marpach q`ipt`atañapay mallkux janicha uk q`ipxarux uka kumun waw
intuns uka a niwil ti cabildos ukhamarakik jach`a jilir mallkux katxarxarakikix intuns
jall ukasphaw uka tuqitx, intunsis sagraduw ukaxa q`it`ataki uka saltanakapäki ukax
parlxarakiw parte de astrología janiw ukankasphati kawallusa purki kawallux
sumitimiento awisa kawallur lat`xatat ukham lurapxix awisasa saltanakx ukat nayrapach
achilanak istix achchilanakasarupi isk`achiritaynax ispañolanaka ukan utjasphaw
kunturi, jamach`inaka yaqha jamach`inaka janicha ukax wisk`acha, ukax utjchixay parte
phawna flura ukanakaxasphay ukax intunsis ukay ukax q`ipxarataskix, mä mallkutix
suma kundurinakani jiwa istinakanik utjiw ukax turawiyas patill patill ukax
uraqixarakiw ukaxa sañ munixa tierraza uraquisa, tierra pachamama um aksanx janiw
anch utjkiti piru khaysa Copacaban tuqin uka terrazax walt`atapunix taqan taqan uraqix
181
intuns may mallku awayurux iwal ukhum taqan taqan sum ucht`apxix ukaw ukax
unancharakixa.
Ent. Aaa walikiw jichhaxa arxayt`akipunitasma uka qhawilla jan ukax punchillo ukx
kunatakirakis ucht`asipxixa.
Inf. Ukaxa nayraqatx pudir katuqi ch`ama uka manqhankiw ch`amax ukax pudir,
fuerza, walur ukx janiw apsuskasphati sañani mä arunxa mallkun saqapupay ukankix
porque mallkurux rispitatachixay sagrado no, jani khitis jan ist`kasphati janisay liyiñ
qilqañ yatkphan pir isis mallku mä yusarjamaw kumunax uñt’xix yast ukham misan
qunt`asiski yast jupar uñtataxiy jupxaruw milagrosinix kuna achuqanakas juyra
achunakas uka jupatix pachamamampi kumprumisu lurarakix suma iyawsanixa ukhax
suma maraw suma marakiw qamawañanix janiw kuna juyphis tant istxanit awisax jall
ukhum wali sagraduy apapxiritaynax inti tatar yuspagarasa ayriru istiru uka
samananakaru taqiruy asxarapxiritaynaxa achchilanakax awichanakasa ukatay akham
milagro lurix jan ukakasp ukax janikiy uywas manq`atakasphatix ni jaqis
manq`atakasphati ukar ukax llakix intus ukay ukax sagrado mallkunkix ukay ukax
katt`ataxa.
Ent. Ukharuxa wara tuqitarakiy arxayt`awayita, kunatsa mallkunakax uchasipxi
Inf. Ya ukax mando pudir wastun quri wastunäxasphay ukax mä puriraxiy ukax
kunapachatix ukax awisaxa uka lintipuransa utjixa kunatix quri war ukhar ayt`i ukat
ukaxa litij santa tir tuqitarak parlarakisphax ukax uraq tuqitarak awisax kunas
utjapiniw ukat ukax mä wastun ti mantu pudir katxarutay um.
Ent. Jan ukhamakasp ukastti
182
Inf. Ukax jucharakisphay janiy phuqhataxasphatix kunjamatix anchhitax mä pirsirintix
kunjams isthapisix sum phuqhata ukhamarakiy mä mallkux wali sumay intunsis mä arun
sataxasphay presidente de Bolivia sañjamaxasphay no anchhitaxa pirsirinti ti yauriri jall
ukhamarakiy intuns ukhum mallkux isthapt`astay. Nayrax utjataynawa, k’uthi thaqha
jichhakamas utjaskiw ukax jan rimanasunikisa, kunay phaltchi thaqtapxiritayna ukat
ukax umm mutuyapxarakiy sansiuns aphupxi jall ukhumarakiy uka tuqitx.
Ent. Aaaa ukat ukat arxayt`akitay rusayu satak ukata.
Inf. Ukax mäk`it sumitimintuw ukaxa cristianitat sañan uka kurus rusayu uchapxatayna
mäk`it tatakuranakax kurus kalwaryu ukax ukaruw asxaräta sas pir janiw
ukhumakatänati sinuski mä mallku lurañaxa más win kurus andina uka kurus andinaxa
astrulugiyaxiy ukay ukax apt`at intunsis sagratamente ukaxa kurus antinax utjiy
anchhitas tata inti ukax intpach apsutay chakanax mamanakarakiw ukax mitall
uchantasipxiritaynax uka mitallax phaxsi mampach uka istï upsutarakiy jall ukax putir
katxarapxarakiritaynax uka kurus ukan ch`akkatataski ukax janikiy istikasphat ukaxa
khaysa tuqit Europ tuqit jutkiwkay ukakiy katxarxjtanx ukas mak`it ististasp ukas
mäk`it ist killisiñakasp jall ukhamarakiy uks lurayapxarakistux maysatuqitay uks
llint`akip jichhay k`achat k`achat uk uñakipasipkarakix jikxatasipkix intunsis ukaspaw
uka tuqitx.
Ent. Aaa jichhax lluch`u tuqitarak qhanancht`itasma.
Inf. Ya lluch`uxa ukax mä kunasa nayrapach achilanakasax ukax mayjarakitaynay
isthapisiwipax pir jichhurunx ukjum lluch` lluch`t`ayapxi ukat ukaxa p`iqin
k`inchhuntataw sas k`inchhuntata ukax panqar lluch’ux jiwak mäk`it qilqant`at su
saminakanirakiw ukax wiphal uchantataw uka wiphalanx paqalq samirakiw ukankarakix
kumu arco iris kurmjamay intunsis uka taypinx uka taypinkiy wali sagratu sarawinakax
183
seguramente wiphal tuqitx yatxaptaw yatjatatapachataw kullakita intuns walw uka tuqit
uñakipxata intunsis jallukanakaw aka tuqitx amuyunakax.
Ent. Aaa ya ukat mä mallkux jan lluch’uch ucht`asxasp ukastti
Inf. Ukax jinch q`ara mallku o janiw tanto pudiranixasphatix janis k`inchhuntatakasp
janis amuyunikasp ukhum kuns lurakchisp inas jallkhum (…) ukat sapxiritaynax maysa
jinchut maysa jinch misthuytax sas nu jall ukaw ukax mäk`it pantjasiwirítanax ukay
mallkux yatxañapay mä jilir pasarus sullkäwir waynanakarus ukax yatiyxañarakiy.
Ent. Jisa walikiw tiyu jichhax sumirupastti kun sañs munaraki
Inf. Sumrirux janiy mä mallkux mä kachuchunikis sarkasphatix jan ukasti sumirun
nayrax mayjataynay intunsis sumriruxa ukaxa mä kurunäxiy mä hunur, mä valor ukax
ukhum sumirt`atarak ukhumay mallkux jaqxamarakiy. Uuu kamisatix mä militarax
kachuchunirakiy janicha… mä mallkuxa ukhamarakiy sumirunirakiy ukat kunarsatix
himno nasyunal kankki ukhax ni asaqaskarakisphati ukaxa sagradu ukhamakiskañapaw
ukax janixay militarax kachuch asaqaskchitix kachuchx nuwis intunsis jall
ukhumakirakiw mallkux intuns wali sagraduw ukanakax uuuu.
Ent. Nayax amuyaskayätwa aksanxa mä mallkux janiw qhana pantalón utjkiti
ch`iyarapuniwa kunatapachasa.
Inf. Um uka ninkhar saskasmaw janicha ch’ayarax wali valor pudiranitaynaw nu
ch`amani, ch`amanchiri intunsis ukaw kullaka (…) isi tuqitxa.
Uka rimanasu suriyawu uka tuqit inas mä juk`it qhancht`awrakirisma intuns rimanasuxa
chalina pudir mä pasar awkisa ukaxa rimanasunipiniw janicha ukat ukaxa pudir purir
184
katt`askiw ukataw phasilak mä pasar pasar Auki sasax sapxarakix nu uka pudira ukak
ukax isti tuqitx jan rimanasunixasp ukax janirakiy mallkux phuqhatakarakitix janicha.
Jichha uka suriyawu tuqitarak uka suriyawuxa mäk`it wali unanchawiniw nu
militaranakaxa iskupit, riwulwir, phusil ukanakak apnaqapxarakix, pir aymaran istipax
unanchawipasti mak`it ukax mutuyañarakisphaw mutuyañ sañ munix awisaxa aruw
q`ipxarayañ, kintal q`ipxarayañ ukaw awisax kawkiriy juchachasch ukaruw
jawq`antapxarakiritaynax jall ukham intunsis suriyawuxa mäk`it wali sagraduw
rispituy um mä liyjamay ukax uchantatarakix ukax mallurux isti mallkurux ukatxa kuns
ukkhanx unanchayixa mä jawq`antixa mä jaqis juchachasixa intunsis ukanxa janiw,
wanxaw, janiw juchachasxat mayamps uk mutuyix janiw iskupit, mä riwulwirax may
illapt`asphaxa jiwayxakisphay ukat janiw ukax rimiyunixitix jall uka unanchawinirakiy
rispitu sagraduw ukax mallkux apnaqix sujitu sañan mä arunx nu ukaw.
Ent. Ukat awayux pä ch`ukuniw ukax kuns unanchayarakpacha yaqhipax sapxiwa sañ
muniwa urinsay aransay ukhamapachati.
Inf. Um ukax niyas paris paris ukhumpinïkiw kupin ch`iqan ukhum sarantix nu ukat
ukax mankhall maysa mankhall maysa mankhall jaqthapxix ch`ukthapxix ukas
añchhitaxa mä aymar mamatix sawurichix mä aymar tatatix sawurichix nayrapachax
ukhum sawurinakaw utjataynax mallkutakix ukham lurt`añ mallku taykatakix ukhum
lurt`añ ukham jaqthapiñ ch`ukthapiñan intunsis turawin unanchawiniw ukax kullaka
ukhumpiniskiw ukax kupin ch`iqan ukax chacha warmi ukhampiniskiw ukax anchhitax
parcial arriba parcial awju ukax istichixay añchtax natural taypins urqu suyu uma suyu
jall ukhamäskarakikchixay ukat ukham iwal akaxa qawqhatix wasi tuqir sarxix ukat
ukham unanchawiniskix uka sagratuniskarakchixay umm ukat ukax rasunakiskiw
kullakita.
185
Ent. Walikiw jichhaxa mallku awkin q`ipipamp mallku taykan q`ipipampix diferencia
utjpachati.
Inf. Utjiw intunsisa mallku taykanxa añtax mallku awkinkir niy qhanancht`xmaw mallku
taykankirixa ukaxa riyachinupa utjarakkiw ukax phaxsimama qullqi istï kuka taqpach
ukanakarak ukax ukharux utjarakiw yaqha istimp a unanchawinaka kunas awisax mä
mallku taykax mä achuyirichixay waxt`irichixay nu ukat ukax kuns ukar mirints
uchant`asiwpiniw ukarux nu mantiyus jall khum ukax wakt`ayatarakiw ukar intunsisa
uka jach`a llawt`x mallkuw q`ipxararakix um ninkhara awisxmax janicha janiw mallku
taykax q`ipxarkit ukax utjarakisphaw iksipsyunal nu q`ipxarayapxasphaw pir utjiw
ukanxa qulqi chinu maypach t`ant`marakit t`ant`qulqi phaxsi mama ukarakiw ukanki.
Ent. Walikiw jilata mallkutaykat arskasin phalt`apa muntirupa ukanakax kuns
unanchyarakpacha
Inf. Ukax k`inchhuntatarakiki kamisatix chachanki jayukhumarakiki k`inchhuntata
janiw kun jaqirus ni uñtkarakisphat ni ist`kasphas jall ukhumarakiw ukax.
Ent. Walikiw uka kimsa jan ukax pä ch`utupax janit kuns unanchaykpacha.
Inf. Unanchayiw ukax unanchayiw ukax mä illiman tuqita unanchayi ukax pachamaman
achachilanakar jall ukhumaruw unanchayaraki ukax um walli, altiplano, yungas jall
ukhumaruw unanchayi manqh uñantat jichh rusaru isti mayj naranjaritu ukham saminiw
ukax um Jichhax kunampis uchant`xapxakiw muntiru manqharux um narankhapiniw
sum uñt`ataxa.
Ent. Kunatakis away ucht`asippach kun sañs munpacha qhanancht’akitay jilata.
186
Inf. Ya mallkuxa mallku taykax kamistix mallku awkix (…) puñcht`asixa naturalizamp
janicha pachat alax pachatxay jutchix qinayanakas jallus saraqanchix janicha intuns
mallku taykax ukhumarakiw uraqinx wakt`ayasiraki. Ukax uraq away añchtax uraq
jarphinxay utjixa phawna sañani phlura sañaniwa panqaranakaw ukankxix awayunx
panqaranaka, phawna wisk`achanaka, kondori, aquila ast ukanakaw ukan utjix
sawuntataxix intuns ukhumarak sami kurmi suma kurmiñcht`ata phuqhata ukat uka
away awayt`asipxix intunsis ukax satawa tierra pachamama uraqix ukax intunsis mä
taykaxiy purluminus mä waws yurchix janicha intusis uraqirakixay uraqir achuytan pap
achunt isti uqintañ ukhaxay papas alsunirakchix ukat alsunirakchix janicha intuns
sagratuxiw mamanakax nu janiw phasilmint ukax istksnati ni qallaskaraksnasa ukat
awkir taykarux janipiniw jachayañat sas ukax um quri jach jachaqix qulqi jach jachaqir
sas intunsis sagraduw uka awayuxa nu janiw ukhumak ukat mallku taykax sawt`ayasinix
jathapt`asxaraki jathapt`asxasinsti ukax uñicht`ayxiw nu intusis ukax kumprumis
lurxarakiki pachamamamp pacha tatamp intunsis sagratuw mallku taykaxa.
Awayt`asitaraki q`ipxart`asitaraki ukhum kamistix mä mallkux q`ipxart`askix iwal (…)
litranak uñicht`ayxarakikix intunsis uka taypinkxiwa suma qamaña, suma qamawi, suma
utjasiwi, suman jakaña nu qullan jakasiwi, qullan qamasiwi jan jachañas kunas utjphant
sas ukham ukanx mallku taykax isthapt`asxix.
Ukharuxa, phalt`apa phalt`ansti uka um kumunanakax awisax kuna arusipxi tuqisipxi
kuns ukata isti k`iñchhuntatapini janiw amuw ist`askix kunaskphas kunasay kuns
saskphan ukax yast ukax marpach ukhumañapaw ukaw mallkutaykax ukat uka phuqhixa
aski suma sagrat tayka kamistix mä inti tatax, phaxsi mamas janiti may qhant`anix wali
sum pudir churistux jall ukhumarakiw pudir churxarakix wasinakarux intunsis
wasinakax ukhumaw wal asxarapxarakix ukhumpi janitix ukham sum phuqxix khum
sarnaqaskix khä mallku taykax khamakirakis sarnaqxix janipiniw walt`xañanit kunaniw
kamachchiniy ukhamay sarnaqqxapxix janicha nu intuns parti ti comunicación
aruskipawi ukax wali llakixiw intunsis uka taypin utjiw rispitu valor um.
187
Ent. Aaa ukharusti tari inkxar piras tari uka tuqitark qhanancht`ita.
Inf. bueno tari inkxar tari uka taypirupi aka (…) embase jisxsnaw janicha kuka
apxarupxix alkulsitu apxarupxix ast ukax ukhumaw kumun wawar khullt`ayañataki
kumun wawa satakichixay intuns kumunar ukax mäk`it mantinxañataki ukatakiw ukax
inkqhar tari jach`ïr tari walja saran saranixiw ukax puripar puripar purt`asita ukharux
mä jisk`a tarillapaw utjark uka tarillapax jan misthur ukax jisk`a wayunt wutillapamp
ukar ñuñu sapxiw ukham jan ast asta khullirt`ayix ukat sapa wasiruw khullt`ayasix pur
lu minus sapa tatar sapa mamar khullt`ayasix khullt`awñani pasar awki aka kukit
khullt`awañan jullt`äwayix intunsis uka asxartiy mä wasix kharaj akha sum mallk taykax
khullt`awayitusti siy ukax taritpiniy nu khullt’äwayasphax intunsis mä umt`äwayis
ch`allt`äwayis wali sumay intuns ukhumay suma rispituy utjix nu parti jakawin ukaaa
unanchawiw ukax kullaka.
Ent. Jani tarinixaspha, jani ch’uspanixaspha ukastti.
Inf. ukax akhamakirakis mallkux sarnaqxixa llakthapisiñay akhamakist qamawisasti
utasan asir kunjams qamtanx mä awkix kuns apanipiniw mä taykax apanipiniw
wawanakar waxt`art`asiy janicha sum ukhay wawanakax mäk`it amukt`arakix manq`atx
wal papa (…) maynix uka janicha iwalay kumun awkix iwal jach`a mallkukiy ukax
jach`a mallkutaykarakiy ukhumay ukatxay kumun wawa satästanx sum katxarut sumaw
jichha marx qamasiñani nu intuns iwalakiskiw janiw kunas phalkkiti kamisatix utan
qamastan phamillamp mä awkimpi mä taykampi khitis (…) profesoras a taykay
profesoras hasta purphisur irpiri yatichiri irptiri kullakanakarus ukhum jilanakarus uka
sullkawir wawanakapaw awkisti ukhamarakiy wali sumarak rispitatarakix chhax ukaw
unanchawix uka taypinx uuuuu.
Ent. Walikiw jilata kunampicha arxat’awayasma.
188
Inf. Bueno ukhamakipanx mawk’ qhanancht`arakirismaw kullaka intuns aski sumaw
aka sawu tuqita vestimenta de los autoridades originarios uka jumax apthapisktaxa
intunsis aski sumaw nax jallallt`smaw kullaka.
Ukhamäkipanxa jichhur qamawisanx no akanakx sumay waqaychxañani uñakipxañani y
puripar pripar wakt`ayxañani y sarawiniskatayna y ukamakipan askiskatayna jan
ukhumakikataynati awis pachax näyra pachanakax sapxakïnpi akax ch`unch`un isipaw
sas pir ch`unch`un isipachis ukax mä suma puripar puripar wakt`aytay aka mak`ita no
anqax markanakat utx ukat uka q`al mawk`txa cultura sas culturasa kunatixa qullan
qamawisay qullan utjawi yatxatawisa yatiqawisa ukanakay akan utjix aka añchhitax aka
sawuns uchantataskarakix kunatixa plantitanaka utji sañani uka jamach`inaka utji
ukanakay jan uka quqanaka utji ukanakay ukankaskarakix ch`uqis ch`uqpach achuqkir
awisax sawt`apxix sum intuns mä isk`a akham jichh uñjataw mä jisk`a um wasuquw utjix
uka vasuqaxa kun sañs munpachaxa uma janitix umakasphaxa janiw ni uywas pastu
maq`atakasphat ni jaqis manq`atakasphati intuns uma agua es una vida vital hermana
todo eso es lo que está escrito en el este en el tejido telar al suelo, telar a liso eso es
Hermana.
Entonces a grandes razgos que bien que estas recuperando hermana entonces seguí
adelante ermana entonces más vale fortalecer nuestra cultura, nuestros ancestros ahora
en eso también de los materias primas son de alpaca de llama de oveja de guanacu de
vicuña así también está escrito ya.
Ent. Walikiw tiyu tukt`ayxañataki, sapxänwa mä mallku takax janiw nins
phaykatkasphati kunatapachsa.
Inf. jis ukhum sarawin sarawiniw kunayman jichhax, näyra pachax sagradutaynaw janiw
kunas ni pulliras aphusiñapakiti ni mallkumpis ikthapiñapakiti suma puripar puripar
sagrado santunakapinixataynay jay khum jichhurun ukax mak`it uka
189
pantjasiwinakaxutjiwa janikiw kuns tantu janixaya oumm mak`ita uñakip ukankchitixa
ukax mä liwrjamaxiy jiwasanx ukax mä bibliyjamaxiy intuns sagrado bibliyx janiy sum
uñantxapxitix intuns ukarjam jani phuqhataxitix khaysa tuqit aa Europ tuqit uka bibliya
qilat jutkarakix ni uks sum uñantataxarakit khum purappach istitakixiy uka ukaskchixay
bibliyaskchixay añchtax aka tuqit pälktan ukax es una sagrado Biblia umm kullaka.
Ent. Walikiw jilata anchaw jallallt`awaysma.
Inf. Walikiw kullaka.
190
INFORMANTE 3
Comunidad: Jesús de Machaca
Informante: Felipe Chasqui
Entrevistadora: Zulma Choque
Edad: 68
Sexo: Masculino
Ent. Jumaxa jilïr mallku jay ukkhumataw jilata ukat nayax jumamp aruskipt’awayax y
nayraqat qhanañt’itataw isinakam tuqita kuns signiphikix taqi ukat nayraqat qhanañt’itay
puñchu tuqita tiyu kunjamas punchux kunats aka saminakanipacha jay uka tuqinakat
mirä amp suma
Inf. (A) si walikiskiw añchhitax mallku lurañax sapa comunidadatx kast kast
uniphurminak apnaqasipxtha aski nayraxa chiñchilla original chiñchillkamakitaynaw
jichhax mak’it kamyataxiw jichhax mak’it kamyataxiw wayrur wila puñchu ukakipiniw
chhax ukampikiw mistsuwayxapxi.
Solo que aka color puñchux signifikiw mä ch’iwi kunjamatix nanakax jallupachar
mantapx nanakax pachamamar uñtat produccionar achuqañapa ukatak ch’iwt’atapxtwa
ukatix pasawayxix producción uñjxapt ukay k’achatjam apsxañax yaqhipax janipuniw
pero la cosa que enerot mantas enerkam puñchux jan apanukuñ ukatix (...) mantiriruw
puñchux iqxart’ayxaña ukat juparakiw marpach uchasxix ukch’asphaw arujax
Ent. Ukat kunatarak wilam chiarmp saminipachast kunants jan yaqha colorakaspha
kuns signifikpachax aka coloranakax
191
Inf. (A) Aka wilamp chiyarampixa signifikiwa de que akan nayrapachax aka kallan
utjataynaw aka machakat sayt’asiri ukanakasti aka niya walja maraw pasxpach aka 31
de marzo 2002 ukanjamakiw o 1992 jay ukhaw ukatxa akaxa signifikipï ukana wila
wartawipa akatwa primirux puro chiñchillakichinxay nove uka sangre aka machk
salvacionar utjawayi akax q’aranakan apnaqatanpï jay uka lantit ma phisqha o suxta
awkiw chhaqhawayi jall uka signifikaduw aka puñchux ukhat kamyasipx puñchx.
Ent. Wilawkax chiyarawkasti
Inf. (A) Chiyarapi ukax
Ent. Wilasti
Inf. (A) Wilaxa ukham misclatakirakiy
Ent. Aaa ya wilampi lutumpi ukat chhax jumanakax yaqha riwñunanakarux aka
wilapipinit sarpxtax jan ukasax yaqha kamyasiptacha
Inf. (A) Solamenate cavildot tipinte akhamakipiniw porque achakachi istinakaw ma
color machakaxa no se jaquit amtasipxi ukat amtasipxtxa ukat machacan machacampix
wilat (...) wila puch wila wayruru misthuñan sasinxa la cosa que jiwatanak amtasitapiniy
Ent. Ukharust manqharux ma jisk’a ch’iyar punch uchasiptax ukasti kuns signifikix
Inf. (A) Signiphikatu ukx no se kustumrikiw janiw kuns signifikkiti solo que
ukhumpiniw jan ukhamaxasp ukax sansyunasiñ ukham mult aphusipxix
Ent. Q’ipi tuqirusti kuns apaptax
192
Inf. (A) Aka q’ipixa mallkux enerot hasta enerot ukanxa utjiw kunas utji kunas achu
uk solamente papa ch’uñu granu quinua kunas achuxa kunati ach uka phuqhat
q’ipxart’apxi cavildon uñasipxiritpï jan ukaniwkarux multa apsupxixa
Ent. Jan ukham apnaqkaspha ukax achux uthasphat jan ukasax janich utjkasphaxa
Inf. (A) Iwalakiw ukax mä kustumri ukjamaw janipuniw aparpayksnati
Ent. Kunatsa jumanakax ch’iyar awayur q’ipxart’asiptax jan ukasax yaqhar
q’ipxart’asipxaraktach ukampirusa nayax uñujt suma awayunak saltan ukhama wali
saminakan ukanakax kuns uñañchayix
Inf. (A) Solamente aka figuranakax ch’iyar awayur q’ipnaqapxta ukhamapiniw usus
y costumbrenakax awilunakatpach ch’iyar awayur q’ipt’atapinitayna porque uka
figuranakxa mallku taykas jan ukax yaqhanakas sawuña tuqit apsupxi figurank
sawt’apxix yaqhipax jan figuranikix ukanakarux k’umipxarakiw ukax mä significado
churix mä ongra ukat ukhum lurt’apxix kawkiritix sumpin figur lurixa wali cargatay
uka sawuriwkaruxa.
Ent . ukat aka ch’uspa tuqirusti kunats apxart’astax jan ch’uspanikasm ukasti
Inf. (A) aka ch’uspat signifikix mä kuka akax usos y costumbres karus karuskpan
janiw faltañapakit janiw jan kukan o chuspanix sartksnati mä multa apsustaspha
significadox ukham sawutakipi kuna coloraskphas janiw kuna distinciona utjkiti
yaqhipax janis sumaskpan pero la cosa que ch’uspax janiw phaltañapäkitixa
Ent. Ya walikipï ukhar kunanakamps arxayt’awyitasmax
193
Inf. (A) ukatx utjarakiw aka kunjamatix aka lasu ukaxa aski mas seguridadaw
utjarakix aywisax janis mallkux ukanipxiristxa kapasakiw yaqha jaqinakas
k’umipxitaspha o bién demandonakas utji ukaxa akjama chikutinakan kunaw
juntasipxirit nanakax jan ukhumak no éste es un significado para justicia para hacer
justicia mä kija demandonakanx este ukas yaqhipax uñist’ayapxiriw ukat sum jaqix
arigli asuntunak jila asuntunakawk aka importante ukax justicia sataw aka lasux um.
Ent. Aka lluch’u tuqitsti
Inf. (A) uka lluch’uxa mä kustumrirakkiw porque awisax ukhum awkinakan
urijinaryupakipiniw ukax janiw nanakax uks kamsapkarakirist porque ukanipuniw
janiw q’ara p’iqix mallkux sartkiti ukhamakipiniw asta sansyunasiñarak
sansyunarakiw mantasipkarakt uka lluch’ut
Sumriru iwal uka ukhamarakik awayu kunjamati aka mä jisk’a significado uka ma
bandera Bolivia jisk’a awayur apkatt’asit wara aka waraxa ma juk’amp
significadonipi kunjamatix aka mä lugaranak isti kun satasa uraqixa saneamiento de
tierra sixa istañsanakanxa waljaw uraqix pasjasipxi kuna taq lurasipxi ukat nanakax
uka mallkun kustumripiniw jaljir sarañ uraq linti apsuña uka aka waraxa ukar
junt’aña ukhat limit limit sarjayañax uka significadoniw aka warax mallkunakax
kawkhati junt’kix yast rispitu janiw warx ni liwtapkasphas apskasphas porque
ruwt’asipxixa claro jitt’ayapxarakiw voluntadamp ukax pero ukax mayormente ukax
signifiicadoniw linti saneamiento de tierra ukatakiw ukat aka Bolivia banderas ukax
significado
Aka chalas ukhumaraki aka chalaxa awisax wali arumanakat sarnaqapx thayan ukat
ukax kunks protejt’asipxaraktha pero mallku ukhama uniformetax mallux
ukhumpinichixaya.
194
Ent. Ya tiyu ukharux kunanakampich qhanañt’awyitasma
Inf. (A) kunarakist ukakiwa
Ent. Tio jichhakuch qhanañt’awayitay uka puchunakama jumax kunats ucht’astax awir
mä autoridadjamax awir jumax kunats jan q’alak sarnaskamax nayrapachanax kunjams
sarayapxaritaynax taqi ukanak
Inf. (B) Ukampinis akarakiw mä kustubrew mä autoridadanx mä uniphurmi ukjam
durante un año jay akham jan akham uniphurminiwkax janipï mä kustumri uk apkitix
ukat mä multa apsupxixa jaqis janiw rispitunixitix mä autoridadarjamax ukharux
kunampsa siristxa janiu kuns arskarakiristi
Ent. Ukata qhanañt’itasma uka manqha punchillo kunatakis uchasipxta yaqhipax
sapxiriw janiw ikiñatakis apsusiñat sasina
Inf. (B) Si chiqas ukhumaw aka isax mä mallkux awisax janiw ch’amaps
jiwt’ayasiñataki kunati autoridad katxart’ki ukhax wali p’iqimp amuyump apxaruñataki
mas que todo mä mallküsaxa janiw mä rispitumpiw kunas pälaña mä janiw kulkir
jaqxam kunas palañakikitix mä kulkir base ukhamas ukatakiw mä señal sasin sapxiritxa.
Ent. Ukatuqit uka lluch’u tuqitsti pachparak nax ist’irit jiñch tapantiriw sasina
Inf. (B) Exactamente aka lluch’uxa kunas mä urunakatakix lup’iwinakas utjixa p’iqir
kirasiñpataki katuqt’añatakiw siw jan kawkir mä noticia jan iskapañapatik sasinxa
ukhumaw nayarux mas que todo p’iq ch’uqt’asiñataki autoridadax kuna awantasiñakiw
mä wasis kun sapxätamx yast jumax autoridadasinx kuns awantasiñamakiw
ukatakirakiw ukaxa
195
Ent. Ukatakirak walikiw tiyu ukhumax janiy mä autoridadax jan lluch’unix
sarnaqkasphatix ukat somrirusti
Inf. (B) Iwal somrirux mä rispitu jaqix claru asxatt’asiw pero mä autoridadax janiw
jaytamuchkasphati claro mä rispitjam jay ukhumawa.
Ent. ukharusti aka istimasti kamsañas aka wayrur aka rusayumasti kunas
Inf. (B) Aka rusayuxa nayaruxa entrejt’awayapkit ukhax sawayapxituw kimsa rusayu
ukpi apapxt paya mas que todo cruz siwa dios awqi dios yuqa dios espíritu santo ukaw
ukax siw sapxiw en el nombre del padre en el nombre del hijo y del espíritu santo
kimsa significado, mayax utjarakiwa aka chakana uka chakana señal dela region de
jesus de machaca aka region sañäni ukapi ukax entonces akan utjiwa kamis ma kuns
constitución política del estado jay ukhumapi poder ejecutivo judicial ukatx legislativo
ukanakaxa aka jesus de machakanx utjarakipï añchhitax janiw amtasxti sumxa pero
pusi judicialaniw akax akapi chikachikan ukaxa magno cabildo ukaxa kawkhas mallku
rerunion utjix ukhax ukpi yäqapxix jach’a mallkump mallkunakampi cabildux
jupanakaw ukx desidxapxix aka pusin istinx istiparux jupanakay apnaqix ukapï aka
cabilduw desidxix ukan significadupaw janiw añchhitax sum amtasxti pero ukhum
signiphikadoniw aka chakanaxa
Ent. jichhax tiyu qhanañt’awyitay nayarux isti tuqita aka kayu tuqirux uchasipxarakisa
mediasar uñtata kuna sutinisa
Inf. (B) polaina
Ent. Polaina jay uka tuqit kunats mä mallku o autoridadax uchaspacha
196
Inf. (B) kalsita sapxarakiw seguramente pero nayarux sapxituwa uka kalsitax mä jisk’a
jiñchun ukhumaw sipi ukhumpinïskarakipi akachaqar akachaqar mä purapar jinchun
jay ukhumaw ukaxa jan anchhitax siristi armt’asiwaytwa taqi mallku ukx uniphurmi
completo apapxarakix
Ent. ukata mä mallkunakan uka mallkutaykanakapan isinakap tuqit janit
qhanañt’wayapkarakitasma mallkutaykanakax awir isthapt’asipxarakchixay awir awayu
ukjaruxa manqharux phalt’a mä mallkutaykax jan phalt’anikasp ukax kunas
kamachasphaxa
Inf. (B) Añchhitax phat’a sapxix mä luch’u ukax iwalaraki mä mallkutaykax jan
ukanikasph ukax janiw rispitatakasphati ukat suma arunak katuqäta janiw kuns
kulirañapakiti uka significadunirakiw ukax p’iq ch’uqt’asit ukhuma.
Ent. ukat muntirupasti
Inf. (B) ukaxa iwalarakiw mä solucionar churaspha mä rispitu ukham sarnaqañapatak
jay ukhuma
Ent. walikiw tiyu ukhumax kunamps arxayt’itasmax
Inf. (B) janiw kunaps añchhitax mallkunakat ukakixarakisphawa
Ent. jumast tiyu arxatt’awayitchha kunamps
Inf. (A) Ukakisphaw niy ukhumax phuqhatapxtwa sakus pantalunas ch’iyarapin nayrax
wiskhitun kunanwa jichhax mak’ita kamyt’ataxarakiw porque jan ukax wiskhitunikiw
ciudad kuch sapatunix sarxaptx pir kampun yaqhäñapaw wiskhun ukhum pir
ukhumawa.
197
Ent. ukata aka mallku autoridadan isipx mä sañäni wayn tawaqu jan autoridadakasph
ukax isisisphati
Inf. (A) janiw akax solo que conunidaday dependex mä mallku ukamp
Ent. aliq sañän anatirist kuñt isthapisiristtix
Inf. (A) janiw janiw mallkham isthapisksnat nunca jamás en la vida porque sansyun
apsupxasphax porque rispitump akax uskusiñaw janiw ukhumak kuna anatiñakiti
rispitupimiw jan phuqkanixa comunidadax sansyun apsunix aka mallku enerut enerkam
mä isti ukax phuqhawayañaw utarus kuna nultampis janis ukch’akisphawa
Ent. ñuñusti kunatakirak ñuñust
Inf. (A) ukaxa tumpapxiwa uso de kustumbrikiw phuqhasiña solo que janiw
ch’uspjamakit wayuntañ uka ñuñuw sapxakipiniraqipï ukatx walt’atapiniw sarnaqañ
porque pasaduskphans janis wayxart’ayañ jay ukhuma
Ent. mä awkix kamis waxt’ix jay ukhumarakiy nu
Inf. (A) uwu ukhumaw wawas lantichixay kumunax jarpxaratatanwa puñchur apt’ataw
kumunax ukat jall ch’uspampi sataw ukax satapi ch’uñuphuthimpi kaltumpi mä
custumbrekirakiy nayra awilunakax ukhumpin apnaqasipxirinxa ukax churañapin asta
kawkhans jikisiñax aruntasiñanis luqtañapin asta ukhumakipiniw señorita ukak
sawayirismaxa
Ent. walikipi yuspagar kunanakamps awir qhanqxatt’awayapxitasma ampi suma tiyu
Inf. (B) Ukakisphaw walikiskiw kuns
198
Ent. kunatuqits awir eh awir awir kunatuqits aka Q’ipi tuqits niy qhanañt’apxista ukhum
ukatay challin tuqitsa ukhumarak awir
Inf. (A) phuqhatakisphaw yaqhachaqanakaxa solamente kamyi aka mallkuxa solamente
aka jesus de machaka isti san adres de machaca uka payakhjakiw apnaqi janiw
distintuw yaqhachaqanakax solamente puñchun mayaki jisk’a lasunp jaquntasit ukat
mallku sas sarnaqapxi este usu de costumbre es sagrado grandioso mä rispitu machaqax
taqichaqarupiniw aka vestimentampix ganix achakachinakan waqin janiw ukanx mä
puñchun akhax mä ungran onoraniraqipï
Inf. (B) Um machakax niyas ma istix uniforme completupiniraqipï
Ent. Walikiw tiyu yuspagara
199
INFORMANTE 4
Comunidad: Yauriri San Francisco
Informante: María Elena Calle
Entrevistadora: Zulma Choque
Edad: 53
Sexo: Femenino
Ent. Kuns mallku taykan aka Jesus de Machak tuqinx khitinakas mallku awtoridad
originaryu lurapxaspxaxa.
Inf. Um ukaxa Jesús de Machakan pruwinstya ingawin lurapxasphaw mä aawturidadx
mä kumunaryun chhijllata ukhumarakm lurapxarakisphaw mä jilïr y mä isti kuna jisk’at
qallkasn jach’a niy tukuy jall ukanka lurapxasphax ukam jesus de machakan y yaqhip
kumuniraranakan lurapxarakisphawa juntasxapxasp mä chacha warm kasarasxapxasp
jall ukanakaw lurapxix janiw jasilpachax lurapkit waynanakax lurapkit yaqhip yaqhip
kumuniraran inas lurapch pir janiw lurapkiti nyaqhipchaqanakanx jilapartix ukanakaw
lurapxixa.
Ent. Kuna kargunaks nayraqat lurapxañapax mallk lurañatakixa.
Inf. Um mallk lurañatakix ukax dirigintix ukax kawisa sataw nayrax kawisa ukat uka
p’iq sas ukhum sutiniw chha uka dirigint sataxiw anchhitax jay ukax ukhum sataw
nayrax utjan ukat ukanak qalltapxañapax ukhat qalltapxañap ukat uka kawis lurañapa
ukat kuna isti jists lurañapa kuna junta iskularanaksa uka yapu kampunaks ukanak
lurxapx ukhataw ukax mä mallkux makatix e jach’a awturirar lurasphax ukat lurasphaw
turawiyas mä rilasyunak luraskasp ukhat ukhat susisiwamintiw kargurux makatapx mä
jesus de machak tuq pruwinsya ingawinxa.
200
Ent. Kuna sutinakanis uka mallkunakax kuna kargunakasa.
Inf. Uka kargunakx lurapxiw nayrax sicritaryu giniralax jichhaw utjix nayrax janiw
mallku mallku ist satänw jach’a mallku jesus de machakan awturidad mallku sas ukax
mä siktaryu giniralax mallk satanpi mallku aawk sas mä jach’a awatir awk sas ukax
awatir kumun awtix sas kumun wit’t’ataw sas uka karg lurapxasp ukat ukax
lurarakisphaw nayrax luranxa ukax mallku awki ukharux lurarakin mä isti mä
kantunaljamax mä supsintraljamx lurpachan alkati sas sutininw ukat ukar jach’a jilïr
anchhit kantunalawkax ukax satarakïnw iskiwanu jall ukhum sutinakani lurapxänxa.
Ent. Ukat sapa kumuniraran utjiw sarakis mallku supsintral ukax kunjamasa.
Inf. Ukax jichhaw utjaskix karjunakax nayrax najiw ukhumäkant jichhax niyas utjxipi
sikrtaryu ginirala utji ukharux uka rilasyuna phuqhata uka aktanakapamp mä istpach mä
misa tiriktiw utt’at ukharux uka supsintralax utjarak ukax jilïrpach ukax iuwalarak
supsintralax dirigintinakapampach ukham utjix ukat ukharux utjaskakisphaw turawiyas
jach’a awturidadnakax kantunal ukax sapa pruwiñs sapa istañsat ilijitaw ukhat mistxix
ukax ukaxa saran saran kargunak phuqhapxi.
Ent. Um ukharust supsintral ukharust sullka mallk kunjamas ukaxa.
Inf. Ukax supsintralax makatiw ukax taqpach uka winti kumunirarat chhijllasipxix sapa
kumuniraratx jutañapax mä ilijitux ukat ukatpi uka pirxapx ukat uka giniralar kantunalax
makat uka chikatanakax makatxix sullka mallku uka asta qilqa mallku wakicha jall
ukanakaw ukax makatxix ukat ukax kastillanut sataxarakiw aktuwaryuw rilasyunaspa
asintaspa jall ukanaka ukax makatxixa.
Ent. Kunaqat ukhas uk chhijllapxixa.
201
Inf. Ukax chhijllapxix anchhitax kumuniraran nayrax kunapachay chhijllirichïn pir
jichha pachax chhijllxapxix uka winti unu di winti unu di junyu ukan machaq mar
aymaraw si ukan chhijllxapxixa.
Ent. Ukat ukax kunjamas rutatiwuti jan ukaxa.
Inf. Ukax rutatiwuw sarix rutatiwuw mä khakkhamaw saran mä kumuniraran maran mä
kumuniraran ukhumaw sarix ukax sigunak alistasxapxix ukat sapakumunirarat
chhijllatax jutxañapax mä kimsanisa pusinisa ukat uka ukatpi ukha winti kumunirarax
chhijllawayxix uka winti unu di junyunpi ukax chhijllawayxix irnaqañapatakixa.
Ent. A ya ukat isti um kuns mallku awkinakax kunaqatas awturidad ukham sarxatxapxix
kunaqatat sum isthapisxapxixa.
Inf. Ukaxa ukax nayra q’aranakan sarnaqawiparukiy niyapin jay ukhum aymaranaka
jichjtataxchiy ukat jani aymaranakax machaq maranx aka isti winti ununx
chhijllasxapxitix ukax inirunakiy chhijllasxapxix aka dicimr ukhanaka chhijllatax ukat
inirutay mallkunakax sarxatxapix ukax niya wakichasxapxi ukham ukax niyati sapa
kumunirar kustumrir kustumrir wachasxapx ukat uaka añu wuyw qhantati uka jesus de
machakar ist’ata sarxapxix uka ist’asiwxapxi uka awturiran ukax isipaniy
sarawayxapxixa.
Ent. Khitis isthapiyix uka isinakxa.
Inf. Ukax isthapiyapxasphaw mä pasarunaka luririnaka mallku luririnakay
isthapiyawayxapxix uka jan ukham sapak isisiñax utjxitix chhaxa.
Ent. Nayra utjänti.
202
Inf. Nayrax janiw ukhamäkantix jupaki isthapt’asiwayanx jichha isisxapx irpiriw sakiy
sarxix jupamp ukax sarxañataynax ukax awayunakan kunati utjkix mä kustumri ukhuma.
Ent. Kunats machaqkamak lurt’asix isinak machaqkamakit jan ukax aliq kunjams
isthapt’asikirakicha.
Inf. Janiw ukax sigunakiy utjirininakawkax ukhum machaqanak lurt’asipxi ukat jan
utjiriniwkanakax ukhum ukax aliqakis ukhum uwij awayun ukhumaki sart’apxix
sigunaki ukat ukax machaqkamaw lurt’asiñ sax ukax machaq jilaqataw sas ukax nayrax
machaqapini lurt’asiñataynax machaq jilaqataw saraxatix machaq jilaqat uñtaññan taqi
kunas machaqkamakipi lurt’asirinx chham timpunaka ukhum iraraninakas lurxapxak
ukanakax janiy kunj mirq’i isinis lurxapxakiy suloki sawutakiy sawut apapxixa.
Ent. Um machaqpiniy nu ukat kunats lurt’apxix ukxa.
Inf. Ukax iwij ch’ankhat tiñt’ata.
Ent. Nayraqat kuns lurt’apxix qapupxiti.
Inf. Qapupxi ukax jayäkipanay ukax thakhiw sarx ukat qapusxapxix jayäkipan
wakichasxapxix tarinaksa awayunaksa punchunaksa ch’ankhata ukax nayrax jichha
mirinunaka utjaskix ukat ukax uka mirinunaks chhax jayäkipan k’anthisxapxix mara
jaltkipanay awayunak wakiyxapxi punchunaks ukhat phuqhat phuqhat phuqhat ukhum
wakiyxapxiya. Ukax iwij t’arwat tiñt’at ukay originary lurt’asipxix nayrax janiy niya
chhaqxanx chhax janiy kutxarakisa.
Ent. Ukat isti iwalakit qaputax ponchutaki awayutaki pullirataki ukax jan ukasax
juch’usacha paytatati ch’ullakicha kunjamas ukaxa.
203
Inf. Ukax difiriñsasiy ukax punchuraki ukax paytatam juch’us qapt’añ ukat paytatay
ukax sumukat pulliratakirakix ukax ch’ullakirak ukax t’ullkhu qapt’añax ukata ukax
sawt’ayañ wayitat ukhama. Awayutakis iwalarakki tiñt’añ sam sam sami tiñt’añaxa.
Ent. Awyutakist paytatarakkit ch’ullakicha.
Inf. Paytatarakkiw payatarakkiw uka pampa sawuwkax pampa sawut sawt’atay ukat
ukanipiniy mallk lurt’apxix nayrax jichhax uka maltil awayunaka utjxix ukat ukanakax
tiñt’añanpi nayrax saminakampi tiñiñanx um.
Ent. Um ukat kuna qap sasas sutiñchapxix isti uka puñchu qapüwkatakixa.
Inf. Uka puñchu qapur sapxiy isti uka pullir qapurux asi sapxi asi sas uka t’ullkhu
qapt’añ ch’ullat sawt’añakiy jan t’aqxtkir janiy t’aqxtañapakitix suma t’arwat qapt’añay
ukax ch’ulla suma quña t’arwat ukat ukhumarak uka jach’a suma jach’anak t’arwat
qapt’añ ukata ukax ch’ullataki sawurix sawt’ix ukat uksarux qipantañapawkax qip sas
ukat ukax thaphakirakiw qapt’añarakix thaphakirak ukat ukampit ukax wayitax sarixa.
Ukat awayutakix qapt’añaraki ukax isti juñi sas juñitaki qapt’ast sas juñi sas qapt’añax
ukax juch’usitaki tappitaki qapt’añ ukat ukax tiñt’aña ukat k’antxaña ukata ukax
lurxañax awayunakas puñchunaka ukanaka luraña.
Ent. Ukat qapupta k’anthi qapu ukax pachp qaputakit lurasi yaqhacha.
Inf. Jani yaqha qaputaw lurañax maya jisk’pach qaput ukat uka istitakix ukax qipatakix
ukax aliq talwa qaput qapuñ ukat asitakix charu qaput qapuñax ukax sum lasuk
sarañapatak ukat k’anthix jach’a qaputa k’antxañarakix ach’pachaw utji kimsa
kastañapaw qapuxa.
204
Ent. Charus
Inf. Charus aliq talwat jay ukanakat qapuñaxa.
Ent. Kunats charux t’ullk qapuxi.
Inf. Ukax charuxa charux may charux phirtipachaxay ukat lasuk qapt’irix charux asix
ukata qapuñax um.
Ent. A pullirataki ukat qapupxix no.
Inf. Pullirataki ukat qapt’apxix ukax ch’ullatak sawt’añatak chhax jani pulliratak ask
qapxapxiti.
Ent. Ukat isti qawqha timpuns saw jiksupxix poncho awayu ukxa.
Inf. Ukax punchux sigunay jiksupxix awayx yaqhipax simanans ch’ukpach sawsupxi
yaqhipax pä simanansa ukhum sawsupxi ukanakxa.
Ukat ukax saltanakan awayu puñchux nayrax aliq sawukïn chhax saltanix awayunakax
saltan sawuñax ukax mallkux mallku kuntur six kunturinipini sawuñätaynax q’ipxar
awayux nayrax mallkutakix jani aliqakix sawuñäkataynatix uka aka pachan utjix uka uka
animal utji uka ururunakas utji uka aka pach silu kunatix aka pachan utjkix ukar
uñtaskamay sawt’añataynax awayunakax jani ina luqhikix uka istrillas utji ukat ukax
istrillani ukat uka ururunakas utji ukax ururuni tijiritas utji uka jamach’is utji aka
pachan utjix jamach’inakax uywanakax ukax ukakamakiy sawuñataynax jani ina ch’usa
kawkhat apsutakis uka saltanakaxa.
Ent. Ukat uk jupanakay apst’apxix p’iqit apst’asisay sawt’apxixa.
205
Inf. Jupanakaw apst’apxix nayrat apst’apxiritapax ukhumx ukhumakipiniw utjataynax
ukax ukan sawt’añaw sas ukax away sawut awayur q’ipt’asit mallkux q’ipin ukhum
chachas warmis q’ipin ukhum um.
Ent. A ukat uka jach’awkx pamp sapxarakis ukat mayanakawkax kamsatas ukax
jisk’awkanakaxa.
Inf. Ukax away asipa ch’iyar pampan ukat ukat uka isti kuluranakapawkax kumri ukax
kumrt’ayataw sas sami satay ukax chikachikar samin sas um ukanakax asi sañaw maya
thiyawkax ukat mayanakapawkax ukax istipa jalaqanakapa pampap saña ukax ch’iyar
isti pampap kulur pampa ukat mayapawkax asiw sas ch’iyarax ukhum sañay um.
Ent. A ya ukat isti kunats paypin sawupxix mays lar mays lar ukax kuna sutinis ukat
kunats pay sawupxix ch’ukthapitapinixa.
Inf. Ukax janiw ch’ullax sawuñäkataynatix mayakix sawu lawas jisk’akirak ukat ukax
ukhum ch’ull ch’ull sawuñapinitaynay ukax ch’ukthapt’at ukhum janiy jach’a lawanak
utjasphax jani jach’ jiksxnatix ukatay ukax ukhum sawuñapachax pay um ukham
ch’ukthapt’at ukhamawa.
Ent. Ukat ukax kuna sutinisa.
Inf. Ukax jani away sataki satax ch’ukun awayuw sas um puñchus ch’ukun puñchuw
ukhum satakiya.
Ent. Ukat maysa laruwkasti mays mays ukat sutiniw sarakis uka maysa laruwkaxa.
Inf. Ukax mankhall sataya.
206
Ent. Awayuns pachpakirakki.
Inf. Awayuns puñchuns iwalarakkiw awayuns ukhum mankhall ch’ulla mankhallaw sas
ukat ukax maysa ch’ulla mankhall sas ukat ukax pä mankhall jiksxtan sas ukax pay
ch’ukthapt’awxapxi.
Ent. Kawksas sawuñakiy nayraqatx nu janiy no.
Inf. Kawksas sawuñakiy kawks sawsuksnay ukat ukax janiy siksu purak
ch’ukthapiñakitix ukax maysat maysaru ch’ukthapiñax maysa jiksump maysa qalltamp
ukhum ch’ukthapiñax um.
Ent. Kunata.
Inf. Ukax jani ina dis iwalaxasphay maysax akham maysax jisk’atak qalltsna ukat jach’a
añchurjam jiksxna ukat mayax iwalarakixasp ukat uksar jiksukamak ch’ukthapxnas
maysa achukamakixasp jall ukatakiy ukax ukham lurapxix um.
Ent. Ukat mallkunakatak awayunak sawupx punchunak sawupx taqi jan ukase tari
ch’uspa ukanak sawupk ukhax isti janiw sawux walt’irikit sarakis ukax kun sañs
munixa.
Inf. Ukaxa janiw walikiw saraskirixay yaqhipanakaw jan walt’irikpachat janiw walikiw
saraskiri.
Ent. Yaqhipanakax uka jaqitak lura sawu ukasti
Inf. A ukax janiw jikstkit jayraw sas ukhuma jank’as janiw jikstit jayrapachaw ukat jan
jank’as jikstkit sasa pälapxirir yaqhipatak ratukiw jikstarak sas um ukhamakiya.
207
Ukat ukax punchux mayj charasak’a sawuña janiw awayjam iwalakit ukax maysax jik’
maysax jach’ ukhumaw puñchux sawuñ awayux ukax iwalakirak ukhum ukham
sawulñaw ch’uspax iwalarakkiwa.
Ent. Maysa isti maysa makhallux jisk’ak maysa mankhallux jach’ ukhuma.
Inf. Janiw thiyaw ukax jach’añapax ampar tuqiwksa jach’ ukat ch’uku tuqiwkha jisk’ak
ukhuma sawuñax ukaxa jann iskinaniñapatakiw ukax ukhum sawuñax um purap thiya
aka ampar thiyawksax añch ukat ch’uku tuqiwksax jisk’ak ukhum um aham purap
ampar thiyawksay ukax jik’akiñapax ukat ch’uku tuqiwksax añch ukat ukax
turnukiñapay jani iskinaniñapakit puñchux ukataki ukhum sawuñataynax um ukax jiru
iskinan punchusphax turnukiy um.
Ent. A ukat tari ukanaksti ukatarakt wakicht’apxix qaputataraktixa.
Inf. Um ukax qaputatakpin taqi kuns wakicht’apxixa.
Ent. Ch’uspa ukanaksti.
Inf. Ch’usps uks ast taqi kuna ast wakicht’apxix kunati apxaratäpki ukanakx taqpach
ukatkam jisk’a t’arwat lurt’atkamakiy um.
Ent. A ya ukat istinaksti nayraqat isinakap tuqit ukharux mallku awkinakan isinakapax
kunat kuns signifikix sapa mayaxa.
Inf. Ukax mallku awkinakanx signifikix puñchux ukax jani q’alak jaqimp jan
iwalañapatakiy mä awturidadasphax mä jaqimp iwalxakisphay jan kunanisph ukax ukat
puñchuni lasuni awayun ukax jayat uñtkayaw khäx awturidadaw sas ukax mä sumrirun
asxatt’at jani mä isti giniralas mä mallkux sarnaqkasphatix jan puñchunisa jan
208
lluch’unisa jan sumrirunisa aliq jaqinakax kachuchuniki sarnaqix janiw mallkux
awturidadax mä rispitux mä sumrirump asxatt’atapiniñapay mä mallkux chalani ukham
phuqhat sarnaqañapax um.
Ukat mallku taykax iwalarak ukhum pulliran awayun ukax jan warminakamp
iwalañapäkit iwalxakispha ukat jani rispit jikxatkasphat ukat uka awayun ukhum uka
phalt’an jan phalt’anixis ukax awayun ast marpach jikstañapay khämat uñtkañatak khä
mallkuw jutix sas ukham rispitutak ukax ukhum awayun phalt’an tarini ukham ukax
signifikixa.
Ent. Ukat kunats uskurpin isthapt’asipxix uskurutpinxa
Inf. Ukaxa uka uskurut isthapt’asipxix ukax pacha jan q’alachasiñapatakiy mä llakt’ata
sarxat’apxix mä llakt’at mä awatir awkix janiy laruñapakisa ni kusisiñapakisa ukatay
isipax ukax mä pachas isthapt’askasp ukham isthapt’asipxix jupanakax ch’iyarampix
pachax llakt’atakasphasa jall ukham ukat ukax papanakas achuqt’akiy ukhum
qhanaxasphax ukax pachax q’aljtawaxarakisphay ukat ukax ukham isthapt’asipxix
ch’amakax ukat ch’uqantt’ata ukham ukax jan q’alaki pacha q’alakïñapatakiy aka jisus
de machakax ukhumarak muntu kurururakiw sa nayrat kuñtu utji ukat jisus de
machakantix uka ukhantix q’al issusxapxasphax q’alaki pachax q’aljtxasphax ukat uka
saräwinakapax ukhumpini un ukhan ch’uqant’at ukhum ukax sarnaqapxixa.
Ent. A ya ukat somriru mallku awkin sumrirupax kuns signifikixa.
Inf. Ukax sumriruxa ch’iwicht’I ch’iwicht’I mä pacharus ch’iwichkasp ukhum
ch’iwicht’ix um mä ch’iwicht’iya.
Ent. Ukat khitinakas uchasipxasphax sumrix jilïr jaqinakas uchasipxarakitixa.
209
Inf. Um uchasisipkiy jilïr jaqinakax uchasisipkiy waynanakkiy jan uchasipkiy ukax aliq
jaqinakax ukat awturidadanakax lluch’uni ukhum mayj yaqha kasta.
Ent. Ch’iyarpint uchasipx sumrirx kuna kulurs uchasipxixa.
Inf. Kunjs uchasipxaki janq’uk jan janq’x ch’amaka uchasipxañapax ch’amak nedio
uskuru.
Ent. Ukat janq’u sumrirunak khitis uchasisphaxa
Inf. Ukax aliq jaqinaka uchasiskasphax aliq jaqinaka jan ririgintiwkanaka
uchasiskasphax um.
Ent. A ya ukat muntirusti.
Inf. Ukham muntirx uka Jesús de Machakanx kunpin ch’iqan ukax sañ munxchisp
ukhampiniw kustumrix utjataynax muntir jaya qhan jaya qhan asxatt’atapiniy janipiniy
aliq awayunikispha aliq sumrirunikispha janiw mä usut warmjam phalt’antatakisphay
ukat muntirux mä awturidaday mä rispituy jikxatayixa.
Ent. Kunat luratas uka muntiruxa.
Inf. Ukaxa kuna taqi kunat ch’illuwat lurt’apxi kuna charunakatsa ukhum lurt’apx ukat
ukar tilam apxatt’apx ukhumaki lurt’apxix um.
Ent. A ch’iyarapiniraki.
Inf. Um ch’iyarapiniw janiw wilakasphas ni kunasa.
210
Ent. Uka muntirx khitinakakis uchasisphaxa.
Inf. Ukax mallku taykanakakipiniw uchasix awturidadnakakipiniy jani ina jaqix
uchaskasphati um.
Ent. Ukat ististi muntiru ukat lluch’upasti mallku awkinsti.
Inf. Ukax lluch’ux kunaymanakiw nayrax samininay aka pacharu aka pachaman samipar
p’itt’atay lluch’unakax uka kumri laq’ach kuna aka tira wirjinax tirats päli uka
qulqinakatsa wilatsa jay ukanakat uka kulurax uka pachan istipkamay sangripamp
lurt’atakiy ukax ukax samipamp samiñcht’atay lluch’ux p’itt’atax awayunakas iwala
ukax kumri kumriy kast kast tilt’atay jani ukhar akhar ina tilantatakikitix ina
ch’ixintatakikitix asulas asul kurm narankharus narankhar rusarus rusar kurm ukhum
kunas aka pachan mä kumri pachan samipax utjiva jay ukhamarakiy ukam lurt’atay
awayunakax um.
Ent. A janiy ina kawkharus tilantatakikitix no.
Inf. Janiw ina tilantatakikitix ukax samiñcht’at samiñcht’ataya.
Ent. Ukat uka lluch’ khitinakas p’itapxix amparamp lurt’atakirakiy no.
Inf. Ukx amparamp lurt’atakiy yaqhipanaka wali sum p’it’añ yatipxix ukaru
p’itt’ayasipxix um.
Ent. A ukat uka panqaranakapa kuns signifikixa.
Inf. Ukax iwalarakikiy ukax wara waranaka aka pachan utjkixa jay ukanak signifikix
wara war jamach’inak kunti iwalakiy sawutaki ukhumarakkiy ukax signifikarakixa.
211
Ent. Ukat lluch’usti kuns signifikinx mä mallkunx khitis kunats jan lluch’unikaspxaxa.
Inf. Ukaxa janiw pachanakaw q’aljtasphax lluch’susxasp ukax um ukat lluch’u
tapant’at jan kuns jaqirus kun parlañapatak jiñchupa llupant’atay jaqis tuqiskasp
tuqiskakisphay jani arsusiñapäkit jupax ukatakiy ukax lluch’untt’atax um.
Ent. A ukat ististi phalt’apasti.
Inf. Uka phalt’apax wayitat lurt’atatarakiw ukax ch’iyar wayitat lurt’ata.
Ent. Mas o menos qawqch’apachas mä luqa.
Inf. Mä mitruch mitruw midyatay lurt’asipxixa. Aksaruxa mitruy miryata mitruy wint
ukhanakat lurt’asipxix uka niyas away iwalañapay phalt’anakaxa.
Ent. A aksaruxa.
Inf. Um jan jisk’akiñapataki.
Ent. Jisk’akisp ukax kamachasphasa.
Inf. Jani walikasphatix ukax jach’apiniñapay taqi kunas suma supuntt’atapiniñapay um.
Ent. Maysarust ukax janiya.
Inf. Janiy ukax qawch’as wayitat luratakiy um.
Ent. A ukat ukax kuns signifikarakix warminakaxa.
212
Inf. Iwalakirakkiy ukax jan juyphintañapatak jan q’aljtañapatak ukakiy signifikix jani
ukachaq sum yatxti.
Ent. Khitinakas uka lluch’ uchsipxasphax uka panqar lluch’u phalt’ ukxa.
Inf. Ukx taqis uchasikisphay ukax awturidadanakax awturidadawkha uchasipxix um
jilapart lluch’unipini sarnaqapxixa.
Ent. Pasadonakay no.
Inf. Ukanakas waynanakasa lluch’usipxakisphay khitisa.
Ent. Janiy pir uka panqar lluch’pinx lluch’usipkitix no.
Inf. Ukx janiy lluch’usipkitix uka mallku lluch’ukpinx um ukhumakiw ukanakax ukatx
mallkunakax ukhumak isthapt’asipxi ukata.
Ent. Ukat ponchopasti.
Inf. Puñchupaxa nayrax uqinwa jichhaw chha ukax jani uka uqix tiñitakantix ukax
kunati aka uywanakan samipa utjix uka samimp uka sawt’añataynay ch’ayarampita uka
chiñchillampit sawt’at ukapininay puñchux jichhapiñ kamyxapxix uka wayrur
kamyxapxix uka ch’ayarampit wilampit kamyxapxix nayrax uqi punchupininay mallkux
janipiniy tiñitax ucht’asiñatapäntix ukax kunxay signifikchin nayra timpux uka uqi
puñchupiniy utjan uka uqi wayruruy lurañänx jichhakam jakaskiw uka mä qawqhaninx
ukanipini mallkux lurañanx chha ina jaqinaka nayrax wayrurun sarnaqaskirinx janipini
p’uqu puñchunix ina jaqix mallkukipiniy uqi puñchunix sarnaqirinx uqipininay punchux
chhax uka parinanakan jakaskix ukanakax jani chha jiwasan chhaqtataxiy aka yawriri
ukükunakanx jani uka uqi punch jakayxapxitix kamyawayxapxix jichhax wayrurukiy jila
213
part uchasxapxix ukat khitis uchasxakiy ukat awisax iwalxakisphay khitis
puñcht’asxakisphay wayrurx uqi puñchux janipiniy khitins utjirikäntix nayrax
mallkutakkipiniy lurañanx ukax uywanakan samipa um.
Ent. Ukat kuns signifikpachax uka uqi puñchuxa.
Inf. Uka uqixa janipin tiñt’at uka kunatix aka pachan uywanakax kuluraki uka samip
signifikan siy uka samipx janipiniy akch’as tiñt’atañapäkantix ukax ukhum kulur kulur
utjan ukan samipay lurt’pachanx ukhuman siy ukaxa.
Ent. A ukax chhax wayrur puñchux kuns signifikix o kunats punch uskt’asipxix primir
lugar punch kunats jan puñchunikasphaxa.
Inf. Jay ukax jani awturidadjamaxasphatix puñchx ucht’asipxix awturidad mä
rispitutakiy puñchx uchasipxixa.
Ent. Puñchuruw kumun waw wit’xartas sapxiriw sarakisa ukhamapachati.
Inf. Ukaxa ukax janiw ukachaqx yatxt kumun wawax q’ipt’ataw tarir chinuntt’ataw nax
riyachin chit’away ukar chinuntt’ataw sakiw ist’askirït riyachinu uka mallkux kumun
waw q’ipt’ataw sakiw istis mallku taykax ukhum q’ipt’at ukhum mä wakint’äwapx ukx
Ent. Khitis uka riyachin wakt’ayix kunanakas ukankixa.
Inf. Jilïrinakay pasarunakay ukx wakiyapxix kisunakani uka riyachinukipiniy
wakt’ayixa.
Ent. Kunas ukankixa.
214
Inf. Papanaka ukax kunati riyachin chint’añäk ukanakay ukankixa.
Ent. Kunats riyachin sataxa.
Inf. Ukax taqi kunay apthapt’apxix ukay riyachin sapxix taqi kun apthapt’apxix ukan
qulqinakani taqi kunaniy uka manqhanxa.
Ent. Kunatakis ukax ukhum wakicht’apxixa.
Inf. Ukaxa jan kunasa kuna q’ipt’atasphas janipin chamar q’ipt’atakasphat ukax kumun
q’ipt’ataw sasax ukatay sapxix taqi kun ukax mara mä kisun ukhum q’ipt’atäpxiy
jupanakax mallkunakax ukat kumun q’ipt’ataw saki sapxixa.
Ent. Ukat ukax kunar wakicht’atax uka riyachinuxa.
Inf. Mä tarir chint’atay um mä tariruw wakintt’ayapxix ukx kunä jisk’a kustalitjam aku
wayaqanak ch’ukupx ukat ukanakar ch’ukuntapx ukhum jan jararañ ukax marpach
ukhumayriw ukax jilaqat mistx ukat qhiphamara jararaskañax chhax janiw ukhumaxit
tarir chint’atakixiw chhax riyachinux mäysk’it ukat uka q’ipt’atay ukax kumunar ujka
q’ipt’atay mallkunakax sarnaqix janiy kuna chamar q’ipt’atasa kuna chumpa q’ipt’atakis
sarnaqapkitix ukax kumun waw q’ipt’ataw sas ukatakiy ukax ukat sapxix kumunax yast
jarphipanki wit’upanki q’ipipankiw sas ukhum pälapxix um ukhum awturidadanakaxa.
Ent. A ukat mallku taykanakax riyachin apnaqarakkiti.
Inf. Iwalarakkiw iwalaki panpachan chacha warmpachan ch’it’atay ukax um ukax
q’ipt’atarakkichixay um yaqhip chaqanakanxay kunjach jani yaqhip chaqanakan
q’ipinikit mallkux aka Jesus de machakanakxay q’ipinichix ukat yaqhip chaqanakanx
riyachinunich janich ukax jani yatitaxarakitix istañsasanakiy sarawipax yatitaxa.
215
Ent. Phaxsi mam kun q’ipxarapxir sarakis mallku taykanakaxa.
Inf. Um ukax taqiy iwalakiy chint’atax iwalakiw ukax phaxsi mamax kun jani uñxirikt
ukx qulqin ukhum taqi kun chint’atay kisunakan chichinakan juyranakani ukhum
ch’uqin ch’ñuni qulqi mä tus pisuni qala pä jisk’a qalit irantt’at ukhumaya.
Ent. Kunatakis uka qalaxa.
Inf. Ukax qalaxa kun wali istiñapatakiy mä chacha warm q’ipt’atakasphas ukhum mä
qalax urqump qachump q’ipt’atay um ukax chiqa kumun q’ipt’atapinipachaxay ukax
thaqhaniñayriw nayrax ukat uka q’ipt’atay ukax mä jik’a chinuru.
Ent. Ukax janiy kawkir qalakikis no.
Inf. Janiy ukax mä qachu qaljamampi urqu qalampjam ukhum q’ipt’atay ukar ukax mä
miya litr alkulamp kukan taqpach kunati utji ukhpach q’ipt’atapinirakiy jik’a tarir
chint’atay ukax kumun q’ipt’ataw sas um uka q’ipt’atay juramint katuqir sarapxix jan
uka q’ipt’atax jani sarapkasphatixa.
Ent. Ukat warminakax uka sapakt q’ipñaqapxarakix kunampch q’ipñaqapxixa.
Inf. Uka sapak q’ipnaqapxix uka q’ipt’atakiw ukax sarnaqapxarakix um.
Ent. Ukat q’ipxar awayump awat’awayumpix difiriñs utjitixa.
Inf. Iwalakiw iwalakiw q‘ipnaqapxixa.
Ent. Medidas ukax jach’a jisk’a janiy jach’akis jisk’akis no.
216
Inf. Janiw iwalak q’ipnaqapx um.
Ent. Uka iwal ukch’apurakisphay no.
Inf. Ukch’apurakiwa.
Ent. Awayt’amp q’ipxarumpixa.
Inf. Ukch’apurakiwa.
Ent. Puñchut pälkasnax wayrur puñchu isti uka kuluranakapax kuns signifikix uka
ch’iyaramp wila ukax kunats ukhum jisk’a suk’u suk’upachaxa.
Inf. Ukaxa jach’an ukax mä istjamay mä phamilläkasphas ukhamay ukax puñchux
luratax payax jach’pacha ukharux jisk’nan jisk’akamakiy sarix ukax awkimp taykamp
ukax wawanakamp ukhumaw ukax sarawipax siy ukax uka puñchunx uka wayrurunxa.
Ent. Uka wayrurunt jach’ yaqhipaxa.
Inf. Um payay jach’ax ukax chacha warmiy suk’ux maya ch’iyarax jach’pach ukharux
wilax jach’pach ukharux jisk’akamakiy sararakix mä ukhat ukhum jach’pacharak ukax
uk signifikix ukax mä parijakasphas ukhum ukar uñtat sawt’ataw mä phamillar uñatat
sawt’atay ukax um.
Ukat ukax wilawkax jiwasan wilanakas signifikix siy um ch’ayarax ukhum mä
llakisiñarak llakisiña kuna llakinakat ukanak signifikarakix ch’iyarax siy ukat ukax
ukhum puñchux wayrur lurt’atax ukat ukax samiñcht’atarak aka alax pach suma
awkisan saminakapamp samiñcht’atarak ukham um.
217
Ent. A ya ukat ukakiy wayrur puñchux signifikix ukat yaqha kulur puñchunakasti awir
asul puñchu ch’uxña rosada paqu puñchu uk khitinakas uchasix uk kunats uchasipxix
ukax kuns signifikixa.
Inf. Ukx khitis uchasikiw kuna rusayun thuqhuñatakiw uchasipxix ukanakx ukanakax
kuna Samir uñtat lurt’atakiy sapaqat mayniy uk lurasxapxix um ukax aka pachan
samipar uñtatakiy ukax kumr kumr kumr ukham asul punchux ukhum asulkam ch’uxñax
ukhum uka ch’uxña pasturuw signifik sas jall ukhum lurt’atakiya.
Ent. Rosadasti.
Inf. Khitis uchasikiy uka thuqhuñawkhanaka uchasipxix jani iwrsax uchasipkitix um
jichha janiw uchasxapxixt nayra uchasipxirin chha jani chhaqhakiy ukax paqux
uywanakan t’arwaparuw signifiki warin t’arwaparuw signifik sas um jall ukhumsiy uka
paqu punchunakax ukhumakiya.
Ent. Mallku taykan awayupasti.
Inf. Uka mallku taykan awayupax ukax ukhumarak iwalakiy janiy kunasa.
Ent. Kunats away ucht’asipxixa.
Inf. Ukax ukapi mä rispitutaki ucht’asipxix mä rispit Mallku tayka sas Má rispit
awturidadapatay janiy ina jaqix uchaskasphatix ina jaqis uchasirakisphay aj
thayawkhanakax ucht’asisipkasphay solo que Mallku taykax ukaxa ch’uq’ant’ata
muntirun ukakiy significarakix um khitis uchasiskaphay awayx patanx awayx
uchasipxix um.
Ent. Pero jila part uchasippachax jilïr jaqinakay no.
218
Inf. Jilïr jaqinakaw uchasipx eraran jaqinakaw uchasipx tawaqunakax janiw
uchasipkitixa.
Ent. Ukax sañ munasphax amuyuni uka ixpiriñsanixap ukay no.
Inf. Ukhamasphapi niyapin ukat thayat uchasipxarakisphaw ukhakiy kuna qullunakansa
ukhum.
Ent. Ukat kuna kulurs ina jaqis uchasiskaphay no.
Inf. Uchasiskasphay ch’iyarak janix, ch’iyarak mallkux uchasisphax um wara wars
uñicht’ayi ukas ukankaspha uywanakasa uka laq’unak ukakamakiy uñicht’ayix uka
akhamanakaw utj jiskasphas ukhum sawt’atay ukanakaxum.
Ent. Ukat ch’uxña away asul awayu ukanakx khitinakas iqnaqapxasphax Mallku
taykanaka iqnaqapxarakisphati.
Inf. Um iqnaqapxarakisph ina jaqinakas iqnaqapxarakisphaya.
Ent. Kawkharus ukanak uchasipxix ukanakx kuns signifikix uka kulurapaxa.
Inf. Q’ipnaqasispha ukakiy janiy ukax pachakiy ukan sawuntatax khitis uchasikisphay
Mallkutaykax ch’iyarak ch’amakanak uk uchasixa.
Ent. Qipxar awayupa ch’iyararakikiy no.
Inf. Um ch’iyararakikiw ukat yaqhipa uchasikirakiy asuls ch’uxñ ukx sigunaki ukax
ukat niyas sarawipax ch’iyarapiniy um uka ch’iyar samipiniy uchasiñapax ukapiniy mä
sarawipax ukat yaqhipax jan gustkit ukax ukax ch’uxñ uchasipxarakix um.
219
Ent. Ukat ch’iyarpiniy nayraqat ucht’asippachax no.
Inf. Um ch’iyarpin ukat yaqhipax ucht’asisipkarakiw kuna asulanaks ukat ukaxa janiy
waliyatakiskarakiy ch’amakakiy ch’amak uchasipxañapax mä awturidadanakax paqs
uchasiskasp uskuruk uskuruñapax mä awturidadax uchasiñapaxa.
Ent. Solo que awayukt awayuniñapaxa.
Inf. Um awayuniñapay jani mantaniñapakitix awayunipiniñapapi.
Ent. Ukat istipasti um chalinapasti Mallku awkinx kuns signifikix kunats paquxa.
Inf. Ukax ukax jani sigunakiy kustumrikirakkiy paqs uchasipxi yaqhipa kuna p’uqs
uchasipxi ukax ch’amakakiñapaya.
Ent. Mallkunakax uchasipxarakkit p’uqxa.
Inf. Um nayra paqu chalinanirichinxay p’uqu chalinanirichinxay jichhay paqukixix (…)
chha jilapart paquk uchasxapxixa.
Ent. Kuns signifikpachaxa.
Inf. Ukax paqux nu si kunpin ukax uywanakan samipakiy signifikix janiy kunsa.
Ent. Chalasti kuns signifikix thakhiw sapxakirakisa ukhamasphati.
Inf. Janiw uk kamsirist jan q’ara kunkañapatakkiw chal uchasipxix sum
ch’uqantt’atañapatak ukax phalt’akasphas ukhum ch’uqantt’atarakkiy um.
220
Ent. Ukat khitinakas uchasipxasphax jilïr jaqinakax uchasisipkasphati.
Inf. Um uchasisipkasphay uka ririjintinaka riwñunanakan uchasipxasphax um
ririjintinaka chananipxasphax um.
Ent. Kuna kulur chalanakas utjix wayruru ukharusti.
Inf. Wayruru ukharux paqu paqu jilatartpin uchasxapxix jichhaxa.
Ent. Mallkunakaxa.
Inf. Mallkunakas ina jaqinakas chalt’asipxasphax awturidad taypinakanx um.
Ent. Ukat ist janq’usti.
Inf. Janiw waynanak uchasipxasphax qhananakx waynanaka uchasipxasphax
awturidadanakax uka ch’iyar istinakakpiniy uskurunak uchtt’asipxix ukax jan pachax
q’aljtañapatak jall ukhamatakiy uchasipxix um.
Ent. Ukat ististi um rusariopasti qawqha rosarionis khitis uchasisphax kunats
uchasipxixa.
Inf. Ukx Mallkunakakipiniy uchasipxix uka mä jisu cristun mä amtawipaw ukax siy um
jisu cristjam liq’katatachiy kalwaryur ukat uk uchasipxasphax kimsa uka yus awki yus
yuqa ispiritu santo jay uka amtawimpi uchasipxix ukx uka rusayx um jan ukanikasphax
ukax janiy awturidadakasphatix ukax mä jach’a rispituy uka rusayuxa.
Ent. Ukakit awturidadanakakit uchasisphaxa.
221
Inf. Um Mallkukipiniw uchasisphax janipiniw ina jaqix uchaskasphat khitis um ina
jaqix janipiniw uchaskasphat ukïr mayx Mallkunakakipiniw uchasipxix kims
ucht’asipxixa.
Ent. Ukat aka rusayx lurt’asipxarak jupanakay nu alapxarakicha.
Inf. Alapxi ukax alaña kawkhan utjpachax ukat alapxixa.
Ent. Ukat amparamp lurataw nuwi.
Inf. Amparamp uka ilor chhithart’apxi ukhum kunaymananakay ukax lurt’asipxixa.
Ent. Chalinas amparamp p’itt’atarakkiy no.
Inf. Chalinas amparamp telarat sawt’atarakkiya.
Ent. Telarampi.
Inf. Telarat sawt’ata yaqhipax kun pampa sawtut sawt’at kunaymanaya.
Ent. Warminakax kuns uchasipxix janiw rosary uchasipkit sarakisa.
Inf. Um ukax uchasipxarakkiw mayak uchasipxix miralla sas ukax janirakiw jisu cristun
liq’katatakit ukax ukax mirallarakiw ukax mä copacaban mamasa warminakar
uñtatarakiy uka mirall isti jisu cristur uñtatäk lantitx ukan maya sapakiw warminakax
uchasisphax um janiw kimsax utjkasphati.
Ent. Um maya sapaki.
Inf. Maya sapaki ukhumpiniy sarawipaxa.
222
Ent. Ukat kuns ukax signifikarakpachaxa.
Inf. Ukax ukhum Mallku tayk rispitatañapatakiy chimpt’atakasphas ukhum kamisas mä
istixa mä prisidintix ucht’asix mä ist baston de manda ukhum sapxix jay uka lantiy ukax
mallkunx lurt’atax ucht’atax ukanipiniy Mallkux jan ukanix janiy Mallkukasphatix khiti
jaqix mä ririgintikisphay ukamp rusaryumpi q’ipinp ukapiniy awturidadarux sum
uñtayix jan ukax dirijitinakas iwalakisphay ukhum punchunis mä usuntasp mä jaqis ukax
punchun ukax jani kuns iwalxakisphay uka lasumpi ukapiniy signifikayix lasumpi
rusayumpi uka q’ipimpi ukaya.
Ent. Mallku taykarus pachparakki.
Inf. Mallku taykarus pachpar iwalakiy uka signifikayixa.
Ent. Usuntaspha ukhas awayt’asisipkasphay thayansa no.
Inf. Um ina jaqinakax Mallkump niya iwalakixasphay ukat uka kimsawkax
sicritupapiniw Mallku awkinx um.
Ent. Ukat istipasti warapasti Mallkunakaxa.
Inf. Ukax kunpin signifikchisp ukax Mallkux waranipiniw ukax nayrax jani aptañäkant
warminx juchaw disgrasyaruw kayir sas uka chima lawat lurt’atay ukaxa.
Ent. Ukax kunjamas uka lawax kawkhats apanipxixa.
Inf. Kawkitpin apanipchiy janiw akan achkit janiw utjkit aljañas chima lawx janiw ukax
janiw kachañas siw uka chima lawax wali disgrasyaniw ukx chachanakkiw apnaqapxix
uk um ukax mä qhananchawipinipachay chachanakatakix mä awturidadanakatakixa.
223
Ent. Ukat uka mas o menos qawqch’apachas uka warax payaris apnaqapxixa maya jach’
ukax kunatakisa.
Inf. Um ukax um isti ukax wawamp awkimp ukhumaw siw ukax um jach’awkax utar
warkkatt’atañap mä silla uta utjañapax mä awturidadanx janiw mä khunj utakiñapakit
ukar warkatt’atañapaw jach’awkax ukat jisk’awkax ap q’ipt’asitarak uka mä difindiw
mä istip mä armapjamaw si istix uka warax mä arma apt’atakasphas ukhuma.
Ent. Uraq jalañtakiw sapxarakisa.
Inf. Jall ukatakipi ukax armjamay armapi ukaniy kawks uraqinak jaqis juchiki ukanakar
sarix warampi jut’ix akhataniw sas chimpt’ix kamisas kuna plan aptix awturidadanakax
aptix jay uka kasukasphas plan aptkasp ukhumpi siñalt’ixa.
Ent. Jayat uñtkaya.
Inf. Jayat uñtkay ukax siñat’ ukat ukax ukhataw Mallku warampiw jut’away janiw ukhat
pasasipxatat sas ukhum arunakax utjirix um ukat jan waramp chimpt’atawkx kun jaqix
chutt’awasp jaqis chimpt’awas jani kaskasphatix kumunirar jaqinakax ukat uraqit
luchirinakx waramp junt’awayxix waramp junt’atachiy akharuw Mallkux waramp
junt’away sas jani ukax mä chimpjampiniy ukax uka uraqinak jaljañtakipi uka waraxa.
Ent. Jach’awkaxa.
Inf. Jach’awkax jisk’awkax q’ip uka difindiñapatak mä isti mä armamintupjamay
ukanakax Mallkunxa.
Ent. Q’ipir ucht’asipxix nuwi.
224
Inf. Um q’ipirupir uka chinkatt’at ukat janiy kunas ask paskasphatix kawkhan jaqix
asxaraspha ukarux jaqix wali rispitix jan ukanisp jani jaqix rispitxasphatix justupaki
jaqinakar ukax chhijuyix siy um yaqhipan janiw utjkit uka warax kawkpan jaqit jaq
muytix mayt’asipx mä marax mayankarak mä marax mayankarak ukhum chha aljañax
utjxix nayrax janiw utjirikant um.
Ent. Uka utjit qulqi wawa kunjamax ukax qulqi wara utjirin nayrax janicha.
Inf. Ukax sigunay kaskillatax qulqimp kaskillata kun aliq latamp liq’ikipt’atakis ukax
kuwrimpis ukax sigunay um ukax kunaymanaw quirk jan qurimpix utjkpachat warax
ukhum liq’ikipt’atapi.
Ent. A jisk’ jach’ jisk’awkax q’ipnaqañapatak jach’awkax silla utar jaytañataki.
Inf. Um ukax silla utan mä warya apkatatjamay ukankaskixa.
Ent. Ukat istipasti qhawillapast kuns signifikixa.
Inf. Qhawillax ukax signifikix ukapi ukas mä Mallkux jani khitis puchunikisphay khitis
puñcht’asikisphay ukat janipiniy mä ukax Mallkurupiniy signifikix mä chhiqhapaw ukax
siy mä chhiqha lantiw siy mä chhiqhax pawkx apsusisp ukat uka jisk’a chhiqhapawkx
janipiniy apsuskasphatix uka jisk’a punchillx ukax kunsataxix uka manqha jisk’a
qhawillu ukax chhiqhapapiniw siy mä.
Ent. Ukax ch’iyarapuni.
Inf. Ch’iyarapiniñapay ukani ikiñapas jani ukax apsusiñat siy pachaw q’aljtir siy um
justupakiw pachax q’ajtawx siy ukatakiw ukaxa.
225
Ent. Ukax jisk’itpachakiy no mä niya qawqch’apachasa.
Inf. Jisk’itpachakiy ukaxa.
Ent. Iwijatarakki.
Inf. Iwijatarak nayrax sawuñan chhax pañukixiy um ch’iyarapini ukaxa.
Ent. Ukx janiy khiti jaqis uchaskasphatix Mallkukipiniy no.
Inf. Janipi Mallkukipiniy uchasix ukx uka qhawillu sas uchataw manqhar phalt’a lanti
kamis mä warmix Mallkutaykax jall uka lantirakiy ukax um ukhumaw ukanakaxa.
Ent. Ch’uspapasti Mallkunx kuns signifikix ch’uspapaxa.
Inf. Ukax kuka apnaqt’asix ukarux kuk khullirt’ayix ukata.
Ent. Uka ch’uspax kunat lurt’atas kuna saminakan khitinaks apnaqasphax Mallkunakax
kunjams apnaqasphaxa.
Inf. Mallkunakas apnaqasph aliq pasadonakas apnaqakirakisphaw ukxa.
Ent. A ukat janiy mallkunkirjampinx aliq jisk’a thantha ch’usp wayxarusikisphay no.
Inf. Jay ukhum wayxart’asikisphay Mallkunakax machaqakiy aphaxt’asipxarakix um
ukar kukitan ukax khullirt’ayasiñtak Mallku taykas iwalarakik ukhuma.
Ent. Ukanx kukakit ukankixa.
226
Inf. Um kukakiwa.
Ent. Ukat kuns unañchayasphax ch’uspax kuns signifikasphaxa.
Inf. Ch’uspax signifikiy ukax jupan kuka apnaqt’asiñapay jani laylunarukis
apnaqaskasphatix ukarupini wayxart’asix ch’usparupiniy uka mä kuka taripjamay
mallkunakanx um kuka taripakasphas ukhum um mayninx tarir apt’atarak kukax ukhum
ukar chinuntt’atay kukaxa.
Ent. Ukat kuna saminiñapas uka ch’uspaxa.
Inf. Uka iwalarakkiy asula ch’uxña jall ukhum saminiñapaya.
Ent. kunjas walikisphati.
Inf. Janiy rusaranakarux apxarusipkasphatix qhananakx ch’amakakiy
ch’amakawkanakak apxarusipkasphax mallkunakax kuk apnaqasiñatakixa.
Ent. Ukat cocasti kuns signifikixa.
Inf. Kukax ukhum Mallkunakan ukhum mä ruwt’añataki ukhum uka inal mamax
taqichaqanay khitis walurayix ukhum ukat uka lantitay ukhum khullt’ayasipxix
Mallkunakax kukx um ukax kuna istipatakis kuna ch’amacht’aspha janiy kuna dulcimpis
sarkasphat jaqir ruwt’irix ukhum ruwt’añatak arunt’añatak ukatakiy kux apnaqasipxix
um ukampi khullt’ayapx ukhum ukat kumunirarar pält’apx ukhumay janiy ukhum t’ant’
waxt’asakix ni ruls ichxarayasakis pälapkasphatix kukampipiniy uka ruwt’añatak mä
istjamay mä t’inkham mä guíajamay ukampiy pält’apxix janiy jasilak jaqirux ina lakakix
um.
227
Ent. Alkulasti.
Inf. Alkulax iwalarak ukax ch’allt’asiñatak pacha mamar iyaw sañapatak kuna
riwñunanakas sum sarañapatak ukatakiy ch’allt’asipx Mallku Awkinakas pasarunakas
uka riwñuna sum sarañapatak taqi kunatakiy ch’allamukt’apxixa.
Ent. Ukat jan alkulanikasp ukast jan kukanikasp ukast kunas kamachasphaxa.
Inf. Ukax jani awturidadakasphatix um janipi awturirarakasphatix ukax jan ukani jani
kun lurañs puyrkasphatix um jaqis jani kaskarakisphatix ukan ukapiniy kasuxa.
Ent. Uka ch’uspanakax jisk’ jach’atixa.
Inf. Jisk’ jach’aw ukax sigunakiy sigun gustuy lurt’asipxix um sigun gustu
lurt’asipxixa.
Ent. Ukax jach’pach ukax janit kuns diferenskiy kuns unanchaykixa.
Inf. Janiw iwalakiw ukaxa.
Ent. Ukat uka t’ikhanakapast kuns unanchayixa.
Inf. Uka t’ikhanakapax ukax saminakakirakiy unanchayix aka pachan saminaka utji uka
pacha kumri ukanakakiy kumrir uñtat t’ikt’apxix um jan sumaxasphat ch’uspax jan
ch’uspar uñtataxasphat jan t’ikhanix uk ukat t’ikt’apxixa.
Ent. Kuna kast ch’uspanakas utjix aliq ch’uspanaka utjarakiw aliq uka isti aliq
ch’uspanakax kuna kast ch’uspanakas utjasphax mallku ch’us ukat mayax aliq papilanak
apnaqasiñatak lurapxarakis ukax kunjamas kunas diferenciasisphaxa.
228
Inf. Ukx janiw kamsirists ukax jichhakipiñ utjix janiw uñjirikt jichhapiñ uñjtx juk’a juk’
uka ch’uspanakx uka muchill lantita lurasippachaxa.
Ent. Qarwanakata.
Inf. Qarwanakans ukhum muchil muchila ukx signifikpachax jan muchilaninakay ukx
lurasiripachax ukx ukhumak uñjaskirit mä qawqha jaqinakxa ukx jani niyas khitis
oblikkit ukx jupanakakiw lurasipxix maya mallku lurañawkapiniw obligatorioxa
kumunirar awturirar ukhumpiniw ukaxa.
Ent. Uka ina ch’uspaxasphay no janiy kuns signifikkitix no.
Inf. Um janiy kuns significkitix ukax sigun mutiwukiy lurt’asipxix um mayawk kuchaw
ukax niyas kuka wayaqaw sas kuka wayux ukanankak lurt’apxix kukatakixa ukhum nax
yatiritxa.
Ent. Taristi kunats inqhaar tar satax ukat jisk’itawkax kuna sutinisa.
Inf. Inkhar tarix uka inkt’asita sarnaqapxix ukat inkqhar satax jisk’itawkax ukax
wawapaw sas ukhum khullirt’asiñatakiy janiy kukx jach’kasphatix mallku taykax ukar
chint’ata ukar jisk’awkx ukax istipxix istallaw sas ukat inkqhart’ayapx ukat
khullirt’ayapxixa.
Ent. Mä qawqch’apachax uka.
Inf. Jisk’itakiw janiw jach’akt ukaxa.
Ent. Mä treintapachati.
229
Inf. Janiw treintakpachat um trenta por trentapachawa.
Ent. A cuadradopiniñapay no.
Inf. Kuawrarupiniñapaw ukax janiw jan kurarux jan t’irt’askasphatix um inkqhar taris
iwalarak cuadrad ukhuma.
Ent. Ukat kunjats cuadrad sawuñ yatipxix ukxa.
Inf. Ukx justupaki kalkulapxixa.
Ent. Qawqch’as sawuranti uk yatipxixa.
Inf. Ukanak kalkult’asipxakiy kalkult’asipxiy kuna wisk chint’asipxi akch’aw
sawurantan sas uka sawurinaka yatxapxiy qawqch’as sawurant ukat mä wisk chit’asipx
ukch’aw jikstan sas ukch’apiniy jikstixa.
Ent. Chikatapapinit niy sawurantixa.
Inf. Janiy mä jisk’itakiw sawurantix jani jach’ sawurantkitix mä pä luk’anaki
sawurantpachax uka jisk’anakarux jach’anakarux akham mä chhiyarak ukhuma
sawuranttixa.
Ent. Ukch’akit sawuranti.
Inf. Ukch’akiw sawurantarakix um tarirux pä luk’anakiw sawurantpachax janiw
mitrusipkis ukx ukhum yatisakiw sawurinakax sawt’apxi.
Ent. Ukat uka inkqhae tari ukax walikit kuna kulurasa.
230
Inf. Um ch’iyarkamakipiniñapay ch’iyar kurikamakiñapay ch’iyar asulaspha ch’iyar
ch’uxñaspha ukakamakiñapaya.
Ent. Ukat qhananak khitinakas apnaqapxasphaxa.
Inf. Uka qhananak rusar uka kuna awisax kuna matrimunyunakan ukanakan
apnaqapxasphax kuna phista pasañanakana.
Ent. Ukan kuns ukar apnaqapxixa.
Inf. Ukanx kukakpiniy apnaqapxix kukamp kumpitisamp ukakpiniy tarirux janiy kuns
awisax qulqisit chinusipxarak ukakiya.
Ent. Uka inkqhar tarinx kunas ukankix mallku taykanakanxa.
Inf. Kuka kuka ukankix kukas uka kumpitisap llujt’ap uka jisk’a chinu tarip ukakiw
ukankix um uka inkqhar tarin chachan iwakarak ch’uspanx uka ukankarakix um llñujt
kumpitis ukakipiniy jani kunas ukankkasphat um.
Ent. Ukat ististi um alkulapasti warminakan utjarakit mallku taykanakanxa.
Inf. Utjarakiw ukax amparar apt’asit ukhum mä wutillar wayt’asit ukhuma.
Ent. Kuna sutinis kunj wutillankañapas kunats ukham wutillankañapaxa.
Inf. Ukax kunj wutillarus apnaqasipxakiya.
Ent. Plastic wutillarus apnaqapxakiti.
231
Inf. Plastikurux jani ukax wiryu wutillarkamakiy apnaqapxixa.
Ent. Kunata.
Inf. Uka jani plastikux nayrax utjkchintix jichha plastikunakax utjaskchix jichhax
plastikunakarus apt’at uñjxathay nayrax jan wiryu wutillakipini utjanx ukax mä jisk’a
tapitan ukhum aliqat lurayasiñ ukhum riruntillaw sas jiwa tapitapa yaqhipanakan utji
yaqhipanakax aliq wutillarus apnaqasxapxakirakiy wiryukiy wiryu wutillañapax uka
jisk’pachakirakiñap warmin chachan jach’pacharakiñap ukhama.
Ent. Ukankañapay alkulax no puruy no.
Inf. Um puruw ukankix puru alkulaw yaqhipax aliq alkulaks apnaqapx sigun jaqitay
ukaxa.
Ent. Uka thikhit ukanakx kawkhanakans apnaqapxix kunjamanakas utjasphaxa.
Inf. Uka riwñunanakan apnaqapxix thikt’at alkulanak parisata.
Ent. Umampit kunampis thikhipxixa.
Inf. Umampiw thikhipxix um umampikiw thikt’apxix alkulxa.
Ent. Ukat purupiniy istinkañapax no.
Inf. Um riruntillanx purupiniw riruntill satakiy ukax arupanxa.
Ent. Kunats ukhum satapachaxa.
232
Inf. Kunatpin ukax wayt’atapan riruntill saki warmi riruntill chacha riruntill jay
ukhumkiy ukax wayt’atawkax ukax apt’atapiniñapay amparapar apt’asitañapay ukat
ukanakampi jaqinakar ruwt’ir sarapx kuns pälxayt’apxix ukampiy um.
Ent. Ukat ististi ñuñu sarakis uka yaqhati.
Inf. Uka yaqhay nayraw utjan chha janiw chhaqqhiw ukax aliq jiska wutillar wayunt’ata
ukax jiska wutillankakiy jani jach’ankitix ukat ukar alkula warantt’atay ch’usparus
chinuntt’at yaqhipanaka wulsikurus chinuntt’asit ukhuma.
Ent. Ukat kunatakis ukaxa.
Inf. Ukax yaqhïpay riruntillarux puru wayt’atax thikhit wayt’atakirakkiy ukat uka
nuñuw jiskiwka puruñapax uka kumun awatir awkichi ukat awkitaw ñuñt’ayapxit sas
juma kumun wit’t’atastaxay sas jay ukatakiw ukaxa.
Ent. Ukat khitinakax umasphax uka ñuñutxa.
Inf. Uka jaq khitis umakisphaya.
Ent. Kunaqatas ukx churapxi kunaqatarakis riruntill ukx churapxarakixa.
Inf. Kunaqatas ukx churapxakiy jaqinakar wisitt’apxi ukhanakakiya,
Ent. Jani ukat kawkirs churasphax ñuñu jan ukasax riruntillcha.
Inf. Riruntill churasphaxix ukampi jaqimp pält’apxix kuna wisitt’ir sarapxi kun achikt’ir
kuna riwñunanakatak muythapt’anipx uka riruntillampi sarapxix riruntillamp kukamp
ukhuma,
233
Ent. Ukat ñuñuwkasti kunatakisa.
Inf. Ñuñuwkax awisax awïsakiy jaqinaka kuwrt’asipx ukhakiy ñuñuw sas ñuñt’ayapxix
jan kurwt’asipkiwkhax janirakiy ukax ñuñt’ayapkitixa.
Ent. Warminakan utjarakkitixa.
Inf. Utjarakkiy iwalakiy taqinay uka awkitaw sas kamis mä awk mä wakas wawan ukat
wawapar ñuñt’ay jay ukham uka kastakiy kustumri utjix uka ñuñt’ayaw sas ñuñt’ayitay
sas ñuñt’ayapxirix uka jik’a ñuñutx ukax purupiniñapay uka kuchax janipiniy akhas
alkulaniñapakitix um jiska wutillanakan apnaqasipxix yaqhipa apnaqasisipk yaqhipa
janiki apnaqasxapxitix jichha timpunakanx um nayrax niyas ukhumpi utjataynax jik’a
wutillanipiniy um.
Ent. Ukat istipasti lasupasti chachanakanx kuns signifikix kunatsa.
Inf. Ukax awturidad signiphikix awturidaday jani khitis q’ipt’atakasphatix lasx uka
jach’a rusay thuqhuñ lasuw sa jach’a thuru las q’ipt’atay ukaxa.
Ent. Ukat uka rusay thuqhuñ lasu mallku las qulqi las uka diferenciaspachatixa.
Inf. Rifiriñsyasiy ukaxa.
Ent. Ukat khitis apnaqasphax uk sapa may ukxa.
Inf. Uka jach’a thuru lasuwkx mallkukipiniy q’ipnaqix janiy aliq tirijintinakax aliq
juch’us lasuk apnaqasphaxa.
Ent. A ukat qulqi las ukanakx khitis apnaqix ukxa.
234
Inf. Uka qulqi lasunakx jani khitis apnaqkitix nayra thuqhuñanakan
ucht’asipxiripachanx rusayun thuqhupx ukhanaka qulqi las q’ippxart’asipxiripachanxa
um.
Ent. Mallkunaka janit uchasipxirikpachaxa.
Inf. Janiw uchasipkitix ukx uka thuru laskamak uchasipxixa.
Ent. Uka lasux kunat luratasa.
Inf. Kuna waka lip’ichit luratapacha qarwa lip’ichitach lip’ichit luratay um ukatay ukx
lurapxixa.
Ent. Ukat qawqhast k’anapxi khitinakas lurasphax ukxa.
Inf. Ukx khitis yaqh yatkiwka k’anapxix um yatkiwa k’anapxixa.
Ent. Manqhan kunas ukankix manqhax janiw lasukamakit sarakisa patakiw k’anxatatax
sarakisa.
Inf. Lasukamakipiniway yaqhipanakaw lurappach jichhuruw lurapxir sakiw lasukamar
k’anatak nax uñjaskiritxa.
Ent. Qhawqhat k’anatapachas janit yatktaxa.
Inf. Kimsa tunkat k’anapxi pä tunk kimsaqalqunit k’anapxi ukax tunka phisqhanits
k’anapxi ukax siguna k’anapxixa.
Ent. Juch’usakirakisphay no.
235
Inf. Juch’uspachakirak ukat thurpacharak ukhumay k’anapxixa.
Ent. A ukat jilaqatatakix mallkutakix qawqhatpins k’anappachaxa.
Inf. Tunka kimsaqalqunit pä tunk kimsaqalqunitasp kimsa tunkatasp ukaw
awturidadatakix um aliq jisk’a lasunakax janipiniw jasil utjkapinit aliq jisk’a alkat lurañ
lasunak ukanaka mä quincet k’anatapachax um uka ririjintinaka ucht’asirakix jall
ukanak um mallkunakatak ukax thurupiniy ukat k’anatay uka lasut qarwa lip’ichita.
Ent. Ukat ukax kunamp k’achacht’atas kunjams lurt’appachax nayraqatx lip’ich
kharsupxiti.
Inf. Um kharsuppachay lip’ichitx ukax sarsunuqapchi ukat ukax ch’aranpachatay
k’anapxix um ch’aranpachatay k’ant’apxix um lip’ich pilsupxiy nayraqatx um uka
lip’ich pilarapxi ukat yast lip’ichix ukat ukax q’arakix ukat kharsupxi ukat yast
k’ansupxix ukatay wañt’ayxapxix lasx um ukham k’anapxixa.
Ent. Ukax kunamp k’achacht’atas adornatasa.
Inf. Ukax kuna jisk’a lliju llijunakapamp kuna jisk’a adornonakamp kuna kuna.
Ent. Kunatakis ukham lurappachaxa.
Inf. Ukax jiwakiñapatakiy q’arakix janiy walikasphatix ukar chinchinakamp liq’st’ata
ukham lasjam uñtatañapatakiy ukham lurapxix k’achacht’apxix kunayman saminakamp
k’achacht’atapxiy um ukax chhaxchhan chhaxchhan ukhum lurt’apxix um ukakisphaw
lasutxa.
Ent. Ukat kuns signifikix uka lasux kunatakis apnaqapxixa.
236
Inf. Ukax mä ukapi mä armapjamay awturidadan mä armapjamay kamis mä
phusilanipxi kuna istinaks jall uka lanti apnaqasipxix ukampiy tiphintisipxaspxax jani
mä Mallkux nuwaskasphatix nayra jaqix aliq jaqix nuwasikiy jani mallkux amparapas
yapitachi ukat jani nuwaskasphat ukat jaqi nuwam saspha ukat alt’asp lasumpi
difindisisphax mä armapjampiniy ukaxa.
Ent. Ukat ukatakkitix kunatakimpisphach jan ukasaxa.
Inf. Ukatakikiy apnaqasipxixa.
Ent. Juchan jaqinakarus awisapaxa.
Inf. Ukatakipi mä armjamakipiniy um kuna juchan jaqirus ukamp jawq’atatasp juparus
juchañcha sasp ukax ukamp diphintisisp jall ukhama uka lasux ukanakatakiw nayra
ukampiki uñt’ayañax utjan jani kuna karsilanakas utjkanti ukanakatakiw uka lasux
jichhakam jakaskix ukampi askicht’apxasphax kuns kuna rimantunakansa ukanakx umm
ukatakiw lasuxa.
Ent. Kalsitapasti.
Inf. Ukax ukhum kunatakipinichix ukax kalsitaniw sas ukaxa.
Ent. Kuna saminis ukaxa.
Inf. Ukax iwala janq’umpit ch’iyarampit p’itatakiy sigunakiy kuna kuluras walikiy ukax
um yaqhipa kuna ch’iyars uchasipx yaqhipa kuna paqs ukhama.
Ent. Um ukax p’itatay no.
237
Inf. Um p’itatapi ukat ukax mallkuw sas mallkhamay mallkux kamis mallku Condorix
kamis kayukam t’arwanix jall uka sawjamakiy amuyatax uchasipxix ukax kayur
uchasipxix um qunqurkamakiy uka kalsitax jan ukanix janiw mallkukasphat siya.
Ent. Ukat uk uchasipxapiniy no.
Inf. Um uchasipxpiniw p’itasipxapiniya.
Ent. Um qarwa t’arwata.
Inf. Um qarwa t’arwat iwij t’arwats ukhum p’itasipxix um.
Ent. Ukat ukakt signifikix kalsitaxa.
Inf. Ukak signiphikix um uka mallkuw sas uka mallku tapa kayuw sasa.
Ent. Ukat aliq jaqinaka uchasipxarakisphatixa.
Inf. Janiw uchasxapxiw jichhax uchasxapxiw nayrax janiw uchasipkantix mallkukipiniy
uchasirinx ukatak p’itañaskirix jichha khitis warminakas uchasxapx ukhum ukhumaki
sarnaqxapxix um.
Ent. A ya ukat istipasti kun sañas pantaluna chamarra ukax kuna saminiñapas kunats uk
ucht’asipxirinxa.
Inf. Uka kumuniraran jan kuna juyphinakas utjañapatakiya.
Ent. Kuna sutinis allmill sapxarakisa jay uk uchasipxirin nayrax siw no.
238
Inf. Nayra uchasipxiripachanx janiw na uk uñt’awayt um kamis ukhumak nax uñt’askt
ukhum ch’iyar isinikipiniy mallk lurapxix ch’iyar pantalani jan ukax azul pantalanis
ukhamakipiniy ukar sakun ukhum uka iwijat nayra lurapxpachan chhax jani iwijat
lurxapxitix alatakiw nayra iwijatay utjanx chamara utjpachan saku utjpachan janiw
ukanak amuyawaykt naxa.
Ent. Ukat yaqha samininak khitinakas uchasiskasphax pantalunanakxa.
Inf. Ukax niyas kunj jaqis uchasikisphay qhananakx awturidadakipini jan
uchaskasphatix dirijintinakas uchasiskasphay ukax mallkukipini jan ukx uchaskasphatix
uka ch’iwt’añaw kumunirar ch’iwt’ix sas uchasipxixa.
Ent. Qhananak uchasisphax kunas kamachasphaxa.
Inf. Juyphintxasphaw siy pacha q’aljtxasphaw sas ukatakiw uk uchasipxi um
ukhumanakakiw uka sarawinakapax uka awturidadanakanxa.
Ent. Wiskhusti kuna kast saminakanis wiskhux utjixa.
Inf. Wiskhux ch’iyarakipiniy utjixa.
Ent. Uka kuna sutinakanis utjixa.
Inf. Ukax wiskhux kurusir wiskhuw sas ukaxa.
Ent. Khitinakas uchasi ukxa.
Inf. Ukx khitis uchasikiy patanxa.
239
Ent. Mallkunakasa.
Inf. Ukas uchasirakkiy sapatunikixiw chhax nayra wiskhu utjchinxa.
Ent. Ukat yaqhasti kuna sutinakanis utjix wiskhuxa.
Inf. Ukax kurusir wiskhuw sas ukat uka mayax kunsatapinichiy uka antinan wiskhuw
saskirit uka t’isnun a t’isnun wiskhuw satakiriy um ukhumanakakiy uka wiskhux um.
Ent. A ukat uk uchasirakkisphay no.
Inf. Uchasipxiy jaqinakax patanx wiskhukipiniy um sapatunikiw chhax lurxapx nayrax
wiskhunikipiniw lurañayrix ukatay ukax kalsitax utjirix janiy miyasanix utjirikitix jaqix
utjirikit uka kalsitax miyas lantjam uchkatatay um.
Ent. Ukat ististi warminakansti pullirapax kuna saminiñapasa.
Inf. Ukax ch’iyarakipiniy awturidad awturidadax chacha warmpach ch’iyarkam
isinikiñapay ch’iyar sami isinikiñapay janiy qhanäñapakitix um mallku taykam mallku
awkimpix taqpacha kuna ast awayunakasa ukanakax manqhanchanakas uk niyas kulura
walikiskasphay um ukax iwijat luratakiy utjchix patanx um chha manqhañch sitrunakax
utjxchix nayrax janiw pir janiw signiphikarb apaqkkitix ukax sigun uchasisipkasphax
pata isikipiniw ukhumañapax um pata isikiw ch’iyarañapaxa.
Ent. Ukat rosada ch’uxña ukanak khitinakas uchasipxaphax pollerxa.
Inf. Ina jaqinaka kumunaryunaka uchasipxasphax ukx um qhananakxa.
Ent. Mallkunakax ch’iyarakpiniy uskurukpiniy no.
240
Inf. Uskurukipiniy ucht’asipxix uka llakt’ataw sa ukax six um llakt’at mist’añaw
mallkux siy jani kusisitañapakitix um ukat ukax ch’iyar uchasipx mallkunakaxa.
Ent. Ukat ists compapasti uka chaquetill sas kuna sutinisa.
Inf. Ukax chumpanikiy lurapxix ch’iyar chumpanisa ukat awisa ch’iyar chaquetillanisa
ukhum lurapxixa.
Ent. Chaquetill sataxaya.
Inf. Ukax chaquitill sas kamsatapinichix uk janiw yatxt chakitill satak uñt’askt nax
janjamakiw chakitill satakant nayrax yaqha sutinjamak amuyiriyat janipin sutip amtxt
jawuna satjamakirin nayrax ch’iyar jawunaw sas jawunaw satapinirin chhay chakitill
satax jawun satapinirin nayrax ch’iyar jawunaw sas uka iwijat lurt’asipxix ukat ukaniw
jilaqat lurt’apxix yaqhipax janirak ukhum sigunakiy lurt’apxiripachaxa.
Ent. Uka ch’iyar jawun iwijatay lurt’asipxiripachanx no.
Inf. Iwijat lurt’atay iwijat qapt’as tiñt’as lurt’atapi yaqhipa chha tilatx lurxapxakiy um
uka jawunar uñtat ukax chakitillaw sas um ukax nayra lurawipapachay awichanakan
lurawipapachay jawunanakax um ukhumakiwa.
Ent. Ukat wiskhunipxarakiy no warminakaxa.
Inf. Um iwalarakkiy wiskhunipxixa.
Ent. Uka wiskh taqiniy uchasippachax no.
Inf. Taqiniy uchasipxix patanxa.
241
Ent. Mallkunakasa.
Inf. Um mallkunakasa.
Ent. Kunanakamps yattax mallkunakan isinakap tuqitx khitinakas uchasip kuna
significadonis kuluranakax ukanak tuqitxa.
Inf. Kuluranak tuqitx aukapi aka pachan saminakapakiy uchasipxix aka kumri
samkamakiy uka samkamakiy uchasipxix janiy ina kawkhats aptanipkitix ukanakat aka
ch¡’uxña past tuqinakat aka wila wartaw tuqinakaspha jan ukax qulqi kumri tuqinak jall
uka kastkamakiy uchasipxix ukakamakiy kunati akan utjkistu ukakamakiy uskusitaskix
janiy kawkhat apanitakis ukar uñtat ukar uñtat ukar uñtatkamakiy kuna kuluranakas utjix
ukat ukhum uchasipxix um.
Ent. Ukat ististi um mallkunakatakix um machaqpin wakt’ayasipxix sarakis año Nuevo
maqxatañtakix machaqpin ukat ukat uk kunjams apnaqapxix mirq’i murqu mirq’I ukax
utjasphat apnaqapxasphat kawkharus ucht’asipxasphax ukxa.
Inf. Ukx apnaqapxasphay janipin utjkasp ukaxa.
Ent. Maynix akhamak maynix saskarakin nu machaqpin lurt’ayasipxix año nuevotakix
taqi kuns ukat isthapt’asipx ukat jayat carnavalkam ukhumsarnaqapx ukhat
apsxapharakiw utjiw murqunaka siw no jay uka jisk’a riwñunanakar ucht’asipxasp siw
utan thanthanak jach’a cabildonakar machaqanak sas ukhamasphati.
Inf. Um jall ukhum uk uchasipxixa.
Ent. Taqpach isinaky no.
242
Inf. Um taqpach isinak uchasipxix ukax sigun jaqitay ukax utjiriniwkax sum lurt’as jan
utjiriniwkax ukhum mirqis sarnaqt’asipkakiy away kawkharus sarapxakiy ukax
awayukiy awayuñapax janiy machaqapiniñapakitix uka utjirin jaqinaka kunayman jaqiy
utjchix ukat ukanakax machaqpiniy lurt’ayasipxarakix ukat ukax machaqapiniy
sarantt’apxarakix kawk riwñunanakarus jaqis uñtistasphaw sas ukat janipin utji ukhum
purinakas mirq’is lurt’apx ukax awayuk awayunix lurt’apxakiy um ukax lurt’apxkiy um
ukax sikniphikakiy q’alak sarxap ukakiy juchasphax awayunix walikiskiy ukat ukax
sigunakiy utjirinikiy lurt’asiñaw machaqat sas lurt’asipxi yaqhipanakax machaqatx mä
thakhix machaqat lurt’asiñay ukat jichha timpunakax jani ukhum iraraninakas
lurxapxakiy ukat ukax awayuk awayux ucht’asxapxakiy jilapartix awayukiy rispitatax
punchump ukakiy rispitatax mirq’iphas machaqaphas rispitatay ukax uka mä istix mä
istjamayn ukax rispitt’atax um.
Ent. Mirq’inak kawkharus ucht’asipxasphax utanay no.
Inf. Utanakan uchasipxasphax utjirin qamir jaqinakawkay mä kimsa away pusi away
pustuchasipxix yaqhipanakax mä awayukiy jikqhatt’asiwpxix ñakas ukat ukampikiy
taqichaqans sarnaqt’apxix ukat marpachan thanthantt’awqhapx ukhum yaqhipax walja
awayuniwkax ukax machaq awayx imasisiwpkiy ukat mirq’I awayunakan sarnaqt’awpx
ukat pachpakiy isx imasisiwpkix ukat uka mallku isix juramintataw thanthantañaw saw
nayra mamaxa sir janiw imañat sas ukat na thanthantawayiritw janiw imirikt na uka isx
um juramintxi juramintataxiy janiw wawarus churañat ukax disgracianiw siy ukat jichha
timpux janiw uk intintxapxit imasxapxakiw uka awayunakx um juramintataw añu nuy
uruw juramintix padrex uka ukax juramintataw desgracianixiw janiw chillqiñas uka
jilaqat puñchus nui jilaqat awayus kuna ch’uspanak ukax janiw chillqiñat siy uka
taqpach kunjamati q’ipt’at katuqankiwkax juramintataxiw ukax mä desgracianixiy
ripitjamay um ukat ukax thanthantawñapiniriw nay thanthantawpinirit uka awayx jilaqat
awax kunjamas sarxatant ukax thanthantatapiniy murquntawayxt ukhum ukat ukax
243
jaqunaqtask nayrax sagrad imañayritanay uka murquntat awayus ukax ukas janiw
ch’illqiñat janiw wawarus q’ipxarayañat sas ukhuman chhax khitis q’ipnaqxakiy um.
Ent. Qawqha warats pollerax sawupxix kunjamas ukaxa.
Inf. Ukax sigunarakkiy suxta warata paqalq warata generalmentx lurasipxix phisqhampit
suxtampitay ukha waratay lurasipxix ukax tantiy mistsux wali will munasphax paqalqut
lurasisipkasphay mayurmintipinix phisx suxtapiniy pullirjamax uñnaqix ukhatay
lurt’asipxixa.
Ent. Mä wara qawqha medidanipachasa.
Inf. Mä mitroniy mä mitrunipi maysarux janiy mä mitrunikitix mä winti cinku
cintimitrun ukhamakiya.
Ent. Ancho.
Inf. Um anchurux sawutawksarux niyas jach’ay khuchhuqasiñay ukax mä suxta waran
sas ukhat ch’ukt’añax ukax suma ch’ukt’atañapaya.
Ent. Ukat ististi um silla uta ukax kunas kunas ukankix kunatakis uka silla utaxa.
Inf. Ukax mä awturirar utaw ukax akham mä guwirnus akham mä qunt’atax mä
ophisinaparux jay ukhum ophisinay janiw ukan kunas utjañapakit ukapi ukas wara
apkatt’atañapa ch’uspanaka acta liwrunaka wutillanaka kukanaka ukax
ukankamakiñapay mä ophisinjamy ukanx kamisas mä ophisinanakanx papilnakas
apkatt’ata wuliwraphunakas aynuqt’ata jay ukhumarakiy ukan apnuqt’atax um.
Ent. Ukat ukaruy is ist’asipxañapax q’ips q’ipnuqt’asipxañapax no.
244
Inf. Um ukarupi jani yaqha utarux apnuqapkasphatix um ukar juramintat isix janiw
yaqha utar uchañat siy mallku utarkamakipiniw jalayxañaxa.
Ent. Uka silla utanx janiy kunas utjañapakitix no.
Inf. Janiw kunas utjañapakit ch’usa utakiñapay asintunakani kukanak alkulanak ukanak
apntt’atakiñapy ukax mä uphisinjampiniñapay um.
Ent. Ukat kunatakis uka utaxa.
Inf. Ukax utax mä istjamay pphisinjamay mallkun ophicinapaya.
Ent. Wisitanakt katuqaphi.
Inf. Um ukaruw katuqapxix ukarukiy kuna yänakas uka mar apnaqañanakas ukankiy
ukaruw mallkur wisitt’apxasp jaqinaka sarapxas munirix jan munirix janirakis ukhum
ukar jani kuna manq’añanak apantañ ukax jani uka utakitix marpachax ukapiniñapay
awturirar utapiniñapay um.
Ent. Ukat ist kunasa kunats mallku taykanakax jan qunt’apkix pamparukix aliq q’ara
uraqirukix mallku awkinakasa.
Inf. Ukax jant’akurupiniy qunt’añax ukhumpiniy utjatapax q’ara uraqir janiw qunuñat
sasa.
Ent. Kunatapachasa.
Inf. Kunatpin ukax signifikasch jant’akurupiniw qunt’añ sas ukhamak ukx ist’akirit
jant’akurupi qunt’ix mä awturidadach ukata ukhum qunt’ayañapachax juant’akuruxa.
245
Ent. Mä autoridadax marpachapinie tim apsusiñapax siw no janiw ni iwija ni waka ni
kuna.
Inf. Janipini ni yapu janipini apsuñapakitixa.
Ent. Kunats ukanakx jan lurañapakixa.
Inf. Ukax taqi kun irnaqañapax awturira kumunirarataki irnaqañapax uyw
impurtaskasphax kunas mä kumuniraran pasxasp ukax jani walikasphatix Janis
awturidadanikasp ukhamasphay ukax awturidadax ukapiniñapay inamaya yapu
qhulliñaski uywa awatiñaski janiy ukax impurtañakitix ukax ukarupiniy sarañax ukas
uka phuqhañay mä awturidadax kunjams mä prisidintix cumplexa jay ukhumarakiy
phuqhañapax kunas prisintasix ratt’kiy jaltawañapax ukaraki mallkux sapxix timpu
apsutastay jumax sapurus pagunitaw sasa sapxix kuna uraqinak arijlirix saraski kawkis
utjaski uk saraskix mallkump mallku taykampixa.
Ent. Janiy janiw jiskasphatix no.
Inf. Janipiniw janiw jiskasphat ast puyr jan puyr ariglañapay pusiwl lurañapax um janiw
ukx ukhumak apanukuwaykasphatix ukhumak apamukxasphax jani awturidadaxasphatix
um ukataki ukax ukhumax timp apst’asipxix um ukanak sarnaqañatakiya.
Ent. Ukat uka mallkunakan isinakap jnaiw khitis isthapiskakisphat sarakis ukat
colegionakan uchasipxarakisa kunjamasphas ukaxa.
Inf. Janiw uchasiñakit ukax janiy suma sarawixitx q’ala takichxapxix mä awturidad
anatasipkasphas ukhum uka kuñtukixiy mallku isisipxi ukax anatasiñ kuñtukixiy
ukachaqanakx janipiniw wal lurxapxit maysrunaka ukx mä awturidadan isip isiyxapxi
ukan anatasxapx isisxapxi ukax jani desgracianakaruw ukhumat wawanakax purir siy
246
um kuna jachañanakarusa puripxix juramintat isichiy ukat jani ukax anatasiñakitix ukx
jan wal lurxapx iskuylanakanx um.
Ent. Ukat uka ritual si yatirinaka poncho ucht’asxapxi ukax walikiskasphat awayu
ucht’asxapx ukaxa.
Inf. Um walikiskiya.
Ent. Solo que janiy mallkhampin isthapisipkitix no.
Inf. Janiy aliqakiy awayt’asisphax puñcht’asip ukakiya.
Ent. Ukx kunatakis ucht’asippachax jupanakaxa.
Inf. Ukax mä isti ukax mä istikasphas mä doctoranaka ucht’as kuna janq’u isinaks
ucht’as jay uka kastatarakiy ukax aymaranakax ucht’asipxix ukx um jall uk
signiphikt’atay janiy aliq ukhum sarsna kawkhaus ukat aliq jaqikiskasp ukat janis
ukakasp puray janiw janis utjkantixa sas jisn jall ukatakiy ukax isthapt’asipxix um
qullt’añatakisa kuna kukanak uñxatt’añatakisa ukatakiy ukax mä doctorjamay
lurt’asipxix ukx signifikadopay ukax um ukanakakiw utjixa.
Ent. Kunanakampis utjix kunanaks armasktanx (…) kunanakamps yattax tiya.
Inf. Ukat ukanakak yatx janiw kunampsa.
Ent. Mallkunak tuqitxa.
Inf. Mallkunakatx ukak yatx janiw kunanaks ask yatkt isinakap tuqits qhananchxta ukax
sarnaqawinakapas ukhumaku¡iraki ukanakak yatx um.
247
Ent. Kunanakampis arxatt’awayitasma.
Inf. Ukak awturiraranakatx janiw kuns nay nayrax janiw mallkux awturirarax uyws
awatiñapakit sas sapxarakir ukax awturidadax janiw uywarux makatañapakit ni mallku
taykax ni ninas phayañapakit sas mä simanpchxa.
Ent. Kunata.
Inf. Ukax mallkunaka uyw awtispha ukax qulluw sas janiw uywarux makatañapakitix
niy karnawalkam achuqxasp papanak achuqxasp jall ukhakamax janipiniw uywarux
makatapkan mallkunakax ukax awturidadchi ukat janipiniw mink’t’asiniñan uywa
awatirix karnawalat ukax uywarux mallku taykanakax sarxapxanx ukax siman uchu
diykamax jani mallku taykanakax kusinarux mantirikan ukax yaqhay phayix ukax jani
kuna arunakar mantañtakiw kusinarux mantañ sas sapxirix ukat uywanakar makatañax
ukax qulluriw janiw ukax uywar makatañakit sas kunas janiw walir saririkis sasa
qhiphurpachax sarnaqapxirinx awturidadanakax ukax qulluw sas janipi uywarux
makatatayrikitix kustumripiniy utjix ukhum jan uywar sarañ ukhuma.
Ent. Ukhumapiniy ukhumapiniskasphay no.
Inf. Ukhamapinipi ukat mallkunakax janiraki nayrax yaps lurapkiti ni kuns
karnawalkamax karnawalat niyas lurxapxiy karnawalkamax janipiniy kuns ukhum
amparapas yapita kun jaqirus tuqitas tuqitakisk nuwatas nuwatakisk janipiniy
nuwtasiñapkitix ukat uka kuna uruyasirinakas utji kuna kasrasirinakas utji phistanaka utj
ukarux sarapxix mallkunakax wali ukhum kariñumpi ukat ukanx jani mä awturidadax
jasilx thuqkasphtix ukax awturidadanakax uka phistawinakanx ukax mä aruyasiwin
qunuñapw utj ukan qunt’ata wilaskix ukan qunuskix mallkux ukax uruyasirnakach
kasarasirinakas ukax thuqhuskiy ukax mayninakax um ukat jupax janipiniy kay
aytkasphat thuqkasphatixa.
248
Ent. Kunata.
Inf. Ukaxa janiw kusisxiw saw sapxixa kusisxiw mallkux janiw thuqhuñapakit sas
karnawalat taqi ch’uqinakas achuqxi taqin kunanakas utjxinukhat ukax thuqxix mallkux
kay aytxix karnawal uka jach’a anat urut aytxix ukna mä ayjarus utji mä kumparis utji
ukat uka kay aytayxix ukuruw thuqqhix pillunakamp pillunt’ayat ukhat thuqhañapax
mallkunakaxa.
Ent. Pero janiy ina jaqhampinix thuqkitix no.
Inf. Jani ina jaqxamax thukkitixa.
Ent. Turakiy thuqhusphax no.
Inf. Kuna phistanakan waytatas thuqtt’axphay niyas janiy janipinitix ukhakamax
janipiniy waytatas unxtañapakit thuqhuñapakitix mä ukhum jupar uñisirix
thuqhuyasphay ukat sanción aphupxasphax mallkurux ukhamay um ukhum ukax sarañ
uruyasiriwkarux sarañ ukat ukhum mä kayu aytaw sas mä parís alkulas ucht’aña ukat
ukax ch’allart’asi ukat ukax istix uka uruyasirinakas thuqhurak kasarasirinakas
thuqhurakix um jani inakix thuqhuñakantix nayrax jichhakamas utjaskipiñ ukax kayu
aytaw sas mallku kayu ayt uchm sas paris alkul ucht’añax uka lisiñsaniy thuqhux janiy
inapinikix thuqkitixa.
Ent. Uka autoridaday ordenasphax no.
Inf. Awturidadaw urrint’ix thuqm sas ukax ukañkamax qunuñapruw uka misaruw ukax
ch’iwichaskañax jani q’alam misakiñapakitix siy awturirara uk wilaskix uka misx
ukhum mallku taykas ukhumarak purappacha wilapxix ukax mallku dirvh ucht’x ukat
249
kay aytayx ukat khitis thhuqqhakiy jayp’urux ukhumaw uka thuqhuwix janiw mallkux
jasil thuqhuñapakitixa.
Ent. Kunanakampisa.
Inf. Alma imawirus jani mallkux sarañapakitixa.
Ent. Kunata.
Inf. Ukax kumun anxarusphax siy jaqix jiwataskix janiw sarañapakit ukhumaki ukax
utapanak utjxañapax ukat ukax kumun anxarxir piwura jaqix jiwarxir siy mallk sarasp
ukax ukat alkulakiy apayix ch’amachakiy apayix ukax sipultur alliñtakiw mallkuw
apayan sas uka mä pur apay ukampipiniy almatakix allsux sipulturxa,
Ent. Mukat jan apayxasp ukasti.
Inf. Ukax juchaya.
Ent. Mallkux apayañapapiniy no.
Inf. Um apayañapapiniw mä kumun wawapaxay jiwatachix wawapakasphas uka
ch’amachañtakix apayañapapiniya.
Ent. Ukat mä kimsa mallkuw utj sarakis mä comunidadanx uk kimspachanit apayiri.
Inf. Um kimspacha apayix um kimspacha apayix (…) kimspachapini apayix ukat
ch’amaniy imantxapxix ukat uka uchu riyanak sarxapxañapax jani alm uñxatawsaki
uchu riyan sarxapxaraki mallkunakax ukham chuymacht’iri ukhum sarxapxix um jiwirir
chuymacht’ir ukat ukax chuymacht’ix uka khititi jiwatakix uka phamillampikiy
250
kirasiñapax janiy uka phichhapxi uka jiskhatanak uchu riyanak lurapx ukarux jani
sarañpakitix mallkuxa.
Ent. Kunata.
Inf. Ukax kumun anxarusp jaqi jiwarasphax siy ukat ukax mallku utan uka chikakiy
qunt’asiskix um ukhumay sarawinakapax janiy ukax jasilx sarkasphatix khitis ukarux
awturidadaxa.
Ent. Familiapasp ukas janipini.
Inf. Janipini sarkasphatix phamillapakasp ukas sarkasphatix janipini uñxatkasphat
awkipas jiwataskas janipini uñxatkasphat wawapa mallkusp ukat tatapa jiwatasp ukas
janipini jak’kasphatix um ukhamaw ukaxa.
Ent. Justupakiy jaqix jiwarxasphax no.
Inf. Um justupakiw jiwarxir siy jaqix mallkunakax ukanakat waliy kuyrasix um.
Ent. Kunanakampis utjix ukatxa.
Inf. Ukatx ukanakakiw utji awturidadan sarawipan jan kuns lurkit ni uyws awatkit
janirak thuqkisa awisax janirakiw mallkunakax jaqirus thanqhanuqkarakisphati
rispitump uñjaspha jall ukhumarak uka riwñunanakatakis ukhumarak sum jaqinak
muythapt’ix ukax nina jiq’s jiq’t’ayapx kukamp alkulamp sarapx irpthapt’anipx
mallkunkax suma arump ukat jaqix tuqhas alispayasinkasp ukax amuki jutawxañapax
janiy chikay chikax tuqisiniwkasphatix ukax amukiñapay ukay jjichupax llupataw
satachix ukay phalt’ani lluch’uni uka tapix jan ukasphax inas arusikchispha.
251
Ent. Uk sañay munix no.
Inf. Um mä tapt’atakasphas ukhama jan arsuyañatakn ukanakay mallkunakax ukhum
tapt’at sarnaqapxix dispuys de karnawalatay lakanixapxix arsusxapxia mä juk’its
diskuttasxapxix janiy anchapinix ukhakamax janipiniy kuns umukat ukhumarak janiw
pirasamp t’ant’ampix manq’añat siy karnawalkamax mallk sarxatasax ukax manq’asaxa
pirasamp t’ant’amp manq’asax istiw jiwaririw jaqiw siy um jaqiw jiwar siy añunuywun
sarxatasax pirasax janipin mallt’añat siy karnawalat ukax pirasamp t’ikxapxix ukat uka
qhiphuru piras iraqsxap ukhata piras manq’xapxixa.
Ent. Ukhakamax janipiniy no.
Inf. Janipini pirasx t’ant’x niyas mawk’ manq’xasphaw pirax jnnipiniw q’awiñakit siy
ukhakamax jaqiw q’awirañ siy um chiqxamakirakiy jaqi jiwaririxa, um ukax
sicritupapiniy ukax janiw pirasa manq’añat sas umukhumaw ukaxa.
Ent. Ukharusti t’ant’ manq’xasphay no.
Inf. Um ukax t’ant’ manq’ ukax jaqiw manq’thapiñ siy uka niyas jaypachat
manq’xasphaw siman phasxits t’ant’x ukhakama janipiniy piras mallt’kasphat um
ukhamakiy ukanakaxa.
Ent. Kunanakampis utjix kunas utjix ukharuxa.
Inf. Ukatx ukakiy yatx janiy kuns yatxtix juk’ampx ukanaka ukatx kunanakas
utjasphaxa ukhumak yatxa.
Ent. Ya kunas sutimaxa.
252
Inf. Nan sutijax María Elena satay ukhum satatwa ukat kumunirar yawriri san fransiskun
nasirirakitwa um.
Ent. Qawqha maranixtas niya.
Inf. Niya cincuentay tres ukhanixthay ukha maranixtw nayraw nax jilaqat lurayat ukat
janiw sum amtxtix um nayra wawa tawaqitakiw nayax lurayat supsintral lurtha ukhum
taqpach karjunak tukuytx ukatay ukanak yatiraktx ukhar ukhar lurañ ukhum um
ukhumakiw yawririn kustumrix mallkunakan mä awturidadanakan sarnaqawipax um
janiw q’alas sarnaqañati sas janiw phurunakas wit’naqañati ukat ukhum arunakaruw
mantañ sas ixwasipxirix ixwirinakax um janiw phurunaks apnaqatati sasa.
Ent. Kunjams uka arunakr mantasphaxa.
Inf. Ukaxa kuna juchanaks lurakisphay jan sum riwñunanaks lurayxasphati kuna
arunakas utjxakispha kuna jaqinaks nuwasxaspha kuna jiwayasirinakas utjaspha uka
arunak ist’añatakiw siy um ukanakatakiya.
Ent. Ukat llakiñapapiniy no.
Inf. Um llakiñapapiniy ina llakkt’atakiñapay awturidadax llakt’ataki ukhum urus arumas
ina llakt’atakiy qamañapax janiy ina larusisax sarnaqkasphatix jaqix waliy
uñch’ukisphax mallkumpir mallku taykamirux laruskan sas ukat kunas utjxix ukax
mallkutak juchakixiy larx a jupas laruskanxa ukat kunas akas utjix jall ukhumay utjix
um ukat alt’at chuymamp sarnaqt’añapakiy um awturidadanakax mallku taykas ukhum
mallku awkis ukhum sarnaqt’añapax taqi kun taqi kun istim kumuniraranx kunati
phuqhañak uk mallkux phuqt’añapax janiy jan faltay phuqt’añpax kunjamachiy
kumuniraran mä thakhix ukhum thakhipar thakhipar ast phuqt’añapaxa.
253
Ent. Jan ukhamxasp ukhasti.
Inf. Jan uk phuqkasphax janiy jaqis arnaqaspha jan rispitkasphati ukhamspha.
Ent. Jawq’xapxir kunaw sarakisa.
Inf. Jawq’apxi jani nuwapkitx mallkurux jawq’xapxakiya.
Ent. Khitinakas ukx lurasphaxa.
Inf. Ukx ririjintinkay jawq’xapxix nayraqatx juchanchapxaspha juchachasisp ukay jan
juchachaskasphax janirakiy ukax jaqimpikis nuwasxakispha ina jaqxamak nuwasxaspha
ukha jawq’apxaspha ukham lurapxasphax um kumuniraranx ririjintinak jupanaka
juchanchasphax ukat jan lurasipkasp ukatpi ukax sum llakt’atamp lurt’añakiy jan arsus
jach’at arsusa ukhum nuwatax tuqitas amukiy ukax lurt’ix mallkux awturidadax um
janiy chhax ukhumaxitix nayrax juk’amp sicritunakaw utjan chha qhhaqharxasmachiw
juk’itanak um.
Ent. Kunanakampisa.
Inf. Ukanakak mallkunakatx yatx janiw kuns ask yatkti.
Ent. Kuns armasisktan um.
Inf. Um.
Ent. Ya walikiwa.
254
INFORMANTE 5
Comunidad: Sullkatiti titiri
Informante: Franklin Mamani Layne
Entrvistante: Zulma Choque Calle
Edad: 58
Sexo: Masculino
Ent. Arxayt’awayapxitay mallkus originarios uka tuqinakat isip tuqit jupanakax
uchasipxiw uqi punchasipxix asul punchunaks uchasipxamarakiw ukanakax kuna
significadonipachas en general mallkun isinakapax kuna significadunix jumatakix
Inf. Waliki kullaka nayraqat qalltañani awir kunatsa mä jila kullakaxa isthapisixa mayja
difirinti a sus bases nu wi ukaxa mä taman nu wi mä superior o sea aka sociedad
taypinx utjañapatak mä p’iqichir mä guía porki jan uka irpiriniksnaxa jaqix kunjamas
munañaparux sarnaqakisphay amtawiparjama jan kamachinakani jan ni khiti kamsirin
ukataw ukhumax mä awturirar mä grupo mä zona mä ayllu taypinxa ast ma markpachan
purwinsyanxa utjix p’iqichiri ukax awturidad originary satax jichhaxa uka awturidadaxa
asi pur figura por encima distinguisiñapapi mayjañapay
Ent. Uñt’ata jayat uñt’kayay un
Inf. Um jayat uñt’kay mä chimpjam purki ukhum mä sintikalismunjamxa janiy
tistinsyun utjkitix digamos mä sicritaryu jiniral sasipxix sintikalistanakaxa iwalakipxiy
wasi kawkiris piru awturidad originary taypinxa akham punchthapisxi awayuni sumiru
chalina ukanakanixixa a intuns a el es jupax awturidadapachaw yast khitis khiti ixtrañ
jann uñt’atasa um yast ukarux aruntir sari jan ukax jiskt’iris sari u kunsutis ukhumay
ukawa significaru de mä awturidad originaryax ee chachapans warmipans kullaka
255
Ent. Waliki jilata ukhumaxa jichhakucha qhancht’itasm isinakap tuqita awir mä mallku
nayraqat ukharu mallku tay tuqit qhanancht’arakitasma, mä mallkuxa kunats akaxa
punch ucht’aspach uka punchuxa yaxipax janiw lupins ni ch’iwins apsusipkarakit mä
mallkux ee kunatapachas
Inf. E aka autoridad digamos punchuxa punchux sañ muniw mallku mallkun isip nuwi
intunsis jiwasax aka cultura andin taypinx uñt’asiraktanpi aka jach’a ee cóndor uñt’tanx
ukat ukax mallkurakiw siw ukax taqiniriw um purtijix jistan nu ukata mallkuxa jall ukat
apaqatjamarakipi nu ukat uka punchuxa taqi wawanakapar imxatañapataki tultuñapataki
mä walpax kamisatix chhiwchhinakapar imxasixa kuyrasixa jay ukhumarakiy um
ukatakiw siw ukhum uka mallkux walins jan walinsa jach’arus jisk’arusa uka
punchumpisa purtijkasphax jay ukhumaw uka punchux
Iwal lo prupyuw warminakanx mallkutaykanakax uka awayux uka awayumpis imxaskasp
ukhum akhamat atajaskasp imxataskasp jay ukhumaw ukaw significadox uka punchunx
mä awturidadanx mallku taykanx pachparakikiwa.
Ukharuxa sumiru sumriruxa mä jilïrin p’iqip o sea mä wistiminta de que es superior no
intunsis janiti sumirunikasphaxa kun guranikisphasa janiy ukaxa mä significado de mä
mallkukitix janiy uñt’aykasphatix intunsis sumrirux ukhumarakkiw mä katiguriya mä
gradunikasphas jall ukhumaw sumrirux ukat lluch’u ukaxa todo o sea a uka qhawilla
manqhan jisk’a punchus uchasipxixa ukaw ukaxa rilasyunado kun la sociedad um
taqpach wasi kumun wawar ukaxa imxasiñapatak protección mas que todo ukan ukay
aka e cultura aymar taypinx qilqawinakans six nu (…) ukax mallkuxa sea kawkins
digamos mä ch’axwawis utjasphaxa protejiñappiniy janiw apt’kasphatix jasilakx um ni
usuntkasphas ni kuna llakinakats mallkux yatipiniy nu kawkir wawaxas ukhum kunask
ukx nu jall ukay sañ munixa.
256
Chalina lo propio chalina o rimanasu ukaxa riprisintiw mä símbolo como grado de una
awturidad tamyin nu janiti purjimpl nä jani chalinanikt nu intuns nä jani riprisintk awra
si chalinanixa lluch’unixa intusis awturidad nu jall ukaw ukax mas que todo rilasyunado
siempre con rispitu tamyin un.
Después e manqhan jisk’a punchitu utjixa ch’iyaraxa sutip armast anchhit ukaxa taqi o
sea mä autoridad mä mallkuxa janiy wali aligri ast kun kantasisas ni khuyusisas
sarnaqkasphatix si nu llakita llamp’u chuymampi sarnaqañapax llamp’u ukat
wawanakaparus taqi markachirinakar ukax ch’iwt’añapatakiw ch’iwt’añapa o sea mä
mallkutix kun ukham tuqisiskasp kantasis sarnaqaskasp wurlasiskasp chistisiskasp
ukaxa janisa uka wawanakapx unch’ukkasphax ukhumaw ukat ukax ch’iwt’añatakiw
sapxiw uka jisk’a punchxa.
Ent. Aa ukatak ukat jan ukan sarnaqappacha yaqhip mallkunakax
Inf. Si akurunakana aka kamstas aka coloniaje colonianismompixa q’ala yaxip
mallkunaka yamas janikiw ukar walur uskxarakiti ukhum jupanakatakix uka punchux
kuna jan sirwirikasphas ukhumak pasir maranakan uñjapxarakina más que todo ukax
risidintinakampiw pasawayix ukax kawkirinakatix aka uraqisatxa sarawxapxixa jaya
markanakar ukat mä aka desculturización jisnay ukhum armasxapxiy aymar arupats
p’inqasxapxi ukham wayit isinakats p’inqasxapxi ukham jupanakax yaqha culturanakan
kuntajyatjamakiw kupiyasxapx ukhumay akurnakkamas q’al wawanakasarux
kuntajyistux nu.
Ent. Ukat ukhamanak pasipanx pachpakiskit jakawix jan ukax majt’ich aka achunakax
jan ukax riwajxicha ukhum jan sum sarapar sarayataxipanxa.
Inf. Ee pasir maranakanxa uñjawaytan wali t’aqhisiwinaka ukat ukhax uka pachapï
sintikalismu mantanxarakinx ukata rilijyunas ukhax mantanxarakinx wali phirtixanw
257
uka siktanakax ukat ukampixa yast q’alay majt’awayxistux jiwasarux janiy parlasiñxa
aka pachpamp uraqisamp cosmovisión jistanxa ukamp palañs q’alay armawayxistux
ukat jani khitirus yäqhtanti ni uywirinakasarus ni apunakasarus nada nu intunsis ukat
pachax ukatak satjamarakiy q’illiskasphas mayjt’xarakisphas jay ukhumay intus jani
akanakax amtasxitut intuns manq’at jiwarphan sas jay ukhumarakiya.
Jichhax aka pachanakanxa aka machakpachan akanxa niy pä tunk maranakjamaw
rikunstitusyun de las autoridades ukax sartxix ukkhatxa yast yäqasiñax utjxix aka
pacharu pacha mamaru tata int willk ukanakaruxa intuns achüwinakax ukatjamarakiy
yast jiwasaruxa achuntix uywanakas miranti ukhum kutt’ayxistuxa.
Ent. Ee walikiw jilata jall ukhumpï sapxix pir ukampirusa nayaxa yatxatt’añ muntpï aka
kuna sutinisa (…) jall ukhumsapxitan ukat ukax kunawitarak jan apsusiñakasphasti.
Inf. Um yaqhipax sapxixa aka kalsita sapxix kalsita ukaxa iwal ukax wasir
rilasyunatarakkiy o sea ukax junt’uchksnasa jall ukhumaw siy um o sea awantañatak
awispaxa akham kuna sarnaqawinakas utji sayañanakas utji ukanxa mä fortaleza kun
jiwasarux ee mä apuyumpjamas apuykistasph jay ukhumaw ukax wasi laykurakki wasi
wawanak laykurakkiw ukax pero arumanakaxa ukhum yaphipax kuna ch’ar
punchillunpach kalsitanpach ukhumay ikipxix janiy sagraduw ukax apsusiñax. Aka
q’alak q’alanchsusxsnaxa alwanakas mallkunakaxa ast janir pirmir wisitanti ast janir
intis jalsunkipan yast punchuniy sartxix ikïwit sarthap yast puncht’asx yast ukat anqx
mistux um ukat janitix ukhumakasphaxa yast mä wasi katjasphaxa ukhum q’alak intuns
ratukiy yaqhanakar yatiyasphax jani aka awturidadakit yast ukat tuqiyasipxasphay
kulirasipxasphaya.
Ent. Aa ukax ratukiy isthapisxañapax
Inf. Um ratukiw
258
Ent. Ya ukata q’ipip tuqinsti kunarak mä awturidadast q’ipnaqpachast mä mallku
taykast kunarak q’ipnaqpachasti.
Inf. Ukanxa riyachinu sapxiw riyachinu mä jisk’a mallku awkinxa kintaljam mä jisk’a
wulsitaw utji amanut amparam ch’uksut yaqhipaxa sakillutak lurapxix yaqhipanakax
jisk’a aku wayaq jistanxa jisk’a kustala qarwa ch’ankhat lurapxix jay uka suma ukankix
kunäman achunakay jupha qañawa jawasa ukatxa ast ch’uñu ch’uqi o sea todo phuqhata
aka jakawisanxa akanx achuxa jay ukanak q’ipt’atay ukat ukarux uywatuqits ukanki
ukhum kun sapxis uka.
Ent. Kunatakis uk q’ipnaqapxix
Inf. Ukaxa isti abundancia utjañapataki o sea aka rilijyunanakanx sapxarakiw nu
bendición sapxixa jani kumunaryunakarux jani kunas phaltañapatakiy manq’añax
phaltañapatak ukatakiy ukax um q’ipnaqapxix chha ukti q’ipinukxix kawkir mallkusa
yat ukax kumunidadanx kuna pruwlimas sarti kuna jan walt’awis utji kuna a
yaqhipanakax jiwxapxisa kuna usunakas sarti ukhamay um.
Ent. Aa ukatakiy q’ipnaqapxix jupanakax
Inf. Um ukatakiw q’ipnaqapxix
Ent. Q’ipt’atpin mä mallkx nax uñjtx janiw jan q’ipinx uñjirikt ukax ukt q’ipnaqapxix
Inf. Um ukax kumun waw ukatpi sapxix kumun waw q’ipt’ataw sasax um kumun waw
q’ipt’ataw sasax ukaxa ukhum manq’añanpach ukax taqpach istañsarus q’ipnaqkasp
ukhumay lij qariyphasay jan ukax awurisphas yast mä mar ukarakixay awturidadaw sas
uñkatstanx yaqhipax awturidad lurawayt sasax ayt’asipxrak ukataw ukax kumun waw
q’ipt’ataw satax um ukax sagraduw ukax awisap awisap um yaqhip kawkir
259
mallkunakatix ukhum jan yatisak sarxatxapx ukax claru ukax jathiy uka q’ipix debe ser
unos dos kilos o un kilo jay ukhum pesoniy ukat sapür q’ipnaqkamix ast chuymats
usuntapxarakiw yaqhipax siw ukat uka awurisiñat yaqhipax apanukxapxiw siy ukat
chhax akham kawiltunakanx kunjamatix mä ley sagraduchixay ukax akatjamatak jani
kawiltunakanx anunsykchitix uküruw riwisañani cargament sataw ukax cargamento de
autoridad originaria tumparasiñan sasax jani awiskchitix si nu p’iqichirinakaxa
akatjamakat yast awir mä uyanqar jist’ant’asipxi ukat tumpart’asiñan lisiñs ucht’apx
ukat tumpart’asiñan kumun wawanakx q’ipt’atasktant janich yasta ukharux q’al kayut
uka kalsitat qalltasin ast sumriru aka riyachinu taqi phuqhata aka simbolonakas
phuqhatat ast todo ukat kawkiritix ukhumak yaqhip maranaka nä uñjarakiritwa aliq
ukhum ch’usa away liwru de acta ukhum liwkatasitak ukhum yaqhip maranakax
laruñjamarakiriw kuna kullakanakan mantanakapas q’ipt’at jay ukhumakirak
katjayasxapxir ukat ukanakax wali jach’a juchay ast multa pagantapxix kawilt taypinx
público janiy jumap nap ukhum paninikis si nu kawilt taypinay maynit maynit maynitay
janiw ukax khitis iskapkis ni kun llawintatachixay ukax mä reglamento secretuw ukax
janiw ni programatakis ni awisatakis ukaxa.
Ent. Aaa ukax jupanakkam
Inf. Um jupanakkam
Ent. Aa ukax lij wali q’ipnaqañapapiniy jan ukhamakasp ukax ast kuna problemanakas
sartasp ukhamy no.
Inf. Jay ukhumapi jay ukhumaw
Ent. Ya ukat kullakanakasti kunarak q’ipnaqapxarak mallku taykanakast
Inf. De iwal manira riyachinux iwalakichixay chacha warmins
260
Ent. Panpacha q’ipnaqapxix
Inf. Panpachaw q’ipnaqapxix
Ent. Ya ukatxa jiskt’añ munarakiyatpi nax awayunakx kunatarak saltani sawt’asipxpach
aksanst, sañán wali suma saltaninakarupiniw q’ipxart’asipx mallku taykanakax
awayt’asipx away saltaninak ukax kunatarakipacha.
Inf. Ukaxa saltaxa riprisintiw aka flora y fawna jistanxa castillan arunxa o sea ee
jiwasan aka mansuchjat uywanakasa jan ukaxa sallqa uywanakasa aka jupanakamp
chikt’atay jakastanx un sapür nu ukat ukax mä fotjamay apnaqapxix mä phutu mä
ricuerdo ukhumay ukax jiwasan apthapisitarakix ukax ukat uka coloranakas sañan uka
pampa jistan nuwi ukaxa jiwasanxa más ch’uxña ch’iyara ukhumay nu ukax
ukhumapiniy ukaxa ucht’atax aka cultura aymara machaca uksanx intus ukatay
ukhumax janiy mä mallku taykaxa rusar pampanirus ni silist pampan awayur
q’ipt’atakasphatixa.
Ent. Ch’iyarapiniñapay jan ukax ch’uxña no
Inf. Mayurminte ch’iyara ch’iyar uscuru jan ukax ch’iyar ch’uxñ uskur uka payakiw
awturidada originaryanakanx clar el restu kuna qhathur sarañataki kuna phistar
sarañtakisa ukaxa kulur awayun kulur pampan awayunakar q’ipxart’asis
sarantawpxarakixa.
Ent. Aa ukax phistanakar sarañtaki
Inf. Um
261
Ent. Ukharusti umm kun sañasa ee uka kuluranakat parlkasinx punchust wayruru
wilamp ch’iyarampirakis uka kuluranakast kunarak sañ munpachaxa.
Inf. Um ukaxa wayruruxa e uñstataynax más pirmiruxa p’uqütaynaw plomo jistanxa jay
uka p’uqu jichha uchasisipkiw mä qawqhax aski nayra pacha kunapachatix aka
machakax ukhum urganist’aschin tunka pän ayllurisa jay ukhatpachaw ukaxa akham
jila part awti pachan qamastan nuwi más tiempo alargado ukat ukanx awti pachanxa
q’äl tuntsuwxarakix ukat uka significad apthapisis may mayxa por estrategía nayrax
akham p’iqinchirinak awturidadanakaxa aka pachp machaq markans ast wäl
arknaqapxiritanax nuwi ukat jan uñjayasiñ layk sas ukax uraqimpis kawkhans iwalakiy
jay uka pä significaduniy uka p’uqux ukat armasxanpï ukax ast juk’at juk’at armxapxan.
Aka suwliwasyun aka 12 de marzo aka 1921 utjataynaxa jay ukjataw ukaxa wilaxa aka
machakanx wali wila wartawiw utjawayix um jiwasan uraqinakas kutikipstayasxañatak
jay uk ukat ukatapi ukax wilask ukat ch’iyarax claru medio kulunisaru tamyin parisi nu
aski nayrax janiy uka ch’iyaraxa jiwasarux lutu uka signifikar apankant nu ispañulanak
purinx ukhakiy ukax mä impusisyunjam ukax llakix sañ muniw ch’iyara ukat
awkinakasax ukarukirakiy ch’iyarax ukhum sarakisa lutuw sarakisa ch’iyarax llakipanay
sas wayrurx wayrurkiptawapxix ukarux tukuwäpxarakix ukhat jichhurkamaw wayrurux
piru la mayoría juk’at juk’at p’uqu awis pachanakanxa p’uqu awispachanakanxa
wayruru purap apnaqapxix.
Ent. Yaqhha kuluranaksti ch’uxña silisti ukanakx janit puñcht’asipkix jan ukax
phunchhawinakanx puñcht’asipxarakich
Inf. Janiw janiw uchaskasphati mä mallku mä awturidad originariax ukapiniw uka pä
kulurakiw uka pä samikiw jilapartix piru wasinakapax digamos kuna phistiwalanakansa
ch’uxña punchun thuqt’asipkiw kuna rusaranakanis
262
Ent. Ukanakast kunrak uka kuluranakast unanchayarakisphast
Inf. Uka sapxixa digamos ch’uxñaxa más rilasyunado aka achüwi jistan nuwi
producción y la vegetación jay ukar uñtatjamarakiw mas aligriya suyt’awi ispiransa jay
ukhum ukat uka silist ukax mas ukax rilasyunataw con agua y cielo nu.
Rusadoxa sapxixa yapxipaxa mas kusisiña panqaranak tuqir uñtataw sas nu pir jani
sumpach qhanapinix aski nayranakat uka uchasirinakax utjkitix akham parlirix ukat
akham jiwasax ukhum kun pankanaks uñakiptan ukat ukhumatapasa ukhumaw siw ukat
jilïr tatanakax sapxarakir jay ukhumarukiw mä historia oral apnaqastanx nu.
Ent. Ukhumakipi jilata pir ukampirus qhancht’akitay aka sañani aka mä mallku awk mä
mallku taykax uskurpiniraks isthapt’asirakix pantalupaxa ch’iyara mä mallku taykasa
ukhumpinirak isthapt’asirakix kunatarak jay ukhum isthapt’asippachast jan ukax
yaqhachaqarux yaqha kuluranakan sarapxarakpachach
Inf. Janiw o sea mä uniphurmi sagradu porjipl mä palla pallan digamos nuwi um
uniforme de este para digamos para kast kast apnaqapx nuwi ukat jay ukhumarakiy
jiwasanx apnaqasix ukaw aunque yaqha purwinsyanakarus sarakphan ukanikipiniw sarix
purjilpu chhax más sagraduxiw chukyaw markanx ophisinanakanx chha aka machaq
liyinakampix o sea wali garantizataxarakiw uñt’ata rikunusita ukat ukhumpini sarañapax
janiw yaqha kulurs uchaskasphat nara ukax
Ent. Ukat mä jan yatirix ucht’asxasp sañani ma rusar pullirs jan ukasax kun qhana
pullirs ukast kunarak kamachasphast
Inf. Ukax mä pantjasiwiya ukatapi mä mallku sarxatixa ukaxa irpxatiri paxiw jan ukax
qimiri jan ukax yanapiri um yaqhipa um como tipu asisor nuwi ukat ukay ukax jilïr
tatañapay jilïr mama taqi karj phuqhat ukat ukay digamos juma jan yatkataxa ukat ukay
263
awir puray yaqhip maranakax ukhumachinxay khurimaranaka uñstirix
chukyawunkirinakaw jila partix pantjasipxix ukhum suma uka jichha aka
tiknulugiyampix yaqha kast tilanakaw uñstx nuwi ukhum panqar panqar pulliranakaniw
mallku taykanakax purintanxapxirix ukat ukxa aka pachpan qamirixa utjasirixa rattukiy
mallkutant jan ukax kuna phista chulanakatanch sas upsirwapxix ukat uñt’ayapxi uka
kullakarux janiw ukhumañamakitix siy ukat ukan khitis pantjasixa irpxatiripay qimiripay
pantjasix rikumintañapanay janiw ukhum uskusiñamäkit jumax akhamakipiniw
sarnaqañamax sas además uka ch’är uskur isixa ukax wayitatañapay wayita ukarakixay
auturidad uriginaria sañ munchix de qui sirwips di qui con tilas sintitisados unu puyrisir
originaryu nups nu tini sentido jay ukhumay
Ent. Walikiw ukharuxa nax yatiñ munakipint kuka alcohol mä mallku awkix apnaqasix
mä mallku taykax mä mallku awkix apnaqasix ch’uspa ukat mä mallku taykax
apnaqasixa ikqhar tari ukharuxa piras tari ukanakast kunatarak ukhum sutinipach
kunarak unanchaypach ukanakast
Inf. Kukaxa mä alimintu diario jiksnas jay ukhumay kukax o sea ukax iki iks apaqätma
manq’at awtjats apaqätma janiw qariykatamsa mas alimintu nutritiwu ukatakiy ukx
apnaqapxix mä awturidad originaryux ukatxa digamos ch’uspans tarillans kukax
ukankapiniw nuwi ukat má awturidad originaryax jani ina ukhum mä jilarux ukhum mä
kullkarus jikqhatas ukhumak chiqak parlantkitix kuna palt’añtakis si nu churapiniya
ch’uspa con kuka ukatxa warminakax tarillarak ukat ukhum akhullt’ayi ukax mä
símbolo de salutación jan ukax aruntaskn ukampiy aruntasix nayraqat ukamp arunti
ukharuy kuna pruwlimanakats kuna timanakats parlañani sas qallantaskix um mientras
aka sociedad civil uka ciudadanakanx janiy ukhumakitix jalthaptan ratukiy kuns
palantanx pir aka jiwas kulturanxa janiy nayraqatx lisiñs apsusksn mä jilamp parlañatak
jay ukhumay kukx churix
264
Ent. Aa ukatx jupanakax janiy kuna naylunarukis wayxarasipkarakitix janicha chuspar
kunawitarakist
Inf. Chusparupiniy sarawisay ukhumax sarawisay aka naylun ukax jichhay aka
tiknulugiyampiy mantasinkix ukat nayraypach yamas uka ch’uspanak tarillanak
ukanakaxa qarwat uwijat ukakimakin siy ukat jichhay uka lanas sintéticos ukanakat
lurxapxarakix yaqhipanakax .
Ent. Piras tarist kunatarak piras tar satapachast taqi ukanakax kunarak
uñanchaypachasti.
Inf. Um piras um ukax frutu kuna achunakas ukanx chint’atakasp ukhumay jay ukatay
pirat’añan sapxix maya inkqharuwkax es kumu un como almacen nuwi ukanx utjix kuka
listukiy uka piras tarin q’alt’asphaxa ukax ratukiw aphusp ukarux mä reembolsix um
ukata jan pist’äsiñtakiw ukaxa.
Alkulat palañ sipanxa ukax kha jichhaki uka alkulanakax mantanirakkix aka tiknulugiya
jistan nuwi ukampirakkiy mantanix ukat ukaruxa acompañamient lurxtan un si invento
de la humanidad también es pues um.
Ent. Walikiw tiyu kunanakampch arxatt’awyitasma kunanakmpch aka mallkunakan
isinakap tuqita
Inf. Awir ukharux kunanakampis phaltixa
Ent. Rusaryu
Inf. Rusaryuxa ukaxa mas es con la colonización imposición de la iglesia católica o sea
jani taqpach cien por cientupinix aka isinakax jiwasankkitix um nayratpach uka
265
ispañulanakan jilt’anakapax mistisus criwullus en comlpicidad con los curas ast mun
jan muna akham uchasipxat sas uka rusaryx uskuntawäpxatanax pir jichhurunakanxa
aka con el tema de descolonización yast ukanakatx ukanakax apsusxañaw sapxiw mas al
contrario jiwasax warkuntasxañasaxa la cruz chakäna uka pusi jach’a suyu ukaw
uskuntasiñasa yaqhipanakax yast cruz chakän apnaqxapxiw yaqhipanakax ast tan
simpatizante de los curas de las sectas religiosas ukanakakiw mantinisipk uskusisipkix
uka mäk’ita fuertemente atravez de la educación atravez de los medios ukax palañasphax
ukax descolonización ukaxa tiene que ser tajante pues rattukiy q’añu is kamysusksnaxa
ukhumañapachixay uka tema de descolonización ukampix hasta la cultura la educaión en
lo político todo esta metido pues ukat nax sakipint ukatx yaqhip jilïr tat mamanakaxa
aka colonianismonpixa q’al wilapansa ch’akhapansa janchipansa ast colonianismukiy
phuqhantatax ukat chhax wali ch’amay jupanakatakix pir jumatak nayatakixa
phasilakixiy yatxtanay historias los antecedentes antiguos del colonianismo intuns uk
liytan ukat a intuns yo había estado utilizando otras cosas ajenas intunsis el mio
arinconado había estado discriminando yo mismo sas no nax aka niya pä tunk
maranakaw palawayayatx aka descolonización aka Jesús de Machacanx ukat jaqix narux
sapxiriw aka sunsu wayn luqhiw akax kunarak sas pir jichhurux purinxiwa un presidente
aymara pachp jilarakiw akham jiwasan kamachinakas utt’ayaski juk’at juk’at pir jaqix
siy mas que todo de la tercera edad y los que se han ido a las ciudades ukanaka jan sum
yatxatapkit ukanakaw ukhum sig p’inqasysipkakiw por ejemplo chhax
descolonisasañasaxa el tema del servicio militar awir ukanx kamsisa kipk mamitam o
nayan mamitaxa satamx jumarus nayarusa aa kurtilar sarm ukhaw chachayatax jistmay
entuns isu ki mi disi a mi intuns janir kurtilar sarkt ukhast kunapachayats nax um qachu
marimachu kunapachats ukatay ukat kurtilanay narux testikul uskuniwppichitux ukatay
chach jutxpachat nu sas nax awisapax pinsasiritx piru is al kuntraryu mal una
equivocación mas bien cuartelanakanx yatichistuw jiwasaruxa ukanx lunthataña
yatiqantanx ukan yatiqantanxa jaqi masisar jiwayaña ukan yatiqantanxa uñisisiña a
digamos entre antiguos y nuevos ukanay todo odio racismo yatiqantanx intunsis ukaw
dikulunisaña hay que cambiar walja kusanakaw palañax utjix kullaka
266
Ent. Aruskipañjamaw tiyu jisa nayaxa jilpachax isinakap tuqitakpi yatxatt’añ muntxa
chalina ukhatuqit jan qhanancht’kistat ukharuxa chik lasu sapxich jay uka tuqita wara
ukanakasti
Inf. Um waraxa es como baston de mando o sea mä awturidadaxa kunampis
p’iqichasphax janiw ukhum aliq ampar ayt’atak intuns un objeto tiene que aver para
dirigir a una sociedad a una comunidad intunsis es un baston de mando intuns uka
awisapax aka jichhakam jakaskiw aka tema de laki laki no mä mallkux kawkharus
jalawayix ukat ch’akunti ukat orden aps awturisi kumunaryunakaxa ukhay irnaqapxanix
chha ukatpi baston de mando sataxa.
Ent. Ya
Inf. Mayaxa chalina tuqinxa utjixa aka chalina tuqinxa ukax mä símbolo de este de que
eres una autoridad todo está relacionado con autoridad no es otra cosa ahora el tema de
Ent. Chikuti
Inf. Chikutixa ukaw mäk’itaxa yatxatañaskix ukaxa is impuystu pur ispañulis desde
tiempo de patronaje nuwi el patrun mayurtumu ukanakax a plan ti chikut awkinakasarux
jisk’achaphatayn nuwi intunsis nayatakix ukjamakiy uka kupiyakkhamk araptawxtanx
uka chikutx um ukatjamak q’ipxasxaraktanx piru phalta muchu imwistigar awiriwar isu
piru signiphica justicia nu akürunakanx yast il kin un si iskucha yast kastiju con ese
chikuti ja ukhumaruw ukax sararakixa.
Ent. Awturidadax jasak uñicht’ayarakisphax wawanakaparus jay ukhumay nu
Inf. Um ukaxa sigun gradu gradu de jach’a juchanit jisk’a juchanich ukarjamarakiy janiy
phasilakix apsusiwasax jawq’arkasphat si nu cierta medida y precaución también
267
Ent. Walikiw tiyu jichhakuch kunanakampis arxatt’awyitasma
Inf. Awir kunanakmaps palt’asiwsnaxa solo que nax sañ muntxa aka ee los símbolos de
la autoridad originaria ukaxa wali jach’ay kamachiniw jichhax tukuwxani mä ley de
estado plurinacional ukhumaxaniw ukhat ukaw yatipxañas taqinis iskuylanakans
kulijyunakansa má matirya como un liwru ukanakpi pursuranakax mayisphax wayan a
kumprar liwru sasax akurunakanx mayistuxa liwru del occidente ukakiy yaqha
kulturanakakiy mayistux jiwasanakatx jani maykistut intuns uñt’xañas ukax
wawitatpach sum yatxapxañapax um ukasp mayaxa ukatxa mayaxa um si
ukhumwaqaychaskañakiya jiwasan uka isinakasa kipka aymar arusa awir juma kullak
amtpachataw naya niya pä tunk jila maraw akham kumunikasyun apnaqtha ukat
yatiyawx nax aymaratpiniy apayantx aymarat yatiyanirit ukat ukats waljanirakkiw
p’inqasipxirix tanda masinakaxa ast jilïr jaqinak jilïr awturidadanakaw sapxirix inviaps
una inphumasyun in kastillanu mas ilijanti kastillanu aymara kin iskuchaps ahora hoy en
dia jichha uka jilanakar jistxa ahora tu kastillanu ista wajandu mi aymara ista suwindu
más kalladittu si quidan por phalta de phurmasyun pur phalta de pur no saber ukay ukax.
268
INFORMANTE 6
Comunidad: Yuriri San Francisco
Informante: Manuel Ajata
Entrevistadora: Zulma Choque Calle
Edad: 66
Sexo: Masculino
Ent. Ya tiyu qhanancht’awayitasm kunats mä mallkux kunats ukhum isthapt’aspach
kunats ukhumm isippacha kuna funsyun kumunidad taypin jupax kimplpacha kunatakis
utt’ayatapach ukhatuqit nayraqat qhanañcht’itasm tiyu
Inf. Mä mallkux akanx wali impurtanti karguniw mallkux ast wali jach’a saräwiniw
thakhipax wali phuqhañaniwa wali jach’a phuxañanakaniwa intunsis a mallkux mä
mallkux ast qalltt’ixa yast pirmiru di inirutx wali digamus maypachs kun kantun jesus di
machakpachs wayxarurjam ast wuliwpachs wayxarurjam ukhum karguniw akanx
mallkux
Ent. Aaa
Inf. Um janiw ukhum aliq jisk’a pursyäkas sayt’atakikit ukhumaw mallkux ukatx ast
marpach phuqt’away listu ukatx ukna pruyiktunaks wakicht’awayi yaqhip suma
amuyuniwkax ast khuy ak sarnaqt’awayix kuna pruyiktunaks wakicht’away istañsatak
phuqt’away chikatx jutir maratak jaytjt’away ukax mayni mallkunakaw mantxarakin
ukarux ukhum jayt’awärakiw jay ukhumaw funsyunapax istañs wali yaqhipax apix pir
yaqhipax sigun ukhum kapasidadaparjam k’achataks irpakirakiw
269
Ent. Aa ya yukat kunats ukhum isthapt’atapach ukhum punchuni sumriru nayraqat
qallant’sna sumriruta kuns kunats sumrir ucht’aspacha kunatakis ucht’aspacha jay uka
qhanañcht’itasm nayraqat tiyu
Inf. Ya anchhitaxa digamus aynachat qaltsnax ukhar p’iqir tukt’aysnax
Ent. Walisphaw
Inf. Sio nayraqatxa ukhum isisits ukhum uriginaryu isthapt’asix yaqhipax janirakiw
jichha ukhum isinakax uñstxchix uk yaqhipax urijinary is isthapt’as ukhum machaq
machaqit wakt’ayasiñapiniw yast uka karg katxatañatakix
Ent. Kunats machaq wakt’ayasiñax
Inf. Ukax ukhuma marpach awantañapachixay ukax ukat machaqit jani maymar
khurimar apnaqat ukhum mirq’i isinakx jani ukx juparux kun walx uñtayxasphatix
uñkatt’añ sipans ukhum sartt’añ sipanas ukhum mallkunak taypinx uka
q’aymakixchisphay ukat ukax machaqatpin wakt’ayasix ast chacha warmpach. Chacha
warmpacha ast punchu awayu ast taqi kunatix isthapt’asiñäk ukhx machaqatpin
lurt’asiñapax.
Ent. Aa ya niy saskayatawa e kayu tuqit qallt’sn sasina
Inf. Ya chhax mallkux isthapt’asixa kayutuqitx mä jisk’a miryasaw utjix intunsis ukax
janq’utapinipi say ukax kalsit satawa aymaran mayax mayax a isti janiw kalsit sa
kalsitapiniw jila uka sutiniw ukat kastillanun kamsxsnay
270
Ukax impurtantipiniw ukax wali tunta kayuw satarakiw ukax mä arunakanx ukx ast
uskt’as ukharux ukhum pantalunit uskt’as ukhum thayats jark’aqt’kirpach ukharux kun
isti sakitu ukhumarak uskt’as ukxa sakxarupi chhax isthapt’asix
Maya jisk’a punchillu sataw utjix qhawilla satarakiw chhax punchillu sañjamakixiw
aymaranx qhawillaw
Ent. Ya
Inf. Ukat ukaxa signifikaduniw ukhumaw marpachay jupax nax jarphipankchix
wawanakax kumunirar wawanakax jaqinakax chachas warmis wawas jisk’a taqini
intuns urasax kuna phamillas jiw ukhum mä istañsan utj mä warmis chachas jiwaq
ukhax jupax jani taqitxay ruyñuchix ukat janiw jasil rutt’askarakisphas kunas ukat jay
ukpi ukax ch’iwt’arakix uka jisk’a qhawillampixa.
Ent. Aaa
Inf. Say ukat punchitux ukax iwal mä istipi mä jach’a mä kamisas ukhum mä qinayas
istañspacharux ch’iwt’ix jay ukhum ch’iwt’añätapaw ukax ukatakiw ukax
punchunipiniw janiw jan punchunix ukax isti aliq ina istikikit
Chhax ukxaruxa punchxaruxa uskt’asirakiw uka mä kimsa kast kalwaryu kalwaryu
ukaxa mä sagradu istiw ukax janiw wurlasiñakitix jaqirux ukhum uka kargumpix
phuqhañachixay kunanakay utjch ukanakampix ukax juramint katuq um ukax yast
kunüruti katxark juramint’as ukax kawitun ukax aka machakanx juramintt’asix ukaw
ukaxa.
Ukharux aka rimanasu sataw chalinax ukax jaqxatt’as ukhum ukharux q’ipxart’asirakiw
isti q’ipi uka q’ipinx wakichataw wali sagradu istañs wawanakatak sas ast ukax wali
271
wintisyunanak mä kustalar wakicht’ataw ukax ast achunaka taqi kast achu quris qulqis
ast iclus uka jisk’a qalanakampis q’ipxart’ataw ukax suma suma qalaw janiw aliq jisk’a
ch’alla qalakikis ukhum q’ipt’at kun jisk’a t’ant’itanakan ukhumaw wakicht’at
ch’allt’asiñapas pacha mamar ch’allt’asiñatakis ukax ukhumarak ukax ukat mä
tarisiturus kukit aka inal mamax chinuntt’asit ukax ukakiw q’ipnaqt’asiñax q’ipinxa.
Ent. Aa jis ukat mä mallkux jan uk q’ipxarxasphat achunak ukax kunas pasasphax jan
ukasax walikiskarakisphach
Inf. Janiw mäwk’it istiw wal walikiskasphapi ukat ukx uñantt’apxiw wasinakaw
akatjamat uka q’ipinakx uñant’ ukat yast mallkuti kuna aliq kuna jisk’ jan ukan
q’ipt’atakisphax janiw mallkhamakit ukax sansyunapxiw mult apsupxix ukax jilaqat
lurat pasar achachinaka ukax wali kapuxiw jupnakax ukanakatakix ukx
thaqhasipxapiniw
Ent. Ukat sasipkanaw yaqhipax uk jan q’ipxarxasp ukax janiw achunakas achxasphat
sas
Inf. Um iksakt jani achunakax askx achxasphati jani wawanakanx kun qulqis
utjxasphati janiw uywas kumpañañ sum munxasphati jay ukhum signifikaduniw ukax
uka wintisyunanakax um. Qurin qulqin ukas ukhumachixay qulqis ya wawanakanx
utjakiy jupans iwal janiw qulqix phaltañapäkit q’ipix ukarakiw ukax kumun waw
q’ipt’atataw säwix utjixa.
Um ukax kumun waw jarphi punchunx iwal jarphi jaykham jarphi punchunx
jarphiñcht’asiñ ukat ukar awisax kuna waxt’as katuqt’asiñax ast jarphinkiw sawix
Ent. Um ya
272
Inf. Ukat jay ukhumaw punchux um ukax rimanasuni ukax uka kimsa kalwaryun ukhum
ukharux waran
Warax ukax wastun del mand sat ukax kastillanunx nayrax war satakïn ukampipiniw
jusgarakix kuna (…) utj kuna juchanakas utj kun jaqinakas kijs kijt’asipx kun uraqits
kijt’asi ukhum ukat ukanakanpi mallkupinirakiw ukx jaljañapax janixay polisiyax khitis
yatkchitix uka tuqitx aka machakanx ukhumachixay saräwix mallkupiniw polisiyarux
sarapxiw kijasir ukat janiw mallkumaw uka tuqitx yat polisiyax kuna nuyt’asiñ kuna
lakanakamp arnaqxasin ukak polisiyax chiqanchix
Ent. Um ukatakiy intuns uka warax
Inf. Warax ukatakiwa
Ent. Baston del mando
Inf. Kuna urasax yaqhipax kuna k’ars k’art’asxi kun jani chiqapx pälxit kuna urasa
aptasiñanakas utjxi jaqi apnaqasirinakas utj ukat jaqi katjx ukhum apnaqxtax jumax
janiw wal jamasat apnaqktat sas jani nayäkt sas ast jikiras yaqhipax kun tistigus
utjkarakit intunsis ukhanakan wali sagraduw uka warax ukx uka walja kast kastiguniw
uka warax janiw uka patpï chillqikipt’ayapxix jan tistigu utj ukhax intuns ukhumax
janipinit jumaktax wuyn ask chuymapan jupax ukäsk ukat janiw sakixa ukax jupapachaw
aka suma awkisax ukax ukxar kastigask janiw wurlasiñäkit ukarux mä ukax jall ukanak
chiqach ukax ukat wastun di mand satax waraxa.
Ent. Aa wali sumaw tiyu ukatsti lasu chikut saskayätan ukasti
Inf. Chikutix ukat ukax suryawu sataw ukax isti purjimpl ukax akham isti
phuñchhawinakans jaqix jaqxatt’ix ast kunanakans jachjt’äs nuwjasiñ mun ukatakiw
273
ukax ast mallkux uñjix yast chikutimpiw uñicht’ayix ya karaj janipin kask
pasiñsayapxchi ukat janipin kask ukax may chikut apsus mayn jiskt mayn jiskt yast
ukampi chhukhayix ukat rispitun jaqinakaw ukax mä rispituw janiw phasilakx chhax
mallk jumax jawq’istat sax katunkkasphat jaqix t’ijtxañapakiw
Ent. Aa ya
Inf. Um piwur ukan mallkur kutisxasphax ukax piwur juchaxiw ukax mallkux jan jupar
kasxix ukax polisiyarus rimantt’arakisphaw jaytanisp polisiyar yast aka jakix lisuw
malkriyaruw yast jani nar kaskitut sansyunt’arapit u wyin kastigarapit sas uak altu
awturidadax ukatakirakiw ukax
Ent. Aaa ya
Inf. Suryawux ukatakiw ukax ast janiw juparux jupax pasiñsayasphax awir nuwtasphat
kamachasphas jan uka lasunikasp ukax um janixay aliq pasiñsm satax jaqix kaskchitix
ukataw ukax utjix ukax jach’a sujitu wali rispitupiniw niyas
Ent. Aa ya wali sumaw tiyu ukatsti kkuch’u tuqitaraki qhanañcht’awayitasma
Inf. Lluch’u ukax yast mä uniphurmiw kamis militaranakanx kipinakapas sum asxatt’as
sum ast machchaqak iwalarakiw akax sumirump lluch’umpix
Ent. Aa sumrirump lluch’umpix
Inf. Um ukax ukhum mä rispitu
Ent. Ukat yaqhipanakax panqar lluch’pin apnaqapxix ist yaqha kulur lluch’x
apnaqapxarakitix
274
Inf. Ukapiniw lluch’us ukas sumak suma q’umit ukaw uka mallks kawkhans rispitu jan
lluch’un mallkux janiw ukax walikarakit um janiw walikit
Ent. Say mayni saskitänaw qhanañcht’askitänaw kuna jich q’ara mallkurak khayast
ukatpi istix um q’alalix pachax sasaw sapxir
Inf. Jay ukhumpiniskiw chiqa ukhumpinirakich u janirakich inas säwikirakich um piru
aywis ratu akham jallupachanakas sum sarkasax ukhum may qinayas apjtix ukhum
juyphintañs munx ukat ukx arst’apxapiniw ukhumx mallkunakaw q’alalsus ukat chhax
pachax akham q’aljt sas ukax wali sagradurakiy mä mallkux sum ukhum phuqhat
sarnaqt’i pasiñsamp taqi phuqhat isthapt’as ukax janjamarakiw kunas q’aljtkarakit may
chiqapachach sañjamarakiw jall ukhumaw uka saräwinakax
Ent. Jisa ya tiyu ukat maysa tuqit jikt’arakirismaw wayrur punchu nayax uñjt aksa jesus
de machacanx kunats wayrur ucht’asippacha
Inf. Ukaxa akhamaxiw uka wayrur punchux signifikaduniwa uka khaya timpu aka siktur
jesus de machakax janixay tantu ispañulanakan apnaqatakchitix kuna asint
uraqinakanikchitatantix awuylunakax intunsis ukat uka timpun ukham ispañulanaka
akham kamis akham maymar uka gunsalu sanchis di lusar ix pirsirintimp luchawaytanxa
jay ukhum ch’axwañanakkipiniw utjatayn uka 1921 mä suwliwasyuna utjataynax
machak akan ispañulanakax wal qamantat kawkipxan uk k’upsupxatayn ukat mä
jiwarayasipx ukatx uka ispañulanakax mä militaranakampirakiw aka sunx k’upsuyatayn
uka wila wartawit aksaruw wayrur punchux ukax signifikar mä wila wartäwimp
ch’iwt’asiñap rutt’asiñamp.
Ent. Aa ya uka ch’iyaramp wilampix
275
Inf. Um ukat ukpi signifikxix pirmirux mallku lurt’añax chinchilkamakitaynaw um
ukhamataynaw ukat chhax aka wayrur punchux riglamintataxiw aka purwins
ingawpachan kamisatix achakach tuqix punchus rujus jikix nayrax achakachix wila sak
satakinw um wila sak satänw ukax piligrusünw uksanakax wali qhuru
jaqinakapxarakinw uksa jaqinakax kun jamasat apnaqasirinaks katjasnax jupanakax
justisya kumunitary uñt’ayapxirin jay ukhum chhas akans jiwasan ukhum utjatänaw
justisya kumunitaryax uka nikhar sasksmax uka warampi uka chikutimp ukaw justisya
kumunitaryax utjataynax
Ent. Walik tiyu qhanañcht’awayistax kunanakampch qhanancht’awayitasm armt’asiskst
arxatt’awayitasma
Inf. Awir ukakjarakiw mallku tuqitx um ukch’akirakiw janirakiw tant kunas
utjkapinirakit
Ent. Jani kunas utjikit
Inf. um ukakiw uka phuqhañapaw mallkux ukanipiniw ukatx jan ukanikix janiw chhax
aka mallkutxa aka siktur jesus de machakanakpin ukham nayra timpu ast janir mil
nuwisintuk ukhanakat kunapachatixa aka wuliwyasa indipindiskix waju pirutxa jay
ukhatpachaw utjpachän aka uniphumix aka sikturans janipinixay akanx ispañulanakax
mayas sartkkapinirakchitänatix isu si machakan markanak utjataynax ukhatpachaw aka
uniphurmix utjpachax ukat wali sagrad uniphurmipi taqi chhax wuliwypachjamakiw
jiwasatx yatiqasx aka machakatx yatiqasx janiw ask nayrax utjkänt ni waqina ni khaysa
sananrisans ni aksa pakajinakans uka isix aliq mayjanakak jupanaka isisipxän chhax sutx
iwal mallku uriginaey ukax jiwasan uriginaryuchix iwal uksanakax taqiw aytasxapx
uriginaryu awturidad uriginary janiw ukhumakänt nayrax jupanakanx jilaqat sicritaryu
giniral ukanakkiw utjanx jiwasan utjarakïn ukax politikanakaw uka e sutinakx
uchawärakiw uka kamyawäpx mä qawqha maranak ukax sicritaryu giniral kumandu
276
rijyunal sat kumandu dipartamintal sat ukanakas utjkarakinw pir uk politikunakaw
ukanak apanin pir janiw ukanak chhax yast apanukutapi yaqha markanakan ist’asktwa
sicritaryu giniral kuraka ukanak ist’askt janiraki uksanakar tant aka siwilisasyuna
mantkarakchit jay uk na inphurmatiwunakan ist’askirït ukat ukhumakiy na amuyt’astx
Ent. Ya tiyu walikiw tiyu ukat inas armt’asiskchiyastan isti tuqit qhanancht’awayitasm
kunatixa ch’uspampi alkulampi apnaqasipxi kukamp alkulampi
Inf. Ukax ukax ch’uspitax ast impurtantipiniw ukax ukpin mallkux kuna trawajutakis
kuna aliq arunt’asiñatakis ukapiniw uka inal mamax ukat ch’uspan ukax jan phaltirix um
ch’uspax ukampipiniw arunt’ix mallkux ukpin wayxart’ay ukharux ukax tragitupax ñuñu
sataw ukax uka wulsillunakar ukax apnaqt’asiñ intuns uka mä jisk’a wutillitar puritu
ukapiniw wayxart’ayañ ukax ñuñuw sas jaqis yatxarakiw ukx taqi jaqirakiw yatirak awir
mallk ñuñusti sas chansampis kurwt’asipx ukhum
Ent. Jan ukanixasp ukax
Inf. Ukax iwalarakki janiw jumax mallkuktat qhulu mallk q’awachir mallk sasas jay
ukhum sapxarakiw mallkux kawkhans jikthapt’ix yast amukipiniw ch’uspitx
akhulltäñapax kukitx ukarux jisk’a ukä alkulitamp wayxart’ay ukax jupataw waljs
umt’ask Janis walj umt’ask ukax yast list grasyas mallk yuspagart’awayx ukhumaw
ukax ukaw important ch’uspax
Ent. Aa ya walikiw tiyu kunampich
Inf. Ukharux kunamps turawiy inas armt’akirakstan
Ent, jis tiyu ukhumax yaqha urasaw aruskipt’añäni
277
INFORMANTE 7
Comunidad: Jesus de Machaca
Informante: Manuela Guarachi Mita
Entrvistadora: Zulma Choque Calle
Edad: 51
Sexo: Femenino
Ent. Walikiw kullaka aruskipt’awayitay aka mallkunakan isip tuqita, kuns sañ munix
kuns signifikpachax aka wayrur punchuxa
Inf. Jupax autoridadachixay janiw wila uka janq’u punch uchaskasphati um kunatix mä
awkichixay mä ayllutx jupay awkjamay llakiñapay comunidadpachata ch’uq
utjañapataki nu jupatix wila punchun ukhum sarnaqxasp ukax pacha mamax
phiñasxasphay janiy achus achxasphatix ukhamay ukax.
Ukatpï aka Jasús de Machakan puñchunipiniw sarnaqapxix wayrur punchu uka aka wila
uskuruchixay ukax sañ munipï wila wartawi naryapachax utjatayn akan uk sañ munix
ukat ch’iyaraxa siknnifikarakipï rutu ukaxa wila wartawinxa uñstawataynañpï
jiwatanaka ukat jupanakat amtatapï ukatpi aka Jesús de Machakanx wilampi ch’iyarampi
wayrur punchunix uk sañ munixa ukat aka punchuruxa kumun wawanak kumun
wawanak wit’t’xart’asix mä jarphíkasphas ukhum nu.
Ent. Ukat rusar punchusti kunatakkirakist kun sañarak munisti
Inf. Akxa uchasipxarakipï phistanakana, kasarasiwinakan sakiñäni nu khititix
kasaraykiwkax parinuchixay ukat jupanakapï rusar puñchx uchasipix porque
phistankapchixay uñanchayiy kusisiña porque jupax awturidadachixay janiw wila janq’u
278
punch uchaskasphati um kunatix mä awkichixay mä ayllutx jupax awkjamax llakiñapay
comunidadpachat achux utjañapataki nu jupatix wila punchun ukhum sarnaqxasp ukax
pacha mamax phiñasisphay janiy achus achxasphatix ukhamay ukax.
Ent. A ya ukat ch’iyar punchusti kun sañs munixa
Inf. Aka ch’iyar punchuxa uchasitarakipï alma imawinakan aka ch’iyar isix ch’iwt’ipi
ukatpi säwix utjix ch’iwt’asiñaw jan almax yänakap apasiñapatak nu ukpi sapxix uu
ukawa.
Ent. A ya walikiw kullaka ukat ch’uxña punchusti kunar unanchayist mallkunakax
ukhasipxarakit jan ukax janich kunjamas ukax kullaka,
Inf. Uka ch’uxñaxa ch’uxña punchuxa uchasitaskasphay mä jaqinx kunatix uskurux
sañän ch’uxñx uchasipxipï kunawrsatix pastunakas ch’uxñäkis ukkha kunatix pachax
kusisipi ukataw uchasipxix.
Ent. Ukat plomo punchusti kuna sutinisa chinchill puñchuk ukasti.
Inf. A ukaxa uqi punch satarakiw awisax nu ukaxa sañ munipi naturaliza ukax
rilacionasipï qinayampi mä qinayakasphasa ukhumapï ukax ukatpï Mallku awkinakax
uchasipxix uqi punchux ukax mas que todo uchasitarakipï jallu pachana kunatix
jallupachanxay achunakax achuqañapachix ukat ukhapï jallux munasix janiraki sintis
pujañapäkiti ukat ukpï sañ munix mä qinayakasphas ukhumay mä arun sakasnaw
janirak sinti jallüñapatak ni janirak jan jallus puriñapatak ukhumay ukax nu ukatay mä
mallkux uchasix pir janiw obligatoryukit chiñchill punchux ist wayrurukipiniw akanxa.
Ent. Walikiw kullaka ukat azul punchusti kunarakist khitinakas uchasisphax
279
Inf. Aka punchx uchasisphipï aliq jaqinaka asulax janiw Mallkunakan uchasitakit
ukampirus juk’itakiw utji asul punhux akx ukhasipxipï aliq thayanakana juyphinakana
alwanakax ukhumarak jallupachas uchasipxarakisphapï jalluns akx jilïr tatanakaw
punchusix waynanakax janiw uchasipkasphati pir aka asul punchuxa rilasyunatarakkipï
alax pachampi janiw kunas inäkit akanx asulax kamisatix cielox assulakiy jay ukpi sañ
munixa.
Ent. A ya ukat kunampis utjix nuwal punchusti jan ukax ch’uphi sapxichä cafeyäkis
ukasti.
Inf. Um ukax naturalapï janiw tiñitakit uqi iwalarakkiw janiw tiñitakarakkit akxa janiw
sum yatxti pir aka wari punch satarakiw ukx uchasipxarakiw rusay phistana ukan
jilpachax ucht’asipxix thuqt’asiñataki ukhamarakiw uchasipxarakiw agust phistanana
thuqt’asiñatakirakiki janiw mä mallkux uchaskit wari punchx wayrurupiniw uchasitax
mallkunx, aka wari punchuxa riprisintiy wari wawaru wari wawaxay utjchix aka
pampanakanx ukatx uñanchayarakiw tierra uraqi uraqix cafiyachixay ukat jall ukar
uñtatapi.
Ent. A ya ukat punchut aruskasinx qhanancht’akitay amp sum kullaka aka utjiw
machaq punchu thantha punchu murqu punchu sapxiw ukax kunjamas awir nayraqat
machaq punchu tuqit qhanañcht’ita kunaqatas y khitinakas uchasix machaq punchx
Inf. Walikiw kullaka kunjamatix sasktaxa ukax ukhumpiniskiw utjixa machaq punchu
murqu punchu ukharuxa thantha punchu ukanakaw uka machaq puñchuxa ucht’asitapï
mä Mallku awkina aka mä janïr mallkur maqhatkasapï wakicht’asix wakicht’asixa
yatxchixay maran mallkuñapx ukat wakicht’asipï machaq punchu machaq q’ipxar awayu
machaq rimanasu ukharuxa machaq lasu machaq lluch’u machaq sumiru sapxarakiw
ch’utuqa jay ukham uñt’ataw ukharuxa machaq qhawilla machaq kalsita machaq allmilla
machaq ast pantalunaw machaqax ukharuxa machaq ch’uspa taqpachaw machaqañapax
280
ukatxay machaqa satachix mä Mallkurux kunawsatix maqxat autoridadjam ukhax
machaq punch sawst’asiñapax jilapartiw pay wakicht’asix yaqhipax mayakirak nu ukat
machaqkamakpï isthapt’asix año nuevo urux ukat mä pä phaxsitpï thantharux turksusxix
nu ukat jach’a kawilt riwñunanakarupï sum machaqak isthapt’asipxi jan ukax kuna
phistanakana jall ukanakanpï uka machaq punchu uka machaq awayurus
q’ipxart’asiwayapxix taqpach machaqkamak isthapt’asiwayix mallkunakkamax
jisk’achasiñapï utjiw jisk’achasiwi ukat ukham isthapt’asipxix.
Ent. Ah… ya ukat murqu punchuwkasti
Inf. Ukaxa aliq jisk’a riwñunakakaw utjix mä ayllu taypinx ukanakanpï ukx ucht’asipxix
nu kamisatix jiwasas phistanakarux kawkiritix suma machaqäkix ukanak
isthapt’asiwtanx jall ukhumarakipï jupanakax aliq kallirux aliq murqu isinikiw sartanx
nu jall ukhumarakipï murquwk isthapt’asiwayapharakix no.
Ent. Ukat thanthawkasti
Inf. Ukaxa utan ucht’asiñtakiw utanx puñchunïñapapiniw punchunipinïñapapiniw
ukatakiw thanthawkax ukhumarakiw sañän thantha isinakawkax utan uchasiñatakiw nu
ukhumarakipi.
Ent. Ah… ya ukat kunanakampis utjix kullaka
Inf. Mä autoridadaxa janipï jasilx thuqkasphat ni phistanakans ni umkasphas
machjasiñkamax kunalaykutix mä mallkux mä awkjamachixay ukat kamisatix mä
utjawinx mä awkix ejemplo churañapax wawanakarux uhkumarakipï umaspha ukax may
akatjamat khitinpis jiskhisxap jan ukax nuwasxap ukax janiw walikasphat ukatpï jan
machañapäkitix sapxasphaw mallku kakiriw umaskixay mallku kankiriw thuqhuskixay
ukatay jan achunakas utjkitix ukatay chhijchhis puriski jan ukaxa ukatay
281
markachirinakax jiwaraskix jay ukhum sapxasphax mä mallkuxa awir nayraqat
mallkutak parlañan mä mallkuxa janiw piras manq’antkasphat ni t’ant’s maypachat
manq’ntkarakisphat ukhumasp ukaxa sapxasphapï mallku kankirirakis jaq
manq’araskixa ukatay jaqinakax jiwaraskix sapxasphaw ukax mä jaqs manq’antkasp
ukhumapï ni iwis ni uywanaks awatkasphat ni annaqkasphat sapxasphaw annaqasp
ukaxa mallkurakis uywanak awatiskixa ukay awatmukuschix achunakx jan ukax
ananukuschix sapxasphaw ukat jan ukax jilÍr pasarunakax jawq’xapxasphaw ukatxay
irpiripax maqhatañapatakiw iwxt’chix akanak janiw luratati akanakak lurarakitawa sasax
ukat awisapax jan sum phuiqkit ukhax irpiripamppacharuw jawq’xapxix sum ixwasmaxa
sasa nu.
Mä mallkuxa mä wisitas jutixa ist’atpachakiw mistuñapax janiw ukhum aliq q’alakix
mistkasphat ikïwitx ukatxay sapchix mallkux wali rispituw sasax nu.
Mallku taykanakan iwalarakkiw janiw ni nins phaykatañapakiti nu ni waks
ch’awkasphat ni uywanaks annaqkasphat ni awatkarakisphas iwalarakkiw sapxasphaw
mallku tayk kankiriw nin phayaskixay achunak phayamukuskixay sapxasphaw mallku
taykaw piras t’ant’s manq’askixay sapxasphaw ukatay jaqinaks marq’araskix
saphaxphaw markachirinaks manq’arkasp ukhumaw ukax ukat mä awturidad
lurañatakixa wali yatiñaniñapaw aka usus y kustumris uka tuqit ukat janipï khitis
lurkakisphat mä rispitatn jaqiw lurañapax jichhax khitis lurxakipï nayrax janiw
ukhumakant ukhumarusa mä mallkuxa marpach apst’asiñapaw timpu yaqhipanakax
uywanakx anxat’asipxiw jaqiru yaqhipansti wawanakaparakiw uñjaskki janirakiw mä
mallku awkix ni mä mallku taykas yap lukasphat sagradupinw mä mallku awkix
ukhumakkiw mä mallku taykas janiw ni uka marax usuris uñstañapákit yaqhipax sapxiw
yamas janiw mallkumpis mä mallku taykax ikthapiñapäkit sas ukhumäsp ukax Janis aka
jakäwir rispitkasp ukhumaw sapxipi.
282
Ent. Walikiw kullaka ukat qhanancht’akitay ch’uspa tuqita kunatakis kun sañs munix
kullaka
Inf. aka ch’uspaxa unañchayarakikiy rispitu nu kunatixa jan ch’uspanikasp ukax janiy
khitis rispitkasphatix además sitix ch’uspax jiwa saltan sawt’atakich ukaxa pacha
mamax kusisiy um ukay ukaxa.
Ent. Ukat saltan ch’uspasti kunakakis
Inf. Ukax kamisatix sasksmax pachax kusisiy ukhum uñjasax pir akaxa sañ muniw
conocimiento wali yatiñanikasphas uk sañ munix
Ent. Ukat thantha ch’uspax kunatakis
Inf. Ukax jisxmaw nikharax ukax jach’a riwñunanakarupï suma machaqawkar
wayxart’asiwayapxix ukax punchjamarakkiw machaqawkax jach’a tantachawinakar
sarañtak ukat muquwkaxa aliq jik’a riwñunanakatak ukhumarak thanthawkax aliq jisk’a
sarañtakiw rawajunakaru nu.
Ent. Ukat kuna kuluranakas utjix kawkiris mallku ch’uspax
Inf. Ch’uspaxa jisk’itakichiyay ukax mä wali askipï jan ch’uspanikasp ukax janipï
mallkuxasphatix nu ukat kuna kulurs sawt’ayasipxakirakiw taqpach kuluraw apnqatax
mä mallkunx ch’uspaxa jilpach rilacionasipï panqaranakampi ukatpï taqi kast
kuluranakamp t’ikt’atax pir sapa kuluraki signifikadunix qhana kuluranakaxa kusisiñaw
ukat ch’amak kuluranakaxa wali rispitu ukatpï mä kasar warmix janipï uchaskitix
qhananakx mä tawaqxamax ukax wali amuykayaskiy uka pachparakkiw mä kasar
chachaxa janipï kachuchunis waynanakhamax sarnaqkasphatix jay ukhumapï ukat
nikhar saskayasmaw sitix ch’uxña pampanich ukaxa riprisintipï achunakaru sitix azul
283
pampanich ukaxa riprisintarakipï alax pacharu cielo jistan nu ukharux ukatxa rusaraxa
siprisintarakiw kusisiña paquxa jan ukax warixa riprisintarakiw tierra uraqi nu jay
ukhumaw ukax aka Machaqanxa.
Ent. A ya walikiw kullaka ukat qhanañcht’arakitay lluch’u tuqita
Inf. Lluch’uxa uñt’atapï mallku lluch’u jan ukaxa panqar lluch’u porque uka yaqha
lluch’ux utjarakkiw ukax aliq lluch’ukiw ukx khitis lluch’usiskaphaw pir mallku
lluch’xa janiw khitis jasil uskuskasphat ukx uchasipxasphaw jilïr pasarunaka.
Ent. A ya ukat uka mallku lluch’ux kuns signifikix
Inf. Ukaxa porque jupax pasiñsaniñapaw porque jupax janiw riyaccionkasphati porque
jupax autoridadachixay por ejemplo ma wawarus jiwasax taqiniruy munastanx
ukhamarakipi jupax janiy jan kuna jan wali arunaks ist’añapäkitix ukax sañ muniy
jinchupax tapatatakasphas ukhamay um ukay ukax sañ munixa.
Ent. Ukat panqar lluch’ux kamsañs munix kuns unanchayix kullaka
Inf. Panqar lluch’uxa sañ munipï wali amuyunikaspas uka mallkux uk nu ukatpi qhanapi
mä mallkux wali pij isthapt’asitax ukax sañ muniy yatiñani.
Ent. Ukat yaqha kulur lluch’unakasti sañäni asula ch’uxña ukanakax kuns unanchayix
Inf. Ukaxa janiw mallkunakan uchasitakit porque mallkuxa uchasiw panqar lluch’u nu
umm ukat yaqha kukur lluch’unakxa uchasipxipï aliq jaqinaka nu
Ent. Ukat asulawkax kun sañs munix
284
Inf. Ukaxa iwalarakkiy asulawkaxa sañ munipï alax pacha porque cielox asulachixay
ukay ukax ukat paquxa säñ nunipï tierra ch’uxñaxa producción achunaka nu ukat
rusarax janiw añch utjkit pir sañ muniw kusisiña nu umm ukaw ukaxa
Ent. Walikiw kullaka uka q’ipisti mallkun q’ipipax kun sañs munix
Inf. Q’ipixa sañ munipi kunatix mä mallku taykaxa o awkisa kawkha tantachawinsa ina
q’ipt’atakiw qunt’ix janiw q’ipnuqaskasphat kunatix q’ipirpayasphaw achunaks no uk
sañ muñix.
Ent. Ah… ya ukat kuns q’ipnaqappachax q’ipiparuxa.
Inf. Ukanxa q’ipinxa utjipï um kunatix utjki aka Machakanx kunanakatix ach ukanaka a
ukankiwa juyra jawasa ch’uqi ch’uñu yarana qañawa arusa taqi ukanakaw utjix
wakt’ayatax nu ukax riyachinu satax uka riyachinxa wakt’ayipï mä pasar tayka nu
ukanx janiw kunas phaltañapäkiti ukanakaw q’ipinkix janiw apsuñapakit q’ipitx
marpachaw q’ipinkañapax ukax achunak utjañapatakipï q’ipnaqapxix ukax
sumawkanakapï chhijllatax uka riyachinunx ukat ukax sañ munipï achux utjaniw uk sañ
munix nu ukat jan q’ipnaqkasp ukaxa janiw achunakx utjxasphat juyphitxakisphaw jallu
pachans nu jan ukaxa chhijchhis k’utsuwayxasp jan ukasax umas jullsxapspha jay
ukhumasphaw ukatw riyachinux q’ipnaqañapini autoridadasinx ukat markachirinakas
sapxasphapï mallkuw jan riyachin q’ipnaqkpachat sas chiqak sapxaspha nu.
Ent. Ukat kunanakampis utjix punchillusti qhawilla satarakixaya
Inf. Um ukax satawa qhawillu ukax mä jisk’a puñchituw ch’iyara ch’iyarapiniw nu
janiw yaqha kulurakasphat kunatix chiyarax sañ munipï ch’iyar saraksnaw junt’uchipï
aka qhawillaxa janipï ni ikiñatakis apsusiñäkitix nu autoridadachixay ukat janiw
aphusiñapakit junt’ukiñapachixay kamisatix mä wallps jipiyastanxa ukat wal
285
junt’uchasix wawanakaparux jan jiwarañapatakix jall ukhumarakipï mä awk taykax mä
utjawinx wawanakapatx wal llakix nu ukhumarakipï llakiñapax nu jall ukhum
junt’uchkasphas ukhumapï uka punchillux jan kumun wawanakapax maqat jiwañapataki
ni usunakas utjañapatakipï awisax kuna usunakampis tukusipxasphaya.
Ent. Ukat ukax utjarakit thanta qhawill machaq qhawill ukhumax janikirakich
Inf. Ukaxa utjiw yaqhipaxa paykuti kimskuti ukhum mallk luxapxix ukat sapa kut mallk
lurañtakipï qhawillx wakichasipxix ukat utjxix waljapï ukanakaw apnaqapxix machaqa
murqu ukgharuxa thantha ukat akax uka pachparakkiw kamisatix nikharax jisksmax
ukhumarakkiw machaxa kawki jach’a phistanakar tantachawinakar sarañtakiw ukat
murqux ukhum kuna jisk’a riwñunanakar sarañatakirak y thanthawkasti utan uchasiñatak
ukaniw iks ikipxix nu
Ent. Walilkiw tiya kunanakampicha ah… ukat ististi kunasa chalinasti rimanasu jall
ukasti
Inf. Utjiwa paqu waryuru chalina janq’u chalina chixi ukharuxa uqi ukakiw akanx
apnaqatax nu um akax paqupiniw mä mallku awkinx kunatix jistanwa akax mä
uniphurmjamaw mallkunakanx aka Jesús de Machakanx jan chalanikasphaxa lumismu
kunk q’ara Mallk sapxasphay ukax sañ munipï ina q’alakixasphaw janiy achunakas
utjxaphatix ni jallus purxasphatix uka ukax junt’uchiy mä mallkuxa taqi phuqhatañapay
mä diosjam jupaxay marpach kuntaktuchix pachampix jupatix jan walixasphaxa pachax
pachparakiy q’inasinix mallkutix jan ukax mallku taykatix walikiskanixa pachax
walikiskarakiniy achunakas yäparuy achuskanix nu mä jisk’a kunas mallku awkin jan
ukax mallku taykan phallixa pachparakipï kunas phallapiniy uka marax nu kuna awisax
achunakas jan achxit jan ukax kun jaqinakas usuri kuna pruwlimanakas utji ukhumay nu
ukat aka paquxa jismaw niy uraqiruw riprisintix ukatapï paqux jan ukax saraksnaw wari
no.
286
Ent. Ukat wayrur rimanasusti
Inf. Ukaxa aliqakiw jilïr tatanakaw apnaqapxix pir ukax wayrur punchjamakakkiw
wilaxa wila wartawi unanchayix y ch’iyaraxa fuerza y lutu unanchayix nu
Ent. Ukat ch’ixi chalinasti
Inf. Ukax janiw tiñitakit nu ukax naturalmente lurt’ataw nu ukat ukax aliq thayan
ucht’asiñatakkiw nu janiw anch uka tuqit sum yatkti
Ent. Ya ukat saskayataw janq’u rimanasu sas ukasti kunatakis
Inf. Ukaxa wali qhanachixay aka janq’u chalinxa janipiniw kunakipans mä mallkux
uchaskasphati kunatix wan tawaqunakaw uchasisphax akx nu janq’uchixay ukax
riprisintipï puresa jan ukax saraksnaw paz nu pir janiw mä mallkux uchaskasphat ni mä
kasar chachas uchaskasphat nu
Ent. Walikiw kullaka aruskipt’akiñaniya utjarakit machaqa murqu thantha ukhumx
apnaqapxarakit janikicha
Inf. Ukax utjiw nu ina jaqix uchaskasphay thanths machaqs pir mä mallkuxa awisax
yaqhipax pisin jakasiriwkax uchasikirakipï murqu jan ukax thantha pir utjiriniwkasti
wakicht’asipï mä kimsa marpachatak nu ukhumarakkipï machaqawkax kawki jach’a
tantachawinakatak murquwkax jisk’a riwñunanakatak y thanthawkasti utan uchasiñatak
ukhum nu ukhum apnaqapxix kullaka ukasphawa
Ent. Walikiw kullaka um kalsitasti kunatakis uchasipxix
287
Inf. A ukaxa ukatpï sasksmax mä mallkuxa wali isthapt’atañapay junt’ituki ukat jay
ukhumarakipï pachax nu maysa tuqitxa awisax kuna arumt’añanakas utji kuna
kijanakas utji kuna awisax kuna wiyajinakanx pampanakan ikt’atakipï ukat jan
thayjañapatakiy nu aka kalsitaxa ch’iyarapinipï mä mallkunx janiw yaqha
kulurakasphat jilapartxa isthapt’asixa uskurutpin porque autoridadachixay
llakiñapachixay kumun wawanakapat qhananak uchasisp ukaxa kusiskasphas ukhumaw
nu ukat aka kalsitaxa junt’upi pacha mamarus junt’uchkasp ukhumay kamisatix mä usur
mamax ususk ukhax wal isthapt’asix niya ukhumay thayats jark’araki ukhumay nu
akaxa kayur uchasiñapï
Ent. A yawi ukat ukat aka umm istixa kalsitaxa apnaqatarakit machaqa thantha
ukhumax janikirakich
Inf. Um apnaqaphiw machaqa murqu y thantha nu ukat ukhumakipiniw akax nu
machaqawkax kuna kawkinakar sarañtaki kun chukyawur wiyajiñtakis ukhum nu ukat
murquwkax kuna riwñunanakatakix ukhum ukat thanthawkax utan uchasiñatak nu akax
iwir t’arw qa`pt¡’atat p’itatapï janukaxa qawra t’arwa ukapiniw janiw mirinukitix nu
ukarakixay junt’uchchix nu ukhumakipiniw
Ent. Ukat saskayataw janq’u salsit sas ukasti
Inf. Ukaxa ch’iyarawkax mallku Awkinakan uchasiñapatak ukat janq’u iwij t’arwawkat
qaputat lut’ataxa aliq jaqinakatakiw akxa jilïr tatanakaw jilpachax apnaqapxix nu
jupanakax apnaqapxipï thayat protijiñapataki janq’uwkax janiw ask unanchaykit nu
Ent. A ya arxayt’akitay amp sum kullaka um sumirusti kunatakis ukax
Inf. Wakiw uka jiskt’amax um aka sumiruxa wali rispituw jan sumirunix inapiniw
janipiniw autoridadax utjkasphat nu porque mä awtoridadjamaxa wali rispitatañapaw
288
janiw khitis kutkataskasphat wali rispitataw mä pasar awkis sumirunipiniw sarnaqix
kawki riwñunanakans janiw q’aspanix waynanakakiw ukax sarnaqix q’aspanix awisax
mä pasar awkis jan sumirun sarnaqix yuqall sapxiriw janiw rispitapkik nu ukatpï mä
mallkux ch’utuqanipinix nu jan sumirunixap ukax janiw walikasphat mä militaras
kachuchunipiniy jay ukhumarakipï janiw ni himno nacional kantañatakis asaqaskasphat
ni kuna layku ikïwit sartix chiqak sumirt’asix hasta ikintañkama janiw asaqasiñapakit ni
kuna layku nu ukaw ukax jach’a rispituw no.
Ent. Ukat kuna samit ch’utuqanakas aka Jesús de Machakan utjix
Inf. Utjiwa ch’iyara ukharuxa caphiya ukakiw utjix pir ch’iyarapiniw mallkun
ch’utuqapax janiw yaqha kulurakasphat umm kaphiyaxa ukax juk’akiw apnaqat nu ukx
uchasipxipï aliq pasar awkinaka o jan ukasax kasarup jupanakas apnaqapxarakiw
kullaka
Ent. Ukat utjarakit apnaqapxarakit machaqa murqu jan ukax thantha ukanakx janikich
Inf. Apnaqapxiw kamisatix ninkhar jiksmaxa ukhumarakkiw nu umm sumirupinixay
qhana uñtachix ukat machaqawkapiniy asxatt’asiwayatax kawit tantachawitakis nu ukat
murquwkax kumunidad taypitak nu ukat nu thanthawkax utan uchasiñatak ukhumay nu
pir ch’iyarapiniw mallku awkinakan sumirupax
Ent. Ah… ya walikupiniw kullaka ukharusti inas qarjaychim kullaka mirämp suma
arxayt’awayakitay um kunasa isti chikuti lasu sapxarakisa ukax kunjamas kunat luit’atas
y kuns uñañchayix
Inf. Walikiw kullaka aka lasu suryawu satarakiw nu akaxa lip’ichit lurt’atapï qarwa
kunkakis ukhat chhuwpacharuw wali juch’usa janirakiw ancha juch’ux tantiyu nu ukat
289
wañt’ayat ukat chulluchapxarakipi ukat k’anatapi nu ukat pachp lip’ichit tiñitamp
maymay samipm k’achacht’atapi nu.
Ent. Qhawqhat k’anatas uka lasux kullaka
Inf. Uk jan siristi janiw anchhit amtaskti pir ukaxa amparampi k’anataw ukax mallku
lasu o jan ukaxa suryawu satarakipï pir jichhax rusay lasu sakirakiw uñt’xapxaraki
rusayunx thuqhupxix uka lasunkamakipï ukatay rusay lass as jisxapxix nu ukhumaw
ukax kullaka
Ent. Ukat aka mallku lasukis ukax kuns uñanchayix kunats má awturidadax ucht’asix
Inf. Ukaxa istiy poder unanchayix wali podiranipï mä mallkux aka lasuxa mä
armamintupjamapï mä khitis kulirayasphax jawq’atatasphay porque jupax
awturidadachixay jupax puyriw jawq’atatañx mä ayllunx mä awkichixay nu mä kuna
ch’axwtawis utjix jan ukax kuna kijas jan ukax kuna jisk’a problemas kumunidad
taypinx utjapiniw ukat ukatakipï juchanirjam jan juchanirjamaw uka suryawumpix
jawq’atatasphax nu saraksnawa aka suryawuxa sañ muniwa justicia justisy lurix
ukhumarak rispitu valor ukhumaw kullaka.
Ukharux utjiw wara aka waraxa mä herramientapi aka waraxa nayratpach utjapinitaynaw
nu mitalikut lurt’ataw pir utjarakipi qulqi wawa pir aka qulqi waraxa nayra pachanakapï
utjataynax jichhax mitalikukipiniw apnaqataxix nu.
Aka waraxa sirwipï uraq jaljañataki yaqha ayllumpis jan ukax uta jak’ampix nu
utjapiniw mä kumunidadanx lint pasjasirinakax ukat autoridadapi jaljañapax
chiqapapar nu janiw ni maynirus ni maynirus awuskasphatix ukat may junt’ix ukat
ukharupï lint chimt’awayxapxix janiw janiw khitis richaskasphat nu aka waraxa payapi
mayaxa jachaw uka silla utan jaytatapï ukapï uraq uraq jaljñatakix ukat janiw
290
ukatakikikit jan ukasti karnawalan yapu laki sataw utji aka machakpachanaw ukax nu
ukaxa kawkhantix lakïkan ukharupi may atip atip t’ijtasin qurpanakar junt’apxix uka
jach’a warampix nu jayat uñtkay nu uraq jaljañatakipiniw aka warax ukat awturisataxipi
qhulliñatakix janiw karnawal nayraqatax qhullkasphat jaqis ast awturidadanak awtorix
risinaw qhullipxix nu ukaw ukax jisk’awkax q’ipi chinur nayraxarupi ucht’asipxix ukax
may akatjamat kunas utjasp ukax janiw jalkasphat utakamax nu ukatapì uka jisk’awkax
apnaqatax sapüru ast marpacha janiw apskasphati nu mayax jach’achixay ukat janiw
apnaqañjamakit niya pä luqapachaw no.
Ent. Kunarak silla utast kullaka qhancht’itaya amp suma
Inf. Silla utaxa kamisatix mä luqarax utjapiniw kij ariglañataki chukyawuns utjapiny
khä jusgado ukanx awdiñsy mayt’añ utax ukhamarakipi uka utana mä cuarto
wakicht’atax janiw ukan kunas utjañapäki ukankañapawa mä mesa uka patanxa kuka
tain apnuqt’atañapaw janiw phaltañapakit ch’usakisp jan ukax juk’a kukanikisp ukaxa
aka ch’uasa tarikirakisa ukatpi achu jan achkitix sapxarakkisphaw pir ukhumpiniw ukax
ukatxa ukatxa kukaxa situ sit apkatt’atañapaw marpachataki ukhumarak puru ukax
kajunat itkatt’atarakiñapaw jan tukstkir ukankiwa wara jach’a wara mä lasu ukax justisy
lurañataki ukankiwa asintunakas utjarakiñapaw qunt’añataki kuna lip’ichinakas ukhum
nu porque autoridadachixay kumun wawanakx akatjamat sapxiriw nu mallku awkir silla
utapar wisitt’añan sasaw kuna r¡tantachaw sapxix arumt’asax nu jan kijak ukax aliqakis
wisitt’apxakiw nu ukat uka silla utarupï mallkux q’ips q’ipnuqt’asix utar purisax kuna
puñchs tukst’asix mallku taykax pachparak nu kuna q’ipix q’ipint’i qiqilups asnuqt’asix
kuna awayups nu janiw kawkharukis issuskasphat kunatix wali rispituw aka isinakax nu
ukatakiw aka silla utax kullaka
Ent. A wali askiw qhanañcht’awimax kullaka qhanañcht’akitay lasu saskayatanw um
qulqi lasu sapxarakisa ukax kunatakis
291
Inf. Jis janiw anch utjxit jichha pachanakax nayraw utjan qulqi lasux nu jichhax
juk’akiw utjxi aka qulqi lasuxa janiw mallku lasjamäkit jan ukaxa waka chikutjamaw
qulqit lurt’atapï niya mä suxta tunk sintimitrupachaw mä lawjam ukax qulqipi ukat uka
mayra monir qulqinakamp lip’sutakpi ukat jawq’añapax pachp qawra lip’ich
kunkawkhat k’ant’atarakkipi pir juch’usakiw akax nu ukapi qulqi chikutix akx
apnaqapxarakkiw mallkunakax pir juk’anikiw apnaqix iwalarakkiw poder justixia rispitu
ukanak nu añañchayix
Ent. Walikiw kullala saskayataw waka chikuti sas ukax kunjamas
Inf. Ukaxa wakampipiniw yapux luratax ukat ukaxa wak yapt’apxix nu ukat janipi
kunampis jariyt’añjamakitix ukatpi wakicht’atax utjapinitaynaw nayratpachs mä
jisk’pach juch’us lawitar janirakiw ancha juch’us nu ukar guma mä jisk’a lasump
uchkatatapi ukampiw jariyapxix yuntarux nu ukaw waka chikut satax ukax janiw kuns
siqniphikkit nu
Ent. A ya ukharusti kunanakampis utjix kullaka
Inf. Mallkunakan isip tuqitx utjiwa um aka rusayu sataw akax janiw jiwasankkit nu pir
ukampirus apnaqataxipi jan phalta mä autoridadanx nu kimsa rusayuniñapaw akaxa
kuna jan walinakats jark’aqt’añapatakipi alaxpachankiri awkisax wintisiñapatakiy
kumunidadpachar nu akax kimsapi dios awki dios yuqa y dios espíritu ukpi riprisintix
ukampirus churarakiy ch’ama valor taqi ukanaka nu ukampirus kuna juchanak jan ukax
kijanak askichasas ukpi jamp’att’ayapxix nu ukatpi juramints mayt’ayapxarakix
juchaninakarux nu ukaw ukaxa.
Ent. Ukat utjarakit apnaqatarakit machaqa thantha yaqha kast rusayunakax
janikirakicha.
292
Inf. Janiw mayakiw janirakiw anchs thanthaskarakit nu uka mayak apnaqapx kullaka.
Ent. Ukat kunats mä autoridadax uskurutin isthapt’aspachax chiyar pantaluna ukanakx
kuna kast pantakunanakas aka Jesús de Machakanx utjixa.
Inf. Nayrxa iwij pantalunapi apnaqatanx jilapart jichhax janikiw lijïr tatanakakiw
apnaqx iwij pantalunx nu jilapartix apnaqxipi tila pantaluna chukyawut apanitakis uk
nu um mallkunakaxa ucht’asipiniw ch’iyara jan ukax ch’iyar asula ukakipiniw janiw
janiw yaqhanakax uchasitakit mallkunakanx nu mallkuxa uskurpin nu porque
llakiñapächixay kumunidadpachata ukatpi uskurux llamp’u llakit chuymanikiñapaw uk
signifikix sitix qhana pantalun uchasisp ukaxa janis llakkasp ukhumay allmillax
iwalarakkiy uskuru nu ch’iyarapiniw jila partix jichhax kuna chumpanaka chamaranaka
ukanakakpi uchasxapxarakix nu pir uskurupiniw uchasisphawa ch’iyar asula café oscuro
jistan nu uka ukharuxa uqi uscuro plomo uscuro oscurunakaxa sañ muniw sabiduría
wali expiriñsyani ukatpi uskurut isthapt’asxix mirisxipi mä rispitu nu jistan nu ukanaka.
Ent. Janq’u chumpasti kunatakis
Inf. Ukaxa qhanaxipiukx uchasisphaw wayn tawaqunak janiw mä jilïr kasarux
uchaskasphati nu porque jupanakaxa ch’amakanak ucht’asxañapaw nu mayamps sama
qhananakaxa sañ munipi kusisiña janipi ancha rispitatakitix isipampix yast uñicht’ayxix
kunjamas uka jaqix ripitatat janich ukx nu ukpi six ukaxa
Ent. Ukat utjarakit machaq allmilla jan ukax chumpa apnaqatarakit mallkunakanx
janikich
Inf. Um apnaqatapi kamisatix mayanakan jisksmaxa ukhumarakkiw kullaka.
Ent. Kunanakamps mä mallkux isthapt’asix
293
Inf. Ukakiw mallkutaykan isip tuqit qhanañcht’arakirims inas
Ent. Walikiw janir mallku taykan isip tuqir paskasin kunatakis wiskhux
Inf. Um wiskhux janiw ukchasxapxit jichha nu nayraw uchasipxirin kullakanakakiw
uchasisipk siquidux nu pir jilanakaxa utanak uchasxapx akham jach’a riwñunanakarux
janikiw mä cincuenta por ciento wiskhunink no.
Ent. Kuna kast wiskhunakas utjix
Inf. Utjiw um chachanakatakixa santall wiskhu ukharuxa kurusir wikhu nu paypachaw
apnaqataski santallax niya sapatur uñtatapi kurusiruxa niya chinilar uñtatarak nu
kullakanakanxa aka kaskakiw niya sapatur uñtatjam nu aka wiskhumnakaxa awtu llant
gumat luet’atapi amparam lurt’atarakkiw nu aka wikhuxa taqpach markachirinakan
uchasitaw janiw autoridadanakak uchaskit wayn tawaqu wawanaka jilïr jaqinaka
uchasipxiw taqini nu
Ent. Machaqa thantha ukanakx kawkharus uchasipxix
Inf. Machaqaxa kawki jach’a tantachawinar sarañataki phitanakar sarañataki ukhumaw
ukat nikhar jiksmax ukhumarakkiw nu
Ent. Kunanakampis utjix
Inf. Utjiwa alkula aka alkulaxa apnaqataw mallku awkina ukhumarak mallku taykan nu
panpachaw apnaqapxix nuñu sapxarakiw awisax pur nu akax mä jisk’a wutillankañapaw
vidriota nu janiw plantikuñapäkit riruntilla sat uñt’atarakiw ukaxa kurchut tapaniñapaw
jan warstañapataki ukarux slkul purux niya phuq warant’atañapaw panpachanin mallku
awkina ukhumarak mallku taykana ukat yaqhaw jach’a wutillar alkulax apasiñapa jan
294
pist’añapataki nu aka alkulaxa mä umakasphas ukhumaw uñt’atapi kaltumpi ch’uñumpi
ukhum uñt’ataw alkulamp kukampix kumun wawanakan manq’apaw ukat janiw
phaltañapakit alkulax alkulamp kukampipiniw nayrankix aruntasisax alkulamp
kukampipiniw ñayraqat churatax kuna tantachawinakans kuna jikisiwinakans taqi
chaqan ukapiniw nayrankix khullirisphansax janisay akhulliriskphan iwalak kukamp
alkulampix churañax ukat jupat jullt’askis jani nu kukaxa ch’uspankapiniñapaw
mallkunakanx mallku taykanakanxa tarillankarakiñapaw nu ukat ukanxa ch’uspans
tarillan llujt’an tulsin ukhumäñapaw kukaxa kumun wawan manq’apa alkukaxa kumun
wawan umapa ukhumaw ukhum sañ munix ukax nu kukaxa yamas nayrankapini janiw
lakamayas kun parlksnat kukampipiniw wisitt’asas wisittirirux nayraqatx churañax aliq
jaqinx nu kukax taqi chaqankapiniw yamas mä awturitatanx janipiw phaltkasphat
nayrankapiniw ukapiniw kuna thakhins uñt’ataphas Janis khullt’ayawñappiniw ukax mä
rispituw jan kukan alkulanikasphax kunarak waxt’asphax wawanakaparux mä awk
taykas wawanakaparux waxt’art’asipiniw manq’x nu ukhumarakipi kukamp alkulampix
mä awturiraranx nu ukhumaw ukax wali jach’a significaduniw nu
Ent. Jichhakuch mallku taykan isinakap tuqit qhanancht’ita mirä amp suma
Inf. Walikiw kullku taykaxa isthapt’atapi awayuni phalt’ani qiqiluni q’ipini uskur
chumpani uskur pullirani ast manqhanchapas uskuruñapaw wiskhuni tarini tarillani
riruntillani ukhum taqi phuqhataw nu
Ent. Nayraqat away tuqitay qhanañcht’ita kunats away acht’asippach mmallku
taykanakaxa
Inf. Walikiwa mallku taykax awyt’asipi mä ch’iyar awayu ch’iyar away sataxa ch’iyar
pampaniwkarupi satax nu pir mä mallku taykax ukpin awyt’asix ukax sañ munipi
junt’uchkaphas ukhumapi awayumpix imxatix kumun wawanakaparux nu ukpi sañ
295
munix jan kuna pasañanakapataki taqi kunats jark’aqkasp ukhumpi imxatix protección
churix wawanakaparux nu uk sän munix awayuxa.
Ent. Ukat kuna kast samin pampanakanis awayunakax utjixa.
Inf. Utjiwa rusar pampan awayu nu ukaxa aka rusaraxa sañ munipi kamisatix jiksmax
nikharaxa rusar punchutxa kipkakirakkiw nu rusar awayurux q’ipxart’asipxi thistanakar
sarañataki jan ukaxa kasarasiwinakan ayjarunakarus q’ipxart’ayatapinipi rusar awayuru
nu porue kusisiñachixay phistankapchixay ukar ukat uchasisipkasphay nu pir mä mallku
taykaxa janipi awayt’askasphatin nu ukax kusiskasphas Janis llakkasp kumuniraratx
Janis kuns yäqkasp ukhumay kunas impurtit jiskasphas ukhumaw pir janiw uchasipkkit
nu autoridadanakax nu ukaw ukax
Ent. A yay a ukat ch’uxña awayusti
Inf. Ch’uxñaxa achunakarukipiniw riprisintix uchunakamp rilacionataw nu
saskayasmawa kamisatix pampanakax ch’uxñakixa achunakas ukhumarak achunak
q’ipt’atakasphas naturalñis q’ipt’atakasphas ukhumapi pir janiw apnaqapkit
awturidadanakax ukax awisax kullakanaka sarapxi kawkirus ukat q’ipxart’asiwayapxix
jupanakpi nu ukat ukax pachar kust’ayipi nu ukat ukpi sañ munix ukat utjarakiw asul
pampani nu umm ukaxa rilacionatapi alax pachampi cielumpi taqi kunaw jakawirjam
wakicht’atax janiw inäkit kunas nu pir qhana kuluranakax chuyma qhanartakipiniw
kamisatix jiwasax umm panqaranak uñjasax ast nu chuymas qhanartistuw janicha
ukhumarakipi pachax kusist’ix nu ukat sapxarakiw maysatuqit qutax asulachixay ukat
ukaruw riprisintix sas nu pir aka asulaxa janirakkiw apnaqatakit mallku taykanakanx nu
Ent. Walikiw kullaka ukharusti kunanakampis utjix umm café pampanisti kun sañ
munix
296
Inf. Jis kaphiyaxa janiw uchasitakarakit nu porque mä autoridadaxa uskurutpin
isthapt’asiñapax mask thanthapasay nu kaphiyaxa tierra signifikix jismaw nu ukakipiniw
ukat utjarakipi ch’iyar asula nu ukax awisakiw uchasit mallku taykanakax pir jisk’a
riwñunanakanak uchasisphax janiw jach’a kawiltunakanx ch’iyarakipiniw ukat utjiw uqi
ukaxa utanakan awisa ucht’asisipkarakisphaw awayt’asisipkasphaw nu ukax asignifikipi
qinaya nu jallu signifikix nu
Ent. Ukat apnaqapharakitmachaqaka thantha ukanakx janikich
Inf. Ukax pachparakkiw nu apnaqatapi machaqa machaqpin lurt’ayasix añu nuyw ur
awayt’asiñtakix taqpachaw machaqañapax ast q’ipxar awayu muntiri pullira machaq
tiñst’ata taris machaqa phalt’as machaqakiñapaw utjakiw usadunakax ukax
yaqhaskañapaw nu taqikunas machaqapiniw wakt’ayasiñax nu ukat kamisatix jiksmaxa
ukhumapi machaqawkxa isthapt’asiwayapxipi kuna jach’a tantachawinakar chukyawur
sarañataki jay ukanakataki nu ukat murquwkanakxa niy jistawa nu umm kumuniraran
rawajunakas utji riwñunanakas ukaruw ukanix sarapxarakix nu ukat thanthawkax utan
ucht’asiñatakirakipi nu ukhumakiw mä mallku awkis kipkakirakipi isthapt’asiwayix
machaqkamak ukat sarantawayapxix awkirus nu
Ent. Kunjamas q’ipxar awayux mayjat jan ukax pachpakirakicha
Inf. Ukaxa yaqhapiniw nu chachanakans warminakans q’ipxar awayuxa iskinaruxa jik’a
t’isnuniwa ukaxa chinut jan jarjtañapatakiw nu ukax chint’asiñataki suma nu ukat mä
juk’ jisk’pachakipi nu ukat ‘ipxar away satax awayt’a wayuxa mä juk’ jach’pacharakipi
um ukhumaw ukax aka q’ipxar awayuxa ch’yarapiniñapaw ukankipi riyachinux
chachanakanx nu
Ent. A ya ukat kunats ch’iyarapinix kunats jan yaqha kulurakasphax
297
Inf. Ukaxa porque autoridadaxa oskurutpin isthapt’asix jismaw no ukx um ukhumapi
janiw qhananak isiskaphatix ukax kusiskaphas Janis kuns yäqkasp ukhumasphapi Janis
kunas impurtkasp ukhum nu mama taykax iwalarakkipi alt’at chuymamp humilde
llakt’ata ukhumakiw sarnaqañapa janiw larkaspha ni tuqiskaspha nu ukaw ukax
sabiduría rispitu uskurux uñañchayixa.
Ent. Ukat saltan awayusti kun sañs muniy uka saltanakapax
Inf. Ukaxa saltanipiniw awayux nayratpach ukax sañ munipi yatiña yatiñaniwkanakaw
suma saltanakan sawt’apxix jichhax yamas jumat mayach jiskasphas ukhumaw wali
sumanak sawupxix ukx p’iqipat apst’asapi sawt’apxix janiw khitis yatichkiti ukatapi
yatiñax sañ munipi sabiduría um ukhumaw ukax pir riprisintiw phawna kuna
uywanakas utjixa salqa uywanakaxa ukaw ukan sawuntatax ukhumarak panqaranaka
ukankiwa um kunturi um wisk’acha um jamach’i taqi ukanaka ukax tarins pachparakkiw
saltanakapax ch’uspan ukhumarakkiw nu ukax janiw ina kunjamakikis nu wali sum
pampt’ataw qhanat uskurur ukax mä kurmikasphas ukhumarakiw nu taqpachaw
riprisintataskix mä awturidadan isipanx nu
Ent. Ukat q’ipipan mallku taykan q’ipipan kunas utjix
Inf. Ukanxa mä recerba ukankix nu ukankipi kuka jan pist’añapatak alkula ukharuxa
mirinta janiw phaltañapakit ukanakax nu jan phaltaw ukanak q’ipisiñapas may aktjamat
kunas utjasphax ast uka kimsx apasiñapapiniw janiw jan ukanix sarkasphat kunatix
ukanak apasxap ukaxa pist’ayaskasphas ukhumaw ukat achunas p’ist’arakisphaw
markachirinakatakix nu umas jan utjxasphat ukhumasphaw ukat phiñasipxasphaw
kumun wawanakax awisax amanuts sapxiriw mallku tayk merit apsum sas yatiñ layk um
ukax phuqhatat janich sarnaqaskix ukatak nu jan phuqhatakasp ukaxa jawq’xapxasphaw
jumarakis akhamak sarnaqtax ukatpi jan manq’añax utjkitix saa nu
298
Ent. Taristi kuns uñañchayix inkhar taristi
Inf. Ukaxa jan tarinikasphaxa kunarurak kuk apasisphax kawkharus nu tarixa
impurtantipiniw ukarupi tarilla ukhumarak riruntilla ukanak chinuntt’asiñax nu um jan
tarinikasphaxa tarinipiniw rispitux nu ukar ch’ama katt’atay ukat mä phukhukasphas
ukhumarakipi ukat kuk apst’asapi tarillarux jach’int’ix ukat liwart’ix mä palatutjam
risinaw nu ukaw ukaxa.
Ukat saskayasmawa tarilla satarakipi piras tari pirasa ukax sañ munipi maq’t’asiña awisa
kuna mirintas satarakipi pirast’asiñan sas aka taris yawt’atapi kullakanakana qaputat
sawt’atapi ukat aka tarillaxa waxt’art’añatakipi khullt’ayañataki kuka janixay jach’a
taritx khullt’ayañjamäkchitix nu um ukatpi uka jisk’a tarix janiti tarillanikasphaxa
kunats janiw khullt’aykasphat nu ukar kukax tusin llujtan ukhumañapaw
t’irintt’atañapaw t’iki nu um ukax mä palatukasphas manq’ waxt’añtak wawanakapar
ukhumaw ukax nu jan ukanikasp ukax janis taykakaspsk ukhumay pir ukanipinis janiw
inaw mä mallkux jan tallanijkasphat nu porque ukax mä yatiñarakipi rispitu jan ukax
khitis rispitkasphat nu.
Ent. Ukat kuna kuluranakas utjix tarix
Inf. Ukaxa taqi kast saminiw nu ukaxa utjipi asula ch’iyara ch’uxña wila uka
pampanikiw jil apnaqatax ukat ukax saltanirakkipi akaxa kaekiris apnaqatakipi pir
ukampins mallku taykanakakiw aka tarinakx apnaqix ina jaqix janikiw anch awisakiw
kuna wisitanakataki ukatakikiw apnaqatax nu niy jisxmaw aka tarixa kulurapampixa
kusit’ayipi pacha mamaru nu kunatix pachas kipkakiy ukatay kusisix nu niy jisxsmaw
nu kuluranakatx uka pachparakkiw nu
Ent. Ukat apnaqatarakit janikich kunjamatix machaqa jay ukhamax janikich
299
Inf. Jisa apnaqapxiw nu kunjamatix awayut jiksmaxa ukhumarakkiw nu ukat utjaraiw
phalt’a nu aka phalt’axa mä lluch’ukasphas ukhumapi nayraxa janixay lluch’ux
warminakatakix utjkchintix ikiñatakis phalt’asiwayapxirïn kuna mantampis ukhum nu
ukatpi ukax siqnifikipi pasiñsa pasiñsaniñapatakipi ukchasin jan kuna jan wali arunaks
it’añapataki piq ch’ut’atapi ukatxay sapxchix mallkux p’iq nu ch’uqt’asis lurañaw
sasax ukax nu sañ munipi pasiñsaniñapa janiw khitimpis tuqiskasphati tuqhatas
umuskañapaw mallk mistusax tuqisisphas ukax niyas pir mallku tay kankirisinxa
janipiniw tuqisiñapakit ukat mayxa janirakiw maysat maysa jich mistuñapakit kuntix
irpirix ixwt’k ukx nu ukapi ukax phat’anix ukampirus junt’ucharakipi pacha mamaru
jani phalt’anipxasp ukaxa ina q’ara jinchukichisphaxay ukat pachax qalakixarakisphay
janiy jallus purxasphatix yäparux nu ukat janirakiy achux utjxasphatix ni pastus
utjxasphat uywatakix ina qala pampakixasphay nnu ukay ukax
Ent. Ukat apanaqatarakit machaq athantha
Inf. Um apnaqapxipi ukaxa mayanakjamarakkiw jir janiw jan phalt’anix sarnaqkasphati
ni kuna layku yaqhipax yamas janiw ikiñatakis aphusipkit uka thanthawkax ikiñatakipi
nu ukat murquxa jisk’a rawaju riwñuna ukar sarapxix nu
Ent. Ukat kunanakampich umm muntirusti qiqilu satarakiw sapxarakisa ukhamapiniti
Inf. Um ukhumpiniw qiqilu sapxipi aka qiqiluxa sañ munipi walli altiplanu ukat uka um
pä iskinaniw uka ch’utuwkapi alpiplano ukat uka manqhawkax walli ukhumaw
payapiniw kunas nu suni walli ukhum ukat aka Jasús de Machakanxa apnaqatapï arax
suxta manqha suxta ukpi uñañchayix riprisintix ukpi nu ukat ukaxa ch’iyarapiniw janiw
yaqha kulurakasphat inapiniw nu uk saksmaxa junt’uchañapachixay uskurux rispitu
valor fuerza conocu¡imiento ukhumaw pir qhana isixa wayn tawaqukiw uchasix ukax
janiraxay ixpiriñsanikchitix nu ukatay ukax
300
Ent. Ukax apnaqapxarakit murqu janich
Inf. Apnaqataw sasksmaxay taqikunaw machaqañapax sasax nu ukat murqu thantha
ukax yaqhaskiy kununirar utana uchasiñataki nu mä mallku taykaxa janipi jan
muntirunix srnaqkasphatix ukax wali rispituchixay jan ukax janiw khitis rispitxasphat nu
ukaw ukax kullaka
Ent. Ya ukharuxa chumpa pullira ukasti kunatakis uskurux
Inf. Niy jixsmaw kunats uskurux ukx nu pullirax utjasphaw ch’iyar ch’uxña ch’iyar
yinta ch’iyara ch’iyar chupika nu akanakaw mallkutaykan pullirapax janiw yaqha
kuluranakax akax iwij t’arwat qapt’ata ukatxa tiñst’aña ukat ukax iksuñapaw mä pä
simana ukax suma samin mistuñapatakiw ukat ch’ukusipkix risinaw nu ukat uka
saminakanpin wakicht’asipxix nu suxta waranipi mä pullirax ukat manqhanchapas
uskuruñapaw inapiniw janipiniw mä mallku taykax qhananak uchaskasphat ukatarakxay
wali rispitatachix mä taykhamay taykay kumun wawan taykapay un jan ukax
wawanakas jani rispitxasphat um ukhumaw saskayasmaw manqhancha ukaxa
uskururakkiñapaw janiw uka kuna sintrunakax uchasiñakit wayit
manqhanchanipiniñapaw un sitix sintrunisphaxa aka mallku taykax mä arunxa jisnaw
kukitiyaskiw un ukhum sapxixa.
Ent. Ukat kuna kulur pulliranakas utjix
Inf. Utjiw rusara qhana ch’uxña ukakiw ukat aka pulliranakaxa uchasitapi tawaqunakan
qhananakx uchasitaw mä pasar taykaxa janiw uchasxarakkit qhananakx ni mä kasarus
uchaskasphat qhananakx uskurupiniw jupanakatakix porque rispitataxchixay
ixpiriñsanixchixay ukatay nu
Ent. Ukat uka saminakax kus uñañchayix
301
Inf. Jismaw qhananakaxa kusisiña uskuruxa risìtu sabiduría ixpirinsya nu pir rusaraxa
phista kusisiñakipiniw chuxñaxa achunakaru nu
Ent. Ukat chumpasti
Inf. Ukaxa uskurukipiniw niyas aliq jaqix uchasiskipi turpa qhananakx tawaqunakaxa
uchasix qhananakx janq’u rusara q’illu ukanakx nu pir mä mallku taykaxa uchasipi
ch’iyara ch’yar asula ukanak nu aka chumpaxa p’itt’atayrin iwij ch’ankhat nayrax
jichhaxa alatakixarakiw nu ukasphaw kulla
Ent. Walikiw kullaka mil gracias
Inf. Nayax ch’amancht’smaw nayrar sarantaslkakim akham yatxatawinakampi
302
INFORMANTE 8
Comunidad: Sullkatiti titiri
Informante: Anónimo
Entrevistadora: Zulma Choque
Edad: 55
Sexo: Femenino
Ent. Aka punchux kuns signifikix tiya kun sañs munpachax taqpach isinakapax um
wayrur punchux kun sañs munpachax
Inf. Aka puñchux sañ mini rispituw aka wilax sañ muniy wila wartawinaka ch’iyarax
sañ munarakiy llaki um saraksnaw rutu nu mä mallkux mä awkichixay mä ayllu taypinx
nu ukatpi punchupax wayrurux sañan janiw mä mallkux wila punch puñchuskasphat
ukhamasp ukaxa janis yäqkasp taqi kuns ukhamay nu.
Ent. Ukat rusar punchusti kuns signifikix mä mallkux uchasirakisphatix
Inf. Rusar puchux janiw uchasitakit mallkunakanx aksanx nu jan ukasti jilpachax
uchasipxipi kasarasiwinakan ukx uchasipxix nu jach’a parinunaka uka kuluraxa sañ
munipi kusisiwi phista nu umm ukaw ukax.
Ent. Ukat ch’uxña punchu asul punchu café punchu ukanakx khitinakax uchasipxix y
kawkharus uchasipxix tiya
Inf. Ukaxa janiw uchasitakit mallkunakanx wayrurukipiniw claru aliq wasi jaqinakax
uchasisipkasphay kawkha phistanakarusa thayansa jilpachx uchasipxarakipi rusay
phistana no
303
Ent. Rusar punchux kuns signifikix
Inf. Ukaxa kusisiña isti phistanakan uchasipxix kasarasïwinakana nu um parinunaka
ukhumarak ayjarunaka isti aliq jaqinakas rusar ch’uxñpin uchasix phistarux nu.
Ent. Ukat ch’uxñasti
Inf. Um ch’uxñaxa jilpachax rilasyunataw um istimpi achunakampi ch’uxña
achunakampi pastunakampi ukhum kusisiñarakkiw pir ch’uxñax um unanchayarakiy isti
um vejetalanakaru ch’uxñatimpuru uk nu.
Ent. Ukat tiy kaphiyasti kuns unanchayasphax
Inf. Ukaxa um istiy unanchayasphay isti um uraqi tierra no um isti laq’a saraksnaw no
um ukax istirakiw um tierrarupiniw riprisintix ukax kaphiyaxa
Ent. Um ya ukat uqisti chinchilla ukasti
Inf. Um uks isti uqi punchu
Ent. Um uqi punchupi
Inf. Uka uqi punchuxa nayrax uqïnw mallkunakan punchupax awayus iwalarakki no um
ukaxa sañ munarakipi isti um qinaya qinayaruw ukax qinayaruw riprisintix
mallkunakaxa jallu pachaw ukx uchasipxix uqi punchux ukhumarak uqi aways ukax
jünt’ukiñapataki jan qinayax apjtañapataki awisaxa um isti jallupachaxa munaschixay
jallu achunak achuqt’añapataki nu ukat mallkunakatix isusxasphaxa akatjamat isti um
pachax q’altaspha ukat juyphis juyphintakirakispha no ukaw ukax qinayaruw riprisintix
um.
304
Ent. Walikiw tiya ukat lluch’usti kun sañs munix
Inf. Aka lluch’ux ukhamarakkipi no sañ munarakkipi sañan janipi ma mallkux kuna
arusiwinaks yäqkitix jan ukasti jupax awkichixay ma ayllunx intunsis munasiñapay
taqiniru khuskhatay uñjañapax ukatpi lluch’x uchasipxix mallkunakax janiw
mallkunakak uchaskarakit jan ukhasti aliq ina jaqis uchasirakiy no ukhamay ukax
ukhampiniskiw um sañani ukax sañ muniy amuyuni nu mä pasar jilapi lluch’t’asix no
claru waynanakax uchasiskiy pir jupanxa mayjay jani mallku um panqar lluch’ukitix nu.
Ent. Asul punchusti
Inf. Asulaxa istiy um sañ munrakkiy isti um alax pacha cielo ukaruw laqampu sañ
munix ukaxa awisax awti pachaxa juyphirakipi munasix ch’uñ ch’uñutaki ukat ukax sañ
munipi juyphi no ukasphay.
Ent. A ya tiya ukat kuna samin lluch’unakas utjix ukat um isti ukanakax kamsañs munix
Inf. Um utjiw walsa samin lluch’unaka um chuxña asula ukkharuxa um isti panqar
lluch’u sataw mallkunak uchaskiwkax uka isti panqar lluch’xa uchasisphay
mallkunakaki um jilïr jaqinakax uchasirakisphay ukax unanchayiy yatiña yatiñani
ixpiriñsani uk sañ munix janixay khitis uchaskakchitix khiti walnas uchasisphawa
pasarunakaki no
Ent. Ukat uka kulur lluch’unakast signifikix kun sañs munix
Inf. Ukax ukhumarkkiw punchjamarakiw signifikadunakapax kunarakist ukakiya
pachpakirakkiwa
Ent. Ah… ya tiya ukat chikutisti kunatakis
305
Inf. Aka lasux jach’a rispitu y kunatix saraksnaw poder del autoridad sas no um ukpi sañ
muñix kunatix mä um mallkutix jan lasunikasp ukax anus phiskasikispay nu maysatxa
justisya saraksnaw ukax justisyapiniw ukampiw justisy lurapxix mä awturidadjamax nu.
Ent. Walikiw tiya ukat warasti kunatakis kun sañs munix
Inf. Ukaxa mä wastun de mandu satarakiw ukax ist satarakiw ayta aymar arunx ayta um
payapiniw mallkunakan um isti mayaxa utana maya jisk’awkax chint’atapi q’ipi chinuru
nu um intunsis ukaxa uraq jaljañatakirakipi ukampininiw lintinaks kun isti jaljapxix nu
ch’axwanakas utji taqi ukanak nu uk sañ munix kullaka um ukat iwal justisyarakkiw isti
um uka patpi istipxix kachakipayapxix uka k’arisir o jan k’arisirirus isti saraksnaw um
justisya wali rispituw janiw khitis kachkasphat jasil wali jach’a poderaniw warax yast
k’arisirinakrux jucharuw puriyix kun awisax jiwañarus purxasphaw um janiw chistikit
ukaxa.
Ent. Ya tiya ukat qhawillapasti ukax kun sañs munarakisphax
Inf. Ukaxa isti um iwalarakiki mä junt’uchkasphas ukhamarakikiy ukaxa istiy um
rilasyunatapiniy pacha mamampi nu si mallkuti jan ukanixasphax qhawillanixasphaxa
istisphax ukax pachax q’ajtxasphay juyphis juyphintxaspha jallus jalluntxaspha
ukhamay jan ukax achus jan utxasphati lupis wal lupintxaspha ukhamay ukax
qhawillanipiniw mallkux ikipxis ukaniw no ukax ist mä kamsnas isti ast yäparupi
pachax sarix yäpar mallkux isis ukax si mallkutix q’alsusxanixa ast ukhamarakix kunas
istipiniy phallapiniy um ukhamaw ukax ukat punchus iwalarakikiy ninkhar jismaxa ukax
wawanak wit’xart’asiñatakiya.
Warminakanx iwalarakikiy awayux um istirakikiy isti junt’ucharakikiy protección churix
kumun wawanakarux ukax sañ munniy jan kunas pasañapa jan kunas phaltañapa kumun
wawanakarux uk sañ munixa.
306
Phalt’ax iwalarakikiw lluch’jamarakkiw nu uk ukax isti mä jiñchs tapt’kaspax
ukhamarakikiw Mallku taykaxa um janixay janiw jan wali kuna arunaks ast ukhum siw
akham siw ist’ katuqakiñapakiti jan ukasti ukatakiw jan wali arunakatakiw aka
jiñchumax tap ist llupt’atax sapxchixay ukat maysa jinchut maysa jich jan suma arunak
ixwt’apchixay uk jan mistthuyañapatakiy katxasiñapay uk kat’asisay sarnaqañapax ukat
uka iwal mallku mallku tayka sat wali sum isthapt’atañapaw ast ukat ukhamarakpi
isthapt’asix pachax uk sañ munixa.
Ukat utjiw isti qiqilu ukaxa istirakiw ukax um rispirtu satiñani saraksnaw nu ukax
ixpiriñsani paylanix janixay mä mallku taykax sarnaqkchisphatix ukat ukx
ch’iyarapinirakiw pa iskinan duwalidad payapini uk sañ munixa.
Ukat utjiw isti um tari taykanakanx mallku taykanakans chacha nakanx ch’usparakiw nu
um isti ukaxa istiw mallkux taqi phuqhatay chachas warmis duwalidad ukax chachax
isthapt’asi warmix isthapt’asiraki chachax punchuni warmix awayuni chachax um istini
lluch’uni warmix inchhini um phalt’ani chachax ch’uspani warmix tarini ukhamay
taqikunay iwalakix nu ukat aka isti ukax kukanipi turawiyas mallku taykanakax apnaqix
ukanipiniw istallanipiniw ukax jisk’itak ukax um iñchhi ukax istitakiw ukat muyurt’ayix
kukx janiw jach’a tarit jach’kasphat jan ukax isti uka muyurt’ayix istallatpi no um ukat
jupatay jach’st’asiskix walx juk’s no mallkunakax iwalarakkiw ch’uspat muyurt’ayix
ukat ukax payapiniw duwalarakikiw no duwalidad kukampi alkul purumpi payapiniw ast
muyux wasinarakux mallku taykanx iwalarakikiw istallampi alkul purumpi muñumpi no
ukx sapxipi kumun wawanakan maq’apa kumun wawanakank ist um awk taykapachixay
mallku awkimp mallku atykampix ukat awk taykhamaxay m’aq waxt’art’añapay ukaw
ukaxa.
Ent. Rusayusti
307
Inf. Ukx janiw sirismat janiw um ukax istiw ukaruw juramint katuqapxix mallkunakanx
kimsa kalwaryuw mallku atykanakanx mirallrakiwa janiw sum yatkt
Ent. Ukat saltan awayu chuspa saltan tari ukharus uka taqpach saltanakax kuns
unanchayix tiya uka tuqit qhanancht’akitaya
Inf. Saltanakaxa uñacht’ayipi yatiñ kankaña kuntix yatix mä mallkux uk no wali saltan
awayur q’ipt’atax ukax sañ simbolisipi yatiña mä arun saraksnaw conocimiento no
ukaw ukax ukax pä unanchawinisphay isti mayax um unachayarakipi phawna
uywanakaru panqaranakaru panqaranakax naturalisaxa kusist’iy uham ast jiwa
panq’aran uñjasax ukat ast panqaranakas wali sum panqart’ix ch’uqis ukhamakar no
ukaw uka kullaka ukak siristxa
Ent. Ukat kunats mallku awkis mallku taykas uskurutpin isthapt’aspachax kunats jan
qhana isinak uchaskpachax kunatapachas
Inf. Ukaxa ninkhar jismaw payapini duwal wacha warmi nu isthapt’asiñapay uskurutpini
ast jilïr jaqinakaxa isti chachas warmis mä r¡kasaruxa isthapt’asxipi jaqxama sumiruni
jani kachunix sarnaqxasphati ni paylanis sarnaqxasphatix no ukay ukatarakiy
mallkunakax uchasix sumriru wali rispitu ukax sañ munxipi uka jaqixa warmis
chachasa ixpiriñsani yatiñani rispituni ukatx isti um pasaru uk sañ munix ukatay
uskurutpinx isthapt’asiñapax wayna tawaqukixay isti qhananakx uchaschix ukax janiray
ixpiriñsanikitix ukatay ukhaskix no ukaw ukax ukatpi mä mallku taykaxa uskurpin
uchasiñapax kunatix ukax sañ munipi taqinir iwalat uñjaña jisnaw mä arunxa justo no
ukaw ukax
Ent. Ukat machaqa thantha murqu ukhumanakax utjit aka isinakax kullaka
Inf. Mallkunakan isinakapa
308
Ent. Um ukapi khawkharus uskusipxix thanthanakx
Inf. Ukax istjamarakiy isti isjamarakiy machaqanakxa uchasipxasphapi istiru
kawiltunakaru kungresunakaru jach’a phistanakaru ukat murqu utjix nu ukax ist um
tantiy phistanakaru jisk’a riwñunanakaru ukaruy murqukirakiy sarantt’apxix
thanthawkxa uchasispha o si nu apnaqapxasphay um istinakana utana rawajuna
ukhumarakiy ukaxa.
Ent. A ya tiya tukt’ayañatak kunanakampis arxatt’itasmax tiya
Inf. Kunarakist ukakiway
Ent. Silla utasti
Inf. Ukax ukaxa istiw mä ofisinjamaw mallkunakanx ukankiw jach’a wara ayta saraktan
no ukharuxa ukankiw lasu o suryawu ukankiw kuka walja apkatatax ukankiw alkula lat
lat imataw ukanx jan pist’añapatak ukankiw mä mesa uka panx utjañapaw kuka tari
akhullt’añatak janiw mistuñapakit yaqhapiniw ukat kukan ukhum no ukankarakiw isti
mä ch’uspa kukanirakik no yaqharakikiw ukax alku wutill riruntillas ukan no ukharuxa
isti qunt’añatak sillanakas ukanki lip’ichinakas ukanki ukhamaw ukax ukax mallkun
isipas ukankiw ukaruw q’ips q’ipnuqt’asiñapax janiw kawkharukis isusiñakit uka isix
wali sagraduw uka utaxa kijanak askichañataki mallkukamas riwnisipxi ukham mallkun
ofisinapaw ukax ukarux janiw jasil wawas mantkit no
Ukharux utjarakiw q’ipi mallkun q’ipipa y mallku taykan q’ipipa ukax sañ munipi
kumun waw q’ipt’ata janipiniw q’ipinukuñapäkiti.
Ent. Kunarak uka q’ipin utjist
309
Inf. Ukanxa istiw riya chinuw ukanki taqi kast achunak ukax abundancia utjañapatakiw
jistyunapan jan kunas phaltañapataki ukax kullaka.
Ent. Gracias tiya