Post on 13-Mar-2020
iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
qarTveluri enaTmecniereba
nino bagration-daviTaSvili
@”subieqturi da obieqturi piris niSnebi da pirTa kombinaciebi qarTul zmnaSi”
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universitetis filologiis doqtoris (PH.D.) akademiuri xarisxis mosapoveblad wardgenili
d i s e r t a c i a
samecniero xelmZRvanelebi: filologiis mecnierebaTa
doqtori, prof.: T. uTurgaiZe
sr. prof.: d. meliqiSvili
Tbilisi
2008
avtoris stili daculia
2
1. Sesavali ........................................................................................................................
2. Tavi I. pirmimarTi da pirmiumarTavi aqtantebi zmnis
pirianoba da valentoba ..................................................................................
3. Tavi II. subieqturi piris niSnebi ..........................................................
4. Tavi III. obieqturi piris niSnebi ..........................................................
5. Tavi IV. subieqturi da obieqturi piris niSnebi dia-
leqtebSi ..........................................................................................................................
6. Tavi V. erTpiriani zmnebi Zvelsa da axal qarTulSi ....
7. Tavi VI. orpiriani gardauvali zmnebis pirTa kombina-
ciebi Zvelsa da axal qarTulSi ...........................................................
8. Tavi VII. orpiriani gardamavali zmnebis pirTa kombi-
naciebi Zvelsa da axal qarTulSi ......................................................
9. Tavi VIII. sampiriani zmnebis pirTa kombinaciebi Zvelsa
da axal qarTulSi ................................................................................................
10. daskvnebi ...........................................................................................................................
3
6
9
39
71
152
156
173
180
191
3
Sesavali
cnobilia, rom ena cvalebadia, saxes icvlis Zveli formebi an saerTod
qreba da Cndeba axali. qarTuli ena aglutinaciuri tipisaa, e.i. yovel
gramatikul kategorias garkveuli morfema gamoxatavs. am mxriv yvelaze
sainteresoa zmna, romelsac erTdroulad ramdenime morfologiuri
kategoria moepoveba. es gramatikuli kategoriebi gamoxatulia
morfemebiT da Sesabamisad, zmnis forma iSleba Semadgenel elementebad.
amasTanave isic unda aRiniSnos, rom gvaqvs fleqsiuri enis movlenebic,
ris gamoc zogjer rTuldeba zmnis formis analizi. erTi da igive
gramatikuli kategoria ramdenime morfemiT gamoixateba an, piriqiT,
ramdenime gramatikuli kategoria gamoixateba erTi morfemiT. viRebT
mravalferovnebas, romelic sxvadasxvagvar axsnas moiTxovs.
qarTuli zmnis mravalpirianoba gansazRvravs zmnis formaSi rogorc
subieqturi, aseve obieqturi aqtantebis markirebas, romelic mudmiv
cvalebadobaSia da es procesi dResac mimdinareobs.
naSromis mizania, Seiswavlos zmnis formaSi subieqturi da obieqturi
aqtantebis gamoxatvasTan dakavSirebuli sakiTxebi da piris niSanTa
cvlilebebi dinamikaSi Zveli qarTulidan dRemde. SeZlebisdagvarad
gamoavlinos is faqtorebi, romlebic iwveven piris niSanTa saxecvlas.
warmodgenilia masala Zveli qarTulisa da saSualis teqstebidan, aseve
Tanamedrove saliteraturo enidan da dialeqtebidan. gaanalizebulia
pirTa kombinaciebis TiTqmis yvela SemTxveva, nulovani alomorfebiT
warmodgenilia pirisa da ricxvis niSnebi, romlebic morfologiurad
mosalodnelia zmnaSi, magram dakargulia sxvadasxva mizezTa gamo.
SevecadeT agvexsna, ra iwvevda da ra iwvevs subieqtur_obieqturi
aqtantebis gamomxatvel morfemaTa saxecvlas an dakargvas da ra
cvlilebebia mosalodneli uaxloes momavalSi.
qarTulSi zmnis uRleba, upirveles yovlisa, gulisxmobs formis cvlas
pirisa da ricxvis mixedviT. pirTa cvla prefiqsaciis principzea
damyarebuli garda mesame subieqturi pirisa, romelic, rogorc viciT,
sufiqsuri morfemebiTaa gamoxatuli rogorc mxolobiT, aseve
4
mravlobiT ricxvSi. rac Seexeba mesame subieqturi piris mravlobiTi
ricxvis niSans, igi pirsa da ricxvs erTdroulad aRniSnavs, xolo
subieturi da obieqturi pirebis ricxvis gamoxatva sufiqsaciis princips
eyrdnoba. Aam saerTo wesidan gamonaklisia obieqturi pirveli piric,
romelic prefiqsia da gamoxatavs pirsa da ricxvs erTdroulad.
pirisa da ricxvis niSnebTan dakavSirebiT saenaTmecniero literaturaSi
mravali kiTxva daismis: ratom aris warmodgenili mesame subieqturi
piris niSnebi ramdenime morfemiT, ratom aris mesame subieqturi piris
niSnebi sufiqsebi da yvela danarCeni prefiqsebi, ratom aRniSnavs mesame
subieqturi piris niSani pirsa da ricxvs erTdroulad, ram ganapiroba
meore subieqturi piris niSnis aucilebeli xmareba Zvel qarTulSi,
romelic TandaTanobiT dasustda da dRes saerTod nulovani
alomorfiT Seicvala, hqondaT Tu ara pirdapir da irib obieqtur pirebs
erTnairi niSnebi samive pirSi, ratom gamoxatavs pirveli obieqturi
piris niSani pirsa da ricxvs erTdroulad, rogor iyo gamoxatuli
subieqturi da obieqturi aqtantebis mravlobiToba zmnis formaSi Zvelsa
da axal qarTulSi?
naSromSi warmodgenilia yvela is mosazreba, romelic gamoTqmulia
aRniSnul sakiTxebTan dakavSirebiT. maTi gaTvaliswinebiTa da enobrivi
masalis gaanalizebiT miviReT garkveuli daskvnebi.
mocemulia pirTa kombinaciebi Zvelsa da axal qarTulSi (orpiriani
gardauval-gardamavali zmnebis, sampirianebisa da erTpiriani zmnebis
uRleba erTi mwkrivis farglebSi).
pirTa kombinaciebis dros gaviTvaliswineT rangTa Teoria. T. uTurgaiZis
azriT, pirTa dayofa subieqt-obieqtebad (pirdapiri da iribi) niSnavs
TiToeulis warmodgenas damoukidebel kategoriebad. `subieqti, rogorc
kategoria, sruliad gansxvavebulia obieqtisagan: qarTul enaSi subieqti
zmnuri qmedebis iniciatoria, rac SeuZlebelia obieqtisaTvis; pirdapiri
obieqti paciensia, igi SeiZleba iyos paciens-eqsekutori, magram ver
iqneba iniciatori. Eeqsekutori SeiZleba iyos iribi obieqtic, magram igi
ver iqneba verc iniciatori da verc paciensi. iribi obieqti benefaqtiuri
5
(resp. malefaqtiuri) piria funqciuri variaciebiT.… aqtantTSoris
sistemaSi arsebiTia aqtantTa zmnur qmedebaSi monawileobis xasiaTi:
qmedebis iniciatoroba, qmedebis paciensoba, benefaqtivis roli qmedebaSi.
xolo erTi da imave aqtantis saubarSi monawileobis rolis mixedviT
ganisazRvreba I, II, III piri, anu S1, S2, S3 an O1, O2, O3. es aris
kategoriaTSorisi sistema. I, II, III pirebi identuri qceviT xasiaTdebian
kategoriaTSorisi sistemis farglebSi (T. uTurgaiZe, 20002; 12-13).
aqedan gamomdinare, rangTa sistemaSi rogorc subieqts, aseve obieqtebs
Tav-Tavisi rangi unda hqondes da warmodgenili unda iyos saTanado
niSnebiT. am TvalsazrisiT ganvixileT pirTa kombinaciebi rogorc Zvel,
aseve axal qarTulSi da nulovani alomorfebiT aRvniSneT yvela is
piris niSani, romelic morfologiurad zmnaSi warmodgenili unda iyos
materialurad, magram ar aris. mizezi sxvadasxvaa. SevecadeT,
SeZlebisdagvarad gagverkvia TiToeuli SemTxveva. rogorc cnobilia,
zmnis formaSi gamovlenili piris niSanTa raodenoba ar aRemateba ors.
amdenad, sampirian zmnebSi, erTi piri aucileblad nulovani alomorfiT
gamoixateba. amasTanave gvaqvs uamravi iseTi SemTxveva, rodesac orpirian
an sampirian zmnebSi arcerTi piris niSani ar aris gamovlenili
materialurad, an mxolod erTia warmodgenili. xSiria iseTi erTpiriani
zmnebic, romlebSic piris niSani ar aris dafiqsirebuli. yvela aseTi
SemTxveva nulovani alomorfebiT aRvniSneT da gavaanalizeT, ra iyo
nulovani alomorfis arsebobis mizezi.
pirTa kombinaciebis dros, rogorc cnobilia, zogierTi forma erTmaneTs
emTxveva gamoxatulebis planSi, magram gramatikulad isini sruliad
sxvadasxvaa. amitom maTgan erT-erTis arCeva da danarCenis ugulebelyofa
gaumarTlebelia. maT, rogorc enobriv niSnebs, sistemaSi gansxvavebuli
Rirebuleba aqvT.
6
Tavi I
pirmimarTi da pirmiumarTavi aqtantebi zmnis
pirianoba da valentoba
zmna qarTul enaSi rTuli metyvelebis nawilia. igi aris moqmedebis
aRmniSvneli formacvalebadi sityva, romelsac erTdroulad ramdenime
morfologiuri kategoria moepoveba (a. SaniZe,1973: 163).
qarTuli zmnis sirTule da Tavisebureba aseve mdgomareobs mis
mravalpirianobaSi: subieqturi piris garda, masSi warmodgenilia
obieqturi pirebic.
zmnis pirianobis sakiTxTan dakavSirebiT samecniero literaturaSi
sxvadasxvagvari Tvalsazrisi arsebobs.
a. SaniZe wers: ,,qarTuli zmnis erTsa da imave formaSi SeiZleba
gamoxatul iqnes erTi, ori an sami piri. imis gamorkvevisaTvis, Tu
ramdeni piria gamoxatuli erT formaSi, SemTxvevaTa didisagan dids
umravlesobaSi es xerxi gvSvelis: zmnas unda SevuwyoT piris
nacvalsaxelebi: me, Sen, igi, man, mas, Cven, Tqven, igini, maT da ramdensac
moixdens amaTgan esa Tu is forma, piric imdeni iqneba Sig. amasTanave
erTad unda gvaxsovdes, rom am nacvalsaxelTagan isini, romlebTanac
sazogadod Tandebulis darTva SeiZleba (aseTebia: Cven, Sen, Tqven, mas,
maT), am SemTxvevaSi sufTad unda iyvnen warmodgenili, e.i. araviTari
Tandebuli (-Si, -ze, -Tan, -Tvis da sxv.) ar unda axldes“(iqve: 171).
avtori ganagrZobs, agebulebis mixedviT qarTuli zmnis forma orgvaria:
absoluturi (anu miumarTavi) da relatiuri (anu mimarTebiTi).
absoluturi agebulebisaa forma, roca masSi martooden erTi piria
gamoxatuli. es piri, Cveulebriv, subieqtia, magaliTad: vdgebi (me), varT
(Cven), wvebi (Sen), imalebiT (Tqven), curavs (is), midian (isini) da misT.
relatiuri agebulebisaa forma, roca masSi ori an sami piria
gamoxatuli; amaTgan: orpirian zmnaSi erTi piri subieqtisaa, meore ki _
7
obieqtisa, magaliTad: davwer (me mas), daxatav (Sen mas), aaSenebs (is mas),
gnaxav (me Sen), miRalate (Sen me), damekarga (is me), SevkereT (Cven is),
moqsoveT (Tqven is), wvaven (isini mas) da misT.
sampirian zmnaSi erTi piri subieqtisaa, ori ki _ obieqtisa (pirdapirisa
da iribis), magaliTad: davuwere (me mas is), miutane (Sen mas is), misces
(maT mas is) da misT.
rogorc vxedavT, subieqturi piri sazogadod yovelgvar formaSia
nagulisxmevi, obieqturi ki _ mxolod maSin, Tu formaSi ori an sami
piria gamoyvanili (a. SaniZe,1973: 172).
arn. Ciqobava aRniSnavs, rom qarTuli zmna, evropulisagan
gansxvavebiT, SeiZleba aRniSnavdes rogorc subieqtis pirs, aseve
obieqtis (pirdapirisa da iribis) pirebsac. Sesabamisad zmna iqneba
erTpiriani, orpiriani an sampiriani. (arn. Ciqobava,1950: 053_055).
Tanamedrove enaTmecnierebaSi zmnis pirianobis gverdiT ganixileba
valentobis sakiTxic.
T. gamyreliZe aRniSnavs: ,,zmnuri formis unars, Seiwyos winadadebis
birTvSi subieqtur-obieqtur mimarTebaTa gamomxatveli saxelebis (resp-
nacvalsaxelTa), anu ,,aqtantebis~ gansazRvruli raodenoba, SeiZleba
zmnis ,,valentoba~ ewodos. maSasadame, mocemuli zmnuri formis
,,sintaqsuri valentoba~ ganisazRvreba winadadebis birTvSi Tavisufal
ujredTa raodenobiT. amis mixedviT zmna SeiZleba iyos nulvalentiani,
anu uaqtanto (Tovs, wvims), erTvalentiani (wevs, zis), orvalentiani
(klavs), samvalentiani (swers) da a.S.~ (T. gamyreliZe, 2000: 136).
avtoris azriT, `ar unda avurioT erTmaneTSi zmnis `sintaqsuri
valentoba~, anu zmnuri formis unari, Seiwyos winadadebis birTvSi
subieqt-obieqtur mimarTebaTa gamomxatveli saxelebis (resp. nacvalsa-
xelTa), anu `aqtantebis~ garkveuli raodenoba da zmnis `pirianoba,~ anu
zmnur formaSi am saxelTa (resp. nacvalsaxelTa) piris gamomxatveli
morfologiuri niSnis warmodgena~ (iqve: 141).
8
qarTuli zmna valentobis TvalsazrisiT nulidan oTxamde (0...4)
diapazonSi moTavsdeba. qarTuli zmna subieqtur-obieqturi wyobisaa.
`pirianobis TvalsazrisiT, is SeiZleba daxasiaTdes rogorc erTpiriani
(,,monopersonaluri~), an garkveul SemTxvevaSi _ orpiriani
(`bipersonaluri~) struqtura~ (iqve: 136).
zmnis pirisa da pirianobis sakiTxis gansazRvrisas T. uTurgaiZe
aucileblad miiCnevs, erTmaneTisagan gaimijnos piris kategoria da
pirTa dayofa subieqtad da obieqtebad. eseni erTmaneTisagan
damoukidebuli kategoriebia. misi azriT, unda ganirCes kategoriis
elementTa mimarTebis ori saxeoba: 1. elementTa mimarTeba calke
kategoriis mikrosistemaSi da 2. elementTa mimarTeba kategoriaTSoris
sistemaSi. kategoriis Sida sistemaSi arsebiTia erTi da imave aqtantis
roli saubarSi monawileobis mixedviT (S1, S2, S3 an O1, O2, O3), aqtantTSoris
sistemaSi ki arsebiTia aqtantTa TviT qmedebaSi monawileobis xasiaTi (T.
uTurgaiZe, 2002: 10_13).
kategoriaTSoris sistemaSi aqtantebs avtori uwodebs pirmimarT da
pirmiumarTav aqtantebs imis mixedviT, maT zmnaSi sakuTari niSnebi aqvT
Tu ara. pirmimarTi aqtantebis jgufi (S, Od, Oind), pirmiumarTavTagan
gansxvavebiT, zmnaSi markirebulia. misi azriT, pirmimarT aqtantTa
pirmiumarTavTagan gamijvna pirobiTia _ damokidebulia zmnur katego-
riaTa kombinaciaze, romelic iqmneba konkretul formaSi (iqve: 16).
rangTa sistemaSi subieqtsa da obieqtebs Tav-Tavisi rangi aqvT,
Sesabamisad saTanado niSnebiT gamoxatuli: subieqturi piri zmnis
formaSi subieqturi piris niSnebiTaa gadmocemuli, xolo obieqturi
pirebi ki _ obieqturi piris niSnebiT. ganvixiloT TiToeuli cal-calke.
subieqturi piris niSnebi zmnas TavSic moudis da boloSic. rogorc
Zvel, aseve axal qarTulSi I da II piris niSnebi TavsarTebia, III piris
niSnebi ki _ bolosarTebi.
9
Tavi II
subieqturi piris niSnebi
pirveli subieqturi piris niSnebi
pirvel subieqtur pirs mxolobiT ricxvSi, rogorc cnobilia, erTi
niSani aqvs. es aris prefiqsuli morfema {v-}, romlis poziciuri
variantebia /v-/~/…-/~/Ø-/ Zvel qarTulSi, /v-/~/Ø-/ _ Tanamedrove qarTulSi.
rac Seexeba mravlobiT ricxvs, zmnis formaSi araferi icvleba, mxolod
mravlobiTobis gamomxatveli -T sufiqsi emateba.
Zvel ZeglebSi pirveli subieqturi piris niSani /v-/ gvxvdeba Tanxmovnebis
win, xmovanTagan ki _ a, i, e-s win. magaliTad: v-zrdi, v-wer, v-xatav, v-
ambob, v-aqeb, v-ici, v-emalebi, v-eubnebi, aseve zmniswinian formebTan: da-v-
wer, da-v-xatav, Se-v-aqeb, gada-v-iwer, da-v-emalebi.
… gvxdeba Zvel qarTulSi xanmet da haemet ZeglebSi, rodesac gvaqvs III
obieqturi piris niSani x- (xanmetSi) an h- (haemetSi). am poziciaSi piris
niSanTa rigi fonetikuri mizeziT Sebrunebulia _ jer obieqturi piris
niSania warmodgenili, Semdeg _ subieqturi. rogorc a. SaniZe aRniSnavs:
`v qarTulSi metad moZravi bgeraa, rimelic SeiZleba gadaisv-gadmoisvas
sxvadasxva fonetikur garemoebaSi. amgvar SemTxvevebSi v-ini jer adgils
icvlis, xolo Semdeg is v-ini ukve umarcvlo u-d iqceva. magaliTebi: x-u-
kiTxe < v-x-kiTxe, Se-x-u-Zine, x-u-aCvene, x-u-etyode~ (a. SaniZe,1976: 5).
v-x (S1O3) Tanamimdevrobis Secvla x-u (x-…) TanamimdevrobiT
morfonologiuri gardaqmnis Sedegia: fonematuri wesiT /v-/ ar uZRvis
Cqamier Tanxmovnebs erTi morfemis farglebSi (gamonaklisebi umniSvne-
loa) da Sebrunebuli rigi _ Cqamieri Tanxmovani + /v-/ _ Cveulebrivi da
gavrcelebuli kombinaciaa. fonematuri modelis zemoqmedebiT
morfologiuri {v-x-} Tanamimdevroba gadaiqca /xv-/ Tanamimdevrobad.
cvlileba amis Semdegac xdeba: Zvel qarTulSi /v/-s alofonebia [v] da […].
Cqamier TanxmovanTa momdevnod, rogorc wesi, Zvel qarTulSi […]
varianti gvxvdeba erTi morfemis farglebSi, maT Soris /x/-s momdev-
10
nodac: sxua, xaxu, xueta, xuewa da sxv. (v.Tofuria, 2002: 7). am wesidan
erTaderTi gamonaklisi /x/-s momdevnod /v/-s xmarebisa aris xvale
(mosalodneli xuale-s nacvlad). savaraudebelia, am gamonaklisis saxiT
saqme gvqondes nasesxeb sityvasTan; Sdr.: xuati, xuarbali, xuastagi,
sadac fonemaTa igive /xva/ ⎡xua⎤ Tanamimdevroba gvaqvs, rac xvale sityvis
dasawyisSia, yvelgan /xv/ fonetikurad ⎡xu⎤ variants iZleva; sonori /l/-s
gavlena am fonetikur gardaqmnaSi gamoricxulia (Sdr.: xuarbali,
xurinva, feSxuemi _ momdevno sonorebi r da m gavlenas ver axdenen /x/-s
momdevno /v/ fonemis ⎡u⎤ variantze).
sayuradReboa aRumarTe formac (`me, TaTvaraz, aRumarTe ese jvari, ist.
qr. I, 15), sadac piris niSani {v-} uSualod zmniswins mosdevs. aqac,
msgavsad zemoT ganxiluli cvlilebisa (xv>xu), v>u poziciurad aris
Sepirobebuli Cqamieri /R/-s momdevnod.
mag.: me TiTiTa RmrTisaÁTa gan-xuasxam eSmakTa (l. 11. 20).
xolo me ara xu-eZieb didebasa Cemsa (i.8. 50).
Cuen mi-xutevebT TanamdebTa maT (m. 6. 12).
Cuen xuayenebdiT mas (l. 9. 40).
Cuen yoveli daxuteveT (m. 19. 27).
Cuen xuarwmunoT (m. 28. 14).
Tu umarcvlo u-s mosdevs i xmovani (vnebiTis an saTaviso qcevis niSani),
xdeba maTi Serwyma da viRebT � (u+i=Â) difTongs. am SemTxvevaSi,
rogorc i. imnaiSvili aRniSnavs, � ar aris marto pirveli subieqturi
piris niSani, masSi Sesulia gvaris an qcevis niSani i-c. aq �Â-s piris
niSnad mxolod pirobiTad vTvliT (iv. imnaiSvili, v. imnaiSvili,1996: 23).
� ar SeiZleba piris niSnad CaiTvalos arc pirobiT da arc upirobod.
morfologiuri analizis dros Â� unda Caiweros /…i/-s saxiT.
magaliTad, xÂyav morfologiur analizSi ase warmodgeba: x-…-i-yav, sadac
pirveli subieqturi piris niSani aris …-. aseve TagÂ� morfologiur
analizSi Caiwereba Tagu-i saxiT.
11
� Â Zvel qarTulSi bifonemuri niSania, igi erTdroulad or fonemas
gamoxatavs /v/-sa da /i/-s, ufro zustad, /v/ fonemis ⎡u⎤ da /i/ fonemis ⎡i⎤
variantebs. aseT SemTxvevaSi � ar ganixileba erT elementad arc
fonologiaSi da arc morfologiaSi. analizis dros igi unda
ganvixiloT …-i SemadgenelTa mixedviT. magaliTad:
me hÂcode r~ maradis ismini Cemi da erisa amisTÂs... (haemeti teqstebi, 387).
r~i me saTno hÂyav magisi (6r12, haemeti teqstebi).
aRsaniSnavia, rom Zvel qarTulSi � niSani zogjer mxolod /v/ fonemas
gamoxatavs, ufro zustad _ /v/ fonemis ⎡…⎤ alofons, aseT SemTxvevaSi
analizi xdeba mxolod Tanxmovani fonemisa, /i/-ze msjeloba aq gamo-
ricxulia.
axla ganvixiloT subieqturi pirveli piris ∅ alomorfis SemTxvevebi
Zvelsa da axal qarTulSi.
orpirian zmnaSi, roca erTad aris mocemuli pirveli subieqturi da
meore obieqturi pirebi, maSin nulovani alomorfiT aris
warmodgenili subieqtis pirveli piri: g-zrdi (me Sen), g-awuxeb
(me Sen), g-exmarebi (me Sen). unda yofiliyo: v-g-zrdi, v-g-awuxeb, v-g-
exmarebi. aseTi ram arc axal da arc Zvel qarTulSi ar gvxvdeba (arn.
Ciqobava, 1950: 054).
rac Seexeba mravlobiT ricxvs, zmnis formas emateba mravlobiTobis
gamomxatveli -T sufiqsi, sxva yvelaferi ki igive rCeba (ivaraudeba
obieqti mxolobiT ricxvSi). a.SaniZis azriT, SeiZleba zmnis formaSi ar
iyos gamoxatuli materialurad romelime piri, magram misi arseboba
pirTa kombinaciaSi uTuod igulisxmeba (a. SaniZe,1973: 194).
magaliTad:
gzrdi-T (Cven Sen), glocav-T (Cven Sen),
gkiTxav-T (Cven Sen mas), gexmarebi-T (Cven Sen),
gpatronob-T (Cven Sen), gawuxeb-T (Cven Sen) da a.S.
12
`v~ ikargeba agreTve val/ved/vid zmnis win ugamonaklisod. mosalodneli
iyo mo-v-vedi, mo-v-val, magram gvaqvs mo-vedi, mo-val, mo-vide. cnobilia,
rom aRniSnul zmnebSi /v/ daikarga imitom, rom II piris formebSi
Semonaxulia piris niSani /x-/ da pirveli da meore piris formebi /v-/-s
gareSec erTmaneTisagan mkafiod aris garCeuli: movedi ~ moxvedi, moval
~ moxval, movide ~ moxvide. rac Seexeba v-iniT dawyebul sxva fuZeebs,
Zvel qarTulSi v- zogjer piris niSnad ar ixmareboda (vardebi, davardi).
Tanamedrove qarTulSi amgvar zmnebSi /v-/-s warmoCena markirebis
aucileblobiT aris ganpirobebuli: vvarjiSob, vvardebi... Cveulebriv,
metyvelebaSi erTi v gamoiTqmis, magram ori iwereba.
o-sa da u-s win Zvel qarTulSi, Cveulebriv, v- arc iwereboda da, unda
vivaraudoT, arc gamoiTqmoda. mag.:
daobldiT maTgan da ara guaqus, Tu visa warvideT (m. cx. 87l).
uflisa mosvlaÁ karTa zeda guadges, da Cven orgulebT (sak. w, II, 52, 28).
Seorguldi me da aTni igi Cem Tana (ist. qr. I, 234,15).
rac Seexeba pirveli subieqturi piris ∅ alomorfs u-s win, aseTi
SemTxvevebi bevria. u aris sasxviso qcevis niSani, romelic piris niSansa
da fuZes Soris aris warmoCenili. aseT SemTxvevaSi /v-/ ar dasturdeba:
uTxar, dauwere, uCvene, mouwode, ganutexe, miuteve da sxv.
gansxvavebuli suraTia am mxriv IX s-is Semdegdroindel teqstebSi,
sadac I da II piris formebi erTmaneTs emTxveva. radganac meore
subieqturi piris niSani xmovnebis wina poziciaSi nulovani alomor-
fiTaa warmodgenili. magaliTad: me|Sen uTxari, me|Sen dauwere, me|Sen
uCuene, me|Sen mouwode da sxva. maTi gansxvaveba konteqstis saSualebiT
xerxdeba.
axal qarTulSi u xmovnis win /v-/-s warmoCena aucilebelia, raTa ar
iqnes areuli pirveli da meore piris formebi. es aucilebloba
Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normiTac aris daculi. maga-
liTad: v-uTxari, v-uwer, v-uambob v-uxatav da sxv. vfiqrobT, eseni
xelovnurad Seqmnili formebia.
13
meore subieqturi piris niSnebi
axla warmovadgenT meore subieqtur pirs da mis niSnebs. aq cal-calke
ganvixilavT rogorc xanmet, haemet, sannarev formebs, aseve Tanamedrove
qarTulisasac.
xanmet ZeglebSi meore subieqturi piris niSnad gvaqvs /x-/ zmnis yvela
formaSi (garda brZanebiTisa), _ es iqneba xmovniT YTu TanxmovniT
dawyebuli: x-tir, x_wer, x-ici, x-aqe...
mravlobiTSi mxolod mravlobiTis mawarmoebeli -T sufiqsi emateba da
zmnis formaSi araferi icvleba: x-tir-T, x-wer-T, x-ici-T, x-aqe-T...
meore subieqturi piris niSani /x-/ xanmeti periodidan gadmonaSTis saxiT
dRes mxolod or zmnaSi SemogvrCa: x-ar da mo-x-val, mo-x-vedi, mi-x-vide.
haemet ZeglebSi xanmetobisaTvis damaxasiaTebeli meore subieqturi piris
niSani /x-/ Sesabamisad yvelgan /h-/-d Seicvala (garda xar, moxval,
moxvedi, moxvide formebisa): h-tir, h-wer, h-ici, h-aqe... igive SegviZlia
vTqvaT mravlobiTis formebzec, isini aqac mxolobiTis formebisagan
gansxvavdebian mxolod mravlobiTobis mawarmoebeli -T sufiqsiT: h-tir-
T, h-wer-T, h-ici-T, h-aqe-T.
gansxvavebuli suraTia warmodgenili IX s-is ZeglebSi, sadac h- prefiqsi
meore subieqturi piris niSnad sxvadasxva poziciaSi sxvadasxva
alomorfs gviCvenebs. kerZod, a. SaniZe aRniSnavs: ` subieqturi meore
piris niSani ,,h~ momdevno bgeris gavleniT SeiZleba Seicvalos: 1.
xmovnebis win S2 h ikargeba srulad; 2. cxra Tanxmovnis win, Tu zmnis
fuZe kbilismieri (t d T) da nunismieri (w Z c W j C) bgerebiT iwyeba,
maSin h iqceva s-d. magaliTebi: s-tir, s-dga, da-s-wero, gan-s-Zlierdi,
s-can, s-Wame, s-Can; 3. SiSina bgerebis win s- xSirad S-d aris qceuli:
S-Wame, da-S-jed, S-Can; 4. xSiria haes dakargva zogierTi Tanxmovnis winac,
rogoricaa spirantebi: z, s, J, S, R, x. nu zrunavT (m. 6, 25), nu hzrunavT
14
(m. 6, 34), raÁ SeWamoT da raÁ hsuaT (l. 12, 29), SWamoT da raÁ suaT (m. 6,
25E)~ (a. SaniZe, 1976: 61).
/h/ qarTulSi sazogadod susti bgeraa, igi advilad egueba momdevno
bgeris gamoTqmas (a. SaniZe,1973: 187).
nulovani alomorfis sakiTxi dgeboda maSinac, rodesac subieqturi
meore piri xvdeboda obieqtis mesame pirs. aseT SemTxvevaSi ori erTnairi
niSnidan erT-erTi ikargeboda. amis Sesaxeb a.SaniZe wers: `Znelia imis
Tqma, Tu romeli ikargeba da romeli rCeba _ subieqturi Tu obieqturi.
rogorc viciT, orsave dasaxelebul pirs erTnairi niSani aqvs (h an misi
bgerinacvali) da, rodesac maT erTad unda moiyaron Tavi, erT-erTi maT-
gani daikargeba da meore darCeba. amas adgili aqvs Tanxmovnis win: mo-h-
paro (Sen mas igi), h-gavxar (Sen mas), mo-s-taco (Sen mas igi), s-Txovo (Sen
mas igi) da misT ~(a. SaniZe, 1973: 187).
avtori fiqrobs, rom h bgeris Segueba momdevno bgerasTan TandaTanobiT
xdeboda. xSiria SemTxvevebi, rodesac kbilismieri da nunismieri bgerebis
win, sadac s aris mosalodneli, ori aso weria, es ori asoa hs. orive
erTad rTul bgeras gamoxatavda, romliTac gadmoicemoda gardamavali
safexuris bgera haedan sanisken. aseTi movlena gansakuTrebiT xSiria
zogierT xelnawerSi, mag.: jruWis oTxTavSi (936 w); romeli hswyeve (mr.
11. 21 D), raJams hsdgeT locvasa (mr. 11, 25 D), WeSmaritad hsTqu (mr. 12, 7
D) (a.SaniZe, 1976: 61).
aqve aRniSnulia, rom sxva TanxmovnebTan h cotad Tu bevrad dResac
Senaxulia, radganac iseTi jgufebi, rogoricaa: hy, hk, hq da sxvebi,
SedarebiT advili gamosaTqmelia.
`h-s aseTi fonetikuri Taviseburebebis gamo meore piris subieqturi
niSani nair-nairia da damokidebulia imaze, Tu ra bgera unda mosdevdes
mas. amis mixedviT is iqneba: h, s an araferi. amaTgan h aris ZiriTadi saxe,
s misi bgerinacvali, xolo, roca forma uniSnoa (e.i. roca meore piris
niSnad aRaraferia), igulisxmeba, rom unda gvqondes h, romelic
dakargulia. Tu am bgeris dakargvis Sedegsac, ase vTqvaT, nuls,
15
bgerinacvlad miviCnevT pirobiT, SegviZlia vTqvaT, rom II piris
subieqturi niSani aris h an misi bgerinacvali~ (a. SaniZe, 1973: 175).
arn. Ciqobavas azriT: `meore piris subieqts amJamad niSani ara aqvs,
Zvelad ki hqonda. x-ar, mi-xva-l, mo-x-vedi zmnebSi dRemde SemogvrCa
uZvelesi niSani x-, Semdeg Zvel qarTulSive x TavsarTs Seenacvla h-, ro-
melic nawilobriv axal qarTulSi (XII-XIXss.) SemogvrCa (h-kvdebi),
nawilobriv s-Ti icvala (s-cxovrob). subieqturi meore piris niSnis {h-}
morfemis variantebi dResac ixmareba mTis kiloebSi: xevsurulSi,
fSaurSi, TuSurSi~ (arn. Ciqobava, 1950: 052.)
avtori miuTiTebs im gamonaklisebze, rodesac orpirian zmnaSi subieqtis
niSani gvaklia. es xdeba maSin, rodesac meore subieqturi pirisa da
pirveli obieqturi piris niSnebi erTmaneTs xvdeba (Sen me m-zrdi, m-
awuxeb, m-exmarebi). am SemTxvevaSi meore subieqturi piris niSani ikargeba,
romelic axal qarTulSi aRar aRiniSneba, magram Zvel qarTulSi
aRiniSneboda da mainc mosalodneli h-m-zrdi, h-m-awuxeb, h-m-exmarebi arc
Zvel qarTulSi Cans (arn. Ciqobava, 1950: 054).
amrigad, Tanamedrove qarTulSi meore subieqturi piris niSans mxolod
ori zmna dairTavs, esenia: xar, xval/xvid/xved. aRniSnul zmnebSi x-
meore subieqturi piris niSnis Semonaxva, rogorc ukve aRvniSneT,
aucilebeli iyo formaTa gansasxvaveblad. danarCen SemTxvevaSi
Tanamedrove saliteraturo enaSi meore subieqtur pirs ∅ (nulovani)
alomorfi aqvs. pirveli da meore piris formebi erTmaneTisgan mxolod
pirveli subieqturi piris niSniT aris garCeuli da misi xmareba
aucilebelia. es dRes saliteraturo enis normaa.
rac Seexeba mravlobiT formas, igi -T sufiqsiT iwarmoeba rogorc Zvel,
aseve Tanamedrove qarTulSic. magaliTad: Se-h-karT, gan-h-yide-T, (h)-uwyi-
T, s-tir-T, da-s-wero-T, S-Wame-T, mi-x-val-T, x-ar-T, dawer-T, daxatav-T da
sxv.
16
mesame subieqturi piris niSnebi
sanam mesame subieqturi piris niSnebze gadavalT, saWirod migvaCnia,
warmovadginoT samecniero literaturaSi arsebuli mosazrebebi piris,
rogorc gramatikuli kategoriis, gansazRvris Sesaxeb.
dionise Trakielis mixedviT, ,,piri samia: pirveli, meore, mesame. pirveli
piria, romlisganac modis sityva, meore piri _ visac sityva miemarTeba,
mesame ki _ vis Sesaxebac aris sityva~ (l. qarosaniZe, 1998: 107).
rogorc vxedavT, dionise Trakieli pirs sakomunikacio aqtSi pirTa
monawileobis mixedviT gansazRvravs.
a. SaniZe wers: `piri gramatikaSi aris zmnis forma, romelic gviCvenebs an
imas, vinc moubaria, an imas, visac moubari mimarTavs ubnobis dros, an
kidev imas, vinc arc moubaria da arc misi mimarTvis sagani, aramed sxva~
(a. SaniZe, 1973: 167).
avtori TiToeul maTgans cal-calke axasiaTebs: `zmnis forma, romliTac
moubari ubnobis momentSi Tavis Tavs aRniSnavs (sul erTia, marto iqneba
igi, Tu sxvebSi ereva), pirveli pirisad iTvleba. pirveli piris forma
yovelTvis gvaZlevs warmodgenas me an Cven sityviT aRniSnuli adamianis
an adamianTa moqmedebis Sesaxeb.
moubari rom vinmes mimarTavs da mis mimarT zmnas ixmars, romelic am
vinmes moqmedebas gadmogvcems, is zmna iqneba meore piris formiT. meore
piris forma warmodgenas gvaZlevs Sen an Tqven sityviT aRniSnul
adamianTa moqmedebis Sesaxeb.
vinc an rac moubris TvalsazrisiT arc me an Cven, arc Sen an Tqven ar
aris, iqneba igi an igini (is an isini). ukanaskneli nacvalsaxelebi zmnaTa
garkveul formebs Seewyoba. sxva formebTan ki igi-s (is-is) nacvlad
SeiZleba iyos man an mas, igini-s (isini-s) nacvlad ki _ maT. yoveli
forma zmnisa, romelic, nacvalsaxelebTan Sewyobisas iguebs erT-erTs am
17
nacvalsaxelTagans: igi, man, mas, igini (isini), maT, mesame pirisa iqneba:
wevs (igi), akeTebs (igi), daiZina (man), gaakeTa (man), sZinavs (mas), wvanan
(igini, isini), akeTeben (igini), daiZines (maT), surT (maT) da misT.
amgvarad, mesame piri aris forma zmnisa, romelic warmodgenas gvaZlevs
iseTi vinmes an iseTi ramis moqmedebis Sesaxeb, romelic (an romlebic)
arc moubaria da arc misi mimarTvis sagani, aramed sxva. moubari adamiani
ubnobis momentSi uaRresad mniSvnelovani kategoriaa zmnis struqturaSi
_ is gamosavalia pirTa gagebisaTvis: moubari, romelic iTvleba pirvel
pirad, gansazRvravs meores, orive eseni ki arkveven mesames“ (a. SaniZe,
1973: 168).
T. gamyreliZe aRniSnavs: ,,saxelTan da nacvalsaxelTan dakavSirebiT,
romlebic warmoadgenen enis semantikuri donis erTeulTa _ subieqtisa
da obieqtis _ reprezentatebs gramatikul doneze, dgeba sakiTxi piris
kategoriisa da am kategoriis gamoxatvis Sesaxeb enobriv sistemaSi“ (T
gamyreliZe, 2000: 134).
avtoris azriT, ,,piris kategoria erT-erTi universaluri semantikuri
kategoriaa, romelic sxvadasxva saxiT gamoxatulebas povebs enobriv
sistemaSi. igi uSualod gamomdinareobs enobrivi komunikaciis aqtidan
da aRniSnavs am aqtis monawileTa damokidebulebas enobrivi
komunikaciisadmi. enobrivi komunikaciis aqti gulisxmobs ,,metyvels~, anu
sametyvelo aqtis avtors, ,,msmenels~, sametyvelo aqtis adresats da
raRaca mesame odenobas, rasac Seexeba sametyvelo komunikacia, magram
rac ar iRebs masSi uSualo monawileobas rogorc ,,metyveli~ an
,,msmeneli~. Cveulebriv, es sami odenoba sametyvelo komunikaciisa
xasiaTdeba Sesabamisad rogorc pirveli, meore da mesame piri, rac
berZnuli gramatikuli tradiciidan momdinareobs: Sdr.: πρóσωπου πρωτου,
δεΰτου, τριτου. semantikurad dapirispirebul sam odenobas, sam ,,pirs~ Soris
rTuli binaruli korelaciebi arsebobs, romlebic erTmaneTs faraven,
erTi mxriv, ,,metyveli~, anu pirveli, ,,Cemeuli~ piri, ėgõ upirispirdeba
imas, rac ,,Cems~ gareSea _ korelacia subieqturisa da arasubieqturis,
xolo, meore mxriv, ,,metyveli~ da ,,msmeneli~, pirveli da meore, anu ,,Ce-
meuli~ da `Seneuli~ piri upirispirdeba imas, rac arc `metyvelia~ da
18
arc `msmeneli~ _ korelacia personalurisa da ara personaluris. piris
kategoria, rogorc universaluri semantikuri kategoria, gamoixateba
enobriv sistemaSi specifikuri nacvalsaxelebis saxiT, romlebic
ganarCeven minimum sam formas_pirveli, meore da mesame pirisa _
Sesabamisad sametyvelo komunikaciiT Sepirobebuli sami odenobisa~ (T.
gamyreliZe, 2000: 135).
T. gamyreliZe wers: `piris kategoria urTierTkavSirSia subieqtisa da
obieqtis kategoriasTan im azriT, rom es kategoriebi enis semantikur
doneze ar vlindeba cal-calke da yovelTvis erTmaneTTan kombinaciaSia
mocemuli. ar arsebobs sazogadod S subieqti an O obieqti, aramed piris
kategoriis TvalsazrisiT gansazRvruli subieqti _ S1, S2, S3 da obieqti _
O1, O2, O3, am kategoriaTa gamomxatveli odenobebi enis gramatikul
doneze _ Sesabamisad {S1},{S2},{S3} da {O1},{O2},{O3} – sakuTriv saxelebs an
nacvalsaxelebs warmoadgenen. kerZod, {S1}, {S2} da {O1}, {O2} yovelTvis
nacvalsaxelebia, xolo {S3} da {O3}, nacvalsaxelTan erTad, SesaZlebe-
lia sakuTriv saxelis saxiT iyos gamoxatuli. amgvarad, saxeli
SesaZlebelia mxolod S3 da O3 semantikur odenobebs warmogvidgendes
enis gamoxatulebis struqturaSi, maSin rodesac S1, S2 da O1, O2
semantikuri kategoriebi mxolod pirveli da meore piris nacvalsaxelTa
saxiT gamoixateba“ (iqve: 135).
e. benvenisti aRniSnavs: ,,В первых двух лицах одновременно выражается лицо и то,
что говорится об этом лице. ,,Я“ обозначает того, кто говорит, и одновременно подра-
зумевает высказывание о ,,я“ : говоря ,,я“, нельзя не говорить о себе. Во втором лице ,,ты“
по необходимости обозначается через ,,я“ и мыслится вне ситуации, предположенной от
,,я“ ; в то же время ,,я“ высказывает нечто как предикат к ,,ты“ ; В третьем лице предикат
также выражен, но вне сферы ,,я – ты“ ; эта форма, таким образом, исключена из
отношения, характеризующего ,,я“ и ,,ты“ . Исходя из этого, следует поставить под
сомнение законность определения этой формы как ,,лица“ ... ,,Третье лицо“ не есть
,,лицо“ ; это именно глагольная форма, функция которой состоит в том, чтобы выражать ,,
не-лицо“ (Е. Бенвенист, 1974: 262).
19
misi azriT, swored es aris mizezi imisa, rom garkveul enebSi III piri
zmnis formaSi nulovani alomorfiTaa warmodgenili. Tumca aRniSnavs
imasac, rom qarTulSi subieqturi wyobis zmnebs I pirSi axasiaTebs v-,
xolo II pirSi _ h- prefiqsebi, III piri ki mxolod sufiqsebiTaa
warmodgenili. swored am movlenas igi simetriisken swrafviT xsnis.
rogorc vxedavT, e. benvenisti piris gansazRvras axdens saubarSi
miCenili rolis mixedviT.
T. uTurgaiZe sainteresod miiCnevs e. benvenistis ganmartebas da
aRniSnavs, rom: ,,simetriisaken swrafva, razec e. benvenisti miuTiTebda,
ar aris SemTxveviTi, amis safuZvels qmnis aqtantTSorisi sistema, sadac
elementTa saklasifikacio niSani icvleba: III piri homogenur sistemaSia
CarTuli I da II pirebTan. Tu kategoriis Sida sistemaSi arsebiTi iyo
erTi da imave aqtantis roli saubarSi monawileobis mixedviT,
aqtantaTSoris sistemaSi arsebiTia aqtantTa TviT qmedebaSi monawi-
leobis xasiaTi: qmedebis iniciatoroba, qmedebis paciensoba da
benefaqtivis roli qmedebaSi. TiToeuli maTgani qmnis mikrosistemas
(Sidakategoriul sistemas) pirTa romelobis mixedviT dapirispirebuli
formebiT, sadac III pirs igive moeTxoveba, rac I da II pirebs, vTqvaT,
iniciatoris gamoxatva da a.S. amiT III piris meoreuloba saeWvo xdeba
qronologiurad. Cveni msjeloba rom calsaxa iyos, saWiroa termino-
logiurad erTimeorisagan ganvasxvaoT erTi da igive aqtanti gansxva-
vebul sistemaSi. am mizniT kategoriis farglebSi erTi da imave aqtantis
saubarSi gansxvavebuli monawileobis aRsaniSnavad vitovebT termin pirs.
igi SeiZleba iyos I, II an III (magaliTad: S1, S2, S3, O1d, O2
d da a.S.),
kategoriaTSoris sistemaSi monawile aqtantebs ki vuwodebT pirmimarT
da pirmiumarTav aqtantebs imis mixedviT, maT zmnaSi sakuTari niSnebi
aqvT Tu ara aqvT. es aqtantebi, rogorc zemoT vTqviT, erTimeorisagan
gansxvavdebian zmnur qmedebaSi monawileobis xasiaTiT. pirmimarTi
aqtantebia: S, Od ,Oind, maSasadame, romelime amaTgani, magaliTad, subieqti,
aqtantTSorisi sistemis elementia da sxva aqtantebs upirispirdeba
rogorc qmedebis iniciatori. igi damoukidebeli zmnuri kategoriaa,
romelic yalibdeba subieqtur pirTa SepirispirebiT ( S1~S2 an S2~S3, an
20
S1~S3 da a. S.) Mutatis mutandis O1d ~ O2
d, O2d~O3
d, O1d~O3
d da a.S... I, II, III pirebi
identuri qceviT xasiaTdebian kategoriaTSorisi sistemis farglebSi:
TiToeuli maTgani SeiZleba mogvevlinos rogorc subieqtis, ise
romelime obieqtis rolSi. swored aman Seapiroba pirTa sistemis
simetriuloba“ (T. uTurgaiZe, 2002: 13).
Cven viziarebT am mosazrebebs da vTvliT, rom zmnis forma, romelsac
miesadageba e.w. mesame piris nacvalsaxelebi, aris zmnis mesame piris
forma.
rac Seexeba, subieqtur mesame pirs, is zmnis formaSi sxvadasxva
sufiqsiT aris warmodgenili rogorc mxolobiT, aseve mravlobiT
ricxvSi. amasTan dakavSirebiT arsebobs saintereso mosazrebebi,
romelsac qvemoT SevexebiT.
rogorc cnobilia, Zvel qarTulSi mesame subieqturi piris niSnebia
mxolobiTSi -s, -n, -d, -a, -o, mravlobiTSi _ -en, -an, -n, -es, -ed sufiqsebi.
amaTgan Tanamedrove enaSi zogierTi daikarga da aRar ixmareba.
warmovadgenT maT cal-calke:
/-s/ _ ZÀ� kacisaÁ mkudreTiT aRdge-s (m. 17, 9).
romelman daimdablos Tavis TÂsi, igi aRmaRlde-s (l. 14, 11).
ukueTu ferÃi Seni gabrkolebde-s Sen, moikueTe igi (gr. 9, 45).
romelman ganxueteo-s coli TÂsi (m. 5, 31).
raÁTa ara ganqarde-s Sjuli mosÀsi (i. 7, 23).
cxovrebaÁ saukunoÁ daimkÂdro-s (m. 19, 29).
cecxli ara daxSrtebi-s (mr. 9, 48).
romelman kac kla-s, Tanmdeb ar-s igi saSjelisa (m. 5,21).
/-a/ _ ficiT aRxuTqu-a mas micemad, raÁca xiTxovos (m. 14, 7).
meyseulad aRxemarT-a da vidod-a (l. 13, 13).
brwyinvid-a piri misi (m. 17, 2).
sxuÁ vinme daxamtkicebd-a (l. 22, 59).
daxutev-a coli TÂsi Zmasa TÂssa (m. 22, 25).
aw daxefar-a TualTagan SenTa (l. 19, 42).
hbervid-a wyalTagan niaki da Salvid-a furcelsa xisa misgan (moqc. 235,
24).
xevedrebod-a mas da xetyod-a (m. 8, 5).
21
ximosebod-a ZoweuliTa (l. 16, 19).
/-o/ _ aRiR-o cxedari igi (mr. 2, 12).
romelman sityuaÁ igi ismina da gulisxma-yo da gamoiR-o nayofi (m. 13, 23).
man mixug-o da xrqua (l. 13, 8).
miy-o Ãeli misi mowafeTa TÂsTa (m. 12, 49).
xolo Tavadman xamcn-o maT (l. 8, 56).
Sexax-o maT Ãeli (m. 17, 7).
/-n/ _ yoveli romeli xiTxov-n miiRos da xeZieb-n povi da romeli xirek-n,
ganxeRis (m. 7, 8).
iyav-n nebaÁ Seni (l. 11, 2).
Tesli igi aRmocendis da ganorZndebi-n (mr. 4, 27).
nu geSini-n Tquen (m. 28, 5).
mamao Cueno, romeli xar caTa Sina, wmida xiyav-n saxeli Seni (m. 6, 9).
SeinaneT da grwmeni-n saxarebisaÁ (mr. 1, 15).
rasa xiqm-n ufali misi (i. 15, 15).
TÂsiT TaviT queyanaÁ nayofsa gamoiReb-n (mr. 4, 28).
amieriTgan ixarodi-n udabnoÁ ese (xanZT. 206, 42).
ugalobdi-n saxelsa Sensa (fs. 65, 4).
/-d/ _ hmosie-d mas sulsa samoseli (sin. 55, 12).
TavTa winaSe mipyrie-d igi (sin. 35, 307ra4).
kiliki erTi mcirÀ� que warudgebie-d (SuS. 25, 11).
/-en/ _ mravalni cruv-winaswarmetyuelni aRdg-en (m. 24, 11).
Zeni Tquenni raÁTa ganxasxm-en (m. 12, 27).
mogeqc-en da gangxeTqd-en Tquens (m. 7, 6).
varskulavni gardamocÂv-en zeciT (m. 24, 29).
brmani aRixilv-en (mT. 11, 5).
dasxd-en mwignobarni da farisevelni (m. 23, 2).
daZov-en kravni Cemni (i. 21, 15).
/-an/ _ nayofi gamoiRi-an (l. 8, 15).
ganadidni-an fesuebi samoslisa maTisaÁ (m. 23, 5).
ganivrcni-an saconi maTni (m. 23, 5).
ganiryuni-an pirni maTni (m. 6, 16).
ganbokrebulni ganwmidnebi-an (m. 11, 5).
daxdvi-an mÃarTa zeda kacTasa (23, 4).
sada mparavTa daTxari-an da ganipari-an (m. 6, 19).
movidi-an mfrinvelni cisani... da yuavilsa mas Zovdi-an (moqc. 23, 25).
22
bevrni borotni eqmni-an (aTon. 17, 219).
/-n/ _ arca xiqorwinebodian, arca ganqorwinebde-n (mr. 12, 25).
dagarRÂo-n Sen (l. 19, 44).
dasajo-n igi sikudid (mr. 10, 33).
ara yovelTa daitio-n sityuaÁ ege (m. 19, 11).
cani da queyanaÁ warÃde-n (mT. 6, 20).
saxelsa missa warmarTni xesvide-n (m. 12, 21).
wariparo-n igi da xuTxra-n ersa (m. 27, 64).
maSin cTe-n mravalni da urTierTsa ardabagebdnen da iZulebdnen
urTierTs (m. 24, 10).
/-ed/ _ mizeziT Sovrad xilocv-ed (l. 20, 47).
did-didni Ãelmwifeb-ed maT zeda (m. 20, 25).
mTavarni warmarTTani ufleb-ed maT zeda (m. 20, 25).
romelni-igi xgoneb-ed (mr. 10, 42).
iyvn-ed welni Tqvenni mortymul (l. 12, 35).
aRgiarebd-ed Sen ... yovelni saqmeni Senni (fs. 144, 10).
ubanTa vaWarni moiyuann-ed (moc. 19, 38).
codvilnica xavasxeb-ed (l. 6, 34).
wuxd-ed warmarTni (sin. 53, 19).
/-es/ _ aRavsn-es ornive igi navni (l. 5, 7).
aRxuTqu-es mas micemad vercxli (mr. 14, 11).
sada mRilman da mWamelman ganryun-es (m. 6, 19).
odes gankicx-es igi (m. 27, 31).
aRmoiyvan-es yrmaÁ igi ierusalÀmd (l. 2, 22).
maT, viTarca xesma ese misgan, ganixar-es (mr. 14, 11).
xeCuenn-es maT mose da elia mis Tana da Tana-xzraxvid-es mas (m. 17, 3).
mowafeni xrisxvid-es maT (m. 19, 13).
sainteresoa arn. Ciqobavas mosazreba mesame subieqturi piris niSanTa
Sesaxeb. igi gamoyofs mis Taviseburebebs: 1) mesame subieqturi piri
ramdenime afiqsiT aRiniSneba maSin, roca pirveli da meore subieqturi
pirebi TiTo afiqsiTaa warmodgenili S1_ /v-/, S2_ /x-/ an /h-/ (an misi
bgerinacvali /s-/), asevea yvela obieqtur pirSi: O1_ /m-/, O2_ /g-/, O3_ /x-/ an
/h-/ (an misi fonetikuri saxecvla /s-/); 2) mesame subieqturi piris niSnebi
sufiqsebia, yvela sxva piri _ subieqtisa Tu obieqtisa _ prefiqsebiT
aris aRniSnuli. `prefiqsacia piris aRniSvnaSi qarTuli zmnis
23
uRvlilebis principia da am princips arRvevs mesame subieqturi piris
warmoeba~ (arn. Ciqobava, 1940: 15).
avtori axdens sxva qarTvelur enebTan Sedarebas da askvnis, rom `aqac
(igulisxmeba subieqtis mesame piri) prefiqsi unda yofiliyo, ase rom
qarTuli zmna mTlianad prefiqsuli uRvlilebis mqoned unda vigulvoT“
(arn. Ciqobava, 1968: 163).
arn. Ciqobava gamoTqvams varauds, rom piris niSanTa s, n, d Tanxmovnebi
istoriulad gramatikuli klasis niSnebs ukavSirdeba (arn. Ciqobava, 1942:
257).
uaRresad sainteresoa v. Tofurias mosazreba imis Sesaxeb, Tu rogor
gamoixateboda erTi movlena sxvadasxva formiT Zvel qarTulSi. erTi
movlenis gamosaxatavad gamoyenebuli iyo erTi da imave funqciis
sxvadasxva niSani. maSasadame, gvqonda erTi Sinaarsis, erTi mniSvnelobis
sxvadasxva forma, mravalforma, magram qarTuli enis xangrZlivi
ganviTarebis manZilze es mravali forma ar SemogvrCa Semdegi sami
mizeziT: 1. daikarga, magaliTad: subieqturi piris niSnebi -n da -d
(ukanaskneli ufro adre) da SemogvrCa -s. sadavo ar unda iyos, wers
avtori, rom subieqturi mesame piris uZvelesi niSania -d. igi ufro adre
gadaSenda, vidre -n. yovel SemTxvevaSi -n sufiqsis moqmedebis dros -d
aRar Cans produqtiuli; daikarga subieqturi mesame piris mravlobiTi
ricxvis -ed sufiqsi da sxv.; 2. funqcia Seicvala, magaliTad: funqcia
Seicvala da ganawilda -en, -an awmyosa da kavSirebiTis III piris
mravlobiT ricxvSi, -es _ namyoebSi, xolo -T _ subieqtis I da II pirebis
aRsaniSnavad yvela mwkrivSi; 3. Zirs Seuxorcda rogorc -d, ise -n,
magaliTad, naxva, sxedan da sxv. (v. Tofuria, 2002: 419).
amrigad, askvnis avtori, qarTulSi erTisa da imave morfologiuri
kategoriis gamosaxatavad ori, sami da meti niSani ixmareba. subieqturi
mesame piris gamomxatvelad mxolobiT ricxvSi sami sufiqsi gamodis: -s,
-a, -o _ axal qarTulSi, Zvel qarTulSi ki amaT -n da -d bolosarTebic
emateboda da gvqonda: -s, -a, -o, -n, -d (v Tofuria, 2002: 420).
24
a. SaniZis azriT: ,,1-li da me-2 piri subieqtisaTvis mudmiv erTsa da imave
niSnebs gviCvenebs. aq garCeva ar aris arc ricxvisa da arc mwkrivis
mixedviT, xolo me-3 piris subieqturi niSani sxvadasxvaa ara marto
mxolobiTsa da mravlobiTSi, aramed zogjer agreTve sxvadasxva
mwkrivSic ~(a. SaniZe, 1973, 174).
mesame subieqturi piris niSanTa Taviseburebaze amaxvileben yuradRebas
iv. da v. imnaiSvilebi naSromSi ,,zmna Zvel qarTulSi~:
,,a) 6 piridan (sami sub.., sami ob.) igi erTaderTia, zmnas rom boloSi
erTvis, sufiqsia (wer-s, Wam-n, aRaSen-a..), sxva yvela TavSi erTvis,
prefiqsia (v-wer, s-wer, m-wers, g-wers, h-kiTxavs).
b) igi erTaderTia, rom bevria erTdroulad (s, n, a, o, d, en, an, es, n, ed),
sxvebi ki arsebiTad mxolod erTia: v-wer, x-wer, (h-wer, s-wer), m-wer-s, mi-
x-wer-s (mi-h-wer-s, mi-s-wers). Tu aq sadme piris niSanTa raodenoba erTs
scildeba da metia, igi an mxolod warmomavlobiT sxvadasxva kilos
kuTvnilebaa (maSasadame, arsebiTad mainc erTia), anda fonetikur
niadagzea warmomdgari (v, u, Ø..). mesame piris yvela niSanze es ar iTqmis.
g) yvela sxva xuTi piris niSani, zmnaSi prefiqsis saxiT rom aris
warmodgenili, mxolod erT funqcias asrulebs _ aRniSnavs pirs,
ricxvis gamoxatva maT ar evalebaT, amisaTvis enaSi sxva niSani arsebobs
(T, en): mesame subieqturi piris niSani ki imavdroulad ricxvsac
gamoxatavs: -s, -n, -a, -o, -d _ mxolobiTs, xolo -en, -an, -es, -n, -ed _
mravlobiTs (igi wer-s, man dawer-a, daiwyo, igini wer-en, ari-an, maT
dawer-es, unda weron). aq irRveva qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli
aglutinaciis principi da erTi formanti ori funqciis Sesrulebas
kisrulobs~ (iv.imnaiSvili, v. imnaiSvili,1996: 27).
a. onianis azriT, mesame subieqturi piris niSanTa simravle
morfologiuri kategoriebiT ganisazRvreba: ,,Tanamedrove qarTulSi
mesame savaldebulo piris morfebis /-s/, /-a/, /-o/ alomorfebis ganawileba
Sepirobebulia ara fonologiurad, aramed morfologiurad. sxvagvarad
rom vTqvaT, aRniSnul alomorfTa gamovlenas ganapirobebs ara
25
fonologiuri gramatika, aramed romelime morfologiuri kategoria
(mwkrivi, kilo, gvari). faqtobriv aseTivea viTareba Zvel qarTulSic: S3
morfebis /-s/, /-a/, /-o/, /-n/, /-d/, alomorfebis ganawileba morfologiur
princips emyareba~ (a. oniani,1978: 58).
mesame subieqturi piris mravalricxovan afiqss, wers l. baramiZe, pirisa
da ricxvis aRniSvnis garda, dakisrebuli hqondaT sxva gramatikuli
kategoriebis warmoebac, rogoricaa: dro, kilo, gvari. sxvadasxva drosa
da kiloSi gansazRvruli markerebi iyo gamoyenebuli, riTac
erTmaneTisagan gamijnuli iyo: a) axlandeli da warsuli dro; b)
TxrobiTi, kavSirebiTi da brZanebiTi kilo; g) erTgzisi da mravalgzisi
formebi. amasTan dakavSirebiT, subieqturi mesame piris niSnebi ganawi-
lebuli iyo mwkrivTa mixedviTac (l. baramiZe, 2004: 6).
rac Seexeba mesame subieqturi piris mravlobiT ricxvs, arn. Ciqobava da
v. Tofuria Tvlian, rom mesame subieqturi piris mravlobiTis niSnebi
garkveul SemTxvevaSi maTi fonetikuri variantebia.
v. Tofuria aRniSnavs, mravlobiTis -n bolosarTi: aSeno-n, daWra-n da
msgavs formebSi SekumSuli -en niSania. rac Seexeba ed sufiqss, /-en/-is pa-
ralelurad rom Cndeba Zvel qarTulSi, mravlobiTi ricxvis uZvelesi
niSania, romelic amJamad mkvdaria, magram Zvel qarTulSi -en//-ed
erTmaneTis paralelurad ixmareboda, magaliTad: amas hyofed (l. 6, 33 D)
amasve hyofen (m. 5, 46) migetevned Sen codvani Senni (l. 5, 200) migetevnen
Sen codvani Senni (m. 9, 25)... (v. Tofuria, 2002: 412).
b. foCxua iziarebs v. Tofuriasa da arn. Ciqobavas mosazrebas da
aRniSnavs, rom `mravlobiTobis nariani mawarmoeblebidan uZvelesia
zmnebSi warmodgenili -en. danarCeni nariani variantebi misgan
momdinareobs: -an SeiZleba zanuris (an zanuris tipis dialeqturi wris)
kuTvnileba iyo. kavSirebiTSi warmodgenili -n igive -en sufiqsia,
garkveul garemocvaSi reducirebuli da Semdeg analogiiT
gavrcelebuli~ (b. foCxua, 1961: 62).
26
sainteresoa g. gogolaSvilis mosazreba am sakiTxTan dakavSirebiT, ,,/-an/
sufiqsi ar aris /-en/-is fonetikuri varianti warmoqmnili mis zmnur
afiqsad Camoyalibebis Semdeg.., radgan xmovan kompleqsTa gamartiveba
momdevno xmovnis dakargvis gziT araa damaxasiaTebeli qarTulisaTvis.
aseve SeuZlebelia i-s mezoblobaSi disimilaciis gziT -en sufiqsis -an
sufiqsad qceva: ie→ia miReba, anu viwro xmovnis gafarToeba
arabunebrivia qarTulisaTvis~ (g. gogolaSvili, 1977: 218-219).
l. baramiZe miiCnevs, rom mesame subieqturi piris mravlobiTis sufiqsTa
simravles dialeqturi an fonetikuri safuZveli unda hqondes. aqedan
unda modiodes maTi raodenobis `Semcirebis~ moTxovnilebac. amis gamo
/-n/ Tanxmovnis Semcveli afiqsebi fonetikur variantebad iqna miCneuli.
Cveni varaudiT, wers avtori, subieqturi mesame piris afiqsebs yvelas
Tavisi, erTmaneTisagan gansxvavebuli, funqcia unda hqonodaT (l.
baramiZe, 2004: 21). misi azriT, ,,mxolobiTsa da mravlobiTSi gamovlenil
piris afiqsebs Tu cal-calke ganvixilavT, maTi funqciebis mikvleva
gaWirdeba. es gansakuTrebiT iTqmis mxolobiTi ricxvis Sesaxeb, sadac
erTi da igive -s afiqsi sxvadasxva dajgufebebSi monawileobs da misTvis
mxolod erTi funqciis dakisreba SeuZlebeli Cans. safiqrebelia, rom
mxolobiTisa da mravlobiTis afiqsebi gagebuli iyo rogorc erTi
mTliani odenoba, rogorc es gvxdeba sxva pirTa gamovlenis dros.
amitom gacilebiT ufro naTeli iqneba amosavali viTareba im
SemTxvevaSi, Tu subieqturi piris mxolobiTisa da mravlobiTis afiqsebs
davawyvilebT maTi gamoyenebis Sesabamisad:
s _ en (an) gvxvdeba a) awmyosa da b) I TurmeobiTSi.
s _ an _ xolmeobiTebSi (awmyos xolmeobiTis garda):
a) uwyvetelis xolmeobiTSi, b) II xolmeobiTSi, g)
Sereul xolmeobiTsa da d) III xolmeobiTSi.
s _ n _ a) kavSirebiTSi, b) II kavSirebiTsa da
g) III kavSirebiTSi. gamonakliss warmoadgens
-od-ian zmnaTa I kavSirebiTi, romelic amave zmnaTa
uwyvetlis xolmeobiTis formebs iyenebs
a(o) _es _ a) uwyvetelSi, b) wyvetilisa da g) II TurmeobiTSi. -o
27
enacvleba -a-s wyvetilsa da II TurmeobiTSi;
uwyvetelSi ar gvxvdeba.
n _ ed _ a) awmyos xolmeobiTSi, b) I brZanebiTsa da
II brZanebiTSi.
zemoT warmodgenili sqema asaxavs Zveli qarTuli enis normebs (iSviaTi
formebis garda). am sqemis mixedviT kargad Cans, rom mxolobiT-
mravlobiTis TiToeuli wyvili ganawilebulia mwkrivSi Semavali ka-
tegoriebis _ piris, ricxvis, drois, kilosa da jerobis mixedviT.
TiToeuli wyvili gvxvdeba mwkrivTa jgufebSi, romelTac aerTianebs:
dro, kilo an jeroba.
-s, -an xolmeobiTSi ixmareba, -s, -n _ kavSirebiTebSi, -a (-o), -es _
warsuli drois gamomxatvel mwkrivebSi, -s, -en (-an) _ axlandeli
drois formebSi (l. baramiZe, 2004: 26-27).
Tanamedrove qarTuls Tu SevadarebT Zvel qarTuls, vnaxavT, rom mesame
subieqturi piris formebis ganawileba mkveTrad SeizRuda da zogierTi
afiqsi daikarga kidec. amjerad mesame subieqturi piris niSnebi mxo-
lobiT ricxvSi mxolod samia, esenia: -s, -a, -o, -∅, mravlobiT ricxvSi ki
_ -n, -an, -en, -nen, -es.
-s, -a sufiqsebi mxolobiT ricxvSi metad produqtiulia, xolo -o
iSviaTad ixmareba zogierT SemTxvevaSi.
a. SaniZe ase ganixilavs mesame subieqturi piris niSnebs: `subieqturi
niSani me-3 pirisa mx. ricxvSi aris sufiqsi -s an -a, iSviaTad -o. rodesac
niSnad -s aris, maSin yvela pirs erTsa da imave mwkrivSi erTi da igive
fuZe aqvs: v-naxav, h-naxav, naxav-s, v-naxavde, h-naxavde, naxavde-s, v-naxo,
h-naxo, naxo-s; v-akeTeb, h-akeTeb, akeTeb-s; v-wer, s-wer, wer-s da misT..
magram, rodesac me-3 pirs subieqtur niSnad -a an -o aqvs, maSin zogjer
zmna sxva fuZes gviCvenebs, vidre 1-lsa da me-2 pirSi: magaliTebi: ga-v-
akeTe, ga-akeTe, ga-akeT-a, v-aqe, -aqe, aq-o; v-Tqvi, s-Tqvi, Tqv-a; v-akeTebdi, -
akeTebdi, akeTebd-a; v-iwerebi, iwerebi, iwereb-a (,,iwerebi-s~ formisagan)
da misT... ase rom, me-3 piris forma mTlianad mainc gansxvavebulia 1-lisa
28
da me-2 piris formaTagan~ (a. SaniZe, 1973: 177). avtori aqve SeniSnavs, rom
piris niSani -a ar unda avrioT aris zmnis Semoklebul -a formaSi:
mebaRe-a, studenti-a, kargi-a.
arn. Ciqobava aRniSnavs, ,,mesame piris subieqtis niSani bolosarTebia: -s
(ari-s), -a (izrdeb-a). /-a/-sagan fonetikuri cvlilebis Sedegad miRebulia
mesame bolosarTi -o (iyo: ← iyva ← iyav-a)~ (arn Ciqobava, 1950: 053).
axal qarTulSi /-s/ da /-a/ alomorfTa xmarebis axali wesebia. -a sufiqsi
mxolod warsuli drois formebSi gvxvdeboda. xolo axal qarTulSi igi
awmyoSi, kerZod, vnebiTi gvaris rogorc statikur, aseve dinamikur
formebSia. es monacvleoba TandaTanobiT mimdinareobda, ramac
sabolood mkveTrad ganasxvava erTmaneTisgan vnebiTi da moqmedebiTi
gvaris zmnebi. Tumca aRsaniSnavia isic, rom /-s/ awmyoSi warmodgenilia
rogorc moqmedebiTi gvaris zmnebSi, aseve zog gardauval zmnasTanac,
kerZod: a) saSual moqmedebiTis zmnebTan awmyoSi; b) -av Temis niSnian
formebTan: axur-av-s, akr-av-s, uWir-av-s, sZin-av-s da sxva; g) Tu subieqtur
III pirs win uZRvis i (es iqneba fuZiseuli Tu sufiqsuri): ismi-s, iwvi-s,
zi-s, ari-s, esmi-s, iZvri-s. es ar exeba statikur zmnebs; d) /–s/ gvxvdeba
saSual_vnebiTebTanac: dev-s, wev-s, dga-s, axsov-s, Sur-s (a. oniani, 1978:
58). yvela sxva SemTxvevaSi /-a/ alomorfia warmodgenili mesame
subieqturi piris aRsaniSnavad awmyoSi.
ganvixiloT mesame subieqturi piris -s niSnis dakargvis SemTxvevebi, anu,
rodesac igi nulovani alomorfiT gamoixateba:
subieqtis niSani -s ikargeba -T bolosarTis win: is Sen gawuxeb-s is
Tqven gawuxeb-T. unda yofiliyo: gawuxeb-s-T (da ixmareboda kidec am
erTi saukunis win), -s daikarga -T-s mezoblobaSi (daikarga iseve,
rogorc saxelebSi, magaliTad, gvaqvs ZmasTan, magram Zmeb-Tan←Zmeb-s-Tan).
-s bolosarTis dakargva fonetikuri procesia. -s bolosarTis dakargvis
magaliTebi: Sedegad erTmaneTs daemsgavsa manamde gansxvavebuli formebi:
is Tqven gzrdiT ← (gzrdi-s-T) da agreTve: me Tqven, Cven Sen, Cven Tqven
gzrdiT (arn. Ciqobava,1950: 054).
29
maSasadame, aseT formebSi mesame subieqturi piris niSnad unda
vigulisxmoT /-Ø/ alomorfi, igi damatebiTi distribuciis
damokidebulebaSi iqneba /-s/ alomorfTan da fonologiurad
Sepirobebuli (gaqvsT→gaqv-Ø-T). amosavalia gaqvsT, romelic Cveulebriv
iyo saSual qarTulSi da dResac Semonaxulia mTis kiloebSi.
saliteraturo enaSi yuradReba eqceva wyvetilSi ,,o~ morfemis
gamovlinebas garkveul fuZeebSi.
a.SaniZe aRniSnavs, ,,aris erTi wyeba zmnebisa, romelTac mxolobiTSi a-s
nacvlad -o moudis. am zmnebis fuZe umetesad umarcvloa da Sedgeba
erTi, ori an sami Tanxmovnisagan. or-TanxmovnianebSi meore, xolo sam-
TanxmovnianebSi mesame SeiZleba iyos umarcvlo unisagan miRebuli v;
aseTebia:
a) avianTagan:
rg-v-a: (da)vrge, (da) hrge, (da)rgo.
rT-v-a (sT-v-a, st-v-a): (da) varTe, (da) arTe, (da)arTo.
rwy-v-a: (mo) vrwye, (mo) hrwye, (mo) rwyo.
am zmnebs paralelurad a-niani formac aqvT: darga, daarTa, morwya.
b) ebianTagan:
g-eb-a: vage, age, ago (a-, da- da sxv.).
R-eb-a (ga-, Se-): vaRe, aRe, aRo.
R-eb-a (a-, wa-): viRe, iRe, iRo.
qeb-a: vaqe, aqe, aqo.
w-eb-a: vawe, awe, awo.
gd-eb-a: vagde, agde, agdo.
gz-eb-a: vagze, agze, agzo.
vl-eb-a: xeli (da) vavle, avle, avlo.
vn-eb-a: vavne, avne, avno.
vs-eb-a: vavse, avse, avso.
nT-eb-a: vanTe, anTe, anTo.
rg-eb-a: varge, arge, argo....
g) ob-ianTagan TiTqmis yvela:
Tb-ob-a: vaTbe, aTbe, aTbo.
mk-ob-a: vamke, amke, amko.
30
cx-ob-a: (*cxv-ob-a) vacxve, acxve, acxo......
Zvel qarTulSi iyo -a, romelic axal qarTulSi o-d gadakeTda:
agrZna_igrZno.
daipyra_daipyro.
Seicna_Seicno~ (a. SaniZe, 1973: 430).
g. gogolaSvili arasakmarisad miiCnevs uxmovno fuZis qonas namyo
ZiriTadSi mesame subieqturi piris -o sufiqsis gamovlenisaTvis. am
alomorfTa ganawilebis safuZveli, misi azriT, ZiriTadad, `sayrdeni~
morfemis struqturaa. `sayrdens~ vuwodebT im morfemas, romelsac
uSualod daerTvis CvenTvis saintereso esa Tu is mawarmoebeli. igi
namyo ZiriTadis warmoebaSi -e sufiqsian zmnebSi gamoyofs 2 jgufs: 1.
marcvlovani ukumSveli `sayrdeni~ morfema + -e sufiqsi. warmoebis am
tipisaTvis niSandoblivia mesame subieqturi piris niSnad -a; 2. umarcvlo
`sayrdeni~ morfema + -e sufiqsi, warmoebis am tipisaTvis gamovlindeba
mesame subieqturi piris niSnad -o sufiqsi (g. gogolaSvili,1984: 41-42).
gav-Sal-e ava-Sen-e mov-drik-e Sev-Rob-e movakvl-evin-e
ga-Sal-e aa-Sen-e mo-drik-e Se-Rob-e moakvl-evin-e
ga-Sal-a aa-Sen-a mo-drik-a Se-Rob-a moakvl-evin-a
ava-g-e gava-Tb-e dava-tkb-e dava-frTx-e
aa-g-e gaa-Tb-e daa-tkb-e daa-frTx-e
aa-g-o gaa-Tb-o daa-tkb-o daa-frTx-o.
avtoris azriT, -e sufiqsi am ori jgufis zmnebSi genetikurad
gansxvavebuli odenobaa. namyo ZiriTadis jgufSi, sadac -e sufiqsi
marcvlovan ukumSvel `sayrden~ morfemas daerTvis, is TavisTavad
damoukidebuli mawarmoebelia, xolo im jgufSi, sadac -e sufiqsi
umarcvlo `sayrden~ morfemas daerTvis da o-s gvaZlevs, ev-idan unda
momdinareobdes. pirvel da meore piris formebSic -ev unda yofiliyo,
xolo mesame pirSi fonetikuri faqtoris zegavleniT miviReT -o←v-a←ev-a
(iqve: 43).
31
ua→o, ue→o, ve→o, va→o kompleqsebis Serwyma ucxo ar aris
qarTulisaTvis. iv. imnaiSvili aRniSnavs, ,,axal qarTul dialeqtebSi
gansakuTrebiT gavrcelebulia v-s (umetesad←u) da a-s Serwyma, romelic
o-s iZleva (Tvali→Toli, cxvari→cxori, suams→soms, idva→ido da sxv.).
es movlena saSualo qarTulisaTvisac aris damaxasiaTebeli. magram Zvel
qarTulSi amnairi fonetikuri procesi uCveuloa, gvxvdeba TiTo-orola
kerZo SemTxveva, magaliTad: eCoÁ←eCuaÁ, xaWoÁ←xaWuaÁ, xor-
bali←xuarbali (aseve Seurwymeladaa warmodgenili Zvel qarTulSi),
xomaldi←Ãomaldi←Ãuamaldi; v-yav, h-yav, *yav-a→yv-a→yo da sxv.~ (iv.
imnaiSvili, v. imnaiSvili, 1996: 138).
zemoTqmulidan gamomdinare, SeiZleba davaskvnaT, rom /-o/ alomorfi
fonetikurad Sepirobebulia da wyvetilSi mesame subieqturi piris niSani
mxolobiT ricxvSi Tavdapirvelad iyo /-a/.
saintereso mosazreba aqvs gamoTqmuli a. onians /-a/ da /-o/ alomorfTa
ganawilebis Sesaxeb. rogorc cnobilia, uxmovno ZirebTan gvxvdeba ara
marto /-o/ alomorfi, aramed /-a/-c. /v/ fonemis momdevno poziciaSi arc
erT SemTxvevaSi ar dasturdeba /-o/, aq yovelTvis /-a/ aris warmodgenili:
Sv-a, ga-uSv-a, da-wv-a da sxv. (a. oniani, 1978: 59).
avtori dasZens: `S3 morfemis /-o/ da /-a/ alomorfTa ganawilebis wesebis
dadgena Cven mogvixerxda mxolod imis gaTvaliswinebiT, Tu romeli
Temis niSniT aris warmodgenili saTanado zmna I seriis formebSi.
/-o/ alomorfi dasturdeba Semdeg SemTxvevebSi:
1) uxmovno Ziris mqone iseT brunvacvalebadsavaldebulopirian zmnaTa
wyvetilSi, romelTac I seriis formebSi aqvT Temis niSnebi /-eb/, /-ob/ an
/-of/ da maT konversiul prefiqsian vnebiTSi. magaliTebi:
32
aqtiuri da medoaqtiuri prefiqsiani vnebiTi
awmyo wyvetili awmyo wyvetili
a-nT-eb-s
u-nT-eb-s
a-vs-eb-s
a-R-eb-s
i-wy-eb-s
a-q-eb-s
a-p-ob-s
sp-ob-s
u-xrC-ob-s
y-of-s
a-Tb-ob-s
Zl-eb-s
a-a-nT-o
a-u-nT-o
ga-a-vs-o
ga-a-R-o
da-i-wy-o
a-q-o
ga-a-p-o
mo-sp-o
da-u-xrC-o
ga-y-o
ga-a-Tb-o
ga-Zl-o
i-nT-eb-a
e-nT-eb-a
i-vs-eb-a
i-R-eb-a
i-wy-eb-a
i-q-eb-a
i-p-ob-a
i-sp-ob-a
e-xrC-ob-a
i-y-of-a
____
____
a-i-nT-o
a-e-nT-o
ga-i-vs-o
ga-i-R-o
da-i-wy-o
i-q-o
ga-i-p-o
mo-i-sp-o
da-e-xrC-o
ga-i-y-o
_____
_____
2. /-av/ Temis niSnian brunvacvalebad savaldebulopirian zmnaTa
wyvetilsa da maT konversiul prefiqsian vnebiTSi im SemTxvevaSi, Tu
Zireuli morfema samive piris formaSi nulovani gaxmovanebiT aris
warmodgenili:
da-v-rg-e mo-v-rT-e mi-v-u-zR-e mo-v-i-rT-e
da-rg-e mo-rT-e mi-u-zR-e mo-i-rT-e
da-rg-o mo-rT-o mi-u-zR-o mo-i-rT-o~ (a. oniani,1978: 60).
/-o/ alomorfi arc erT sxva SemTxvevaSi ar dasturdeba.
sagulisxmoa, rom amgvar zmnebSi /-o/-s Tavisuflad enacvleba /-a/. mag.:
mo-rwy-o// mo-rwy-a, rac aRniSnuli aqvs a. SaniZes (a. SaniZe, 1973: 430).
rac Seexeba /-a/ alomorfs, a. onianis azriT, is ugamonaklisod aris
warmodgenili. TviT uxmovno Ziris mqone wyvetilSic zogjer
regularulad /-a/ alomorfi dasturdeba, aseTebia:
1. /-av/ TemisniSniani zmnebi, Tuki Zireuli morfema nulovani gaxmovanebiT
mxolod III piris formaSia warmodgenili, mag.; mo-kl-a, Se-kr-a, aR-Zr-a
(Sdr.: mo-v-kal-i, mo-kal-i; Se-v-kar-i, Se-kar-i; aR-v-Zar-i, aR-Zar-i) da sxv.
33
2. /-am/, /-em/, /-i/ da /-ev/ TemisniSniani zmnebi yovelTvis, mag.: da-a-b-a, da-a-
dg-a, mo-i-sx-a, Se-qmn-a, ga-Wr-a, mi-s-c-a, ga-i-x-a, da-i-msxvr-a da sxv.
avtori askvnis, rom `/-a/ da /-o/ alomorfTa ganawilebas morfologiuri
safuZveli udevs~ (a. oniani,1978: 61).
rac Seexeba mravlobiT ricxvs, mesame subieqtur pirSi, gansxvavebiT
pirveli da meore pirebisagan, aqac fleqsiuri tipis enebisaTvis
damaxasiaTebeli viTareba gvaqvs: ricxvi da piri gamoixateba erTi da
imave morfemebiT: -an, -es, -n, -en, -nen.
arn. Ciqobava ase ganixilavs am sakiTxs: ,,mravlobiTSi pirveli da meore
piris niSnebic gvaqvs da mravlobiTobis sufiqsi -T, mesame pirSi ki
piris niSani da ricxvisac erTia (-en, -an, -es). warmoSobiT es
bolosarTebi mxolod ricxvze (mravlobiTze) miuTiTeben piris niSani aq
zmnas ar hqonda iseve, rogorc mxolobiTSi, oRond mxolobiTSi gauCnda,
mravlobiTSi _ ara). aq mxedvelobaSi gvaqvs qarTuli enis ganviTarebis
is periodi, roca pirebis garCevam iCina Tavi. pirebi meoreulia; manamde
uRvlilebaSi mxolod klasebi gairCeoda, gramatikuli klasebi _
adamianisa da nivTisa~ (arn. Ciqobava, 1950: 053).
ufro vrclad exeba am sakiTxs a. SaniZe. kerZod, ,,me-3 piris sub. niSnad
mravlobiT ricxvSi ramdenime sufiqsia: -en, -an, -n, -nen, -es; magaliTebi:
1. -en: akeTeb-en, aTbob-en, akeTebd-en, aTbobd-en. radganac es sufiqsi
xmovniT iwyeba, amitom igi zogjer fuZis SekumSvas iwvevs
awmyo_myofadSi: malav-s, magram malv-en, xatav-s, magram xatv-en, klav-s,
magram klv-en, daartyam-s, magram daartym-en da misT.
-en daboloeba xan mTlianad piris niSans warmoadgens mr. ricxvSi da
dauSlelia (aseTi dapirispirebiT: xatav-s _ xatav-en), xanac daiSleba
e+n. amaTgan piris niSani marto n iqneba aseTi dapirispirebiT: xatavde-s
_ xatavde-n.
2. -an sufiqsi gvxvdeba yovelTvis, roca zmnas bolos Temis niSnad an
mwkrivis niSnad i aqvs: Wri-an, Wyivi-an, garbi-an,.. icini-an, Txri-an da
34
misT. magram zogierTi zmna (`saSualo~ gvarisa), romelic mas dairTavs,
kidev sxva Taviseburebasac gviCvenebs: -an daboloebis win Tavs iCens
xolme -an, rac naTlad Cans mxolobiTisa da mravlobiTi formebis
dapirispirebisagan: dga-s _ dg-an-an, wev-s _ wv-an-an, hgav-s _ hgv-an-an... l.
kiknaZis axsnis Tanaxmad, pirveli an Temis niSania, romelic garkveul
SemTxvevebSia Semonaxuli.
zogjer -an daboloeba warmoSobilia arian zmnisagan, romelSic ukve
aris piris niSani (ari-an: yofil ari-an _ yofil-an, Sobil ari-an _
Sobil-an).
3. -n gvxvdeba II kavSirebiTSi: gaakeTo-n, qna-n, daixoco-n...
4. -nen imdenad SeiZleba mTlianad CaiTvalos mravlobiTi ricxvis me-3
piris subieqtur niSnad, ramdenadac Sig Semavali pirveli n visame enaSi
mxolod me-3 pirSi gvxvdeba da imave ricxvis 1-lisa da me-2 piris
formebSi ki _ ara: wavid-nen (amaTTan SepirispirebiT: wa-vediT, wa-xvediT,
wa-vid-nen), iyv-nen (aseTi SepirispirebiT erTi kacis enaSi an erT kiloSi:
viyaviT, iyaviT, iyv-nen), waekid-nen (aseTi SepirispirebiT: wavekideT,
waekideT, waekid-nen); Torem, Tu n visame enaSi 1-lisa da me-2 piris
formebSic Sedis (am SemTxvevaSi mas win kidev e eqneba), maSin igi piris
niSans aRar ganekuTneba, mag.: am SemTxvevaSi: viyv-en-iT, iyv-en-iT, iyv-n-en;
wavekid-en-iT, waekid-en-iT, waekid-n-en, maSasadame, aq me-3 subieqturi piris
niSnad martooden -en unda viguloT, romelic sul bolos aris (iyvn-en,
waekidn-en).
5. -es sufiqsi Zvelad farTod iyo gamoyenebuli. igi Tanabrad ixmareboda
wyvetilSica da uwyvetelSic, rogorc gardamavals, ise gardauval
zmnebSi. Tanamedrove saliteraturo enaSi ki es daboloeba gardamaval
zmnebs SerCaT (an kidev gardamavalTagan gamosul gardauval zmnebs
celqobs-icelqebs tipisas) da isic martooden wyvetilSi: gaakeT-es, daag-
es, gaaTb-es, daibar-es, icelq-es da misT., xolo misi adgili (n)en da-
boloebam daiWira wyvetilSi gardauval zmnebSi (saSualsa da vnebiTSi),
uwyvetelSi ki sazogadod yovelgvar zmnaSi (gardamavalSica da
35
gardauvalSic): iyv-(n)-en, gaemarT-(n)-en, akeTebd-(n)-en, werd-(n)-en, aSenebd-
(n)-en da misT~ (a. SaniZe, 1973: 177-178).
amaTgan, rogorc cnobilia, yvelas vxvdebiT Zvel qarTulSi, garda -nen
daboloebisa, romelic, rogorc erTiani afiqsi, ar gvxvdeboda. Zvel
qarTulSi warsuli drois gamomxatvel mwkrivebSi (uwyveteli, wyvetili,
II TurmeobiTi), mesame subieqturi piris mravlobiTSi ixmareboda -es
morfema. axal qarTulSi -es sufiqsi ixmareba mxolod gardamaval da
saSual-moqmedebiTi gvaris zmnebTan wyvetilSi. rac Seexeba danarCen
warsuldroian formebs, maT mesame subieqturi piris mravlobiT ricxvSi
aqvT -nen sufiqsi.
sainteresoa mosazrebebi -nen sufiqsis warmoSobisa da damkvidrebis
Sesaxeb. e. nikolaiSvili SeniSnavs, rom Zvel qarTulSi aris mimdevroba
n-e-n, romelic gvxvdeba II kavSirebiTis (aseve III kavSirebiTis) formebSi.
es daboloeba maSin gvaqvs, rodesac pirdapiri obieqti narian
mravlobiTSi Seewyoba zmnas: misc-n-e-n, mokl-n-e-n. n-e-n mimdevroba amgvar
formebSi sami afiqsisagan Sedgeba: pirveli -n pirdapiri obieqtis
mravlobiTobis gamomxatvelia, meore -n _ subieqturi piris mrav-
lobiTisa, xolo -e kavSirebiTis mwkrivis niSania. -nen afiqsis
Camoyalibeba ar unda ukavSirdebodes am formebs, aramed Sesabamis
prefiqsian vnebiTs, sadac is gvxvdeba subieqtis mravlobiTis me-3 pirSi:
daimalnen, evedrnen. am formebSi konversiis dros moqmedebiTidan
gadmoyolili pirdapiri obieqtis mravlobiTis -n da bolokiduri -n
faqtobrivad erTsa da imave saxels miemarTeba, romelic moqmedebiTSi
pirdapiri obieqtia, xolo vnebiTSi _ subieqti. am garemoebis gamo
istoriulad sami sxvadasxva daniSnulebis sufiqsi gaerTianda da
damoukidebeli afiqsi warmoiSva swored vnebiTSi: -nen. prefiqsiani
vnebiTis II kavSirebiTis gavleniT -nen gavrcelda sxva gardauval zmnaTa
II kavSirebiTSic (rom gaTbnen, gamravldnen, movidnen), agreTve sazogadod
gardauval zmnaTa wyvetilsa da I seriis savrcobian mwkrivebSi. magram
movlenaTa ganviTareba, rogorc Cans, ar yofila ase sworxazovani.
irkveva, rom -nen sufiqsis gverdiT saSual qarTulSi moqmedebs -en
bolosarTic. rogorc garkveulia, meryeoba -es formantis gamoyenebaSi
36
gvxvdeba XV s. bolodan. XVI _ XVIII saukuneebSi sxvadasxva SefardebiT
erTmaneTs enacvleba -es, -en, -nen, sufiqsebi, romelTagan sabolood
imarjvebs -nen. procesi dasrulebuli Cans XVIII saukuneSi (e.
nikolaiSvili, 1978: 96_107).
-nen sufiqsi II kavSirebiTidan gavrcelda TxrobiTi kilos formebSi.
amjerad axal qarTulSi igi Zalian produqtiuli morfemaa. mas vxvdebiT:
uwyvetelSi (yvelanair zmnasTan), xolmeobiTSi, awmyos kavSirebiTSi,
myofadis kavSirebiTSi, II kavSirebiTSi, wyvetilSi _ gardauval zmnebTan,
II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi _ gardamaval zmnebTan.
yovelive zemoTqmulis Semdeg ganxilul sakiTxTan dakavSirebiT mainc
ibadeba kiTxvebi, romlebsac SevecdebiT SeZlebisdagvarad vupasuxoT:
1. ratom aris warmodgenili (an ratom iyo warmodgenili) mesame
subieqturi piris niSnebi ramdenime morfemiT?
2. ratom aris mesame subieqturi piris niSnebi sufiqsebi da yvela
danarCeni prefiqsebi?
3. ratom aRniSnavs mesame subieqturi piris niSani pirsa da ricxvs
erTdroulad?
4. ram ganapiroba Zvel qarTulSi aucilebeli xmareba meore subieqturi
piris niSnisa, romelic TandaTanobiT dasustda da axal qarTulSi nu-
lovani alomorfiT Seicvala?
Cveni azriT, mesame subieqturi piris niSani mxolobiT ricxvSi
gamoxatuli iyo prefiqsuli nulovani alomorfiT, romelic
upirispirdeboda markirebul I da II piris formebs: S1 - v , S2 - x , S3 – Ø.
rac Seexeba im morfemebs, romlebic dRes asrulebs mesame subieqturi
piris niSnebis funqcias, sxva gramatikul kategoriebs gamoxatavda (arn.
Ciqobava, v. Tofuria, a. oniani, l. baramiZe), rac dResac Cans. is raRac
morfologiuri kategoriebi sufiqsuri morfemebiT gamoixateboda da,
rac mTavaria, mxolod mesame pirisaTvis iyo damaxasiaTebeli (iseve,
rogorc dRes, axal qarTulSi). Tu davuSvebT, rom mesame subieqturi
37
piris niSnebi iseT morfologiur kategoriebs gamoxatavda, romelic
damaxasiaTebeli iyo 1-eli da me-2 pirisTvisac, maSin, logikuria,
aRniSnul kategoriebs am pirebSic unda hqonoda saTanado niSnebi, rac
Sesabamisad gamoiwvevda 1-eli da me-2 piris niSnebis simravlesac.
Cveni azriT, es morfologiuri kategoriebi, romlebic mxolod mesame
piris formaSi vlindeboda, bunebrivia, 1-el da me-2 pirSi ar iyo
markirebuli da nulovani alomorfiT upirispirdeboda me-3 pirs. cxadia,
1-eli da me-2 subieqturi piris niSnebic nulovani alomorfiT ver
iqneboda warmodgenili, piriqiT, maTi markireba aucilebeli iyo
kategoriebis erTmaneTisagan gasarCevad, rac, vfiqrobT, gamovlinda
swored Zvel qarTulSi meore subieqturi piris niSnis savaldebulo
materialuri gamoxatviT.
mesame subieqturi piris mravlobiToba, Cveni azriT, -en~-n sufiqsiT iyo
warmodgenili, rogorc es gvqonda pirdapiri obieqtis SemTxvevaSi,
rodesac is idga saxelobiT brunvaSi. amasTanave –en~-n niSniT aRniSnuli
saxelis mravlobiToba gamoixateboda yvela pirSi, rac imaze miuTiTebs,
rom am morfemis uSualo funqcia mravlobiTobis aRniSvna iyo. savsebiT
bunebrivia, mas es funqcia Seesrulebina subieqturi mesame piris
mravlobiT ricxvSi, xolo subieqturi mesame piri kvlav nulovani
alomorfiT yofiliyo gamoxatuli. rac Seexeba mesame subieqturi piris
sxva mravlobiTi ricxvis aRmniSvnel niSnebs, isinic im sxva gramatikuli
kategoriebis mravlobiTi ricxvis gamomxatvelni iyvnen, rac Sesabamisad
subieqturi mesame piris mxolobiTi ricxvis formisaTvis iyo
damaxasiaTebeli. DdroTa ganmavlobaSi, rodesac es sistema moiSala,
aRniSnulma morfemebma mxolobiT ricxvSi SeiTavsa piris gamoxatvis
funqciac, Sesabamisad mravlobiTSi arsebulma morfemebma pirisa da
ricxvis gamoxatva erTdroulad ikisra. vfiqrobT, amiT iyo gamowveuli
mesame subieqturi piris rogorc mxolobiTis, aseve mravlobiTis niSanTa
simravle. rodesac mesame subieqturi piris niSnebma SeiTavsa piris
gamoxatvis funqciac, TandaTanobiT dasustda meore subieqturi piris
niSani, radganac pirvel da mesame pirebs gamokveTilad hqonda niSnebi da
meore subieqturi piris uniSnoba markirebis tolfasi gaxda. man jer
38
saxe icvala, xolo Semdeg daikarga zogierTi fonemebis win (xmovnebis,
sonorebis, Cqamieri napralovnebis) da bolos, sruliad gaqra, ris gamoc
dRevandel qarTulSi nulovani alomorfiYgvaqvs.
rac Seexeba imas, rom dRes es morfemebi kvlav gamoxataven raRac sxva
kategoriebsac, garda pirisa da ricxvisa, miuTiTebs swored imaze, rom
maTTvis aseTi rolis Sesruleba uCveulo ar aris, magram Secvlili
saxiT xdeba sistemis simetriisaken swrafva.
yovelive zemoTqmulis mixedviT, subieqturi piris niSanTa cxrili
SeiZleba ase warmovadginoT:
Zveli qarTuli
mxolobiTi ricxvi mravlobiTi ricxvi
I v-~…-~Ø-� _____ I v-~…-~Ø-� _____ -T
II x-~h-~s-~S-~Ø- ___ II x-~h-~s-~S-~Ø-� ___ -T
III ______ -s~-n~-d~-a~-o~-� III _____ -en~-ed~-an~-n~-es
axali qarTuli
mxolobiTi ricxvi mravlobiTi ricxvi
I v-~Ø-� _____ I v-~Ø- � _____ -T
II x-~Ø-� ___ II x-~Ø-� ___ -T
III ______ -s~-a~-o~-� III _____ -en~-nen~-an~-n~-es.
39
Tavi III
obieqturi piris niSnebi
pirveli da meore obieqturi piris niSnebi
qarTuli zmna mravalpiriania, romelic gulisxmobs zmnis formaSi
rogorc subieqturi, aseve obieqturi pirebis aRniSvnas. obieqturi piris
niSnebi (I, II, III) yvela prefiqsebia, obieqturi piri, rogorc cnobilia,
ori saxisaa: pirdapiri da iribi. I da II obieqturi pirebis aRniSvnisas
mniSvneloba ara aqvs, Tu rogori obieqtia - pirdapiri Tu iribi - orive
SemTxvevaSi isini erTnairi prefiqsebiT aris warmodgenili. rac Seexeba
mesame pirs, amis Sesaxeb mravali mosazrebaa gamoTqmuli samecniero
literaturaSi. ganvixiloT obieqturi piris TiToeuli niSani cal-
calke.
Zvel qarTulSi pirveli obieqturi piris niSania m- mxolobiT ricxvSi,
rogorc pirdapirisa, aseve iribis. mag:
romelman aR-m-iaros me winaSe kacTa (m. 10.32).
ege yoveli da-m-imarxavs siyrmiT CemiTgan (m. 19,20).
vin Tqvengani Se-m-etyuebis me codvaTaTÂs (i. 8,46).
man me m-adidos (i. 16,44).
m-iÃsen me ... borotisagan (m. 14,30).
Se-m-codos me Zmaman Cemman (m. 18,21).
rameTu pirvelad me mo-m-iZula (i. 15,18).
amas Ramesa ... samgzis uvar-m-yo me (mr. 14,30).
arRara m-xedvideT me (i. 16,10; 16,17).
mo-m-ec me sityvaÁ samnoÁsa SenisaÁ (l. 16,2).
raÁTa ara m-awyinebdnen me amisaTÂs (ist. qr. II, 83,15).
me m-abralebTa (i.7,23).
gan-m-eSovreniT Cemgan yovelni (m. 7,23).
daman Cemman martoÁ da-m-iteva msaxurebad (l. 10,40).
raÁsa m-kiTxav me keTilisaTÂs (m. 19,17).
mo-m-devdi me (mr. 2,14).
40
m- prefiqsi pirveli obieqturi piris aRsaniSnavad, rogorc
saenaTmecniero literaturaSia cnobili, mravlobiTi ricxvis formaSic
gvxvdeboda. is maSinac dasturdeboda zmnaSi, roca pirdapiri obieqtis
mravlobiTobis gamosaxatavad arsebobda -en (-n) sufiqsi. obieqturi
pirebis mxolobiT_mravlobiTobis garCeva SesaZlebeli iyo ramdenime
xerxiT.
iv. da v. imnaiSvilebi Tavis cnobil naSromSi ~zmna Zvel qarTulSi~
aRniSnaven:
a) zogjer zmnasTan saTanado nacvalsaxeli iyo warmodgenili: momec
Cuen puri ese (i, 6, 34), momec me, raÁca Tana-gavca (m, 18,28). momec me
sityvaÁ samnoÁsa SenisaÁ (l. 16, 2). momec Cuen, raÁTa davsxdeT erTi
marjveniT da erTi marcxeniT Sensa (mr. 10, 37). marqu Cuen gancxadebulad
(i. 10, 24). miTxar me, sada dasdev (i. 20.15), miTxar Cuen igavi igi (m. 13,36).
Mmose esreT da-m-iwera Cuen (mr. 12,19).
m-iTxar Cuen (mr. 13,4).
mo-m-iteven Cuen, Tananadebni Cuenni (m. 6,12).
nu Se-m-iyvaneb Cuen gansacdelsa (m. 6,13).
vidre Cuen m-eZina (m. 28,13).
b) ricxvis amocnoba SesaZlebeli iyo momdevno winadadebis saSualebiT
anu konteqstiT: ara maqus, sada davikribo nayofi Cemi. (i. 12, 17)
,,davikribo” subieqtad Seiwyobs me-s, amitom ara maqus-ac Seewyoba me.
aseTia kidev: mnebavs, raÁTa awve momce me Tavi iovane naTlis-mcemlisaÁ
(mr. 6, 25). aq meore winadadebaSi momce zmnas axlavs me nacvalsaxeli,
maSasadame, igive me aris saWiro ,,mnebavs” zmnisTvisac. kidev erTi
magaliTi: mrwams, Semewie urwmunoebasa Cemsa (mr. 9,24). aq arc erT zmnas
ar axlavs piris nacvalsaxeli, magram ricxvs avlens kuTnilebiTi Cemsa,
maSasadame, igulisxmeba mxolobiTi ricxvi: mrwams me, Semewie me
(iv.imnaiSvili v. imnaiSvili, 1996: 32).
amrigad, rogorc magaliTebidan Cans m- prefiqsi pirveli obieqturi
piris mravlobiTis formaSic ixmareboda.
41
sakmaod xSiria SemTxvevebi Zvel qarTulSi, rodesac pirveli obieqturi
piris mravlobiToba gu- prefiqsiT aris warmodgenili:
vin garda-gÂ-goros Cuen lodi igi karisa misgan saflavisa (mr. 16,3).
ufalo, gu-aswave Cuen locvaÁ (l. 11,1).
ufalo, maradis mo-gu-ec Cuen puri ese (i. 6,34).
ara Semo-gÂ-dgs Cuen (l. 9,49).
Cuen gu-esma magisi (mr. 14,58).
aw gÂ-cnobies, rameTu eSmakeul xar (i. 8,52).
m- da gu- prefiqsebs werilobiTi Zeglebis wina periodSi kidev sxva
morfologiuri funqciac unda hqonoda. zogierT enaTmecnierTa
mosazrebiT, a. SaniZe (a. SaniZe, 1976: 65) v. Tofuria (v. Tofuria, 2002: 25),
a. oniani (a. oniani, 1978: 214-245) m- da gu- prefiqsebi inkluziv-
eqskluzivis kategorias gamoxatavda. arn. Ciqobavas SexedulebiT ki, m- da
gu- prefiqsebi inkluziv-eqskluzivis kategorias ar gamoxatavda, aramed
aRniSnavda mxolod I piris mravlobiTis formebs da sxvadasxva
dialeqturi wridan iyo Semosuli saliteraturo enaSi (arn. Ciqobava,
1946: 105). ,,maqus Cuen” tipis warmoeba erTi garkveuli dialeqturi
samyarodan unda modiodes, kerZod, samxreT-dasavluri qarTuli
kiloebidan. amgvari warmoeba daculia zanurSic. rac Seexeba gu-
prefiqsian warmoebas, igi gacilebiT ufro Zvelia, vidre m-prefiqsiani
warmoeba da mravlad aris warmodgenili svanuri enis morfologiur
sistemaSi (iqve, 105). avtori ganagrZobs, Tu gu- prefiqsi inkluziuri
(anda: eqskluziuri - principSi es sul erTia) Sinaarsisaa,
mravlobiTobis -en sufiqsisaTvis adgili ara rCeba. erTi funqciiT ori
sufiqsis erTdroulad gamoyeneba SeuZlebelia (iqve,100).
inkluziur formaSi moubarTan erTad igulisxmeba meore piri, e. i. ,,Cven”
gulisxmobs ..me da Sen”, an ,,me da Tqven”, xolo eqskluziuri forma
gulisxmobs moubarTan erTad mesame pirs e.i. ,,me da igi”, ,,me da man”, ,,me
da mas”, an kidev ,,me da igini”, ,,me da maT”.
inkluziur formaSi, wers a.SaniZe, CarTulia meore piri da amorTulia
mesame, xolo eqskluziurSi CarTulia mesame piri da amorTulia meore.
42
aris imis niSnebi, rom saliteraturo qarTulSi uZveles dros garCeuli
iyo inkluziur-eqskluziuri formebi I-li obieqturi pirisaTvis
mravlobiT ricxvSi: gu- unda yofiliyo inkluziuri piris niSani, m- _ ki
eqskluziurisa. amis maCvenebelia Semdegi formebi, romlebic gvxvdeba
,,mamao CvenoSi.” ,,puri Cueni arsobisaÁ momec Cuen dRes da momiteven Cuen
Tananadebni Cuenni... da nu Semiyvaneb Cuen gansacdelsa, aramed miÃsen Cuen
borotisagan~ (m. 11,13). magram amasTanave isic cnobilia, rom Cvenamde
moRweul teqstebSi sazogadod inkluziur-eqskluziuri formebi
mkacrad garCeuli ar aris (a. SaniZe, 1973: 65-66). avtori saintereso
pararels avlebs Tanamedrove svanurTan. amJamad, wers igi, svanuri
enisaTvis sazogadod ar aris damaxasiaTebeli obieqtur pirebSi e.w.
inkluziur-eqskluziuri formebis garCeva, Tumca svanuris zogi kilo
(mag, balszemouri) amas arCevs. magaliTad: qarT. “gvamzadebs” svanurad
iqneba guamare da namare. amaTgan guamare inkluziuri formaa (gvamzadebs
me da Sen, me da Tqven), n-amare - eqskluziuri (gvamzadebs me da mas, me da
maT) (iqve: 183).
v. Tofuria saubrobs I obieqturi piris inkluziur-eqskluziur
funqciebze. igic svanurs (zemosvanuri) mimarTavs da Tvlis, rom Zvel
qarTulSi gu-sa da m-s Soris iseve iyo roli ganawilebuli, rogorc
dRes aris svanurSi gu-/n- prefiqsebs Soris (v. Tofuria,1967:27).
iv. imnaiSvili aRniSnavs, rom teqstebSi zogjer areulia inkluzivisa da
eqskluzivis formebi, zogjer erTis nacvlad meore ixmareba. es
mosalodneli iyo enis ganviTarebis garkveul safexurze, roca esa Tu is
kategoria gadavardnas iwyebs, xSiria narevi formebi, es areva Semdeg da
Semdeg autaneli xdeba da forma gadis xmarebidan. es ar iZleva
safuZvels, vamtkicoT, rom aseTi kategoria Tavidanve ar yofila enaSi,
rogorc mwyobri sistema da cocxali enobrivi movlena (iv. imnaiSvili, v.
imnaiSvili, 1996: 34).
a. oniani aRniSnul prefiqsTan dialeqtur warmomavlobas SeuZleblad
miiCnevs, radgan qarTul enaSi ar moipoveba arc erTi dialeqti, sadac
/m-/ ar dasturdebodes, amitom ara gvaqvs safuZveli iseTi dialeqtis
43
arsebobis daSvebisa, sadac /m-/ ar iqneboda warmodgenili. aseve ar
arsebobs iseTi dialeqti, sadac /gu-/ ar iyos mocemuli. amasTanave
aRniSnul prefiqsTa dialeqturi warmomavlobis mtkiceba SesaZlebeli
iqneboda mxolod im SemTxvevaSi, Tu dasabuTdeboda /m-/ da /gu-/
prefiqsTa funqciuri identoba (a. oniani,1978: 232). misi azriT, /m-/ da /gu-/
prefiqsTa odindeli funqcia mxolod pirisa da inkluziv-eqskluzivis
aRniSvna unda yofiliyo. svanuri enis masalis safuZvelze avtori
askvnis, rom ,,savaldebulo ar aris inkluziv-eqskluzivis morfemebi
mravlobiTobasac gamoxatavdnen. ricxvi da inkluziv-eqskluzivi,
Cveulebriv, sxvadasxva morfemebiT aRiniSneba zmnaSi, asea es Tanamedrove
svanuris savaldebulo pirSi, istoriulad ase unda yofiliyo
arasavaldebulo pirSic. aseTive viTareba unda gvqonoda qarTuli enis
ganviTarebis im safexurze, roca inkluziv-eqskluzivis kategoria
garCeuli iyo (iqve: 236).
Zvel qarTulSi /gu-/ prefiqsma dakarga amosavali funqcia inkluzivis
gamoxatvisa, is daupirispirda m-ian formas mxolod ricxvis garCevis
funqciiT, magram /gu-/ prefiqsis amosavali funqcia qarTulSi, wers
avtori, inkluzivis gamoxatva unda yofiliyo.
aseTive azrs gamoTqvams v. Tofuriac. marTalia, Zvel qarTulSi /gu-/ da
/m-/ prefiqsebi aRar Seicaven inkluziv-eqskluzivis mkveTr, mwyobr
gagebas, magram, miuxedavad amisa, svanursa da Zveli qarTuli enis
werilobiT ZeglebSi mainc vlindeba am kategoriis kvali, romelic
saerTo-qarTveluri enis morfologiuri sistemisaTvis iyo
damaxasiaTebeli (v. Tofuria, 1967: 25-28).
am debulebas kidev ufro amtkicebs T. gamyreliZis mosazreba imis
Sesaxeb, rom saerTo-qarTveluri enis nacvalsaxelTa sistemaSi
arsebobda inkluziv-eqskluzivis kategoria. inkluziur-eqskluziur
kategoriaTa moSlam qarTvelur nacvalsaxelur formebSi, svanurSi_
erT-erT qarTvelur enaSi, romelic klas-kategoriaTa morfologiuri
sistemis naSTia SenarCunebis TvalsazrisiT yvelaze arqaulia _
sapirispiro movlena gamoiwvia.: inkluziur-eqskluziur kategoriaTa
44
Camoyalibeba zmnis sistemaSi, ris wyalobiTac enaSi erTgvari
struqturuli wonasworoba damyarda (T. gamyraliZe, 2000: 51).
a. oniani askvnis, inkluziur-eqskluziuri formebis garCeva mravlobiTi
ricxvis pirveli piris nacvalsaxelur formaSi uSualo kavSirSi unda
yofiliyo amave enis piriani uRvlilebis mqone zmnebTan. amdenad, /gu-/da
/m-/ prefiqsTan amosaval funqciad inkluziv-eqskluzivis mixedviT
dapirispirebis gamoxatva unda miviCnioT (a. oniani, 1978: 235).
sul sxva viTarebaa saSual qarTulSi. nebismier pirTa kombinaciis dros
pirveli obieqturi piris mravlobiToba zmnaSi gu/gv- prefiqsiT
aRiniSneba. es ar niSnavs imas, rom saSualma qarTulma ar icodes m-
prefiqsiani warmoeba mravlobiT ricxvSi. amgvari formebis xmarebas
sistemuri xasiaTi ara aqvs (m. meliqiZe, 28). igi gvxvdeba XII-XIX saukuniT
daTariRebul ZeglebSi, sabuTebsa da nusxebSi. moviyvanT ramodenime maga-
liTs:
viTarca aRmiTqua Cuen RmerTman. (qarT. cx, I 239,17).
da Sen warmiZRue Cuen.. (qarT. cx, I, 200,3).
ganxeTqa mefoba Cueni, ganmaSorna taZarsa missa wmidasa ugulebelsmyo
naTesavi Cueni srulad”. (qarT. cx. I, 96,11).
rac Seexeba gv-~gu- prefiqsTa aRniSvnas obieqturi I piris
mravlobiTisaTvis, aseTi SemTxvevebi bevria da sistemuri xasiaTis:
siyvaruli agvamaRlebs, viT eJvanni amas JReren. (vefx, 793,3).
Tu erTisa moSorveba mzisa zamTris gagvamcivnebs (iqve, 957,1).
va, sofelo, ras Sigan xar, ras gvabrunveb, ra zne gWirsa! (iqve, 952,1).
dResa erTsa me da mefe movidodeT, gvenadira (iqve, 343,2).
igi garedaRman gunaxavs da Cuensa siaxlesa mova (visram, 148,32).
nuca Tqven daijereT da nuca Cven dagvxocoT (iqve,154,16).
raca igi mandauri, mogviwere, gaamJRavne (vefx, 1274,1).
mogvinaxeT sayvarelsa missa misTvis moasurveT (iqve, 642,3).
kidev erTi mniSvnelovani cvlileba saSual qarTulSi iyo obieqtis
mravlobiTobis –en~-n sufiqsis aRniSvnis rRveva. rogorc cnobilia,
45
saxelobiTSi dasmuli obieqtis (pirdapiri obieqti) mravlobiToba
yovelTvis aRiniSneboda zmnaSi -en~-n sufiqsiT iqneboda is I, II Tu III
piriT warmodgenili. saSual qarTulSi es wesi TandaTan irRveva da
gamovlenili da realizebulia IX s-isa da aqeTa ZeglebSi, warmovadgenT
magaliTebs:
vhkadroT rame salaRobo, rasaTvismca gagvawbila (man Cuen), (vefx. 6,594).
Tualman yaenisaman gÂixilos, Tu viTar davdvaT Tavi Cueni sikvdilad. (qarT.
cx, II, 263,17).
raTgan RmerTman moabadisagan guiÃsna, viTamca yovelTa WirTagan Ãsnil varT-
Tqo (visram, 110,10).
amgvari formebis gverdiT sakmaod mravladaa warmodgenili Zveli
qarTulisaTvis damaxasiaTebeli warmoebac: gv-~gu gverdiT -en~-n
sufiqsic:
rad dagvabnelen Senisa moSorvebisa bneliTa (vefx. 1326,3).
Cemganaca da virosaganaca dia grcxuenodes, raTgan Cuen daguiviwyen da ramin
mogegona (visram. 83,25).
awe sircxuili da RmrTisa SiSi moigone da nu xar magaSigan, romel augiTa
aguavsne (iqve,105,39).
aman ufro dagvaSmagna, Tavi srulad gavaSeTeT (vefx. 290,4).
garda amisa, unda aRiniSnos, rom gv-~gu- _ -en(-n) gverdiT gvxvdeba m-
prefiqsiani warmoebac, anu m- _ -en(-n). eseTi formebi saSual qarTulSi
iSviaTia, magram mainc vxvdebiT: da damicven Cuen adgilTa SenTa mSÂidobiT
(qarT. cx. I, 242,14); ganTxeTqa mefoba Cuen, ganmaSorna taZarsa missa wmindasa da
ugulebels-yo naTesavi Cueni srulad. (qarT. sam. Zeg I, 96,11).
rogorc vxedavT, pirveli obieqturi piris mravlobiTobis niSnad
saSual qarTulSi umTavresad gv-~gu- prefiqsi ixmareba. m- prefiqsis
xmareba mravlobiTis aRsaniSnavad, aq, vfiqrobT, Zveli qarTulis naSTi
unda iyos, rogorc mravlobiTobis aRmniSvneli erT-erTi alomorfi is
Tavisufal monacvleobaSia gv-~gu- morfemebTan da ar aris inkluziur-
eqskluziuri kategoriis gamomxatveli.
46
rac Seexeba axal qarTuls, mravlobiTi ricxvi aRiniSneba gv- prefiqsiT.
is saliteraturo enis normaa rogorc pirdapiri, aseve iribi
obieqtisaTvis. saxelobiTSi dasmuli obieqtis mravlobiToba -en~-n
sufiqsiT saliteraturo enaSi aRarsad aris, Tumca igi mTis
dialeqtebSi jer kidev SemorCenilia. magaliTad:
CeCes sadam, ar Sayarnes muSani (8, gv. 7).
rad ar aWmev, orniv Svilnimc dagixocnav (iqve, gv. 7).
Tvaln amixvivnes (iqve, gv. 16).
iRliis Zirni Camamsivebniyvnes (iqve, gv. 17).
cxrani Zmani amoyaren mucelSiiTa, Tore moklavavo! (iqve, 24).
a.SaniZe wers, 1-li obieqturi piris niSani zmnaSi mudmiv erTisa da imave
saxisaa. aq araviTari mniSvneloba ara aqvs imas, pirdapiria mimarTeba, Tu
iribi (e.i. pirdapir-obieqturia 1-li piri Tu irib-obieqturi). garCeva
mxolod ricxvis mixedviT xdeba: mxolobiTSia yovelTvis m-,
mravlobiTSi ki yovelTvis gv-. maSasadame, mxolobiTsa da mravlobiTs
Tav-Tavisi niSani aqvs, amitom mravlobiTSi saWiro aRar aris kidev
damatebiT raime niSani, sakmarisia, rom mxolobiTis forma Seicvalos
ise, rom m-s adgilas gv- Caisvas da mravlobiTis forma mzad iqneba.
magaliTebi:
mxolobiTi: m-klavs, m-Wams, m-aqebs, m-aTbobs, m-yavs, m-Zuls, m-cems, m-Wirs, m-
axsovs, m-iyvars, m-eubneba, ga-m-lanZRa, da-m-aTro, ga-m-iyos, Se-m-inaxa mo-m-itana
da misT.
mravlobiTi: gv-klavs, gv-Wams, gv-aqebs, gv-aTbobs, gv-yavs, gv-Zuls, gv-cems, gv-
Wris, gv-axsovs, gv-iyvars, gv-eubneba, ga-gv-lanZRa, da-gv-aTro, ga-gv-iyos, Se-gv-
inaxa, mo-gv-itana da misT. (a. SaniZe, 1973: 182-183)
meore obieqturi piris niSania prefiqsi g-. igi moepoveba rogorc
pirdapir, aseve irib obieqts.
ara aRmo-g-ikiTxavsa wignsa mosÀssa (mr. 12,26).
me gamo-g-irCien Tquen (i. 15,16).
me gan-g-isuene Tquen (m. 11,28).
47
g-locav Sen (l. 14,18).
sefe-kacman mi-g-ces Sen sapyrobiled (l. 12,58).
msajulman mi-g-ces Sen sefe-kacsa (l. 12,58).
Se-g-kribon Sen yovliT kerZi (l. 19,43).
romelman-igi g-xada Sen (l 14,10).
rameTu ÃorcTa da sisxlTa ara gamo-g-icxades (m. 16,17).
ara Tu soflisaTÂs g-kiTxav (i. 17,9).
yovelive raÁca g-nebavs (m. 7,12).
ese yoveli Se-g-eZinos (l. 12,31).
rac Seexeba mravlobiTs, rogorc ukve aRiniSna, Zvel qarTulSi
micemiTSi mdgari saxeli ver iTanxmebda zmnas ricxvSi da gvqonda
Semdegi formebi:
g-iTxra Tquen (mr. 11,29).
me mi-g-avlineb Tquen (m. 10,16).
man mo-g-ca Tquen puri (i. 6,32).
igi Tquen g-nebavs (l. 6,31).
romeli mesma mamisagan, g-auwye Tquen (i. 15,15).
g-iCueno Tquen (l. 12,5).
aRsaniSnavia is, rom pirdapir obieqts II seriis mwkrivebSi hqonda -en~-n
sufiqsi mravlobiTis aRsaniSnavad, iqneboda I, II Tu III pirSi. magaliTad:
migc-n-e-n Tquen krebulebsa (m. 10.17).
saSual qarTulSi viTareba cota gansxvavebulia mravlobiT formebSi.
rogorc ukve aRvniSneT, am periodSi iwyeba obieqtis mravlobiTobis -en~
-n sufiqsis aRniSvnis rRveva. amasTanave micemiT brunvaSi dasmuli
saxeli iTanxmebs ricxvSi zmnas II da III pirSic. am formebSi saWiro
gaxda mravlobiTis aRniSvna. enam pirdapir gadmoitana subieqturi
pirveli da meore piris mravlobiTobis niSani -T sufiqsi da formebi ase
gaformda:
Zv. qarT.: g-wer me Sen mas saS. qarT.: g-wer me Sen mas
Zv. qarT.: g-wer me Tquen mas saS. qarT.: g-wer-T me Tquen mas
Zv. qarT.: g-iTxra me Sen is saS. qarT.: g-iTxra me Sen is
Zv. qarT.: g-iTxra me Tquen is saS. qarT.: g-iTxra-T me Tquen is
48
asevea axal qarTulSi. mravlobiTSi zmnis forma mTlianad meordeba,
emateba mxolod -T sufiqsi: g-wer-T, g-xatav-T, g-aqeb-T, g-kiTxav-T...
meore obieqturi piris morfemis mixedviT Zveli qarTuli axali
qarTulisagan ar gansxvavdeba. SeiniSneba mxolod ramdenime SemTxveva
pirTa kombinaciebSi, rodesac xdeba meore obieqturi piris
mravlobiTobis aRmniSvneli -T sufiqsis dakargva. kerZod:
1. rodesac gvaqvs kombinacia S3 O2p - am SemTxvevaSi zmnis formis boloSi
mosalodnelia -sT kompleqsi, rac arabunebrivia da daikarga mesame
subieqturi piris morfema -s. amjerad, miviReT forma g-aqv-T<_gaqv-s-T.
es kompleqsi -sT gvxvdeba XVII-XVIII s-iT daTariRebul ZeglebSi da
xelnawerebSi:
RmerTman TquenTa wadilTaebr g-yo-s-T (visr. 180,86).
CemTa laSqarTa ara ga-g-ikiTxe-s-T (amirand. 489,2).
raca gindodesT, ucilod iqmT, igi ar agcildebis (vefx. 1321,3).
vinca gebrZvisT, xrmali Cemi mbrZolTa TqvenTa daacvTebis (iqve, 1035,4).
Tqvenca mun modiT, sadaca gesmasT zriali zarisa (iqve, 1395,4).
kaci-mca maSin Tqven gaxlavsT, ra omman qmnas gaWiroba (iqve, 1401,4).
unda aRiniSnos, rom mTis dialeqtebSi –sT kompleqsi SemorCenilia.
2. g-zrdi-T Cven Tqven (S1p O2p), aq unda gamoxatuliyo rogorc subieqtis,
aseve pirdapiri obieqtis mravlobiToba, romelic Tanamedrove qarTulSi
erTi da imave -T sufiqsiT gadmoicema. rogorc cnobilia, geminirebuli
Tanxmovnebi erTi morfemis farglebSi ar aris damaxasiaTebeli
qarTulisaTvis. gviandeli -T, unda vivaraudoT, gaCenisTanave ikargeba _
reduqciis procesi gaCenis simultanuria. amitomac erT-erTi -T sufiqsi
daikarga. ibadeba kiTxva: am kombinaciaSi romeli piris mravlobiTis
niSania dakarguli, subieqtis Tu obieqtis?
Zveli qarTulis mixedviT es forma ase iyo warmodgenili: ga-g-zard-en-
i-T. rogorc viciT, saxelobiTSi dasmuli pirdapiri obieqti yovelTvis
iTanxmebda zmnas ricxvSi. am konkretul SemTxvevaSi -T sufiqsi
subieqtis kuTvnilebaa. vfiqrobT, rodesac pirdapiri obieqtis -en~-n
sufiqsi daikarga, zmnis formaSi mxolod subieqtis mravlobiTis niSani
49
darCeboda da axlac is gamoixateba, miuxedavad imisa, rom saSual qar-
TulSive iwyeba II obieqturi piris ricxvSi SeTanxmebac.
igive viTarebaa orpirian gardauval zmnebSic. gramatikulad es formebi
Semdegnairad Caiwereba: g-zrdi-Ø-T Cven Tqven; g-emalebi-Ø-T Cven Tqven.
amrigad, pirveli da meore obieqturi pirebi rogorc pirdapiri, aseve
iribi zmnis formaSi aRiniSneba saTanado morfemebiT. maT aqvT saerTo
niSnebi: pirveli pirisTvis mxolobiT ricxvSi m-, mravlobiTisTvis – gv-,
meore pirisaTvis mxolobiTSi – g-, mravlobiTSi – g- _ -T.
mesame obieqturi piri
mesame obieqturi piri zmnis formaSi pirveli da meore pirebisagan
gansxvavebiT sxvadasxvagvarad warmogvidgeba.
saenaTmecniero literaturaSi mravali mosazreba arsebobs amis Taobaze.
a.SaniZis cnobil naSromSi `subieqturi prefiqsi meore pirisa da
obieqturi prefiqsi mesame pirisa qarTul zmnebSi~ dawvrilebiT aris
warmodgenili es formebi. avtoris azriT, gadamwyveti mniSvneloba unda
mieniWos imas, obieqti micemiT brunvaSi aris Tu saxelobiTSi. Tu zmnas
damateba saxelobiT brunvaSi aqvs, obieqturi prefiqsebi mas mxolod I
da II pirisaTvis moepoveba, III pirSi mas araviTari niSani ar gaaCnia. III
pirisaTvis gansakuTrebuli obieqturi niSnis Seqmna enas saWirod aRar
daunaxavs, radganac mas axasiaTebs swored obieqturi prefiqsis
uqonloba. rac Seexeba micemiT brunvaSi dasmul irib obieqts, igive
niSani aqvs, rac S2-s _ /x-/ prefiqsi Zvel qarTulSi, romelic
ugamonaklisod gvxvdeba xanmeti periodis yovelgvar zmnaSi, xolo h-~s-
~S-~∅- haemet da momdevno xanis ZeglebSi, romelic im fonetikur
kanonebs emorCileba, rasac S2, kerZod:
1) obieqturi prefiqsi hae xmovnebis win ikargeba;
50
2) d, T, t, Z, c, w Tanxmovnebis win mis adgils iWers sani;
3) j C W Tanxmovnebis win asimilaciis wyalobiT sanis nacvlad SeiZleba
Sini Segvxvdes (a. SaniZe, 1957: 148).
∅ alomorfi gvxvdeba maSin, rodesac kombinaciaSi S2O3ind Tavs iyris
ori erTnairi bgera x-x-, h-h-, sadac erT-erTi yovelTvis ikargeba,
radganac, rogorc araerTxel aRvniSneT, qarTulisaTvis ar aris
damaxasiaTebeli erTi morfemis farglebSi ori erTnairi fonema.
metad sainteresoa a. SaniZis mosazreba O3d piris niSnis xmarebasTan
dakavSirebiT orpirian gardamaval zmnebSi I da II seriaSi. igi gamoyofs
sami tipis zmnebs: `hyofs~, `qadagebs~, `dahbada~ da aRniSnavs, rom I se-
riaSi, awmyoSi, pirdapiri obieqtis mesame piris niSani zmniswinian
formebSi TiTqmis yvelgan aisaxeba, uzmniswinoebSi ki _ ara .
gamonaklisia `hyofs~ tipis zmnebi. amis mixedviT obieqturi piris niSani
warmodgenili iqneba awmyos jgufis formebSi im zmnebTan, romlebic
misdeven `hyofs~ tipis zmnis uRlebas da ar eqneba im formebs, romlebic
misdeven `qadagebs~ tipis zmnis uRlebas. es siWrele, a.SaniZis azriT,
imiT iyo gamowveuli, rom Zvel qarTulSi awmyos jgufis dro-kiloebis
formebi ufro naklebad ixmareboda, vidre namyo srulis jgufisani da
askvnis, rom Zv. saliteraturo qarTuls III obieqturi prefiqsis xmarebis
sakiTxSi awmyos jgufSi aklia is erTsaxeoba, mTlianoba da garkveuli
sistema, romelic mas namyo srulSi amSvenebs (iqve: 95).
rac Seexeba `dahbada~ tipis zmnebs, romelTac haesi da sanis xmareba
sistemebr aqvT gatarebuli, a.SaniZe warmoSobiT sampirian zmnebad Tvlis
da aRniSnavs, rom maT unda hqondeT O3ind (damateba micemiT brunvaSi),
romelic droTa ganmavlobaSi daikarga, magram misi niSani darCa zmnaSi,
e.i. am zmnebs sintaqsuri konstruqcia SeucvliaT, magram axali
konstruqciisaTvis formebis Sefardeba da Segueba morfologiurad ver
mouswriaT. maTi uRleba arafriT gansxvavdeba micemiT damatebian zmnaTa
uRlebisagan. am mosazrebas, avtoris azriT, zurgs umagrebs aseve is
garemoeba, rom aRniSnul zmnebs vnebiTi orpiriani aqvT:
51
dahbada _ daebada, dahnerga _ daenerga,
aRhmarTa _ aRemarTa, dahmarxa _ daemarxa,
dahfla _ daefla, ganhmzada _ ganemzada,
dasTesa _ daeTesa, dahbura _ daebura,
dasTxia _ daeTxia, dahbeWda _ daebeWda...
dahÃSa _ daeÃSa,
amasTanave, aRniSnavs avtori, qarTuli zmnebis uRlebas ZvelTaganve
Tandayolili hqonda iseTi Tviseba, rom advilad SeiZleboda misi
normebis Seryeva da Semdeg darRvevac. amis nimuSia subieqturi da
obieqturi piris niSnebi, romlebic iseT viTarebaSi gvxvdeba, sadac ar
iyo mosalodneli an kidev sul dakargulia iq, sadac saWiroa.
aRniSnuli ukiduresobis saTave Zvel qarTulSia (a. SaniZe, 1957: 179).
arn. CiqobavasTvis mniSvnelovania, romel brunvaSi dgas obieqti. misi
azriT, MO mesame pirisa, Tu micemiTSia (mas _ MO) aRiniSneba prefiqsiT:
x-, h-, s-, S-, ∅-; xolo MO saxelobiTi brunvisaa, mxolobiT ricxvSi (MO
igi) zmnaSi aRiniSneba ∅ formiT, e.i. potencialurad. nuli forma
imdenadve aris forma, ramdenadac daubrkoleblad asrulebs formis
funqcias: ganasxvaos erTi movlena meorisagan (arn. Ciqobava, 1968: 164).
iv. imnaiSvilis azriT, roca O pirdapiri saxelobiTSia, mas niSani ara
aqvs. wesi mtkicea da ugamonakliso. Tu orpirian gardamaval zmnasTan
mainc aris warmodgenili obieqtis niSani, avtori Tvlis, rom is araa
orpiriani, masSi kidev igulisxmeba mesame, iribi obieqturi piri da piris
niSanic mas ekuTvnis (iv. imnaiSvili, v. imnaiSvili,1996: 42).
xolo roca pirdapiri obieqti micemiTSia, gadamwyveti mniSvneloba
eniWeba im garemoebas, zmna zmniswiniT aris warmodgenili Tu
uzmniswinod. zmniswinianebs piris niSani aqvs, uzmniswinoebs _ ara. es
uryevi kanonia. misi azriT, piris niSnis gaCena zmnis formebSi zmniswinis
damatebiT aris gamowveuli da zmniswinis zmnasTan Sexorcebis dros
moxda (iv. imnaiSvili, v. imnaiSvili,1996: 42), magram iseTi zmnis formebs,
romelTac ara aqvs unari dairTos zmniswini da miuxedavad amisa, mainc
aris warmodgenili pirdapiri obieqtis niSani, avtori maT erT-erTi
52
Zveli dialeqtis kuTvnilebad miiCnevs. aseT zmnebs II seriis formebSi
piris niSani ar gadahyvebaT hguems_guema, stanjavs _tanjva, scnobs_cno,
hyofs_yo (iqve: 46).
a. oniani a. SaniZis msgavsad `hyofs~, `qadagebs~ da `dahbada~ tipis zmnebs
calke gamoyofs, xolo danarCen SemTxvevebSi saxelobiTSi dasmuli
mesame arasavaldebulo b piri |∅|-iT aris warmodgenili. aRniSnul sam
jgufSi mesame arasavaldebulo piris morfemis alomorfTa gamovlenis
sxvadasxvagvari wesi ar aris Sepirobebuli saTanado zmnur morfemaTa
fonologiuri struqturiT _ sxvadasxva zmnuri morfemebi, Tundac
msgavsi fonologiuri agebulebisa, sxvadasxva viTarebas gviCveneben. es ki
imas niSnavs, dasZens avtori, rom xanmet teqstebSi |x-| da |∅| alomorfTa
ganawileba morfologiurad aris Sepirobebuli (a. oniani, 1978: 114).
T. gamyreliZis `rangTa~ struqturis mixedviT piris prefiqsuli
morfemebi Zveli qarTuli zmnis struqturaSi, rogorc wesi, erT ujreds
ikaveben, romelic moTavsebulia qcevis, kauzativisa da vnebiTis mawar-
moebel sufiqsTa ujredis win. maTi warmoCenis mixedviT, avtors Semoaqvs
subieqtur-obieqturi piris niSanTa `simZlavris~ cneba. misi azriT, piris
niSanTa warmoCenas zmnis formaSi ganapirobebs subieqtur-obieqturi
pirebis `simZlavre~. ase magaliTad, rodesac kombinirebs O3d da O3ind, am
SemTxvevaSi iribi obieqti ufro `mZlavria~ pirdapir obieqtTan
SedarebiT, amitom zmnis struqturaSi aisaxeba aqtualurad mxolod
{O3ind} x- prefiqsis saxiT, xolo |O3d| niSani ar warmoidgineba: |S3| |O3ind|
|O3d| = →|O3ind| – R – |S3|→x-R-s.
amgvar konstruqciebs, ganagrZobs avtori, unda Seewyo xeli |O3d| niSnis
nulTan gaTanabrebisaTvis (|O3d|→∅) iseT konstruqciebSi, sadac igi ar
kombinirebda O3ind-Tan da sadac kanonzomierad unda warmodgeniliyo |x-|
prefiqsis saxiT. amiT dairRva manamde sistemaSi arsebuli struqturuli
paralelizmi pirdapir da irib-obieqtur mimarTebaTa gamomxatvel
aqtantebs Soris, romlebic pirvel, meore da mesame piris formebSi
maTTvis saerTo |m-|, |g-| da |x-| prefiqsebiT gamoixateboda. T. gamyreliZis
53
azriT, Zveli qarTuli zmnis im sistemaSi, romelic asaxulia `xanmet~
ZeglebSi, gabatonebul normad SeiZleba CaiTvalos ukve {O3d} aqtantis
niSnad zmnaSi ∅- morfemis xmareba, Tumca igi mainc aris warmodgenili
garkveul konstruqciebSi (T. gamyreliZe, 2000: 146).
T. uTurgaiZis azriT, rangTa gamoyofa unda daemyaros kategorialur
princips: calke kategoria calke rangiT unda gamoiyos sqemaSi.
subieqtur pirebs ver gavaerTianebT pirdapir obieqtur da iribobieqtur
pirebTan, radgan pirTa warmodgenil saxeobaTgan TiToeulis
kategorialuri daniSnuleba gansxvavebulia danarCenTagan: S gamoxatavs
iniciators, Od pacienss, Oind ki benefaqtivs (malefaqtivs). S-is
(iniciatoris) kategoriis farglebSi gaerTianebulia paradigmatulad
dapirispirebuli S1 S2 S3 (prefiqsul rangebze msjelobidan gamoiricxeba
S3 da S3 p) radgan isini sufiqsebia Sesabamisad aseTive dapirispireba
gveqneba Od-sa (O1d, O2 d, O3 d, O1 dp) da Oind -s (O1ind, O2ind, O3ind, O1indp)
kategoriebSi S simravlis elementebi advilad gamoirCeva obieqtTa (Od
O ind) simravleebis elementTagan, ufro Znelia Od da Oind simravleebis
elementTa garCeva erTmaneTisagan, radgan TiToeuli jgufis elementebi
gamoxatulebis planSi identuria, magram, miuxedavad amisa, enis sistemaSi
maTi garCeva srulebiTac ar Wirs: 1) orpirian pasivebSi, subieqtis garda,
mxolod Oind - is elementebia warmodgenili; 2) orpirian aqtivebSi ki-
mxolod Od elementebi; 3) sampirian aqtivSi Od da Oind pirTa niSnebis
garCeva xdeba pircvalebadobis mixedviT: obieqtis yvela niSani sampirian
aqtivSi ekuTvnis pircvalebad obieqts. avtori pirucvlels uwodebs im
obieqts, romelic yovelTvis III pirSia, gamoxatulia nulovani
alomorfiT. aseT viTarebaSi S, Od ,Oind erTimeoris gverdze ganlagdebian
prefiqsul monakveTSi, e. i. warmodgenili iqnebian sami rangiT (T.
uTurgaiZe, 2002: 70).
avtoris azriT, pirTa rangebi Semdegnairad ganawildeba: fuZesTan ufro
axlos dgas pirveli obieqtis rangi, mis win, marcxniv, dgas
54
pircvalebadi obieqtis rangi; pirTa Soris marcxena ukiduresi rangi
eqneba subieqts (T. uTurgaiZe, 2002: 71).
sanimuSod avtors mohyavs magaliTi,: gamomayole Sen me mas, sadac
pircvalebadia pirdapiri obieqti da sqematurad aqvs mocemuli rangTa
sistemis elementebi: -1 rangi eqneba kauzativs, -2 eqneba irib obieqts, -3
eqneba subieqts, -4 eqneba pirdapir obieqts, -5 eqneba orientacias, -6 ki
eqneba gezs. amrigad, gamomayole ase Caiwereba ga-mo-m-Ø-Ø-a-yol-e,
sqematurad ki ase warmogvidgeba: -6,-5,-4,-3,-2,-1-R... avtori aRniSnavs, rom
Tu zmnaSi, ar gvxvdeba esa Tu is pirTa mawarmoebeli, es
morfofonematuri cvlilebebis Sedegia (iqve: 71).
Zvel qarTulSi dasturdeba iSviaTi formebi, rogoricaa: Tana-warhxual,
Tana-warxual, Tana-warhual, Tana-warmavalT. amaTgan uZvelesia Tana-
warhxual, erTimeoris gverdiT warmogvidgens iribi obieqtis mesame
piris h-prefiqssa da subieqturi meore piris x- prefiqss. warhxual X s.
ZeglSia (oSkis bibliaSi). avtoris azriT, igi haemetobis dros aris
gaCenili, roca xual forma ukve gaqvavebulia II pirSi, es formebi
daunawevreblad atareben gansazRrul gramatikul mniSvnelobas.
sabolood avtori askvnis,: 1) qarTuli zmnis erT droSi SesaZlebelia
warmodgenili iyos erTi romelobis subieqti, aseve erTi romelobis
pirdapiri obieqti da erTi romelobis iribi obieqti. 2) radgan I da II
pirebi yovelTvis konkretulia, gramatikulad ikrZaleba am romelobis
aqtantTa-subieqtisa da romelime obieqtis an obieqtebis kombinaciebi.
esenia: S1O1d, S2O2d, S1O1ind,..... 3) radgan III piri arakonkretulia, SesaZle-
belia erT formaSi S3 Od3 O3ind, S3p Od3 O3ind da a. S. (iqve: 35).
amdenad, saqme gvaqvs sam kategoriasTan, SeuTavsebloba moxsnilia:
subieqti, pirdapiri obieqti da iribi obieqti erTimeorisagan sruliad
gansxvavebuli kategoriebia da TiToeuli maTgani sakuTari niSnebiTac
aris gamoxatuli. bunebrivia, rangTa sistemaSi yovel maTgans Tavisi
adgili aqvs. e. i. sampiriani zmnis formaSi maTTvis sami rangi unda
gamoiyos, amitom Zveli qarTulis is zmnuri formebi, romelTac,
55
erTimeoris miyolebiT gamoexatebaT prefiqsuli niSnebi (x-u-etyÂ, mi-x-u-
ec, Se-x-u-ab-T), bunebrivia qarTuli zmnisTvis (T. uTurgaiZe, 2002: 34).
amasTanave, ganagrZobs avtori, sampirian zmnebSi gasaTvaliswinebelia
nulovani alomorfebic, romelTac qmnian pirucvleli pirdapiri da
iribi obieqtebi. sampirian zmnebSi materialurad gamoixateba
pircvalebadi obieqtis niSnebi. magaliTisTvis mohyavs “micema” zmna,
sadac SeiZleba iyos erT paradigmaSi pircvalebadi Od, xolo meore
paradigmiT pircvalebadi Oind.
micema zmna, pircvalebadia 0 d
awmyo
I mi-m-cem-s [igi me (01d) sikudilsa]
II mi-g-cem-s
III mi-x-cem-s
wyvetili
I mi-m-c-a [man me (O1d) sikudilsa]
II mi- g- ca
III mi-x-ca
rogorc cnobilia, I seriis zmniswinian formebSi xanmet periodSic da
Semdegac 03d yovelTvis gamoixateboda. mesame pirSi x-, askvnis avtori,
ra Tqma unda, pirdapiri obieqtis niSania da ara iribi obieqtisa. ar
arsebobs raime argumenti imisTvis, rom x-prefiqsi III pirSi ganekuTvnos
pirucvlel irib obieqts (O3ind -s), roca igi ar iyo warmodgenili I da II
pirebSi pircvalebadi pirdapiri obieqtis gverdiT an mis adgilze. mesame
pirSi x- prefiqsis mikuTvneba iribi obieqtisaTvis emyareboda ararealur
debulebas (iqve, 29).
micema zmna, pirvacvalebadia 0 ind
awmyo
I mo-m-cem-s [igi me (01ind) wignsa]
II mo-g-cem-s
III mo-x-cem-s
wyvetili
56
I mo-m-c-a [man me (01ind) wigni]
II mo-g-c-a
III mo-x-c-a
avtori Semdgom askvnis, radgan pirdapirsa da iribs samive pirSi saerTo
niSnebi aqvT, maTi paradigmebi pircvalebadobis mixedviT ar gansxvavdeba
erTimeorisagan. maT Soris gansxvaveba mxolod Sesabamis konversiul
pasivebSia: pircvalebad pirdapirobieqtian zmnaTa konversiuli formebi
pasivSi warmodgenilia subieqturi wyobis formebiT: mimcems _ mi-x-u-
ecemi. pircvalebad iribobieqtian zmnaTa konversiuli formebi ki pasivSi
gasagebi mizezis gamo warmodgenilia obieqturi wyobis formebiT:
momcems ~ momecemis, mogcems ~ mogecemis, moxcems-moxecemis. rogorc ki
pircvalebad pirdapirobieqtian aqtivTa Semobruneba xdeba pasivad,
maSinve iribi obieqti Tavis niSans warmoaCens zmnaSi. radgan es obieqti
yovelTvis mesame pirSi idga aqtivis formebSi, bunebrivia, maT
konversiul pasivebSi igi mxolod x- prefiqsiT iqneba warmodgenili
yvelgan:
mi-m-c-a - mi-x-u-ec
mi-g-c-a - mi-x-ec (<_*mi-x-x-ec).
mi-x-c-a - mi-x-ec-a (T. uTurgaiZe, 2002: 31).
vfiqrobT, rom pirdapirsa da irib obieqts samive pirSi erTnairi niSnebi
hqonda. es naTlad Cans I da II pirSi. aseve iyo is III pirSic, rasac
masalac adasturebs.
mocemulia magaliTebi Zveli qarTuli samwerlobo Zeglebidan, sadac
Od3 piris niSnad |x-| an |h-| prefiqsi aris I seriis zmniswinian, uzmniswino
da aseve II seriis formebSic:
I seria, zmniswiniani formebi:
romeli ara Se-x-krebs Cem Tana, igi gan-x-abnevs (m. 12,30).
sxuaÁ vinme da-x-amtkicebda (l. 22, 59).
odes pasqasa mas da-h-klvides (mr. 14, 12).
57
aRdgen Svilni mama-dedaTa maTTa z~a da mo-h-klviden maT (m. 10, 21).
arca friadi sicxÀ Se-s-wuavs maT (gr. xanZT. kb 10-11).
romelni Se-x-Wamen saxlsa qurivTasa (l. 20, 47).
dedaman mis yrmisaman wariyvana igi gzasa, romelsac war-h-vlida mamaÁ
epifane (gr. xanZT. 7).
r~ni igi xarksa Se-h-krebdes (m. 17, 24).
r~i ara Se-h-krebs Cem Tana, igi ganabnevs (m. 12, 30).
mravalTa gan-h-kurnebda (mr. 3,10).
ganv-h-fen winaSe Sensa locvasa Cemsa (haem. T. mr. 179).
WeSmaritTa qristianeTa mwvalebeli mRdeli ver mo-h-naTlavs (gr.xanZT., oe
19-20).
gan-s-wmends y~lsa Wamadsa (mr. 7,19).
taZari, r~i gan-s-wmeds oqrosa mas (m. 23, 17).
gamo-s-cdida mas (m. 22, 35).
aRv-s-wer saqmeTa (warty. ierus. a. 20).
da-h-yrides samoselsa maTsa yovelni (haemet, t. mt, 142).
I seria, uzmniswino formebi:
Tana-warmavalni igi x-gmobdes mas (mr. 15,29).
vidoda da x-adidebda RmerTsa (l. 13,13).
daxasxmida maT zeda ÃelTa da x-akurTxevda maT (mr. 10, 16).
RmerTi x-zrdis maTY(l. 12, 24).
angelozni maTni maradis x-xedven (m.18,10).
h-yofda farulad kurnebaTa mravalTa (gr. xanZT. 13).
CuenTÂs vedrebasa h-yofen (gr. xanZT 13).
h-yofden niSebsa da saswaulebsa (mr . 13, 22).
h-povebs qriste (gr. xanZT, kg 52).
v-h-poebmca madlsa w~e Tq~nsa (SeqmnaTaБ 34, 11).
dRÀsaswaulisa maTisa SemamkobelTa h-farven maradis (gr. xanZT. pd. 15_16).
qalwuli dRes umetÀssa arssa h-Sobs da queyanaÁ qebasa miuwdomelisa
Seswirven (haem. t. 17).
Rrubeli naTlisaÁ h-farvida maT (m. 17.5).
s-cvides mas mun (m. 27, 36).
h-kicxavdes mas (mr. 10, 34).
58
Zlierad h-guemda texiTa borotiTa (gr. xanZT nd 8_9).
r~i aRmoikiTxvides, s-cnobdin (mr. 13, 14).
II seriis formebi:
gan-x-uteva eri igi (m. 14, 23).
romelman gan-x-aRos saSoÁ, wmida uflisa xewodos (l. 2.23).
kacman da-s-Tesis Tesli queyanasa (mr. 4, 26).
nergi ara da-x-nerga mamaman Cemman zecaTaman (m. 15, 13).
da-x-asrulna iesu igavni ese (m. 13, 52).
mo-x-agorva lodi didi (m. 27, 60).
rameTu cocxlebiT mo-x-iyvana igi (l. 15, 27).
x-iwyo sircxÂliT ukanaÁsknelsa adgilsa dapyrobad (l. 14,9).
romelman gan-x-mzadnes gzani Senni (m. 11, 10).
romelman mo-x-wyÂden winaswarmetyuelni (l. 13, 34).
romelman mi-x-iyvanis cxovrebad (m. 7, 14).
war-x-asrulna iesu sityuani ese (m. 7,28).
romelman da-s-Tesa Tesli keTili (m. 13, 24).
aR-h-kazma igi gansvlad sameufod TÂsad (boln. 135, 18).
raÁTa qalwulebaÁ TÂsi da-h-marxos ubiwod (warty. 25, 8).
romelman... da-h-Ãsna simtkice jojoxeTisaÁ (warty. 51, 15).
gan-h-finna sasmenelni TÂsni (mr. 256, 18).
da-h-krZales kari eklesiisaÁ (sin. 70, 20).
gan-h-oÂtevne oÂzmani vanad (mr. 40r, 9).
da moavlina da mo-h-kueTa Tavi iovanes sapyrobilesa Sina (m. 10 r, 13).
romelman da-h-badna cani sityuiTa,.... RmrTisa deda iwode (haem. mr, 91).
rogorc vxedavT, mocemul magaliTebSi I seriisa (zmniswinian da
uzmniswino) da II seriis mwkrivebis formebSi Od3 niSani warmodgenilia
|x-|, |h-| ∼|s-|∼|S-| morfemebiT.
gvinda gavamaxviloT yuradReba `dahbada~ tipis zmnebze, romelTac a.
SaniZe, rogorc ukve aRvniSneT, warmoSobiT sampirian zmnebad Tvlis,
radgan maT e-niani vnebiTi SeesatyvisebaT. Tu gaviTvaliswinebT l.
nozaZis mosazrebas, rom es pasivebi erTpiriania da e- prefiqsi
59
warmoSobiT pirTa raodenobasTan ar iyo dakavSirebuli (l. nozaZe,1958),
maSin cxadia, rom h- niSani Od3-is kuTvnilebaa da es zmnebi Tavidanve
orpiriani iyo. pasivebis, eniani formebis erTpirianobas mowmobs Semdegi
magaliTebic, romelic mocemuli aqvs i. imnaiSvils (iv. imnaiSvili, v.
imnaiSvili, 1996: 325_331):
dRes aRmohbrwyindi saflaviT, romelsaca Sina daebeWde (sas. p. 277, 137).
romel-igi gzasa zeda daeTesa (m. 13, 19).
sada-igi daeTesnes sityuani (mr. 4,15 ).
arca iqadian da arca ekazmebian pirvel saqmisa (swav. 255, 10).
meyseulad aRemarTa dedakaci igi (l. 13, 13).
maSinRa me, gamalul, Semdgomad missa aRvesrule da davemarxe... zejTa
samarxvosa mas stefanÀssa (sin. 65, 23).
xolo aw Cuen ganvemzadebodeT da xvale, orSabaTsa viwyoT marxva (boln,
16, 3).
romeli ara ganemzados nebisaebr misisa (l. 12, 47).
raÁsaTvis daenergvis, romelsa nayofi ara gamoaqus (boln. 18, 6).
aRifxuer da daenerge zRuasa Sina (l. 17,6).
aResrula Tqmuli igi ieremia winaswarmetyuelisaÁ (m. 27, 9).
viTarca aRxesrulnes dReni igi rvani (l. 2, 21).
Cveni sarwmunoebaÁ ganefinebis yovelsa adgilsa (udabn, 31_6).
mokuda mdidarica da daefla (l. 16, 22).
xolo qristeman ubrZana queyanasa, da ganeRo da danTqa eSmaki igi (evst. 170,
16).
arca suli misi daeyena jojoxeTs (TualT. 48, 7).
daeyena sikudili (fs. 105, 30).
ormeoc da equssa welsa aReSena taZari ese (i. 2, 20).
ara mouZlurda, arca dahÃsnda (kim. II, 23, 37).
dahÃsndes ZarRuni mklavTa misTani (gr. xanZT. 145, 17).
daeÃSa kari (m. 25, 10).
odes-igi daeÃSnes cani sam wel da equs TTue (l. 4, 25).
aris iseTi zmnis formebi (aRxesrulnes (igini), dahÃsnda (igi)), sadac
mocemulia subieqturi mesame piris niSnis garda obieqturi mesame piris
niSani x-. zmna erTpiriania, vnebiTi gvaris. vfiqrobT, aq igive viTarebaa,
rac x-iyo, x-idva, x-isxnes zmnis formebSi, sadac x- prefiqsi aqtivTa
60
pirdapiri obieqtis kuTvnilebaa, romelic konversiul vnebiTSi gadahyva
zmnas da piris niSanTa siWarbe amiT aixsneba.
Cveni azriT, Zvel qarTulSi mesame pirdapirobieqturi piris niSnis
xmarebas mkacri morfonologiuri kanonebi ar icavda. ena Tavisuflad
xmarobda aRniSnul prefiqsebs. amitom es prefiqsebi gvxvdeba an ar
gvxvdeba rogorc saxelobiTi, aseve micemiTi brunvis formiT
warmodgenil saxelebTan. amdenad, `qadagebs~, `hyofs~ da `dahbada~ tipis
zmnebis calke jgufebad gamoyofa ar migvaCnia saWirod.
amrigad, Zveli qarTuli masalis mixedviT savaraudoa, rom Od da Oind
aqtantebs erTgvari niSnebi hqondaT I, II da III pirSic.
rac Seexeba saSual qarTuls, mesame pirdapiri obieqturi piris niSani
sakmaod xSirad gvxvdeba:
ver gamo-s-Tqvams simravlesa ena (vef-ni, 1646, 2).
viTa cxensa Sara grZeli da gamo-s-cdis didi rbeva (vef-ni, 13, 1).
fridon kacsa darCeulsa saTanaod garda-s-Tvlida (vef-ni, 1491, 3).
Cemgan imedsa garda-s-wyveds (vef-ni, 360, 3).
ar gav-s-tex miss qadebulsa (vef-ni, 851, 4).
xorcTa SenTa suli ga-h-yo (vef-ni, 258, 2).
rome ver ga-h-yris culebi (vef-ni, 1451, 3).
RmerTi ar ga-s-wiravs kacsa (vef-ni, 951, 4).
igi ga-h-xdis wamis-yofiT (vef-ni, 792, 4).
v-h-gmob kacsa augiansa (vef-ni, 798, 2).
saboZvarsa vin da-s-Tvalavs (vef-ni, 1646, 1).
mze mnaTobsaca da-h-faravs (vef-ni, 1411, 3).
uwyloba h-klavs (vef-ni, 919, 3).
merme Tavsa h-krZalavs laRi (vef-ni, 397, 4).
savaWroTa yovlniT h-kreben (vef-ni, 1067, 3).
h-kocnides xrmalsa da salte-kotasa (vef-ni, 611, 4).
rac Seexeba O3d niSans axal qarTulSi, saliteraturo enis normis
mixedviT mas III pirSi niSani ara aqvs, magram vxvdebiT ramdenime zmnas,
sadac swored normebis mixedviT dadgenilia O3d piris niSani:
61
ga-s-tans _ ga-s-tana _ ga-s-tanos
ga-s-wevs _ ga-s-wia _ ga-s-wios
a-s-wevs _ a-s-wia _ a-s-wios
gamo-s-cems _ gamo-s-ca _ gamo-s-ces
ga-s-cems _ ga-s-ca _ ga-s-ces
da-s-Zens _ da-s-Zina _ da-s-Zinos (1, 144).
aqve unda aRiniSnos, rom pirdapiri obieqtis III piris niSans vxvdebiT
Tanamedrove mwerlebis nawarmoebebSic:
mrisxane mouravi... Ronivrad h-kafavs marjvniv da marcxniv (m. mosuliSvili,
gedebi TovlqveS, 96).
verc-erTi vai-patrioti ver da-s-Txzavs, Tu rogor gamohkidebia erTi
xrmliani qarTveli aT dazafrul TaTars (m. mosuliSvili, iqve, 95).
zvavebi...ukana fSavTanac s-Wrian gzas (m. mosuliSvili, 118).
SemTqmels, vinac SeTqmul Wedilas h-klavs, sanTlebic moaqvs (m.
mosuliSvili, 132).
mipasuxa da da-s-Zina, sikvdili xom Sveba iqneboda imisTviso (m.
mosuliSvili, 121).
`samzeosTvin amo-h-krefamda,
Rimmoreuli acqerdeboda
misTvin sanukvarT...
TrTolviT da-h-klevda, dahRiRinebda~ (T. arabuli, literat. palitra, #1,
47).
`sxivTmoqsoilni, svilisferani,
RiRiniT s-Tvlidnen..~ (T. arabuli, iqve, 47).
isic ar icis, ... saWmelia Tu sasmeli da salonsa s-texs (i. babunaSvili,
literat. palitra, #12, 5).
maxinjma Joram Wori da-h-yara (i. babunaSvili, iqve, 5).
rogorc imTaviTve fiqrobda, fardebs gada-s-wevda da Sexedavda (i.
babunaSvili, iqve, 4).
ram mo-h-kla Cemi bavSvobis dosti, avadmyofobda? (i. babunaSvili, iqve, 6).
isev s-cada wamodgoma (i. babunaSvili, iqve, 8).
iqneba dRes vinmem ukve gamo-s-cada Tavisi bedi?! (i. babunaSvili, iqve, 12).
mere im paemanze sigarets amoiRebs da mo-s-wevs (n. anTaZe, iqve, 38).
62
biWma gaqceva s-cada, magram am dros haerSi orma danam ielva da kvnesis xma
gaisma (n. anTaZe, gv. 40).
garda am SemTxvevebisa O3d niSani gamoixateba sampirian formebSi, sadac
iribi obieqti pirucvlelia, pirdapiri obieqti ki _ pircvalebadi.
dRevandel qarTulSi mesame pirdapiri obieqturi piris niSani
dialeqtebSic ixmareba. mTis dialeqtebSi TiTqmis yvelgan gvxvdeba:
xeebs ma-s-Wrian kacebi (i. gigineiSvili, v.Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 5).
mamkalT Sa-x-yrian kaisdros qal-vaJT (iqve: 5).
yanasa Taod ma-x-mkian (iqve: 5).
oÃSmobisas da-x-kvlen Tikans (iqve: 6).
zamTris dasTulisas gazafxul da-x-qsoven tolebs, memr ga-s-Telven tols
(iqve: 7).
saklavebs sabalaxeCiiT aiyvanen, or-sams da-x-kvlen di-dideebs, da-x-kefen,
Ca-x-yrian ÃarCavalCi (iqve: 7).
verc mamuls ma-x-Ãnavs Tavisas (iqve: 12).
rom dav-h-patiJoT am sovdagars (iqve: 182).
warmodgenili magaliTebis miuxedavad, Tanamedrove enaSi pirdapiri
obieqtis III piris niSnad ZiriTadad ∅ alomorfi unda vivaraudoT. es
ukanaskneli savsebiT misaRebia enisTvis, radgan xerxdeba formaTa
gansxvaveba. igi upirispirdeba I da II pirs, romlebic garkveuli niSnebiT
aris gamoxatuli. suraTi msgavsia meore subieqturi piris niSnisa,
romlis nulovani alomorfiT gamoxatva I da III piris niSanTa arsebobiT
aris ganpirobebuli. sabolood, SeiZleba davaskvnaT, rom pirdapiri
obieqtis mesame piris niSani axal qarTulSi aris s- da Ø-. piris
niSnebis gamoxatva zmnis formaSi kategoriaTSoris sistemaSi
urTierTmimarTebiT aris ganpirobebuli, rasac aregulirebs
morfologia.
axla ganvixiloT, Tu ra viTareba iyo Zvel qarTulSi, rodesac
pirdapiri obieqti III pirSi mravlobiTi formiT iyo warmodgenili.
amasTan dakavSirebiT a. SaniZe wers, pirdapir-obieqturi piris
mravlobiTi ricxvi asaxulia zmnaSi im SemTxvevaSi, Tu zmna II seriis
63
mwkrivSi dgas da masTan Sewyobili pirdapiri obieqti n-arian
mravlobiTSia; misi niSania -en da -n, miRebuli e xmovnis amoRebiT (a.
SaniZe, 1976: 66).
magaliTi: pird. ob. mx.-Sia pird. ob. mr-Sia
(igi) (igini)
mx. ricxvi 1.3. vixile vixilen 3.1. mixila
2.3. ixile ixilen 3.2. gixile
3.3. ixila ixilna 3.3. ixila
mr. ricxvi 1.3. vixileT vixilen(i)T 3.1. guixilna
2.3. ixileT ixilen(i)T 3.2 gixilna
3.3. ixiles ixilnes 3.3. ixilna
am mxriv suraTi naTelia da aSkara. rodesac pirdapiri obieqti narian
mravlobiTSia da II seriaSi, igi zmnas iTanxmebs ricxvSi, romel pirSic
ar unda iyos obieqti.
magaliTebi:
eSmakman gamogiTxovna Tquen aRcrad. (adiS. 150 , 2).
aw Tqven siyvarulman mogiyvanna aqa (gr. xnZT. 22).
gtanjviden Tqven da winaSe mTavarTa da mefeTa migiyvannes Tquen CemTÂs
(abo 4822 ).
da ganmaaxlna Cuen pirvelsave saxesa uxrwnelsa mowyalebiT (sas. poez. nT
19).
aRdga da Tana aRmadginna [Cuen] (sax. poez sJT 7).
etyodes ro miÃsnen Cuen r~ warvwymdebiT (oTxTavi 386).
qristeman Cuen gangvaaznaurna. (gr. xanZT. m 23).
brZanebaman qristÀsman Segukribna dRes (gr. xanZT. oa34).
romeli mosvlad xar gansjad soflisa, Segviwyalen Cuen. (sas. poez. so 5).
raÁTa mowyale gueqmnes.. da SegÂwyalnes Cuen (abo 5314).
rac Seexeba micemiTSi mdgari obieqtis mravlobiTobas, pirdapirisa Tu
iribis, Zv. qarTulSi III pirSi ar aRiniSneboda zmnaSi.
mag: aqunda maT monageTa simravlÀ auracxeli (saba 4).
64
ara Seexnes sazrdelsa mas da arca hnebavs maT Wamad (saba 1724).
qvaÁ da kiri friad SoriT moaqunda ZnelTa maT gzaTa kacTa zurgiTa... (gr.
xanZT. lg 27).
y~lTa r~lTa esmoda daukvirdeboda sityvaTaÁ maT (adiS. 106T).
xolo maT uxaroda da ulocavdes sarwmunoebiT SemomwirvelTa (gr. xanZT.
iz. 25).
WeSmaritisa naTlisa samoseli hmosia simdabliTa sarwmunoÁTa SemjobilTa
mravalTa Soris ZmaTa amaT (gr. xnZT. ng. 4).
ukÂrda uRmrToTa maT simÃnÀ igi misi (kim. 38.17).
Tqva iovane ars saxeli magisi da ukÂrda y~lTa (adiS. 104 b1. 2, gv. 78).
rogorc cnobilia, mesame iribi obieqtis piris niSani Zvel qarTulSi
iyo x- prefiqsi, romelic yovelgvar zmnaSi iyo warmodgenili, Semdgom
periodSi – h- prefiqsi da s-, S-, Ø- alomorfebi. moviyvanT magaliTebs:
mo-x-guares mas eSmakeuli brmaÁ da yruÁ (m. 12, 22).
monasa Cemsa x-ubrZana (m. 8, 9).
romeli gamo-x-ekueTa kldesa (m. 27, 60).
ese sam gzis gamo-x-ucxada iesu mowafeTa TÂsTa (i. 21, 14).
viTarca x-esma ese mowafeTa, gan-x-ukÂrda friad (m. 9, 25).
romelsa Ãeli ganÃmel x-edga (mr. 3, 1).
romeli x-Tnavs sulsa Cemsa (m. 12, 18).
man naTel-x-ces suliTa wmidiTa (i. 1, 33).
romelTa mo-x-cen mas nayofi (m. 21, 41).
mi-x-ca maT Zali (l. 9, 1).
mas da-h-vedra saba wmidisa wesisa daweraÁ (gr. xanZT. 51).
mo-S-Wra xes rtoÁ da misTanani (Zv. sas. poez).
h-rques mowafeTa misTa (m. 9, 11).
h-kiTxa dedasa TÂssa (mr. 6, 24).
mravlobiTi ricxvi, rogorc ukve aRvniSneT, micemiT brunvaSi dasmul
obieqts Zvel qarTulSi ar aReniSneba zmnaSi. magaliTebi:
mi-x-ca maT Zali (l. 9, 1).
WeSmaritebisa naTlisa samoseli h-mosia simdabliTa sarwmunoÁTa
SemkobilTa mravalTa Soris ZmaTa amaT (gr. xanZT. ng. 4).
65
ese sam gzis gamo-x-ucxada iesu mowafeTa TÂsTa (i. 21, 14).
qvaÁ da kiri friad SoriT moaqunda ZnelTa maT gzaTa kacTa zurgiTa (gr.
xanZT. lg. 27).
da hetyoda maT igavsa... (haem. teqst. 385).
xolo maT uxaroda da ulocvides sarwmunoebiT SemomwirvelTa (gr. xanZT.
iz, 25).
xolo farisevelTa viTar esma... Sekrbes erTad (adiS. 48).
ityodes v~d Sen xar q~À ZÀ R~Á da Sehrisxna maT...(haem. t. 381).
hiyo simonisi da hoÂbrZana maT...(haemet. t. 382).
rogorc cnobilia, Zvel qarTulSi saxelobiTSi dasmuli nariani saxeli,
subieqti iqneboda Tu pirdapiri obieqti, zmnas yovelTvis iTanxmebda
ricxvSi, rac iyo Zveli qarTulis norma, eb-iani ki ver iTanxmebda. XII s-
dan eb-iani warmoebis gaZliereba narianTan SedarebiT iwvevs
saxelobiTis uflebebis Sesustebas da micemiTis sintaqsuri Zalis
gaZlierebas. aqve gvinda aRvniSnoT, rom samecniero literaturidan
cnobilia isic, rom eb-iani saxelobiTi rig SemTxvevebSi aRniSnulia
zmnaSi: gardavixileniT guamebi igi m~wmTaÁ, (kim 429), zuarakebi Cemi da
usxebi Cemi daklul arian (oTxT.126) (arn. Ciqobava, 1968: 209; i. imnaiSvili,
1957: 305-309).
arn. Ciqobavas azriT, aseTi gansxvaveba narian da ebian saxelebs Soris
imiT iyo gamowveuli, rom pirveli organulad ukavSirdeboda zmnaSi
mravlobiTobis mesame piris niSans: en//an sufiqsebs, romlebic
istoriulad mravlobiTobis niSnad unda iqnes miCneuli, xolo –eb
sufiqsi sul sxva formaciisaa da sxva dialeqturi wridan momdinareobs.
sainteresoa, rom misi ekvivalenti sufiqsi mravlobiTisa qarTul zmnaSi
ar moipoveba. Aam mxriv Zvel qarTulSi micemiTi brunva da eb-iani
saxelobiTi erTnair sintaqsur Zalas amJRavneben: arc erTi iTanxmebs
zmnas mravlobiTSi da arc meore (arn. Ciqobava, 1968: 270-277).
saxelobiTSi mdgari pirdapiri obieqti mxolod gardamavali zmnis
kuTvnilebaa. Aarn. Ciqobava aRniSvnas, rom gardamavali zmna gulisxmobs
obieqtis upiratesobas subieqtTan SedarebiT, rac niSandoblivia
klasovani uRvlilebisaTvis. zmna mxolod subieqts aRniSnavs, eTanxmeba
66
obieqts klasisa da ricxvis mixedviT. Mmisi azriT, Zvel qarTulSi
gardamaval zmnaTa saxelobiTSi dasmuli obieqti imitom eTanxmeboda
zmnas mravlobiT ricxvSi, rom es iyo gadmonaSTi klasovani uRlebisa
(arn. Ciqobava, 1976: 10-17).
Zvel qarTulTan SedarebiT saSual qarTulSi saxelobiTSi mdgari
obieqtis mravlobiTobis -en sufiqsiT aRniSvna zmnaSi TandaTanobiT
Sesustda, magram mainc xSiria am sufiqsiT gamoxatul saxelTa
SeTanxmeba zmnasTan mravlobiT ricxvSi. magaliTad:
gamovides mindorad, Semoivlnes sarafardani, Sekazmnes fareSTa da sxvaTa
msaxurTa walkotni (visram 35,18).
fridon kacni daabrunna mosasxmelad aqlemisad (vefx. 1501,1).
asmaT hkadra: ,,madli RmerTsa vardni vnaxen ar-dazrulni (vefx, 1452, 4).
maswavlnes maTni saqmeni, maxltunvebdian, mwvrTnidian (vefx, 1393,2).
dadrka skamni Semostyorcna, hkrna kedelsa, Sealewna (vefx. 762,1).
me Senni ymani ara davÃocen, Sen Cemni rad dahÃoceno?! (amiran 354,6).
mravalni tanjvani SeamTxÂvnes, raTa WeSmariti aRiaros (qarT, cx. II, 200, 12).
dRe da Rame gulisa eubneboda da Tvalni ver daixuWnis (visr. 65,23).
RmerTman gaamravlnes simxiarulisa dRenni Tqvenni (visr. 171,12).
RmerTman mas hkiTxnes bralni da codvani Tqvenni (qarT. sam. Zeg. II, 45).
RmerTman Tquen dagbadna (visr. 41,19).
mzeman Cvenman Suqni srulad dagviZvirna (vefx. 828,2).
amad SevSindi, Roneni veRara movagvareniT (iqve, 1208,3).
avTandil madli ubrZana: cecxlni damivsen cxelani (iqve, 1249,3).
mivides, hkadrnes mefesa saqmeni dasagvanani (iqve, 188,4).
Sesapyroblad Sevuzaxen, spani srulad damixocna (iqve, 111,2).
moÁ, moyvareTa dammarxeT, miwani momayareniT (iqve, 283,4).
Zmano, vin xarT? mekobreTa dagamsgavsen! (iqve 199,1).
-en sufiqsiT gamoxatuli pirdapiri obieqtis mravlobiToba zmnaSi ar
aisaxeba sakmaod xSirad. erTsa da imave werilobiT ZeglebSi gvxvdeba
rogorc -en sufiqsiani, aseve usufiqsoc. aq albaT, gadamwyveti roli
gadamwers miekuTvneba, kerZod, ras uwevs angariSs gadamweri _ Zveli
qarTuli saliteraturo enis normebs, Tu cocxal metyvelebas?
67
magaliTebi: eqvsni rame cxenosanni, naxa, misken movidodes (vefx. 197, 2).
gagzavne kacni yovelgniT misTa ambavTa mcnobeli (vefx. 36, 115).
meniSna, davrTe nebani, TanxmobiT Tavi ukaro (besiki, 88,a).
TavmoxriT vnaxe iani, sxivni hklebodes mizani (iqve, 60).
rCeulni didebulni Tana waitanis (amirand, 362, 2).
Citebman Seqmnis galoba, simRera, WikWikobani (arCili, 304, 2).
egzom tirda, misawyliTa usulonic moiyenis (visram, 431,2).
yovelman kacman cnas Cemni saqmeni (visram, 233, 8).
davibaroT sruliad qarTvelni (qarT. cx. II. 406, 9).
ganmaTavebelni amisni RmerTman akurTxos (ist. sab, 158).
vin vis uswrobda, morbodes.. viTa vTqva maTi mkobani (besiki, 82, 6-4).
da Tavni moviklaT da gulsa laxvari gavawonoTa? (Teim. I, iosebizilix, 291, 4).
da Jamni maTni saWironi gauxado saqorwilad (arCil, visram, 204,3).
aw momec simravleni spaTa TquenTani (qarT. cx. II, 329,32).
aw miTxariT Tquenni naqmarni (amirand., 607,4).
egreca Seinaxe isi orni grZneulni (visr. 140,25).
aris SemTxvevebi, rodesac zmnaSi warmodgenilia -en mravlobiTobis
morfema, magram misi fardi saxeli mxolobiTSia:
ukanaman wina naxna davardnili Sigan Wasa (vefx, 256,3).
misi veSapisa tyavisa sagdebeli saRrtilsa daikidna (amirand 734,7).
da sxuaman veravin gabedna qarTvelman.. wasvla (qarT. cx. I, 342, 22).
kurTxeul xar Sen, ufalo, romelman STarivne dRe Ramesa Sigan (qarT. sam.
Zeg. II, 345).
miswerneT wigni, sadac ver miswvdeT, ver mixvideTa (vef. 116, 4).
-en sufiqsiani pirdapiri obieqti, romelic Zvel qarTulSi yovelTvis
iTanxmebda zmnas ricxvSi, -eb niSniT gaformebuli veRar iTanxmebs
Semasmenels ricxvSi. rogorc cnobilia, zmna eTanxmeba -ebian
saxelobiTs im SemTxvevaSi, roca igi realur subieqts warmoadgens,
kerZod, roca aqtiur subieqts, adamians aRniSnavs, xolo obieqtad
xmarebisas -eb-iani saxelobiTi zmnas ver iTanxmebs ricxvSi (arn. Ciqobava,
1933: 36-37).
68
saSuali qarTulis masalaSi III iribi obieqturi piris mravlobiToba
morfologiurad xan aRiniSneba, xan _ ara. es damokidebulia imaze, Tu
ras gamoxatavs micemiTSi dasmuli saxeli. realurad moqmedi, aqtiuri
saxelis mravlobiToba zmnaSi ufro aRiniSneba da, piriqiT, realurad
umoqmedo, pasiuri saxeli aRuniSvneli rCeba. Tumca es ar aris erTi
mtkice norma da gvxvdeba TviT am wesis SigniTac gadaxvevebi (m.
meliqiZe, 48).
mravlobiTSi mdgari III piris iribi obieqti ver iTanxmebs zmnas ricxvSi.
magaliTebi:
Seuyvarda erTmaneTi, swvides miwyiv gulsa dagni (vefx. 670, 3).
visi, ramin da Sehroz, viTa maT swadda, egre ixarebdes (visr. 123, 6).
TquenTa uyvars erTmaneTi, qali mas da igi qalsa (vefx. 1521, 1).
frCxilTa arwivni natrides, ajirTa hqondes yriloba (besiki 85, 26-3).
omi, Tqvenman mzeman, yovelTa daaviwyda (amirand. 343, 9).
ra igi gaqra, sxvaT Sexvda mis cecxls Cavardna mdage ra (besiki, 126, 29).
da maT gaurisxda ufali, ra karg saqmezed gmirobdes. (Teimuraz I,
iosebizilix 36, 4).
mognaxes, gZebnes yovelgan, maT ruka dauweria (vefx., 291,2).
maSin Tqven gewyina naxva miwisa Senisa (iqve, 1504,1).
Tqven gqondes omni ficxeli, uomrad mnaxos me viTa (iqve, 1402,3).
III pirSi ricxvSi SeTanxmeba gamoiwvia micemiTSi dasmuli saxelis
funqciis gaZlierebam (e.w. inversiul zmnaSi). xSiria iseTi SemTxvevebi,
roca zmnaSi erTdrouladaa gamovlenili subieqtis mxolobiTi ricxvis
-s da obieqtis mravlobiTobis aRmniSvneli -T sufiqsi. aseTi SemTxvevebi
Cndeba XVI-XVII ss-dan. magaliTebi:
meufeo, daumalavsT ese saqme SenTvis (sam. Zegl. II, 694,-7).
Senma gaxeTqvam eSxi mohklavsT Senis welisa! (besiki,98,3).
imaT zamTrisa ricxviT mal gauqardesT sulio (Teimuraz II, 118);
sxvaTa xelmwifeTa, arca Tu sizmrad ocnebobdesT egedeni sikeTe misi (iqve,
139).
vin aseTi ra moiparos, eklesiis Sesawirvad undodesT da jer ar SeewirosT
(sam. Zeg. I, 76).
69
Tu gayra mougÃdebisT, erTmanerTs uangariSeben da cudad ar SeurCebisT
(iqve, 507).
-sT kompleqsi ukve saSual qarTulSive iwyebs gamartivebas da -s
ikargeba, rac gamowveuli iyo fonetikuri procesiT. XVIII saukunidan
TiTqmis aRar gvxvdeba saliteraturo qarTulSi.
axal qarTulSi mas Semdeg, rac zmnis formaSi daikarga saxelobiTSi
dasmuli pirdapiri obieqtis mravlobiTobis aRniSvna -en sufiqsiT da
dasustda saxelobiTi brunvis sintaqsuri Zala ricxvSi SeTanxmebis
sakiTxTan dakavSirebiT da gaZlierda micemiTi, enaSi mTlianad Seicvala
ricxvis gamoxatvis sistema. prioritetuli gaxda sulieri saxeli,
gansakuTrebiT adamiani, magram aqve unda aRiniSnos, rom es procesi
sabolood Camoyalibebuli ar aris, radgan am mxriv sakmaod siWrelea
enaSi. es naTlad Cans pirTa kombinaciebSi, rac gansakuTrebul Seswavlas
moiTxovs. erTi SexedviT ki aseTi suraTi warmogvidgeba: I da II pirTa
kombinaciebSi obieqturi pirebi (ganurCevlad brunvisa) ricxvs
gamoxataven zmnaSi.
magaliTad,
me g-zrdi Sen; is m-zrdis me;
me g-zrdi-T Tqven; is gv-zrdis Cven;
Sen m-zrdi me; is g-zrdis Sen;
Sen gv-zrdi Cven; is g-zrdi-T Tqven;
rac Seexeba mesame obieqtur pirs, aq umTavresad ara gvaqvs SeTanxmeba.
yovelive zemoTqmulis mixedviT, obieqturi piris niSanTa cxrils ase
warmovadgenT:
70
Zveli qarTuli
iribi obieqti pirdapiri obieqti saxelobiTSi
mx. r. mr. r. mx. r. mr. r.
I m- m- I m- m- _ -en~-n
gu- gu- _ -en~-n
II g- g- II g- g- _ -en~-n
III x-~h-~s-~Ø- _ x-~h-~s-~Ø- _ III x-~h-~s-~Ø- _ x-~h-~s-~Ø- _-en~-n
axali qarTuli
iribi obieqti pirdapiri obieqti
mx. r. mr.r. mx.r. mr.r.
I m- _ gv- _ I m- _ gv- _
II g- _ g- _ -T II g- _ g- _ -T
III h-~s-~Ø- _ h-~s-~Ø- _ -T, -Ø III s-~Ø- _ s-~Ø- _ -T, -Ø
71
Tavi IV
subieqturi da obieqturi piris
niSnebi dialeqtebSi
qarTuli zmnis pirebisa da pirianobis gansazRvra, garda Zveli
samwerlobo qarTulisa da Tanamedrove saliteraturo qarTulis
monacemTa Sejerebisa, Sinagani dinamikis gamWvirvaled daxasiaTebisaTvis
moiTxovs dialeqturi monacemebis farTod gaTvaliswinebas, kerZod: erTi
mxriv, mTis dialeqtebis, rogorc arqauli, ZvelTan axlos myofi da,
meore mxriv, qarTlurisa da kaxuris, rogorc saliteraturo enis fuZe
dialeqtebis.
Ppirvel rigSi Cven warmovadgenT qarTluri da kaxuri dialeqtebis
monacemebs, arsebul debulebebs aRniSnul sakiTxebTan dakavSirebiT da
saTanado masalas, ris mixedviTac SegviZlia ganvsazRvroT is procesebi,
romlebic dakavSirebulia zmnis formaSi pirmimarTi aqtantebis
gamoxatvasTan (markirebasTan).
qarTluri dialeqti
qarTluri qarTuli enis mTavari dialeqtia, misi mniSvneloba qarTuli
samwerlobo enis ganviTarebis istoriisa da istoriuli
dialeqtologiis SeswavlisaTvis ganuzomelia.
qarTluri safuZvlad udevs qarTul literaturul enas dasabamidan
dRemde. cnobilia, rom jer kidev IV-III saukuneebSi Cv.w.aR-mde istoriul
qarTlSi Camoyalibda samefo iberia, romlis dedaqalaqi iyo mcxeTa,
Semdeg Tbilisi. Aaq ganviTarda qarTuli mwerloba da aq aris
Semonaxuli uZvelesi qarTuli xelnawerebi (bolnisis sionisa da
mcxeTis jvris kedlebze).
72
qarTluri qarTuli enis kiloTa Soris yvelaze ufro msxvili
dialeqturi erTeulia. igi moicavs saqarTvelos Suaguls, vrceldeba
imereTidan kaxeTamde.
qarTlur dialeqts mosaxleobis metyvelebis mixedviT 4 jgufad yofen: 1.
qarTlis centraluri nawili (mcxeTa, Tbilisi), 2. qarTlis dasavluri
nawili (borjomi, xaSuri, surami), 3. qarTlis samxreTi nawili (qvemo
qarTli), 4. qarTlis Crdilo nawili (axalgori, duSeTi)
subieqturi piris niSnebi qarTlur dialeqtSi
pirveli subieqturi piris niSani qarTlurSi ZiriTadad iseve, rogorc
saliteraturo qarTulSi aris v- prefiqsi, magram vxvdebiT mis
saxesxvaobebsac poziciebis mixedviT:
1. v→Ø, Tu mas mosdevs v, u an o bgerebi iseve , rogorc es iyo Zvel
qarTulSi (gr. imnaiSvili 1974: 216).
mag: me (v)varjiSobdi; dReSi orjer ver (v)uvliT erT miwas (i.
gigineiSvili, v. Tifuria, i. qavTaraZe, 1961: 281)
me ori abazi gamo(v)ugzavne mesame axla momaq (iqve: 298);
Mmesame dRes gadavwuramT, imasac (v)uzamT mwvanilsa, wiwakasa, marilsa
(iqve: 300);
me virs lursmans (v)uRebdi fexidano (iqve: 303);
me dekevuls (v)umRerodio (iqve: 303);
vaduRebT, (v)uzamT marilsa da v-WamT (iqve: 315);
2. v→Ø m da b wyvilbagismieri mJRerebis win.
yanaSi miWiram namgali da (v)mki (iqve: 215);
WarxalSi (v)muSaobdiT Cven (iqve: 302);
imasTan me (v)baramdi (iqve: 280);
dekembridan maisamde (v)bZolobdi (iqve: 216);
3. v yru Tanxmovnebis win ganicdis asimilacias. kerZod, kbilbagismieri
mJReri v xdeba kbilbagismieri fSvinvieri, rusuli enis ф_sTan axlos
73
mdgomi bgeraa, magaliTebSi aRvniSnavT ф_Ti. Mmag: daфkari, daфkarge,
moфkali, Caфyara, gaфyoع, фWamda, daфWeri, daфwuram, daфwvebodi, gaфparsam,
фToxnidiT da sxv.
4. mo-zmniswinsa da saTaviso qcevis -i, an vnebiTis i- prefiqsebs Soris v-
TiTqmis yvelgan ikargeba. Aar ikargeba centraluri qarTlis
mosaxleobis metyvelebaSi.
Mmeore subieqturi piris niSani aris h- an s- prefiqsi, romelic
Cveulebriv dakargulia. rogorc a. SaniZe wers: `qarTlis kilos erTi
Tavisebureba axasiaTebs, romelic mas sxva aRmosavluri kiloebisagan
gansxvavebul beWeds asvams. es aris meore piris subieqturi prefiqsis
dakargva da amitom TxrobiTisa da brZanebiTis erTmaneTSi areva da
formaluri ganurCevloba~ (a. SaniZe, 1981: 228).
gr. imnaiSvils mocemuli aqvs subieqturi meore piris niSniani formebi
TxrobiT kilosa da ukuTqmiT brZanebiTSi.
mag: raTa stirio? Nnu stiri, nu htiri (gr. imnaiSvili, 1974: 219).
bevria iseTi SemTxveva, rodesac s- prefiqsis dasustebiT ع- s viRebT. ع
mJReri palataluri bgeraa, romelic enis Sua nawilSi magar sasasTan
iwarmoeba. igi umarcvloa. rogorc cnobilia, ع wina xmovanTan erTad
difTongs qmnis. ع qarTuli enis yvela dialeqtSi gvxvdeba.
Mmag: gaعTxovdi (Sen), raTa عkoWlobo? Ggana kidev Seعcdi? riTvin
gaعrjilxar? Ggadaعbrundi, gaعvardi, daعbrZandiT, moعkvdebi, daعdixar, . . . (gr.
imnaiSvili, 1974: 135).
Mmesame subieqturi piris niSnebi isevea warmodgenili, rogorc
saliteraturo enaSi, es sufiqsebia: -s, -a, -o. vxvdebiT maT garkveul
cvlilebebs, kerZod: zogjer gvaqvs maT nacvlad ع, zogjer nulovani
alomorfi.
magaliTad, rodesac s→Ø e.i. –s ar gvaqvs: hyam, mihyam sZinam, wev, dev,
mouklam, daudgam, da sxva.
74
Tvalebi uWiram (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 273);
guTansa saca xmali aqv, (iqve: 273);
naviviT ari gakeTebuli (iqve: 288);
gorula-TeTri, sqeli kani aq, tkbilia (iqve: 288);
TiTa-grZeli marcvali aq, sqeli kani (iqve: 289);
Sen mameci es jor-aqlemi , raca gaq (iqve: 293);
gasxvlisTvis gvaq makrateli (iqve: 288);
xemwifesTan saqme maq .. (iqve: 299);
rogorc magaliTebidan Cans, aqvs, miaqvs . . . tipis zmnebs s-Tan erTad
fuZiseuli -v- Tanxmovanic ekargebaT. Mmag:: fuli maq, saTqmeli maq, imaT aqT,
Tqven gaqT, Cven gvaq, momaq, mogaq . . .
magaliTebi, rodesac s→ع.
Zurwamurwam ar Saawuxoع (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:
274);
xeleuri gadamaiRoع (iqve: 274);
ro Tanabriv gailewoع (iqve: 274);
ro miwa gaعvardeع (iqve: 274);
ro maigdoع zevidana (iqve: 274);
ro daiWiroع rame-RorRi, qva (iqve: 274);
ro wyli Zalam daabrunoع (iqve: 275);
su yurs migdebs, kaco, egeba amoTqvaع rameio (iqve: 283);
daica, erTi Samautioع sicivema (iqve: 283).
mesame subieqturi piris niSani –a sufiqsi, rodesac mas win uZRvis v
Tanxmovani, kombinaciis Sedegad gvaZlevs –o-s. es SemTxveva SedarebiT
ufro xSiria qarTlis Crdilo nawilSi, xolo centraluri raionebis
mcxovreblebis metyvelebaSi iSviaTia. Aarn. Ciqobavas azriT, o miRebulia
Cqamieri Tanxmovnis, umarcvlo u-sa da a-s SerwymiT.
Tqo, Caico, Caido da sxva.
Tvali gaasufTava da Causo sovdagars (iqve, 278)
75
subieqturi I da II piris mravlobiTi ricxvis formebi gamoxatulia
-T sufiqsiT iseve, rogorc saliteraturo qarTulSi. Mmesame subieqturi
piris mravlobiT ricxvSi gardamaval zmnebTan uwyvetelsa da I
kavSirebiTSi, aseve gardauvali zmnebis wyvetilsa da II kavSirebiTSi
ixmareba –nen sufiqsi: gaakeTebdnen, movidodnen, dawerdnen. qarTlis
dasavluri nawilis metyvelebaSi –nen-is nacvlad –en sufiqsia:
gaakeTebden, movidoden, dawerden.
magaliTebi: wamoviden coli da qmari (iqve, 306);
darCen mSierebi (iqve, 306);
wamoviden da moviden am sawyal kacis saxlSi (iqve, 307);
Sesxden da waviden Rame (iqve, 308);
mravlobiTi ricxvis –es sufiqsis –s elementi xSirad sustdeba da ع -s
gvaZlevs : gaakeTe ع , moxarSeع , aaSeneع . . .
magaliTebi: rodesac miitaneع jamebi dasasxmelaT, yvavi Cavarda qvabSi
(iqve, 284);
daadeع qva da daawereع zeda (iqve, 284)
subieqturi piris niSnebis cxrili qarTlurSi
mxolobiTi mravlobiTi
I. v-~Ø-~ф-_____ v-~Ø-~ ф- _______ T
II. Ø-~x-~h-~s-~ع- __________ Ø-~x-~h-~s-~ ع-________ T
III. _____- -Ø~-s~-a~-o~- ع _____-nen~-en~-es~-an~-es~-e ع
76
obieqturi piris niSnebi qarTlur dialeqtSi
pirveli obieqturi piris niSani aris m_prefiqsi, romlis xmarebis wesebi
qarTlur dialeqtSi iseTivea, rogorc saliteraturo qarTulSi.
meore obieqturi piris niSani, rogorc cnobilia g_prefiqsia, romelic
yru Tanxmovnebis mezoblobaSi xSirad ganicdis asimilacias da yruvdeba.
Gg_ prefiqsi fSvinvieri Tanxmovnis win xdeba q: qqonia←gqonia,
moqqonda←mogqonda, qSordebi←gSordebi, daqCa←dagCa, daqxocamT
←dagxocamT, qTxoms←gTxoms, qsurs←gsurs, moqcem←mogcem,
qcodnia←gcodnia (gr. imnaiSvili, 1974: 179).
magaliTebi:Aamden xans iqidan, sadac fuli moqca, ver moidodao? (i.
gigineiSvili, v.Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 279);
Senma colma Zalian magra qcemoso (iqve: 307);
ra qenio, xo ar Seqcivdao (iqve: 308)
g- prefiqsi mkveTri Tanxmovnebis win k bgeraSi gadadis: mokklams,
wamokkidebs, Sen kkiTxulobs, mokyidio, kyamdeso, mikyevar, kwyalobs,
kWirdeba, mokpares da sxva.
magaliTebi: Tu xmali mogaswro, mokklams, ver mourCebi (iqve: 310)
sayuradReboa, rom mkveTri Tanxmovnebis win q_c gvxvdeba: Caqklamo,
gaqWirebia, unda SeqWamo, daqtovo.
Mmag: Mme Tqven mSiers ar daqtovefTo (iqve: 313)
mesame obieqturi piris niSnebi ZiriTadad h_ da s_ prefiqsebiT
gamoixateba rogorc iribis, aseve pirdapiris. aRniSnuli prefiqsebi
garkveul bgerebTan mezoblobaSi sxvadasxva variantebs warmogvidgenen.
Aaqve unda aRvniSnoT, rom mesame obieqturi piris prefiqsi dasavlur
qarTlurSi Cveulebriv ikargeba. sxvagan ki xSirad gvxvdeba, isini
Tavisuflad monacvleoben. amasTanave sainteresoa isic, rom Crdilour,
samxreTul da centralur qarTlurSi maTi xmareba ZiriTadad
77
gansazRvrulia. gansakuTrebiT es iTqmis irib obieqtze, Tu fonetikuri
mizeziT ar daikarga aRniSnuli prefiqsebi, maSin, Cveulebriv, gveqneba.
h prefiqsiani formebi: mag: ga-h-yva; wa-h-yva; mo-h-yvebian simReras. Aam kacsa h-
yolia erTi cxeni, ga-h-yida; h-yamdao; mo-h-kvdomia; a-h-kida; yuri mo-h-kra; xmali
Semo-h-kra; ambavi h-kiTxa; zari h-kidia; mejoges da-h-kivla; mo-h-pares; Tofi h-
qonda; batons gamo-h-qcevia.
h- mkveTri Tanxmovnebis win xSirad x-s gvaZlevs. mag: mo-x-yva; mi-x-yida; ma-x-
yida; x-kra da sxva.
s- prefiqsiani formebi, mag: weli s-wydebao; Zala Se-s-wevdaT; mo-s-wonebia;
jvari da-s-wera; Zmefs mo-s-wera; fexebi s-tkioda; fuli mi-s-ca; fici mi-s-ces
erTmaneTs; s-Zinams; Se-s-Zaxa; wa-s-CurCula.
s- prefiqsi SiSina afrikatebis win S-d iqceva. Mmag: S-Wama; mo-S-Wra; ga-S-
WirebiaT; ga-S-Cenia da sxva.
s- prefiqsi mJReri Tanxmovnebis win z-d iqceva. mag:L z-dieo; mi-z-devda; mi-
z-dioda; mo-z-deven; a-z-dioda; z-dis; mo-z-do; z-Zinavs; mi-z-Zaxa; Ca-z-Zaxa; Se-z-
Zaxa; z-gerebiyo; z-Zovs; z-ZinamT; da-z-jerda (iqve: 179).
daado culi da moSWra (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 281);
tye gamoSWran, gaTalon da daadgan xarsa (iqve: 282);
nadiroba advilia, rodesac siminds SWams is (iqve: 311);
ukan misdevda Zmas moparebiT (iqve: 281);
ori ukan xmauriT mizdevs (iqve: 308);
mTeli dRe zZovs (iqve: 311);
visac Sno aqvs srolisa, esvris Tofs da mohklams ( iqve: 311)
wili hyares da pataras Sexvda (iqve: 313);
mouravi dahpatiJes mezoblebma (iqve: 329);
am xelmwifes xyolebia sami vaJiSvili (iqve: 314);
Svidi Rame da Svidi dRe qorwili xqoniaT xenwifis Svilefs (iqve: 314);
s→ ع -ad qcevis SemTxvevebi Zveli werilobiTi Zeglebis mixedviT ar
gvxvdeba XIII_XVIII saukuneebis ZeglebSic, magram jer kidev Zv.
qarTulSia dadasturebuli mrCobli prefiqsi hs rac ع–sken gardamaval
safexurze unda miuTiTebdes (a.SaniZe, 1981, 221)
78
a. SaniZis mixedviT, mrCobli prefiqsi aris iseTi SemTxveva, rodesac
zmnaSi prefiqsi fuZes aris Sexorcebuli da saWiro xdeba meore
prefiqsis gaCena (a. SaniZe, 1981: 195).
hs kompleqsi prefiqsad gvxvdeba winaenismierebisa da afrikatebis win
XIX s-Si. Mmag: wunsa hsdebs, warmohsTqva, oci Tumani dahstyua, arsada
hsCanda, imediT Sehscqeroda momavals, gahsZaxa colsa, aqlems SehsWamen,
SehsWidebia, isev ise hsjobnian, . . . (gr. imnaiSvili, 1974, 28)
am prefiqsTan dakavSirebiT arsebobs sxvadasxva azri: zogi fiqrobs, rom
es aris anton kaTalikosis skolis gavlena, magram gr. imnaiSvils
miaCnia, rom es modis qarTl-kaxeTis cocxali metyvelebidan, rasac
iliasa da sxvebis nawerebSic vxvdebiT. winaenismierebisa da afrikatebis
win xSirad gvevlineba ع,ع h da عs, romlebic akustikurad axlos dganan
h da hs prefiqsebTan. Ffonetikurad h da hs prefiqsebi udris imaves,
rasac ع ,عh da عs cocxal metyvelebaSi. Aase gamoxates orTografiulad
iliam da sxva mwerlebma, radganac ع xmarebidan amoRebuli iyo. Aamave
dros isic aRsaniSnavia, rom cocxal metyvelebaSi arsebuli prefiqsi ع
ar udris Zvel qarTulsa da kiloebSi brunvis niSnad xmarebul ع-s. hs
prefiqsi, wers avtori, miCneulia h-s ganviTarebis Semdgom safexurad
(iqve: 29).
a.SaniZis azriT, hs prefiqsi, romelic xSiria IX-XI ss-is ZeglebSi
gardamaval safexurze, dedis bgerebis win miRebulia Semdegnairad:
haes mTlianad ar unda hqonoda dakarguli Tavisi bgeriTi saxe, magram
imdenad unda yofiliyo daaxloebuli gamoTqmis mxriv sanTan, rom am
axali bgeris gamosaxatavad erTi sagangebo niSnis magivrad ori
uxmariaT (hs) (a. SaniZe, 1922-1923, 420)
v. Tofuria wers:`qarTlurSi prefiqsad gamoyenebulia Cveulebrivis
garda عs, عh, ع, hs da h dedis bgerebis win. Ees movlena bevrs rasme
laparakobs saerTod VIII-IX ss-is ZeglebSi xmarebuli prefiqsebis
realobis Sesaxeb da haemeti enis teritoriis gamonaxvaze Tu ara,
prefiqsebis evoluciaze mainc.
79
rogorc Cans, hs kompleqsis prefiqsad gamoyeneba ar yofila
orTografiuli CuqurTma, rogorc es anton I kaTalikosis gramatikaSi
gaxlavT, aramed misi gamoTqma realuri unda yofiliyo enaSi~ (v.
Tofuria, 1925: 148).
Aamgvarad, askvnis gr. imnaiSvili, rom iliasTan da sxva zogierT
mweralTan hs kompleqsi unda warmoadgendes cocxali xalxuri
metyvelebis gavlenis Sedegs da unda miuTiTebdes s_ع-ad qcevis
gardamaval safexurze.
amasTan dakavSirebiT sainteresoa v. Tofurias azri. zogjer ع sanTan
aseve haesTan erTad عs (عh) kompleqss Seadgens. swored es عs difTongi
unda iyos gardamavali safexuri. Semdeg, rogorc Cans, عs da عh
kompleqsebi martivdeba da rCeba ع (v.Tofuria, iqve: 130).
h→ع daعkiTxa; gamoع qcevia; iqa- عqonda; ase عgonon; Saعxedes; Saعxvda,..…
s→ع daعZalos; daعTanxmda; Tan miعdeven; xeli gadaعdo; gaعCeniyo;
daعcinoda; ara-عWirdeba; motexa; moعtexa mas fexi . . .
h→عh aعhyva; gaعhyva; gamoعhparviyoT; daعhkra; gaعhqondeso; mere- عhkiTxa;
aعhkida; moعhtyda; gamoعhweramen . . .
s→ عs ara-عscemao; daعswvda; waعswyvita, aعswiv-daعswives; Samoعswoliyo (gr.
imnaiSvili, 1974: 217)
magaliTebi: axalTeslsa gurgliv Saعsdevs marcoli da fxiania (i.
gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 272);
kolmokle- عqvian, rac ro sigZiv gaعsdevs, beqiTavaع vetyviT (iqve: 272);
rasac guTani ver maعxnams, daعrCeba naxnavSia, xavrez veZaxiT (iqve: 272);
meti Zala miعsces (iqve, 272);
guTansa saca xmali aqv, iq qusli عqvian, (iqve, 273);
zogi عmesveurofs, svre woreT moaqv (iqve, 273);
nami ar gaعvardes (iqve, 275);
Samadgomisa عjobia (iqve, 276);
80
saca marcol Caعyrian, xvimisi عqvian (iqve, 275);
qveiT cxril gaعcviva (iqve, 277);
aRar moعdevs balaxi (iqve, 277);
dedamiwas orTqli aعdis (iqve, 277);
meti gza aRara- عqonda (iqve, 279);
ki ar moعhtyda, magram moعhtydeboda (iqve, 283);
rasac gamoعhweramen, gamoعhweramen (iqve, 283);
mzias pirs daعbans deda (iqve, 282);
wuxelis ro marskvlavi moعswyda, Sen lentsa- عgavda (iqve, 284);
movwamliT, Tu daعWirdeba, meoTxeTa (iqve, 288);
mocemuli magaliTebidan naTelia, rom aRniSnuli prefiqsebi Tavisi
variantebiT gvxvdeba rogorc iribi, aseve pirdapiri obieqturi piris
niSnad.
axla ki moviyvanT iseT magaliTebs, sadac h- da s- prefiqsebi Tavisi
variantebiT gamoxataven mxolod pirdapir obieqtur pirs:
meZneuri عkrefams da uloTi عkrams, merme gadaagdeben da daعdeben (i.
gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 274);
matylis gaعrecxam, gaعwewam, dafTilavdeba, daعxexam, daعCeCam saCeCelze
(iqve: 276);
su TiTon daعsTxonis, daعsTesams, daعhbarams, morwyams (iqve: 283);
sam striqonsa عstovebs (iqve: 283);
mindorSi zogi scelams, zogi hfocxams (iqve: 283);
wyalsa عzidams, zogi simindsa- عrwyams, zogi Warxalsa- عrwyams (iqve: 283);
su sxvili kartofilia, daعWrian, Caعyrian ormoSi (iqve: 284);
ro amova, mere gaعToxnian (iqve: 284);
mefem gaعsca meore dRes brZaneba (iqve: 290);
Seni palto gavhyideo aTas sul saqonelSio (iqve: 307);
erTi Zroxa gvirCevniano, movswveliT dilas, movswveliT saRamos (iqve: 307);
visac Sno aqvs srolisa, esvris Tofs da mohklams (iqve: 311);
nadiroba advilia, rodesac siminds SWams is (iqve: 311);
wili hyares da pataras Sexvda (iqve: 313);
bagefSi hkrefams xurmas (iqve: 313);
81
erTi kaci sTesams pursa (iqve: 315);
mouravi dahpatiJes mezoblebma (iqve: 329);
erTi magra-عscema (iqve: 315)
mohklamda; Svids Sahkrams SenisTanasa; gamosCekams wiwilasa, purs SWamda
SenisTanasa; gadazdgams xuT nabijs; maxlobeli dalevda Rvinosa da
gadaعtexamda jamsa; rasa-عnaxams Tvali; mamlefsa zogs gaxyidian; moعhklamda
batoni; daعhklamdnen cxvarsa; daعswyevla; mere qeifobas gaعsweven; mohkla; unda
dasweros werili; dedaCemic dahWra; ormo amohWra; gaxyida da sxva.
(gr.imnaiSvili, 1974: 218).
mocemul magaliTebSi pirdapir obieqts mesame pirSi saTanado niSani
aqvs zmnis formaSi. gr. imnaiSvilis azriT, aRniSnul dialeqtSi
pirdapiri obieqtis mesame piris niSnis gamovlena irib-damatebiani
zmnebis analogiiT aixsneba.
Cveni azriT, radgan amgvari SemTxvevebi Zalian xSiria qarTlur
dialeqtSi, gvafiqrebinebs, rom aq saqme ar gvaqvs analogiasTan, aramed
mocemuli prefiqsebi, Cveulebriv, pirdapiri obieqtis piris niSnad
gvevlineba.
xSiria iseTi SemTxveva, rodesac pirdapir obieqts mesame pirSi niSani ar
gaaCnia: mokles, moxarSa, aWama, daxoca, gaSales sufra, dalies . . .
aseve vxvdebiT iseT SemTxvevebsac, rodesac irib obieqts mesame piris
niSani unda hqondes, magram ara aqvs.
magaliTebi: grZeli cxviri qonda esre (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i.
qavTaraZe, 1961: 280);
oTxi Wraqi qondaT (iqve: 280);
daniSnuli alagi qonda imasa(iqve: 305);
adgeba es kaci, micems or tots (iqve: 305);
kacs mica xelSi Camadani da wamoviden coli da qmari (iqve: 306);
aTas Tuman fuls micems (iqve: 306);
cxvari mica da Zroxa mica (iqve: 306);
kiTxa: _ ras daeZefo? (iqve: 307);
82
erTi kaci iyo da oci mojamagire yanda (iqve: 308);
h, s prefiqsebs da maT variantebs zogjer vxvdebiT erTpirian
zmnebSic.
magaliTebi: ori Zmani scxovrobdnen (iqve: 310);
swored maSin moعkvdao (iqve: 312);
xalxi gaعhkvirda (iqve: 280).
iqa hyria axlac (iqve: 312);
gaiRviZa xelmwifem da Zalian Seعswuxda (iqve: 290);
rasac guTani ver maعxnams, daعrCeba naxnavSia, xavrez veZaxiT (iqve: 272);
xelmwife saca scxovrobs, iq wyaroa (iqve: 319);
pirveli obieqturi piris mravlobiTis niSania gv- prefiqsi iseve,
rogorc es aris saliteraturo qarTulSi. mxolod vxvdebiT mis
saxecvlilebasac, romelic ZiriTadad exeba g elements, xolo v
Tanxmovani umetesad ar icvleba.
Tu gv- prefiqss mosdevs yru Tanxmovani g elementi iseve moiqceva,
rogorc g- prefiqsi, anu g- iqceva q- _d.
magaliTebi: Cven sarjelaT moqvca da gagvayola ziTevSi (iqve: 299);
miqvqonda, moqvca, qvCeba, qvWirdeba, qvwamlobdnen, daqvxocameno, aqvxades,
daqvsxes, moqvSivda, xolo y Tanxmovnis win gv- prefiqsis g elementi k-d
iqceva: kvyav, kvyonda, kvyofnida (gr. imnaiSvili, 1974: 179)
gvaqvs iseTi SemTxvevebic, rodesac gv- prefiqsis g elementic
icvleba da v_c , kerZod, v iqceva wyvilbagismier umarcvlo u-d da
Tanac ganicdis metaTeziss;
Cven cxvari aqa kyuav (iqve : 311)
Cven ara qqunda mamuli ( iqve: 312)
rac Seexeba II da III obieqturi piris mravlobiTi ricxvis formebs, isini
isevea warmodgenili -T sufiqsiT, rogorc saliteraturo enaSi.
83
obieqturi piris niSanTa cxrili
mxolobiTi mravlobiTi
I. m- ________ gv-~qv-~kv- ____________
II. g-~q-~k- _______ g-~q-~k- ___________-T~-Ø
III. h-~s-~S-~z-~ع-~ Ø-~عh-~عs- ______ h-~s-~S-~z-~ع ~ Ø-~عh-~عs- ____-T~-Ø
amrigad, qarTlur dialeqtSi subieqturi da obieqturi piris niSnebi
ZiriTadad iseTivea, rogorc saliteraturo qarTulSi, magram maTi
gamoyeneba aq ufro Tavisufalia da warmodgenilia Tavisi SesaZlo
variantebiT. Cvens yuradRebas ipyrobs mesame obieqtis piris niSnebi,
romelTa Sesaxebac zemoT aRvniSneT.
84
javaxuri dialeqti
javaxeTi zemo qarTlSi mdebareobs da samxreT saqarTvelos nawils
warmoadgens. istoriulad javaxuri kilo qarTuli enis mTavar kilos,
qarTlurs, ganekuTvneboda da misTvis damaxasiaTebel ZiriTad
Taviseburebebs moicavs.
subieqturi piris niSnebi
pirveli subieqturi piris niSani Cveulebriv aris v- prefiqsi. igi
ikargvis u, v, o, bgerebis win.
magaliTebi:
samxrobi Semdeg xar gaujavrdebiT Tax xbojoridromdi da xbojoridros
kidev davasvenam, memre gaujavrdebiT da Tax mzi Casvlamdi
(i. gigineiSvili, v.Tofuria, i. qavTaraZe. 1961, 333);
mevore dRes avdgebiT da kvlavindeburaT daubrundebiT samuSaos
(iqve, 333);
samxraT davasvenamT, xar uRlidam gamouSvamT (iqve, 333)
Tu em jam gadaurCi da ar movkvdio, oTxi Zmani varTo (iqve, 3336);
maSinaT Tqves, rom: `uSveloT Cven Tavs~ (iqve, 3339);
gaigebs, gagvwyvitevs orives, axla rogor uSveloT am bavSvs? (iqve, 340);
Caketul karebidan Conc dauwyeT srulai (iqve, 354).
meore subieqturi piris niSani ZiriTadad aris h- prefiqsi, magram
gvxvdeba s-c.
magaliTebi:
mere eubneva: erTad SehberdiT, gabednierdiTo (iqve, 334);
Sen ras gahyidam? (iqve, 341);
maSin tarielma uTxra: _ oRonda nu mohklavT da Tqveni iyveso (iqve, 344);
aha, Svilo, es Cemi yavalic da xvalve gahye cxvarso (iqve, 350);
fuli miveci da uTxar: _ gahaloT es fuli, oRond gauSviT-meTqi
(iqve, 355);
dastove, dasWyivle, dasTanxmdi, mosTxove (gr. beriZe, 1988: 108).
85
meore subieqturi piris niSani x- prefiqsi xar, ved//vid zmnebis garda,
warmodgenilia `vardna~ zmnaSi: ar Caxvarde biWo; gadaxvardebi, genacvale;
cecxlSi Caxvardebi Sen; gadmoxvardebi, magra dadeq (iqve, 109).
II brZanebiTis formebi zogjer piris niSniania: daswere!; mohkal!; dahkal!
gasWeri!... (iqve, 111) ZiriTadad ki wesi daculia.
aseve vxvdebiT nulovan alomorfs meore subieqturi piris niSnad.
magaliTebi:
erTad SehberdiT, gabednierdiTo, (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 1961, 334);
uTxres: amas gaaxmobT, memre comSi aurevT, pur gamoacxomT da SeSWamTo
(iqve, 338);
rogor SeWam Sen (iqve, 341);
jaz bebem uTxra: raÁ tiri, male mova Seni Zmao (iqve, 346);
aha, modi, kide ise moiqeci, sami vaSli SeWame, sami WaWvi wyali dalie
(iqve, 347);
aris SemTxvevebi, rodesac meore subieqturi piris niSnad
S- prefiqsi gvxvdeba:
pur gamoacxobT da SeSWamTo (iqve, 338);
devTaganma uTxra xeTagans: _ xeli ar mihyo da moSWari xmliT da
wamoiRe (iqve, 342);
mesame subieqturi piris niSani -s sufiqsi -h-d iqceva: gaakeToh, midih,
mihyideh.
xSiria SemTxvevebi, rodesac -s sufiqsi mTlianad ikargeba.
erTi nabolari Svili myam aq, sofelCi, erTi Sulic aspinZaSi myam
(iqve, 355);
me riT gavzardam amas, rZe ara maq (iqve, 340);
am saxl oryanadoni kari aq (iqve, 347).
aqve gvinda aRvniSnoT mesame subieqturi piris mravlobiTi ricxvis -es
sufiqsis Sesaxeb, romelic zogjer -eh-Ti icvleba.
86
magaliTebi:
TaTrebma ki aWameh qeri da asves wyali (iqve, 354);
daniSneh sam kilometrze niSani (iqve, 351);
qalebma seiroba dauwyeh (iqve, 351).
subieqturi I da II piris mravlobiTobas gamoxatavs -T sufiqsi.
subieqturi piris niSanTa cxrili
mx. r. mr. r.
I v-~ O/ _______ v-~ O/ - ____ -T
II h-~s-~x-~ O/ -~ S- _______ h-~s-~x-~ O/ -~ S- ____ -T
III _____ -s~-h~- O/ ~-a~-o ___________ -es~-eh~-en~-nen~-an
obieqturi piris niSnebi
pirveli obieqturi piris niSani m- prefiqsia, romelic zogjer n-Ti
icvleba: dantove, danmarxe, amonZaxa (gr. beriZe, 1988: 108).
meore obieqturi piris niSani g- prefiqsi yru Tanxmovnebis gavleniT,
asimilaciis gamo q-d iqceva:
Svidoba moqces, Svilo (i.gigineiSvili, v.YTofuria, i.qavTaraZe 1961: 347);
Tu me moqkal, me damrCes es qveyanao, Tu Sen mamkal, Sen daqrCeso.
(iqve, 354);
vin moqca Sen neba, rom dakrife? (iqve, 353);
erTi cxenosani kaci xmliT misula: _ unda moqkla, raT miiRe TaTrobao
(iqve, 352); Sdr: Tu ara gjerams, bawars gamambam wels (iqve, 338);
Svidoba ro ar geTqva, aqve dagglejamdio (iqve, 347).
mesame obieqturi piris niSani umTavresad aris h- prefiqsi, vxvdebiT s-
sac. h- prefiqsi asimilaciis gziT yru Tanxmovnebis win x-_d iqceva
xolme.
axla mohdis mwuxaroba (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 336);
87
Talans dahkramdnen da mihqondaT (iqve, 336);
gzaSi arc ukan’na miexednaT, arc vesme’na dahlaparakobdnen (iqve, 337);
yvelas kruCka dahkida (iqve, 338);
gaaxmo balaxi da misca mefurnes (iqve, 338);
Zili ar mihkarebia (iqve, 345).
h x. rameebs xyidda; zogi moxkla, wadiT is kaci moxkaliT; daxkra
yanCi; rogor xkadros es; qaliSvili xyolia da daxkargviaT; raRac
moxyva (gr. beriZe, 1988: 110).
zemoT mocemul magaliTebSi mesame obieqturi piris niSani aqvs rogorc
irib, aseve pirdapirsac. Ggr. beriZis azri am sakiTxis Sesaxeb iseTivea,
rogoric aqvs gr. imnaiSvils qarTlur kilosTan dakavSirebiT (gr.
imnaiSvili, 1974: 218), anu maTi azriT, mesame pirdapir obieqturi piris
niSani zmnaSi iribi obieqturi piris analogiiT Cndeba (iqve, 1988: 110).
Cven ki vfiqrobT, rom aqac igivea, rac qarTlur dialeqtSi, e.i. mesame
pirdapir obieqturi piri zmnaSi aCens piris niSans iseve, rogorc mesame
iribi obieqti.
magaliTebi: dahdenda pirobah; dahkres zarebi; dahkides buxarSi; mohkles
kaci; dahkarga cxeni, Sehyara dedibaSebi (iqve, 110);
roÁca ro ciskari amova, maSin xar dahyrian (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 1911, 333);
am dros soflis biWebi kareb hketen da Sigidan gasZaxian (iqve, 334);
am qaTmebs mayrebi iWeren da hkleben (iqve, 334);
tarielma da avTandilma gadahkocnes erTmaneTi (iqve, 344);
mdidari kaci sxvagan waiRebda da SavraT gahyidda (iqve, 345);
gadaswyvetdnen dros qalis moyvanisa (iqve, 333);
Tu rZalma aswia da cxenze aitana, yoCaRi rZali iqneba (iqve, 334);
dainaxa, ro didi cxvris fara sZovs (iqve, 349).
wamoiZro xmali devTaganma, daSWra gveleSapi (iqve, 341);
wavida xeTagani da moSWra qoni xmliT (iqve, 342);
aris SemTxvevebi, rodesac mesame iribi obieqturi piris niSani unda iyos,
magram ar aris. magaliTebi:
cixis gasaRebi dedofal qonda (iqve, 337);
88
maSin xarji mivceT (iqve, 338);
ar yamdaT maT Svili (iqve, 338);
mas qonda kargi Svild-isari (iqve, 339);
gmirs qvia saxeli xeTagani (iqve, 339);
xenwifeh ro Wkua qondes, vezir mimaTxovs colado (iqve, 346);
uknidan TaTari moyva (iqve, 351).
mesame obieqturi piris niSani zogjer moudis erTpirian zmnebsac: sdgas,
gahwyda, cecxl gahqra, ras vstirivar; avadmyofi aRsdga, Zien movhkvdi, qaji
wamohwyda (gr. beriZe, 1988: 110).
pirveli obieqturi piris mravlobiTi ricxvis gv- prefiqsis
g elementi yru Tanxmovnebis win zogjer q-d iqceva.
uime, ro gagvigon, xo daqvxocebeno! (iqve, 352);
amis gamamsrolel gmiri rom movides, gagvwyvetems (iqve, 339);
xeTagano, qvqonda qviT, kiriT gaSenebuli oTaxebi (iqve, 339);
man bevri oqro moqvca (iqve, 350);
ro moqvSivdeba, ra vqnaTo? (iqve, 351).
meore da mesame obieqturi piris mravlobiTi ricxvis zmnuri formebi
isevea warmoebuli, rogorc qarTlur dialeqtSi.
obieqturi piris niSanTa cxrili
mx. r. mr. r.
I m-~n- ______ gv-~gq- ______
II g-~q- _______ g-~q- _______ -T~- O/
III h-~s-~x-~ O/ -~S- _______ h-~s-~x-~ O/ -~S- _______ -T~- O/
amrigad, javaxuri kilo piris niSanTa TvalsazrisiT TiTqmis iseTive
suraTs gviCvenebs, rogoric gvqonda qarTlurSi erTi gamonaklisis
garda: Zalian xSirad mesame subieqturi piris niSani -s sufiqsi iqceva
-h-d. rac Seexeba mesame pirdapiri obieqturi piris niSans, aqac igive
viTarebaa, rac qarTlurSi.
89
kaxuri dialeqti
kaxuri qarTuli enis erT-erTi mniSvnelovani dialeqtia. igi
qarTlurTan erTad safuZvlad udevs saliteraturo enas. amave dros
kaxuri qarTluris Semdeg yvelaze msxvili dialeqtia. igi
gavrcelebulia aRmosavleT saqarTvelos did teritoriaze. kerZod,
Tbilisis gareubnis, sagarejos, kaWreTis, gurjaanis, Telavis, axmetis,
yvarlis, siRnaRis, lagodexisa da dedofliswyaros da nawilobriv
TianeTis raionebSi.
miuxedavad farTo gavrcelebisa, kaxuri dialeqti ZiriTadad yvelgan
erTnairia. garda siRnaRisa da nawilobriv dedofliswyaros raionis
mosaxleobis metyvelebisa, romelic saenaTmecniero literaturaSi
zogjer damoukidebel dialeqtad aris miCneuli qiziyuris
saxelwodebiT. mecnierebis azriT, qiziyur metyvelebas axasiaTebs
kaxurisagan gansxvavebuli zogi Tavisebureba, magram es garemoeba
gadamwyveti mniSvnelobis araa kaxurisgan qiziyuris gamosayofad,
radganac is arqaizmebi, romlebic ufro adre farTod unda yofiliyo
gavrcelebuli qiziyurSi, amJamad Semonaxulia mxolod mis mTian
adgilebSi, sxvagan ki saliteraturo enis Zlieri gavleniT TiTqmis aRar
gvxvdeba (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 15).
qiziyuris garda, rogorc cnobilia, kaxur dialeqtSi kidev or erTeuls
gamoyofen: garekaxuri da Signikaxuri.
garekaxuri Tbilisis gareubnis, sagarejosa da kaWreTis raionebis
metyvelebaa. Signikaxuri _ gurjaanis, Telavis, axmetisa da yvarlis
raionebis.
kaxeTTan bevri saerTo aqvs ingiloursa da fereudnuls, es dialeqtebi
amJamad ar aris saqarTvelos teritoriaze. istoriulad ki
kaxur_qiziyuris adrindeli saxea (iqve, 16).
90
arcerTi dialeqti ar aris ise axlos erTmaneTTan, rogorc kaxuri
qarTlurTan, Tumca isic unda aRiniSnos, rom kaxurs bevri aqvs saerTo
sxva dialeqtebTan (iqve, 16).
subieqturi piris niSnebi kaxur dialeqtSi
pirveli subieqturi piris niSania v- prefiqsi, romelic mravalgvar
saxecvlilebas gviCvenebs:
1. v- prefiqsi ar aris im zmnebSi, romlebic iwyeba u, v, o, m bgerebiT. mag:
me ver gauwev daxmarebas; me yvelaferi ausrule; me mas dauZaxe; gareT
gavardi da miwaze davardi; me oxram, me muSaobdi.
memre daujdebi am Cem macxone saCeCelsa da davCeCav, marjvena fex Sig
gauyri saCeCelSia, marcxeniT movkecam da davCeCav saCeCel kbilebzeda
(i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 220).
Cven niCfiT uqcevdiT; mosavals aviRebdiT cal-calke da mouxnamdiT; ro
gamouSvebdiT guTans, merme davaZRobdiT; SevabamdiT da dausxdebodiT
zed uRelzeda. me dauwyeb laparaksa da yuri daugdeo. me da ladoc
SamousxdiT (iqve, 206: 213).
2. v- pirveli subieqturi piris prefiqsi ikargeba maSinac, rodesac is
aris o da i xmovnebs Soris. mag:
me avdeq da gamo-ixede. (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 109)
me mo-iqnie da gadavyare. (iqve)
Cven mo-itandiT da davdgamdiT. (iqve)
Cven wamoizardeniT. (iqve)
avdeq da gamo-ipare. (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 221)
me da Cemma moziarem or-ori zurgi cilampali mo-itaneT. (iqve, 213)
Sin ar wamovsulvarT, iqve mo-icadeviT. (iqve, 213)
faTeraki kinaRam SegvemTxva, uremi Tvali Zliv amo-iRevdiT maRla.
(iqve, 213)
roca yvela samuSaoebi mo-iSoreT, yoruRebi davakeTeT. (iqve, 214)
91
3. pirveli subieqturi piris v- prefiqsi ikargeba maSinac, Tu mo
zmniswins mosdevs e an a xmovniT dawyebuli zmnis fuZe. mag.:
me gamo-aZre; ÃvnaÁ ro movrCiT, anagi boranze wamoeliT, boranze ro
moeliT, ......, (iqve, 213) da sxv.
4. sainteresoa mo- zmniswinis cvlilebasTan dakavSirebuli sakiTxi. mo-
zmniswini kaxurSi ma- zmniswiniT icvleba, mxolod pirvel pirSi gvaqvs
mo-. mecnierTa azriT, ma- zmniswinze zegavlenas axdens pirveli
subieqturi piris niSani v- da zmniswinis a elementTan kontaminaciiT o-s
gvaZlevs. (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 109).
magaliTebi: menú moitan SeSasao; me moiSore; me Tofi moixmare da
movkali; gavatyave da tyavi wamoiRe; me waval da moiyvan; me gamoaZre(iqve,
1956: 109).
5. aris SemTxvevebi, rodesac mo- zmniswinis nacvlad mu- gvaqvs. ikargeba
v- piris niSani.
me mu-arCeno; me Samu-awyviteo; me gamu-acxadevo; me muewari (mo-v-eswari)
(ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 109)
6. v- subieqturi piris prefiqsi kaxurSi iseve, rogorc qarTlurSi
asimilaciis Sedegad ç-s gvaZlevs. mag:
TofiT çTofeT, daçkuwoT da moçxarSoT (ar. martirosovi da gr.
imnaiSvili, 1956: 109)
meore subieqturi piris niSani kaxurSi iSviaTad aris h-, s-. umetesad ki
maTgan miRebuli Á.
mag: nu h-yviri, nu s-tiri.
aris SemTxvevebi, rodesac h-sa da s-s nacvlad gvxvdeba z- an S-
(mJRerebis an yruebis zegavleniT).
mag: ar azdgebi? pur SeSWamTo? dazdixar da sx.
Á aris iq, sadac unda yofiliyo h- prefiqsi.
92
mag: Sen waÁbrZandebi, CaÁvardebi; maÁkvdebi (Sen), gaÁmdidrdebi (Sen), ar
daÁmarcxdeo (Sen).
Á aris iq, sadac unda yofiliyo s- prefiqsi.
mag: maSin aÁdgebi; Sors daÁdgebiT; nu Átiri da sx.
naguli SeiZleba gaÁwewo da meoreT daÁCeCo, an kie muTaqaSi CaÁyri
(i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 220)
taraT kaklis an sxva magar xeÁ gaÁTli (iqve, 220)
Á gvaqvs meSvelzmnian formebTan, Cveulebriv, meore subieqturi piris
niSnad. mag.:
saidan moÁdixar?
Sen moÁsulxar da daÁsaxlebulxar aqao.
bevria iseTi SemTxveva, rodesac Á-s emateba h an s da gvaZlevs Áh an
Ás. mag:
xeli ar CaÁhyo, Torem moÁhkvdebio (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956:
104).
mesame subieqturi piris niSani kaxurSi aris igive, rac saliteraturo
enaSi, -s, -a, -o, O/ .
aRsaniSnavia, rom mesame subieqturi piris sufiqsi –s xSirad ikargeba.
kerZod, -av da –am TemisniSniani moqmedebiTi gvaris zmnebis I
TurmeobiTSi, statikuri da inversiuli zmnebis awmyoSi, zogjer
erTpirian zmnebSic. mag:
auwyam, Caudgam, mouklam....; myav, mZinav...., xoSatis Zinav. muxa dga, dev,
ari...., mogveSveleniT, qliavi mogvaq-, (179), qaTmis xorci ra saxSi ki ara maq-
(183) aq v-c ikargeba.
kaxurSi zmnis bolos va kompleqsis Serwymis Sedegad, sadac a elementi
aris mesame subieqturi piris niSani, viRebT o-s.
mag.: CaiCo, wauso, Causo da sx.
93
`SemiZlia~ tipis zmnebSi mesame subieqturi piris niSnad gvaqvs –an
daboloeba: SemiZlian, mqvian, mwyurian, mrcxvenian, mgonian, mixarian,
mwadian, mcalian da sx. aRniSnuli formebi uxvad gvxvdeba me-19 saukunis
mwerlebisa da sazogado moRvaweebis nawerebSi. mag.: qveynisa ara
grcxvenian? ¿ras miqvian tkbili sityva (ilia) me ra uari SemiZlian (raf.
erisTavi) (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1974: 50)
xSir SemTxvevaSi mesame subieqturi piris niSani s Á. mag.:
genacvaloÁ mama (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 220)
winda gaiSleba, TeTri ro gamovideÁ (iqve, 220)
Senc SegerToÁ igeTi qali, ro arc qalis yofiliyoÁ da arc kaciso
(iqve, 194)
Zirze kviritavi gakeTebuli, ro karaqs ibzrialoÁ (220)
neta miwa gairRveÁ da Sig Cavardeo (iqve, 192)
Cvenma kacma ro Tavi venaÃi Rvino ar dalioÁ, egre Ágonia, roma im
qveyanaÁ jojoxeTSi movxvdeboÁ (iqve, 215)
dro ro moa, maSin unda daimynoÁ (iqve, 215)
Zirkvi unda SeeWraÁ (iqve, 216)
ro marTuli SeebaÁ (iqve, 216)
wveri unda weemtvraÁ, ro ufro dasqeldeÁ rqa (iqve, 216)
Cemi ambavi iqneba zRapari gegonoÁ da gegecinoÁ (221)
aseve xSirad icvleba Á-iT mesame subieqturi piris mravlobiTi ricxvis
-es sufiqsis s elementic. mag.:
Svidasi kaci movida mteri da iÁ qali waÁyvaneÁ (iqve, 180)
luarsabTanaÁ damayeneÁ mojamagireT (iqve, 221)
Zmebma dainaxes cecxli TavianT ezoSi, TqveÁ (iqve: 180)
win gadaudgnen Zmebi, daiZreÁ xmlebi da daiwyeÁ omi (iqve: 180)
rom iareÁ karga manZili, dasveneba moindomeÁ (iqve: 181)
wamaiReÁ asi Tumani saxSi (iqve: 182)
moipatijeÁ saxSi xemwife da kai pativi ces (iqve: 190)
midian, gauareÁ im kavkasiis mTebs Zirobazed (iqve: 191)
moitanes qva, mokrifeÁ xar-kameCi, daurWveÁ paloebi, daabeÁ kaWvebiT (iqve:
191)
daÁWireÁ xoSati TaTrebma (iqve: 192)
94
mesame subieqturi piris mravlobiTi ricxvis gamosaxatavad gardauval
zmnebs wyvetilSi da yvela zmnas namyo uwyvetelSi aqvs -nen daboloeba.
swored kaxurisa da qarTluris zegavleniT aris -nen sufiqsi
damkvidrebuli saliteraturo enaSi
mag: meemzadnen, iqcnen, xocdnen.
aqve unda aRvniSnoT, rom dasaxelebul mwkrivebSi SeiZleba Segvxvdes
Zalian iSviaTad -en sufiqsic.
rac Seexeba I da II subieqturi piris mravlobiTi ricxvis formebs, igi,
Cveulebriv, -T sufiqsiT iwarmoeba.
subieqturi piris niSanTa cxrili kaxur dialeqtSi
mx. r. mr. r.
I v-~ф-~ O/ - ______________ v-~ ф-~ O/ - ____ -T
IIh-~s-~Á-~Áh-~Ás~z-~S-~x-~ O/ -
__________
h-~s-~Á-~Áh-~Ás-~z-~S-~ O/ -~x- ____ -T
III _____ -O/ ~-s ~-Á ~-o ~-a ~–an.
___________ -es~-eÁ~-nen~-en~-an
obieqturi piris niSnebi kaxur dialeqtSi
pirveli obieqturi piris niSani rogorc pirdapiris, aseve iribis aris m-
prefiqsi. masTan dakavSirebiT raime Tavisebureba ar SeimCneva. aseve
orive saxis obieqtisaTvis meore piris niSani aris g- prefiqsi, romlis
fonetikur variantebsac vxvdebiT. ase mag.:
1. meore obieqturi piris prefiqsi g- momdevno yru fSvinvier
TanxmovnebTan umetes SemTxvevaSi q-d iqceva, mkveTrebTan ki k-d an
iSviaTad q-d.
95
mag.: qTxovs, qsurs, moqsvliaT, moqSiva, qSordeba, daqCeba, moqcem,
Saqxvdeba, qxuram, moqxedamen; ktacon, kyavT, mokyamT, mokwyinda, SakWams,
dakWriT. gvaqvs aseTi formebic: qyolia, qwadian, moqWri da a.S.
- visi xar, veRara qcnof? (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:
179)
eg kvercxi mamyide da as Tuman moqcemo (iqve, 179)
cxvari ro gyavo, mwyemsi ara kparamso? (iqve, 222)
2. vxvdebiT distanciuri asimilaciis SemTxvevebsac, rodesac g-s
uSualod sonori Tanxmovani mosdevs, magram Semdeg yru Tanxmovania.
mag.: daqrCa, SaqrTo, qrcxvenian da sx.
3. q, k TanxmovnebTan g-s sruli asimilaciis Semdeg zogjer warmoiqmneba
ori identuri Tanxmovani, romelTagan erT-erTi daikargeba da darCeba
erTi.
mag.: Sen qondes (g q+qondes qondes) fuli.
moklam (mo-g k-klam moklam), Tu ar ityvi.
mesame iribi obieqturi piri zmnaSi umetesad Á-iT aris warmodgenili ise,
rogorc es iyo meore subieqturi piris zmnaSi aRniSvnis SemTxvevaSi.
gvxvdeba h- da s-c, aseve maTi fonetikuri variantebic, magram ufro
xSirad Á.
mag.: movidoda da Tavi adgilze aRara – Áxvdeboda (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 224)
naklebi kopi SWirdeba (iqve, 189)
xoSati Sin daÁxvda (iqve, 190)
is biWi ar miÁdevdaT (iqve, 196)
baRSi zogs nekeri gamoÁdis, zogs foTol gazdis (179)
imxela gogo-Áyav (179)
Svidni Zmani iyvnen joxarni da moxuci deda-ÁyvandaT (180)
am sufraze, rac Tval unaxnia da gul mozdomnia, yvelaferi iyo (iqve 182)
h Á
magaliTebi: frinvelis bumbuli gaÁvarda; dedinacvals is qali Tan
waÁyveboda; moÁSivdaT puri; yvavis baxalasa-Ágvanda; dedofalsa-Ágonia;
96
xelebi daÁxeTqoda; moÁxvia xeli; aÁkida saxedars; gamoÁkra; SamaÁkravdnen
zars, aÁglijes saxuravi (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 105)
s Á
magaliTebi: aRar miÁdevs; imaÁ CamoÁdis sisxli; fuli gamoÁTxova mamas;
mZinares daÁTxares Tvalebi; Tu daÁtyuebda; meoreÁ klavi moÁtyda; miÁca
ojaxi Svils; daÁces batons; cremlebi wamoÁcvivda biWsa; feÃi CaÁces;
biWi gaÁCenia qals; kudi moÁZvra; moÁwyurda wyali. (iqve, 105)
s z an s S
magaliTebi: suli mizdis; bavSveb sulma zZlia; Tavi moSWra; gaWirvebuls
daSWirdeba. (iqve, 105)
xSiria iseTi SemTxvevebi, rodesac s-s nacvlad h- ixmareba.
magaliTebi: hdgomia; amxanagi Sin dahTxovnoda; htaca xeli; ZuZu unda
CahCaro pirSi; mihtaces fuli; aravin dahZraxavda. (iqve, 105)
Á-s gverdiT ormagi prefiqsebis SemTxvevebic xSiria Áh- da Ás-.
magaliTebi: ar SeÁhTanxmda; aÁhtkivda muceli; mosulan berikacebi,
maÁswonebiaÁ...; ymebi Áhyolia; es adgili Áhqonia daCemebuli im kniazsa
(iqve, 106)
aseve vxvdebiT hs- prefiqssac.
magaliTebi: sxvaTa Soris hsTqva; aRar gadahsTqva; Tafls hsTxovs; oci
Tumani dahstyua; xuTi maneTi mihsca; iman xma ar gahsca; enac ver
SehsZlebs (iqve, 107)
sayuradReboa, rom kaxurSi mesame pirdapiri obieqturi piris niSani
isevea warmodgenili zmnis formebSi, rogorc es iyo aRniSnuli zemoT
mesame iribi obieqturi piris prefiqsTan dakavSirebiT Tavisi
variantebiT.
mecnierTa azriT, es iribi obieqtis mqone zmnaTa analogiis Sedegia da
umetesad awmyos formebSi gvxvdeba, anu SeiZleba vifiqroT, rom micemiT
brunvaSi dasmuli obieqti aCens zmnis formaSi piris niSans. magram es
ase ar aris, radgan sakmaod bevria iseTi SemTxveva, rodesac mesame piris
97
pirdapir obieqts niSani aqvs meore seriis zmnis formebSi, rodesac
pirdapiri obieqti saxelobiT brunvaSia.
pirdapirobieqtiani zmnebi pirveli seriis formebSi.
mag.: dahbaramen miwas. yvelafers hbeWdavs. aravin wahbilwavs, dahbeJavs.
hkicxavda, hklavda. hzomavda, hfrewavda. dahTvlis, hCivis, hcodnia. SehWams.
(ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 106)
rom davhpatiJoT am sovdagars davceT pativi. (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 1961: 182)
daanTo cecxli da hwoms wvadebsa (iqve, 202)
tkbils lukmasa sWamda (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 106)
daTvis siminds SWamda (iqve, 106)
es gasawyvetni bavSvebi SeSWamdneno (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 1961: 183)
isev Ákrams fexsacmelsa (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 106)
pursa-Ázelams, nadirs moÁklams. patarZals daÁmalamda samaTa-Áyofs.
gaÁglejams jaWvefs. arc wyalsa-Ásvams, arc pursa-ÁWams (iqve, 106)
es xalxi damsxdara da pursa-ÁWamen (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 1961: 181)
gogosac mivaTxuem colad da gaÁwvrTnis (iqve, 181)
cxovrobda qalaqaT da Áyidida gudurefs (iqve, 181)
dedal daÁklamdi da imis xorcze mepatiJebodio (iqve, 183)
saqonels mere maÁrekaven isev im nakveTze (iqve, 184)
deda Tan windasa-Áqsovs (iqve, 191)
vera-ÁZravs ambris xelas (iqve, 191)
patara biWebi Áklaven gveli wiwils (iqve, 192)
saWmel gaakeTebs, daalagebs, gaÁSlis sufras (iqve, 196)
maSina daÁmalams ormoSi da dajdeba zeda (iqve, 218)
Znis Semkvreli akeTebs ulos, gaÁSlis ulos, SeÁkravs Znas da daawyobs
(iqve, 185)
mere CamaiReben xurjins, SWamen da daÁhleven (iqve, 184)
erT TungianiT Rvinos CaÁsdgavs xurjinSi (iqve, 184)
98
pirdapirobieqtiani zmnebi meore seriis formebSi
mag.: gudaSi Cahyara. Svili gahgzavna. wyali dahlia. gaSWra erTi didi
ormo, tvirTi hzidos. Tavi CahRuna, tirili Sehqmna. dahpatiJes sodagari.
mosveneba dahkarga. (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 116)
erTma sTqva. gadaswyvita imedi. axla esa vsTqvaT. puri vsWamoT. cecxli
davswvaT. mama gadaswyvita. dasxa yanwi da gadaÁkra. Rori moÁkles
(ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 106). almasi gaÁxvia vardSi.
gaÁWra SuazeT. sabolooT gadaÁwyvita. ver daÁZra. aÁtexa bavSvebma. mamam
daÁtova vaSli. xanjliT gaÁsWra. es cxeni miÁhpares. ZaRlma daÁyefa da
dakarga natriTvali (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 224).
erTi adgili maqvs, moÁhxnaT, daÁTesoT, rac gindaT, is gaakeToT,
icxovroT (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 167)
aqve unda aRvniSnoT, rom gvaqvs iseTi SemTxvevebi, rodesac erTpirian
zmnaSi warmodgenilia mesame obieqturi piris niSanic, rasac mecnierebi
orpiriani zmnebis analogiiT xsnian. Cvenc veTanxmebiT arsebul
mosazrebas, magram, rac Seexeba mesame pirdapiri obieqturi piris
prefiqsebis xmarebas, Cveni azri, rogorc aRniSnuli iyo, gansxvavebulia.
vfiqrobT, rom es aris iseTive piris niSani, rogoric gvaqvs mesame irib
obieqtur pirTan.
vxvdebiT iseT magaliTebs, rodesc mesame irib obieqtur pirs niSani ara
aqvs iq,sadac unda hqondes. magaliTebi: mebaReebs Txoves puri; mica ufleba;
taca xeli; kiTxa im kacma; kra xeli biWma; yvelas qonda; erTi Svilica yvanda;
mamas ara jera mainc; biWefs wyindaT; SexvdaT erTi marcvali; is ki daviwyebia;
ninos xeli gadaxvia; oqrouli qonda. (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956:
107)
aRsaniSnavia erTi garemoebac. iseTi erTpiriani zmnebi, rogoricaa yvavis,
dgas, Cans da sxva, romlebic prefiqsebiT ixmareba literaturul
qarTulSic ki, kaxur cocxal metyvelebaSi uprefiqsod vxvdebiT:
yvaÁs baRi; cecxli ar Cans; karis yarauli dga da sxv. (iqve, 107)
99
rogorc vxedavT, gvaqvs erTmaneTis sapirispiro movlenebi, rac imaze
metyvelebs, rom piris niSnebi aRniSnul dialeqtSi Tavisuflad
monacvleoben.
pirveli obieqturi piris mravlobiTis aRmniSvneli prefiqsi rogorc
iribis, aseve pirdapiris saliteraturo qarTulis msgavsad kaxurSic
aris gv- prefiqsi. magram xSirad vxvdebiT g- elementis saxecvlilebas,
iseve, rogorc es gvaqvs meore obieqturi piris g- prefiqsTan
dakavSirebiT: g q an g k. mag.:
dagvsxes, moqvcemen, daqvrCa, SeqvWams, daqvxocoso, qvonda. kvyav,
kvyoloda, mokvyav da a.S. (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956: 38)
rogorc iman qvca pativio. as Tumnad moqvcemdao. (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 182)
qvxocam, dalocvilo, Citis bRartebi xo ar varT (iqve, 184)
gagviSvi, wavalT an nadiri SeqvWams an simSili daqvxocams (iqve, 184)
bolisagan su maSxalebi qvcvioda Tvalebidam (iqve, 221)
cnobilia, rom am dialeqtebis Taviseburebas warmoadgens II da III piris
pirdapiri da iribi obieqtebis mravlobiTobis gamoxatva zmnaSi ye//ke
nawilakiT an –T sufiqsiT. aris iseTi SemTxvevebic, rodesac
erTdroulad gamoyenebulia ye//ke da -T sufiqsic.
mag.: wavasxamdiye monadireefs, Sen daaSveledke imaT, biWma naTesavebi
waiyvanake, me Tqven gagasamarTlefTye (ar. martirosovi da gr. imnaiSvili,
1956: 18)
veraferi uTxarike; ro momagondeba, dagiZaxebye da Cagawerinebye;
me orTaves mogxadeye bodiSi; magaze dagzardebike? imdeni rame giTxrake;
nu moiklamTo da aem or Saur mogcemyeo (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 179-185)
100
obieqturi piris niSanTa cxrili kaxur dialeqtSi
mx. r. mr. r.
I m- _________ Ggv-~qv-~kv- ____
II g-~q-~k- __________ G g-~q-~k- ____ -T , -ye//-ke, -O/ ,
IIIh-~s-~ O/ -~Á-~z-~S-~J-~Áh-~Ás-~hs-
____
h-~s-~ O/ -~Á-~z-~S-~J-~Áh-~Ás-~hs- ____
-T, - O/ , -ye//-ke
sabolood SeiZleba davaskvnaT, rom piris niSanTa xmarebasTan dakavSirebiT
kaxuri dialeqti qarTlurisagan ar gansxvavdeba. mis Taviseburebas warmoadgens
ye//ke sufiqsis gamoyeneba meore da mesame obieqturi pirebis mravlobiTobis
gamosaxatavad.
101
ingilouri kilo
qarTuli enis ingilour kiloze metyveleben saingiloSi, romelic
mdebareobs kaxeTis aRmosavleTiT, alaznis marcxena mxares.
saingilo amJamad azerbaijanis teritoriazea da moicavs 3 raions: kaxis
raionSi Sedis kaki anu kax-ingilo, alaTemuri, meSabaSi, alibeglo,
qoTuqlu, Tasmalo, zagami; zaqaTalisaSi _ aliabaTi, mosuli da
belaqnisaSi _ iTiTala.
ingilour kiloze laparakobs 10 sofeli, daaxloebiT oci aTasze meti
adamiani, gvarebic qarTuli aqvT.
ingilouri kilo iyofa or kilokavad: kakuri da aliabaTuri.
ingilourma metyvelebam dRemde SeinarCuna qarTuli enis yvela ZiriTadi
niSani, Tumca sxva qarTul dialeqtebTan SedarebiT Taviseburebebi
axasiaTebs, kerZod, ara aqvs Z da j bgerebi, moipoveba umlautiani
xmovnebi, Taviseburia droTa warmoeba, leqsikaSi bevria azerbaijanuli
sityva.
ingilouri dialeqti yvelaze axlos aris kaxurTan, radganac
istoriulad is kaxur-qiziyuris adrindel saxes warmoadgenda
(ar. martirosovi da gr. imnaiSvili, 1956:16).
subieqturi piris niSnebi
pirveli subieqturi piris niSani v- sufiqsi xSirad Serwymulia
zmniswinsa an fuZiseul xmovnebTan. umetes SemTxvevaSi es aris a xmovani,
romelic gvaZlevs o an u. magaliTebi:
oÁR a-v-iRe
oÁtan a-vi-tane, oÁfarebdia-v-ifarebdi. oÁCemieba-v-iCemieb, uaTiebdiT
a-v-aTavebdiT, doÁWirda-v-iWire, doÁnaxda-v-inaxe, doÁziniTda-v-iZineT,
102
dohkloTda-v-klaT, duagdiTda-v-agdeT, goÁgga-v-ige, goÁCinga-v-iCine,
gohyidoTga-v-yidoT, guaRiTga-v-aReT, CoÁrbinCa-v-irbine, CoitanCa-v-itane,
CuabariTCa-v-abareT, woÁyoniTwa-v-iyvaneT, wuaqcivwa-v-aqcie, SoÁnaxSe-v-
inaxe, SuagdiTSe-v-agdeT, oCuqebva-Cuqeb, oTxuebdiTv-aTxovebdiT, qnoT
vqnaT, WomvWame, noxiTvnaxeT, ...
er gulgaz maq; amTon oSrov, ar Srobis (gr. imnaiSvili, 1966: 162);
memRan Con vedroÁTi oÁRebT CalTuqs (iqve, 166);
Ãelmandil SomoÁkravdiT, ybasac oÁfarebdiT, arxaluxs CoÁcuamdiT,
kaloSs ver vicodinebdiT, baSmay iqneboda (iqve, 169);
Con goÁgiT (iqve, 173);
me doÁWir, woÁyon (iqve, 179);
kurtizeni oÁRo Ãorc, woÁRo, miçco zargalCiZe (iqve, 180);
es me woÁRo saxSi, davakro, puri Womo (iqve, 181);
bostan iqna: goyidiT, WomiT (iqve, 190);
wovel, kakli karwax dovnay, duayar (iqve, 190);
Sen ityò, me goÁgeb, raÁ uTqom Sen bizas (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 1961: 230);
aÁmasac viyidi, moÁReb (iqve, 231);
sam vaSl mamces, erT me oÁR, erT Sen mñgñc, erTic ÃevSi Camvarda (iqve,
238);
kaÁ samares ki aar, Senze yizili samaresac ar doÁSurevav (iqve, 240);
me skamzeac dohwov, Joxs ki feCqo omoædev (iqve, 238);
exla unda kide waæde, noxo, ras mebnebis is (iqve, 230).
aris SemTxvevebi, rodesac vinis e an i xmovanTan SeerTebisas viRebT
umlautian ñ an ò. magaliTad: xñdavTv-xedavT, kdñbiv-kvdebi, qñn
vqeni, me òqviq, me òcvici, TqòvTqvi clòvcvli, me WròvWri, ...
Con sifta òyaviT namdul qarTuleb (gr. imnaiSvili, 1966, 162);
Con Tqñn julze uqnebiT, nu dogÃocavT! (iqve, 162);
ham kñcav, ver kñcav (iqve, 164);
er mamals yòdulob me (iqve, 184);
mevlian qaCal uTqom qosaÁbe: `moÁ tyòleb òlaparikoT! (iqve, 190).
v- prefiqsi mo- zmniswinis Semdeg zogjer ikargeba, Tu piris niSans
mosdevs xmovani.
103
moÁtano mo-v-i-tano, moÁyono mo-v-i-yvano, gamoÁReT gamo-v-iReT,
SomoÁkravdiT Semo-v-i-kravdiT.
mo- zmniswinis o u-d iqceva:
muaqdi mo-v-aqdi, Sumuavl Semo-v-avlo, Cumuagd Camovagde.
moæWireb, yòTel wyals davadenav (gr. imnaiSvili, 1966: 164);
me imisTun wyal daasxmela ar gamoædgebi (iqve, 175);
maS guaTaoT saqmeÁ (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 231);
me skamzeac dahwov, Joxs ki feCqo omoædev (iqve, 238);
magisTun, rac saWiro aris, me muamzadeb, CemTan iqneba (iqve, 242).
v- prefiqsi mkveTr da fSvinvier TanxmovnebTan ф-s gvaZlevs.
magaliTad:
фqno vqno, фWam vWam, фkeTdebi vkeTdebi, фyidiT vyidiT,
dahфkale davhkali, фxnavdi vxnavdi, gomohфyri gomovhyri,
mihфyondaT mivhyondaT, mihфcem mivhcem, Sehфkro Sevhkro, gadahфyrian...
und kud aфwioT, roem gomSi Saudes (gr. imnaiSvili, 1966: 164);
ver фkñcav (iqve, 165);
memRan saqonliT avatalaxebT, daфfarcxavT (iqve, 166);
memRan daфTesavT, moфwyotavT (iqve, 166);
RuliT daфWriT, Áanze gadaфyriT (iqve, 166);
me raxan moфkdñb, Sen scodne xarav (iqve, 178);
bebrime miфco (iqve, 180);
es haTaar фqnua? (iqve, 181).
zmniswinis Semdeg pirveli subieqturi piris niSani v, Tu mas mosdevs i
xmovani icvleba æ//v saxiT:
aæReb//avReb aviReb, gaægo//gavgo gavigo, waæyon//wavyon waviyvan,
amoæyoneT//amavyoneT amoviyvaneT, aæRebdiT//avRebdiT aviRebdiT...
axla unda kide waæyon, noxo, ras mebnebis is (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 230);
me skamzeac dohwov, Joxs ki feCqo omoædev (iqve, 238);
moÁ tyuileb òlaparakoT (iqve, 190);
saqoneli qoxidan gamoæSò, gavreke sazRvarze (iqve, 197).
104
aris SemTxvevebi, rodesac v- ucvleli saxiTaa warmodgenili: vazraxe,
vambovdi, viqeifeb...
saÃnav miwas vhwmendavT, kide haCeCaÁTi vhÃnavT (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 228);
er yov gamaÁlevs Tu ar, mindorSi mivtanT (iqve, 228);
Con tyeSi mivdiT SiSaÁ maatanla (iqve, 246);
Conc waædeT, zeÁ davxròtoT (gr. imnaiSvili, 1966: 180);
wovel, kakli karwax dovnay, duar (iqve, 190);
kacev velodeviT, ñzñSi ar SavdivarT (iqve, 171);
mec gavigi, rum eg wyaroÁ did gub yofil (iqve, 176).
zali mavyoneT (iqve: 245)
meore subieqturi piris ZiriTadi prefiqsia h-. ingilouris Tavisebureba
is aris, rom h- prefiqsis xmareba SeuzRudavia. igi TiTqmis yvela
Tanxmovnis win gvxvdeba, spirantebis: x, R, s, z, J, S winac.
karcls CamaÁRev, patara sufraÁTi gadahbRertav, nafxnñvs JamSi Cahyri,
gahscri (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 229);
lamaza coms mohzelav, gomohqni, sufra dahxurav (iqve, 229);
rabe htiri? rabe fuSman xara? (iqve, 239);
imaT kiTxavsye: _ qalebo, sad mihdiT? (iqve, 246);
maSin Sen mohkomi (gr. imnaiSvili, 1961: 178);
xalxs Se imaze hucini? (iqve, 178);
kacma Tavi dedakacs uTxra: `Sehxede! amas xabari saÁT mohdis? (iqve, 199);
rabe gahtexe veziris xazna? (iqve, 204).
iSviaTad vxvdebiT mis bgerinacval s-s, d, T, t, Z, c, w. Tanxmovnebis
win, aseve iSviaTad S-s, j, C, W, win, xolo x-s, an Á-s y, p win.
erT piwa daÁwov, meore Caagdev (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe,
1961: 229);
kedem mñxñli? – im saxli patronma Tqo (iqve, 230).
aris SemTxvevebi, rodesac meore subieqturi piri ormagi prefiqsiT
aris gamoxatuli: sa mihdixarTa? dedali mohdixarT Tu mamali? raÁbe ar
gahyide beWedi? ebnebian: _ kutuS, rebeÁ ar mohdixar? (iqve, 246)
meore subieqturi piris niSnad nulovan alomorfsac vxvdebiT:
105
magaliTebi: ustaÁ doæWeri, kir doæwov, Tir SiSaÁ doæWri, matyl moæRi
xuTmet urem (gr. imnaiSvili, 1966: 176);
am gubi or Tol upovni, esen Soænaxav (iqve, 176);
memRan kir doæsxam, doæbrmubi gub (iqve, 176);
Con saxli xeÁvniT Tqñn saxl xeÁvnamdin Ãid gaaqeTiT (iqve, 185).
mesame subieqturi piris niSani iseve, rogorc sxva dialeqtebSi aris
sufiqsebi -s, -a, -o, -O/ . xSir SemTxvevaSi warmodgenilia nulovani
alomorfiT.
magaliTebi: wav meduqnesTan, etyòs: `er qilo beqmaz amiwon! (iqve, 177);
sam wels ñqs TñÁ akli (i. gigineiSvili, v. Toqfuria, i. qavTaraZe, 1961,
1961: 231);
elaqsiÁ ar mov, qal ar maacemuvar (iqve, 231);
raÁc moRebul raim aris, ukan daabrun (iqve, 231).
beær tarevaÁ und (iqve, 232);
Sen fiqir nu gaq (iqve, 236).
xSiria iseTi SemTxvevebi, rodesac –o sufiqsis nacvlad gvaqvs –a
sufiqsi:
mollam waÁRa e qob (gr. imnaiSvili, 1966, 177);
zuRemiT gaagda yonaR (iqve, 182);
es dana ro amaÁRa, vezirma xelSi Caigda dana (iqve, 203);
alayoJa CamaÁRa (iqve, 205);
Sevaze rom gaæwiva, Tevzi amaagda (iqve, 205).
gvxvdeba va kompleqsis o-d gadaqcevis magaliTebi:
mere rom maawo aqeTyen istambul, eq yof qarTuleb (iqve, 160);
imaze TaTarma daarqo `Áengilav~ (iqve: 163);
imasukan Sah-abasma qi Tqo (iqve, 175);
moæda nikalam, waarTo (iqve, 175);
-s sufiqsiani formebi:
Tu kdar imarxevis oTxSabaTs, marxul imarxevis (iqve, 172);
wav meduqnesTan, etyòs (iqve, 177);
raÁTac moRebul raÁm aris, ukan daabrun (iqve, 231).
106
rac Seexeba subieqturi pirebis mravlobiTi ricxvis formebs, aq I da II
pirSi mravlobiToba -T sufiqsiT gamoixateba, xolo III pirSi vxvdebiT
-nen, -en, -n, -es, -an sufiqsebs:
magaliTebi:
zroxi qoxSi gadaÁyondnen, yuJurSi cecxl anTevdnen, mihyonavdnen
(gr. imnaiSvili, 1966, 167);
xuTi dRi win acalkievdnen (iqve, 167);
dahklñn Zroxas (iqve, 171);
salaJaze devnidnen kdars (iqve, 171);
klñn sam yoC, an er mñzñr (iqve, 172);
garmons ar ukrñn oJaxSi (iqve, 172);
dalies da daTrñn (iqve, 178);
halva imis win dadñs (dadves) (iqve, 201).
subieqturi piris niSnebi
mx. r. mr. r.
I v-~ O/ -~ф-~ñ-~o-~ò-~u-~æ- ____ v-~ O/ -~ ф-~o-~ñ-~ò-~u-~æ- ____ -T
II h-~s-~x-~S-~Á- ____ h-~s-~x-~S-~Á- _____ -T~- O/
III _____ -O/ ~-s~-a~-o ___________ -en~-es~-nen~-n~-an
obieqturi piris niSnebi
pirveli obieqturi piris prefiqsia m- da isevea warmodgenili, rogorc
saliteraturo qarTulSi.
rac Seexeba pirveli obieqturi piris mravlobiTi ricxvis prefiqss gv-,
misi saxecvlilebebi gvxvdeba: kerZod gv go, gv gu, zogjer ki gv-s
v elementi ikargeba.
magaliTebi: emagr omovaqT TorneÁTi purs (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 1961: 229);
107
Con nu dogorcxòno (iqve, 231);
aT Saur mñgñc, Tu ar qal ar gomodis (iqve, 234);
Tu zaRli danayef TarafSi weveleT, maSin zaRli Con SñgWams (iqve, 247);
dagavorSi rac gñwera, aÁma gizam, sxo arafersvo (iqve, 249);
Con TaTreb gozaxian `Áengilav~ (gr. imnaiSvili, 1966: 163);
uTxres: mñgñciT SulaÁ (iqve, 163);
gund Con julze davdgeT (iqve, 163);
mama, Sen Con Tav gogacalkav (iqve, 191);
haba, erTi Con mogatyòe! (iqve, 198);
Sen Conc gotyuebdi (iqve, 199);
Con daajdomel adgili gònda (iqve, 194);
sofelma uCivla `magis sul mogoSore aqaÁTi~ (iqve, 202);
Con xuT bati goqo (iqve, 208);
lekeb kvtanjavdnen, qristianeb nu xarTav (iqve, 170).
meore subieqturi piris prefiqsi g- ikargeba, Tu zmnis fuZe g-Ti iwyeba:
Sen gonia ggonia.
yru mkveTri da fSvinvieri bgerebis win g- prefiqsi ikargeba an
asimilacias ganicdis:
gk kk; gc qc: kklavgklav, klavgklav, SekWams//SeWams; mokWro//moWro
mogWro, ktkiva//gtkiva, kyav//yavgyav, ...
Sen daqcxondev, mec damcxondev (iqve, 231);
amas memre Sen qals moqcem (gr. imnaiSvili, 1966: 182);
heC rams ar qTxov, waaÁ qebeb dahWer (iqve, 183);
Cem saxlivi saxleb aaSeniT, mevlian moqcemy (iqve, 185);
sifTa mokkiTxe, karga damaCòve (iqve, 202);
unda mokklos _ exla Sen gezaxis xani (iqve, 204).
meore obieqturi piris ricxvi ki –T sufiqsis darTviT iwarmoeba.
mesame obieqturi piris niSnebi rogorc iribis, aseve pirdapiris h- da
iSviaTad s- prefiqsebiT aris warmodgenili, romlebic sxvadasxva
poziciaSi sxvadasxva fonetikur variantebs gviCveneben.
iribi obieqtis niSniani formebi:
kedem mohSiebdy (gr. imnaiSvili, 1966, 191);
108
dedakacma Tavi gouhwiva ukanayen (iqve, 206);
bats duma mohWra, bebers mihca (iqve, 207);
gaÁzdesav, siyuTleT gadis (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe,
1961: 228);
samas manaT TeTr maÁcems, xuT yaT tansomozsac iyidis (iqve, 230);
dad da er qal iWeren xeliT, mihyonen saxli karevTan (iqve, 234);
mamamTil mihcems TeTrs (iqve, 234).
pirdapiri obieqtis niSniani formebi:
duniaSi ver omohwmindav (cxòr) (gr. imnaiSvili, 1966, 164);
wavalT, mohmkòT (iqve, 166);
lidels gaakurTxinevdnen, dahklavdnen, ymawuis Tmebs mohWridnen
(iqve, 169);
kitrsac Con dahvTesavT, faylasac dahvTesavT, qalamsac (iqve, 170);
dahklñn zroxas (iqve, 171);
buTum sakmels hyris (iqve, 172);
kataÁ marJuna Tols gamaÁRevs, SeSWams (iqve, 170);
zeÁ daxrñtaSi beber salbaÁ hkravs (iqve, 180);
telerkebi Áanze gahwives (iqve, 199);
gaTxovebi droze JeÁzs hrecxavda, lamaza hkeravda (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 233);
im dRes SWridnen, er kuraSi hkeravdnen (iqve, 233);
darvazas dahgulidnen, zed gadev awovodnen (iqve, 233);
am droze qali ñzñÁTi ahwevdnen darvazaÁzgni maRla (iqve, 233);
memre am xurJins omohSlian varcSi, gaSlian (iqve, 243);
naRaras gahwyñten, pata pur rams SehWamen naxvar saaT (iqve, 243).
mesame pirdapiri obieqturi piris niSani zmnaSi warmodgenilia maSinac,
rodesac igi saxelobiT brunvaSia.
magaliTebi: ymawòls Cupe mohWra yaÁCiTi (gr. imnaiSvili, 1966: 196);
dahÃades tansamozi, xeze daambes (iqve, 206);
bats duma mohWra, bebers mohsca (iqve, 207);
fahCam uTxar: karga gahxyofe (iqve, 207);
ar iqnebaa, sam-samiT gahçyofe (iqve, 207);
ar iqnebaa, sam-samiT gahçyofo? (iqve, 208);
109
zaRlma qellaÁ gamohyofa, daÁwyo dayefnaÁ (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 239);
RmerTma mubaraqa gahÃados, baxtiani iqnos (iqve, 243);
magi gazdaSi me aqTon jafa ar gemehwiva, rom axla gavwive (iqve,
245).
h- prefiqsi xmovnebis winac gvxvdeba ingilourSi: huTxra, huqni, huzaxni,
hufoco, huyvars, hñyav, hopireb, ...
subieqturi pirveli pirisa da obieqturi mesame piris kombinaciebSi
xSirad vxvdebiT h- prefiqsTan erTad v-sac: mohçce movhce, Con
dahçTesav xaliCas mohçqsovni mohvqsovni, xual gahçyidi gahvyidi,
mohvmko...
magaliTebi: duniaSi ver omohvwmindav (amovhwmindav) (gr. imnaiSvili, 1966: 164);
kitrsac Con dahvTesav, faylasac dahvTesavT, qalamsac (iqve, 170);
patrons mihvcem (iqve, 179);
ar iqnebaa, sam-samiT gahçyofo (iqve, 208);
saÃnav miwas vhwmendavT, kede haCeCaÁTi vhÃnavT (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 228).
ingilourSi gvaqvs mrCobli prefiqsis hs SemTxvevebi.
magaliTebi: mohSWra, hxyolia, dahxxura, gadahxxura, gadahxyonen, mohxyons,
mihsca, mihфscem... im Sòlebibe manawev wileb mihscay (gr. inaniSvili, 1966: 191);
memlon imas patra pur mihsca (iqve, 191);
bats duma mohWra, bebere mihsca (iqve, 207);
fahCam uTxra: karga gahxyofe (iqve, 207).
ingilourSi iseve, rogorc kaxur dialeqtSi II da III obieqturi
pirebis mravlobiTobas -T sufiqsis garda ye//ke nawilaki aRniSnavs.
magaliTebi: raÁc qristian xalys qonday adaTSi (gr. imnaiSvili, 1966: 169);
saxli patron Tavi naTesavebs patiJovsy (iqve, 168);
erTic eklesiaÁ qoniay, ktar mokdomaSi wouyoniay, iq doudebiay
eklesiaSi, er kæriasukan doæmarxiay (iqve, 170);
110
ramTonic ginday, hazas viq (iqve, 174);
halvaÁ goukeTeviay, yab gñrc doudevniay (iqve, 178);
aqe manabaTiebs erTmerTi gaælanzRavy (iqve, 198);
dilaze Cagabarebye (iqve, 203);
TiTo-TiTo mohscaye (iqve, 208);
eesen beær muSuoven yofil, beær CalTuq doæTesiay (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 235);
vezirevs uTxray: waÁT, naxiT, he Raribev ra SWamena? (iqve, 236);
semaÁ da imi dekac wasulan, daaRameviay, Rami Janavreks uWamiay (iqve, 239);
devevs doænaxiay dekac, doælaÃiay (iqve, 240);
erTi magariSsac gamaarTomsye, etyòsye: _ xual Ram niSans mivaqomT,
daahazireT~ (iqve, 242);
ukeTeben flavs, CeÁs, aWmevenye, alevnibenye (iqve, 244);
is yoærmebic imaT TeTr azlevsye. (iqve, 245).
rogorc vxedavT, ingilourSi piris niSanTa xmarebasTan dakavSirebiT
igive suraTia, rac kaxurSi.
obieqturi piris niSnebi
mx. r. mr. r.
I m- ____ Ggv-~go-~gu-~kv-~qv- ____
II g-~q-~k- ____ g-~q-~k- _____ -T, -ye
III h-~ O/ -~z-~s-~S-~Á-~hs- ____ h-~s-~Á-~S-~z-~ O/ - ____ -T, -ye
amrigad, ingilourSi subieqturi da obieqturi piris niSnebi iseve aris
warmodgenili zmnis formaSi, rogorc es gvqonda qarTl-kaxurSi.
aRsaniSnavia mxolod subieqturi pirveli piris v- prefiqsis fonetikuri
variantebis mravalferovneba. igive iTqmis pirveli obieqturi piris
mravlobiTobis niSnis gv- prefiqsis v elementze.
111
fSauri dialeqti
fSauri kilo aRmosavleT saqarTvelos mTis dialeqtia da e.w. fxouri
jgufis erT-erTi wevria. igi gavrcelebulia sakmaod did teritoriaze,
kerZod, moicavs saqarTvelos mTasa da bars. esazRvreba Crdilo-
aRmosavleTiT kavkasionis mTavari qedi, romelic mas aRmosavleTiT yofs
TuSeTisagan da CrdiloeTiT ki piriqiT xevsureTisagan, dasavleTiT
sazRvravs piraqeTi xevsureTi da gudamayar-mTiuleTi, samxreTiT-Sida
qarTli. fSavis mTavari mdinarea aragvi (b. jorbenaZe, 1989 : 241).
sakuTriv fSavi iwyeba Jinvalidan, mihyveba fSav-xevsureTis aragvs
orwylamdis, xevsureTamde, Semdeg ganStovdeba marjvniv da grZeldeba
borbalos mTis misadgomebTan. fSavelTa didma nawilma aRniSnuli
teritoria siviwrovis gamo datoves da daiwyes gadasaxleba qarTlisa
da kaxeTis sxvadasxva kuTxeSi, kerZod, TianeTis raionSi, artnis
raionSi, erwoSi, axmetisa da Siraqis, sagarejos, Telavisa da yvarlis
raionebSi (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:124).
fSauri metyveleba yvelgan erTnairad ar aris Semonaxuli. yvelaze
kargad misi saxe ukana fSavSia daculi. saerTod fSauri sxva mTis
kiloebTan SedarebiT ufro ganicdis baris (qarTlis) metyvelebis
gavlenas da amitomac mas Tavisi fonetikuri, morfologiuri Tu
sintaqsuri TaviseburebebiT Sualeduri mdgomareoba ukavia aRmosavleT
saqarTvelos barisa da mTis dialeqtebs Soris (g. cocaniZe. 1978:3).
subieqturi piris niSnebi
pirveli subieqturi piris niSnad rogorc saliteraturo qarTulSi, aqac
v- prefiqsi gvaqvs. vxvdebiT /ø-/ alomorfsac, kerZod:
1. subieqturi pirveli piris prefiqsi ikargeba, rodesac v- prefiqsi
winamaval mo- zmniswinsa da momdevno nebismier xmovans Soris unda iyos.
magaliTebi:
112
gamoiareT (Cven), papas ki veRar mouswar mena; Srats calke
amoaÃobdiT; ra giTxra, tasac ver moigoneb; Ãarebs sapires SemoakravdiT,
ro ar eWama; mailaparakes, ema-d’ em dros amoiRoTo (g. cocaniZe, 1978,58):
momec me Zala, ro am devebs moerioo (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 1961,141).
2. /ø-/ alomorfi gvxvdeba Tu zmnis fuZe iwyeba bagismieri bgerebiT.
mniSvneloba ara aqvs piris niSans win zmniswini uZRvis, Tu ara:
iq davimalneTo da . . . aqa var, aqao, gamauCndeTo (g. cocaniZe, 1978, 58);
ar gamauSvebo, uTxar minam kac ar mamikalisav (iqve);
men uTxar, gana ki daumale (iqve);
Cven momkiT, mua Tovli (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961, 127);
ymebs uTxraTo, saCuqars davhpirdeTo (iqve, 133);
me imas ver gauge, rogor gamikeTa (iqve, 136);
saxlis sanaxavic miutaneTa da qorwil vqeniT (iqve, 136)
aRsaniSnavia erTi faqti, mo-zmniswinis o elementi a, i, u, e xmovnebis win
gadaiqceva a-d da am poziciebSi mo-s nacvlad gvaqvs ma, rac ar
dasturdeba pirveli piris formebTan. mo- zmniswini saxes ar icvlis.
g. cocaniZis azriT, mo-zmniswini bifunqciuria: `iTavsebs zmniswinisa da
pirveli subieqturi piris funqcias, e.i. es o- fonologiurad
bifonemuria, warmoadgens fonemaTa ov jgufis realizacias. amdenad, aq
faqtiurad v piris niSani ki ar ikargeba, aramed uerTdeba mo-zmniswins.
albaT, aseTive viTarebaa u xmovnis winac~ (g. cocaniZe, 1978,59).
Cveni azriT, mo- zmniswinis o elementi namdvilad bifonemuria, magram
igi miRebulia ara mo- zmniswinze v- prefiqsis damatebiT, aramed iq
iqneboda ma- zmniswini iseve, rogorc es aris II da III pirSi da v-
prefiqsTan Serwymis Sedegad av kompleqsma mogvca o, rac Cveulebrivia
qarTuli dialeqtebisaTvis.
vlewavdodiT, ver moaswrobdiT (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe,
1961, 127).
me moitane ← mavitane, Cven moaswroT ← Cven mavaswroT, . . .
113
rac Seexeba pirveli subieqturi piris mravlobiTis formas, is
Cveulebriv –T sufiqsiT iwarmoeba.
meore subieqturi piris niSnad h- da s- prefiqsebis gverdiT gvaqvs maTi
fonetikuri variantebic. kerZod: bagismier da ukanaenismier
TanxmovnebTan h- prefiqsis garda, vxvdebiT Áh- da Á-. magaliTebi:
daÁhÃadeT tanisamosi, mzeze daÁhyareT mkvdaria (g. cocaniZe, 1858, 60)
jaregs fSavlen daÁhÃoceT, adineT sisxlis Rvaria; (iqve)
aÁyare iaraRebi (iqve)
maÁhÃnav, daÁhfarav, maÁmki; (iqve)
aiq daÁsodiT biWua, sad isxdes deda jario; (iqve)
xo ar SaÁSindi Zmobiloo, uTxra (iqve)
TuS-fSavelT sisxliT SaÁRebeT qisteTis mTa da bario (iqve)
kaxurada ÁlaparakobTo, gvetyvian (iqve)
aseve gvaqvs s- prefiqsi Tavisi variantebiT Ás-, Á-:
gamijavrda, rad scemao vaJais Svilsav: (iqve, 183);
aqamdi ki ar swunobdi Cems dagzavnilebs TasmebiT (iqve);
ra cxensaviT sWixvineb? (iqve, 207);
daÁsWri iZnasa (iqve);
memre daÁTesav (iqve).
/ø-/ alomorfs vxvdebiT ZiriTadad xmovnebis win: uTxar; gaakeTe; daiWire;
gaamzade, miec . . .
meore subieqturi piris mravlobiTis formac -T sufiqsiT iwarmoeba.
mesame subieqturi piris niSnad fSaur dialeqtSi ramdenime sufiqsi
dasturdeba.
-a sufiqsi, romelsac Tavisuflad enacvleba nulovani alomorfi.
magaliTebi:
es Tavis far imas gadaugdo da abreSunis fari Tavad daiWir (g. cocnaZe),
1978,127);
aRar eqna meti gza im TuSsa-d’ gaiqc (iqve; 127);
114
gamoarda qalã, Tvaleb ar maÁSordeb (iqve;128);
nu Camiwov, Tore inanebo, uTxar (iqve, 128);
memre uTxra i dedakacsa, raRa unda vqna exla, ese meobneb (iqve; 129);
sami dRis saÃnavia, vera ÁÃnevd (iqve; 129);
adga, daiwyo Ãnva iseva, daamTavr (iqve, 130);
Ãareb xo iqav waasxa, iqav Caabrun (iqve, 130)
gamauZRv wina da gamaxyva i WinWvelac (iqve; 130);
is veRar moigone, veRar damaÃsond, egiyo, age, damTavrd (131).
-s sufiqsiani formebi, romelsac Tavisuflad enacvleba /-ø/ alomorfi:
gamaÁxednebs mgeli – iqav ari (iqve 131)
deedevna, geeqc e mgeli, dawevas upirobs (iqve; 131);
cecxlis aliviT anaTebs, oqros kravel asxav imasav (iqve; 132)
gamoida, unda aÁhkidos cxensa? (iqve, 134);
raÁs cxovrebiTa cxovrobs? (iqve, 128);
zog ki deeyudeba, daiyurebs imis laparaksa-d’ zog ar ugdebs yurs (iqve,
135);
wyali meti ra gvaqv (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe 1961, 127);
arc ara gamogonav, arc Samivlav (iqve, 127);
matyl bevr visaca aqv da qal-dedakaceb ara hyavis, ana hyav isi matysa
hyidis (iqve, 129);
is muxis mkvidr feÃebzeda dga (iqve 131);
Ãmali welTi auglejav da lekisad sul gaufTxobinebav (iqve, 132);
imis memre nanas wyali Sauqvivnebav im wyalsada (iqve; 132);
ara gaqv magis xania, SiSiT ar ari misando (iqve, 138);
fSaurSi mesame subieqturi piris niSnad g. cocaniZe gamoyofs –is
sufiqss. sainteresoa misi mosazreba amis Sesaxeb. `rogor unda
ganvixiloT igi, rogorc erTi mTliani Tu daSlilad? Tu daSlilad
ganvixilavT, dadgeba –i_s raobis sakiTxi, romelzec pasuxic, vfiqrobT,
gaWirdeba. xkidav-is, Rbav-is, daukidebav-is, Saumbav-is, sityvaformaTa
formobriv-Sinaarsoblivi SepirispirebiTi analizi gveubneba, rom mesame
subieqturi piris gageba dakavSirebulia swored am –is sufiqsTan
mTlianad: men vRbi-var, Sen Rbi-xar, is Rbav//Rbavis, men Saumbi-var, Sen
Saumbi-xar, is Saumbav//Saumbavis. pirveli da meore piris gageba
115
dakavSirebulia Sesabamisad var da xar meSvel zmnebTan. mesame piris
formebSi ki -av iseTive sufiqsia, rogorc pirvel, meore piris formebTan
fuZis bolokiduri –i- vRbi–Rbi, mesame piris mawarmoeblad ki erTmaneTs
Tavisuflad enacvleba ø da -is sufiqsi~ (g. cocaniZe, 1978, 63);
Cveni azriT, -is sufiqsis s elementi calke unda gamoiyos mesame
subieqturi piris aRmniSvnel sufiqsad, xolo i, vfiqrobT, anaptiqsuri
xmovani unda iyos, romelsac xSirad vxvdebiT qarTulSi (Zv. qarTulSi
uwyvetlis sawarmoeblad: ganvmarTld – ganvmarTldi; mravlobiTis,
narianisa da –T sufiqsis, gamosayofad; aRvizarden-i-T. mag:
Cem diswulis Svili gamouSvavis cixeSiiTa (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i.
qavTaraZe 1961:127)
sam-sami cxvari hyavis (iqve, 128);
matyl bevr visca aqv da qal-dedakaceb ara hyavis, ana hyaviso matysa
hyidis (iqve 129);
xurjinsa aqvis ori Tvali da uReli (iqve, 130)
metad sainteresoa –o sufiqsTan dakavSirebiT g. cocanaZis azri. mas
miaCnia, rom o-s reduqciis Sedegad miRebuli –v- bgera aseve aris mesame
subieqturi piris gamomxatveli zmnaSi. o–s reduqciiT –v_s miReba
cnobili procesia qarTul fonetikaSi. mag: dedakacisad dauZaxnav:
diaco! (i. gigineiSvili 133)
usrolav da, ro gamoyiraula colisad uTqom (iqve, 138);
emasa ujobav, em fursa (g. cocaniZe, 1978: 62);
Cven gomurs ki exlac sip ugav (iqve: 62);
gvaqvs paraleluri formebi iyv da iyo (g. cocaniZe 1978: 61) teqstebSi
`iyo~ zmna mravali variantiT gvxvdeba: mag: Tqveni ra bedad iyv (iqve, 132).
iqneba su vanTos Zvelai viyao (iqve, 137) iman Caweros, romenic kai leqsi
iyvis i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 127).
isic gamaÁqceviyv (iqve: 137);
beladi, is gadmaÁstevebiyv (iqve: 137);
erT xis ZirSi sam SamZvraliyv (iqve: 137)
xo nanob exlav, aba raRa giyva meo (iqve 137);
116
Tore inanebo, aba ra giyo meo (iqve, 137)
i wisqvilm raRac uyva imas (iqve, 137)
erT Tves su karCi viyveniT (iqve, 138)
gaariges, ise unda uyvan (iqve, 134)
aba sxva raRa giyvav (132)
vxvdebiT iseT SemTxvevebs, rodesac v aris zmnis bolos mesame piris
formaSi. mag: daviTo kiden batara iyv. su ise Caicv. (iqv. 1,61).
dakra cxensa is deda da waiRv (iqve, 162)
pur uWamav, uqeifebav (iqve 162).
mesame subieqturi piris mravlobiTobis aRmniSvnelia ZiriTadad -es, -en
sufiqsebi. aseve gvaqvs -nen, -an da -n_c.
me: juyjuy raim daiwyes da mamcvivdnen (iqv. 132)
mec aimas maWmevdes (iqve: 132);
moides sadam Cem mama-Zmebica (iqve: 137);
batkneb dagviCines cxvrebmao (iqve: 128);
guSin mariamai da gogi wamoiden (iqve: 127)
emzadebodnen kia da movlen (iqve: 127)
isen dauCeCen (iqve: 129)
uwin jubebsac ikeravdnen (iqve: 130)
is uwin arc ki icoden, axla SamaiRes (iqve: 130);
saca balaxsa naskvavden (iqve: 132)
TuSebic moiden, magram imaT ar SaÁrigdnen (iqve: 140);
ai mglebiviT rogora ram mameCvennen (iqve: 232);
gonja ÃevSi misuliyvnen (g. cocanaZe, 1978, 66);
mTiuleTs dedakaceb midevniliyvnen (iqve: 66);
am zamTar ro daiÃocnes (iqve: 65);
wavides da gaiyarnes (iqve: 65);
ra rjuleebi iyvnes (iqve: 132);
SameeÃalnes erTurTsa (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 137)
isenic dameÃocnes (iqve: 138);
axla fSavleb gadavides da daificnes (iqve: 138);
Tavad ki daiqcnes iwilbolo dRe ulebi (iqve: 138);
orni dani myvan sxvani (iqve: 66);
117
suldarCacmulni mTani dgan, fiqris mzidvelni mwarisa (vaJa: 08,66);
fexni gvqon (iqve: 66);
subieqturi piris niSanTa cxrili fSaur dialeqtSi.
I v-~ø- _________________ v-~ø- ________________ -T
II h-~s-~ø-~Á-~Ás-~Áh-~x- ______ h-~s-~ø-~Á-~Ás-~Áh-~x-~ __________ -T
III __________ -s~-a~-o~-v __________ -es~-en~-nen~-an~-n
obieqturi piris niSnebi fSaur dialeqtSi
pirveli ibieqturi piris niSani iseve, rogorc saliteraturo qarTulSi
aris m- prefiqsi, romelic yovelTvis ixmareba. mravlobiT ricxvSi ki
prefiqsi gv-. am prefiqsTan dakavSirebiT aRsaniSnavia Semdegi, rom
pirdapir obieqtiani forma, romelic nariani mravlobiTiTaa gamoxatuli,
I pirSi gv- prefiqsis garda, zogjer -n sufiqssac warmoaCens. amrigad,
gvaqvs mravlobiTobis ormagi aRniSvna. mag:
eg alag iyv da Cem mamam Camogvrekna aq (g. cocaniZe, 1978: 65);
ki Tu gvanaxnes Cvena (iqve: 65)
dagvivlina ÃoSaris gorma, wyals iq ar gamodenama (iqve: 65);
meore obieqturi piris niSani, rogorc yvelgan, aqac aris g- prefiqsi.
mravlobiTSi emateba –T. Taviseburebas is warmoadgens, rom am –T
sufiqsis win ar ikargeba mesame subieqturi piris niSani –s. mag:
Svil sada gyavisTo (g. cocaniZe, 1978: 67);
ro vis ra geWirosTo (iqve: 67)
amas vin gapatiebsT Tqveno (iqve: 134)
axla kide ro vis ra geWirosT (iqve: 144);
memre megobrebi gkiTxavdisT, marTaliao? (iqve: 149);
118
mesame obieqturi piris niSnebi iribsac da pirdapirsac erTnairi aqvs.
umTavresad warmodgenilia s-, h-, x-, Á- da Ø-, magram vxvdebiT sxva
variantebsac Ás-, Áh-, Áx-, z-, Áz-, S- ÁS-. Cveulebriv, xmovnebis win gvaqvs
Ø- alomorfi.
mag: su tyav gaaZvra (g. cocaniZe, 1978: 68);
Tav maacala (iqve: 68);
guda maaqvis (iqve: 68)
h- prefiqsis paralelurad, sadac unda iyos h- vxvdebiT Áh- da
Á-sac. mag:
batkansa hkreWen, hparsven (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:
128);
isi matysa hyidis (iqve: 128);
rac und bevri hqondes, ar gahyidis (iqve: 129);
muSaT Sahyris, isen dauCeCen (iqve: 129);
exla ki CoÃeTsa da baWiWebsRa hkerven (iqve: 130);
eSmaki hpatronomso, icodi an (g. cocaniZe, 1978: 69);
Txori hqvia (iqve: 69);
cxvrebi hyvanda (iqve: 69);
gaÁhqcevia tyedatye da, ro daRalula . . (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i.
qavTaraZe, 1961: 132)
memre leqsad gadaÁhqonda (iqve: 135)
erTxels joros Zma maÁhkvdomia (iqve: 142)
mandidan unda gadaÁvarde da maÁhkvdeo? (iqve: 139)
mters ro maÁhklavdes, maÁSWrides Ãels da daÁhkravdes saxlsa (iqve: 138)
raRa Áhqvian, ar vici (g. cocaniZe, 1978: 70)
daÁhpatiJebden erTurTsa (iqve: 70)
ar unda daÁhklebuliyo (iqve: 70)
batarasaca - Áqvian jielai (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:
127)
daTesilebs, ise gadaÁgvis, ro Txlad modis zokana (iqve: 127)
memre cxvars kidev matyls gaÁkreWen (iqve: 128)
memre gaÁrecxen, karga gaÁriknian ÃevSi, ahkrefen, Sainaxven sazamTroda
(iqve: 12)
119
vinc mecnieri ar iyo, wignsa Áwerda da daagdo is wigni (iqve: 134)
mariamobis dResao qar ar daÁZravs xesao (iqve: 135)
xevisberi daÁlocavs (g. cocaniZe, 1978: 71)
mTas daÁrevia janRebi (iqve: 71)
aqve gvinda aRvniSnoT, rom h- prefiqsis nacvlad x-_s da Áx-_sac
vxvdebiT.
magaliTebi: memre Tbilad Caxyridnen (g. cocaniZe, 1978: 72)
gamaxyva WinWvelaic (iqve: 72)
zogs xuTasi Áxyvanda (iqve: 72)
vfiqrobT, aq Á kavSiri aqvs pozitiurad wina sityvis bolo xmovanTan.
s- prefiqsTan erTad mesame obieqturi pirebis (iribisa da pirdapiris)
aRsaniSnavad, vxvdebiT Ás-_sa da Á-_sac. mag:
zogi muSa daswews matys, memre dasCeCs (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i.
qavTaraZe, 1961: 129)
gaÁscilda qistebi bewiniasa (iqve, 139)
ai, giviai gaÁsTibs da aÁxvetodi (iqve, 127)
Sen vera Áscem ma Ãarebsa (m. cocaniZe, 1978: 71)
zog Wedelas daÁdgamda (iqve, 71)
ukven maÁdevda qistebi (iqve, 71)
s-–s nacvlad vxvdebiT z-_s da S-_sac. mag:
daRaluls dazZinebia kidev (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:
132)
gamozdgomiv erTi leki (iqve, 132)
wyals jaras batara Ãevze dazdgmen (iqve 131)
wawadaic mxarsa SWeren (iqve, 128)
maÁSWrides Ãels (iqve: 138)
mgel SaÁSWams (g. cocaniZe, 1978: 73)
aRniSnul dialeqtSi pirTa kombinaciebis dros subieqturi pirveli da
obieqturi mesame pirebis Sexvedrisas zmnis formaSi gamoixateba orive
piris prefiqsi. pirveli subieqturi piris niSnis v- prefiqsis gverdiT
gvxvdeba mesame obieqturi piris prefiqsebic.
120
mag: Tu ar undixarT, movhkvdebi da aq ar davswirao (i. gigineiSvili, v.
Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 137).
jer unda davswewoT matyli (g. cocaniZe, 1978: 73)
dilas saqons gamovhyev, gadmovalale gorzeda (i. gigineiSvili, v.
Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 132)
vera vicodi, raisak mivhyvandi (iqve: 132)
ymebs uTxraTo, saCuqars davhpirdeTo (iqve: 133)
werilSia swerav, ro davswuxdi kiao (iqve: 135)
or saklav davhkaliT, erT Zroxa, xuT qob lud vaduReT (iqve: 136).
matyueben, ro aRarai vsTqvao (iqve: 137)
Semxvda upatrono cxvrebi me davSWamev (iqve: 132)
mesame obieqturi piris mravlobiToba –n sufiqsiT gamoixateba.
fSauri kilos obieqturi piris niSnebis cxrili
I m ___________________ gv-, gv- _______________ -en~-n
II g __________________ g _______________ -T~-en~-n
III
s-~x-~ø-~Á-~Áx-~h-~Áh-~Ás-~z-~
Áz-~S-~(ÁS)- ~J-
__________________
x-~s-~Á-~ø-~Ás-~Áx-~h-~Áh-~z-~Áz-~S-~
ÁS-J-
______________ -en~-n~-T~-ø
amrigad, fSauri dialeqti aRsaniSnavia piris niSanTa alomorfebis
simravliT. sainteresoa mxolobiTi ricxvis mesame subieqturi piris –v
sufiqsi, romelic sxva dialeqtebSi ar gvxdeba. rac Seexeba mesame
obieqturi piris niSnebs, aqac mravali alomorfia warmodgenili.
Oobieqturi pirebis mravlobiToba, Tu saxeli narian mravlobiTSia,
zmnis formaSi hpovebs asaxvas da gamoxatulia pirvel, meore, mesame
pirSi –n sufiqsiT.
zemoT mocemuli magaliTebis mixedviT SegviZlia davaskvnaT, rom fSaur
kiloSi iseve, rogorc sxva Cven mier aRniSnul dialeqtebSi, mesame piris
iribi da pirdapiri obieqtebi TiTqmis Tanabradaa warmodgenili zmnis
formaSi da erTgvari prefiqsebiT gamoixateba.
121
moxeuri dialeqti
moxeuri xevSi mcxovreb qarTvel mTielTa metyvelebaa. xevi moqceulia
mdinare Tergis auzSi da Seadgens yazbegis raions. xevis raioni
snoswylis xeobiT ukavSirdeba gudamayris xeobas.
moxeuri kilos gavrcelebis are garkveulia da myari. igi TiTqmis ar
scildeba yazbegis raionis sazRvrebs. moxeveTa soflebi gaSenebulia
Tergis orive mxareze: marcxniv, sof. yanobi, xurTisi, fxelSe, goriscixe,
gaiboteni, arSa, ToTi, fanSeti, tyarSeti, gergeti, cdo, gveleTi, zemo
da qvemo larsi, marjvniv: sioni, garbani, vardisubani, Targmani,
stefanwminda da sxv.
moxeuri soflebi aris agreTve Tergis marjvena Senakadis snoswylis anu
Savi aragvis xeobaSi: marjvniv – karkuCa, qoseli da sno, marcxniv –
axalcixe.
xevi iseve, rogorc mTiuleTi da gudamayari, istoriulad Sida qarTlis
nawilia. moxeuri kilo qarTuli enis damoukidebeli dialeqturi
erTeulia Tavisi mkafiod gamokveTili fonetikuri da morfologiuri
TaviseburebebiT. enobrivad mas Zalian bevri aqvs saerTo qarTlurTan
da kaxurTan, gansakuTrebiT ki axlosaa mTis kiloebTan, kerZod,
mTiulur-gudamayrulTan da xevsurulTan (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i.
qavTaraZe, 1961:25).
samxreTiT xevs esazRvreba mTiuleTi, CrdiloeTiT–oseTi, aRmosavleTiT
– xevsureTi, dasavleTiT – samxreT oseTi.
subieqturi piris niSnebi
subieqturi pirveli piris niSania v- prefiqsi. vxvdebiT Ø- alomorfsac
xmovnebis win.
122
SaumbiTke ori Ãari an cxeni da vÃxnavdiTke (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
i. qavTaraZe, 1961:27);
daugebT ors-sams fuTis Tivas da valdaxs gadavkravT (iqve; 30);
CavasxamdiT, SaunTebdiT cecxls, avaduRebdiT da miudgamdiT kokasa (iqve, 31);
me uTxar: maica; suyelai gamaCndebis-meTqi (iqve, 36);
es qali rogor wauyvanaT, am leks Cuen wauRaT ori Ãmali da erTi Tofi,
ro rZali aRar maiTxovoso (iqve, 42).
rac Seexeba subieqturi piris mravlobiTis formas, igi -T sufiqsis
darTviT iwarmoeba.
subieqturi meore piris niSnad saliteraturo enis gavleniT
SemorCenilia h- prefiqsi. umetes SemTxvevaSi ki h- prefiqsi cnobili
wesis mixedviT icvleba: l, r, n, v, b, m Tanxmovnebis win gvaqvs R-; xolo
g, q, k, y, p Tanxmovnebis win – x-; d, T, t, Z, c, w, j, C, W TanxmovnebiT
dawyebul zmnebSi – s-, romelic asimilaciis gziT zogjer iZleva z- (d,
Z Tanxmovnebis win) da S- (C, W Tanxmovnebis win) niSnebs. (iv. qavTaraZe,
1985:50)
magaliTebi: daRberdi, rasac Rnaxav, imasac daRmete, ar xylapavke? daswere
ega.., Sen daRlie? (iqve, 104)
uTxres im ymawvils: _ rai xqen, raisT…i SaSWameoa? (iqve, 107),
mamas raisT…iRa RlanZRavdio? (iqve, 107)
Sen amaT gaswavles suyulaferiT, isri unda maxqceuliyavio (iqve, 111)
aq madi, ras Rfrinav iqi-aqao! (iqve, 129)
raÁca Sen hqen, imd…eni wisq…ils ar ubrunebiao (iqve, 111);
Sen ifro imisTana kaci unda moRnaxa, romelnica Congurzec amRerdebodes
Zriala, lxinic uyordes (iqve, 114)
ai, Tu ginda, ro gastexa, gergetlebs Seex…eweo (iqve, 122)
arc vin ar asdgeT Cemgameti, ro maik…lias cecxlio (iqve, 126)
raisT…i sCagrav, kaco, mag balRsa, miec Tavis ficari (iqve, 152)
simona, es kotias miscode? (iqve, 152)
gadi, daRbrmi da daxkoWldi (iqve, 151)
aseve unda aRiniSnos, rom zogjer zmnis formaSi SeiniSneba ormagi
gamoxatva subieqturi piris aRwerilobiT zmnaSi: qalaqs misdixar?
123
romeni misdixar mag SrovanTa gzaTao, .. gvxvdeba kontaminaciuri
formebi: sad mizdixodi, rjulZaRlo, mzes dagibneleb cisasa; Sen ki ar
mizdixidike samebaCi?; xTiSoblobaCi misdixidaTo? (iqve, 50)
Cènsas aRar dazdixar, diswulo, raCia saqme? (iqve, 154).
suyelais guliT gamasdixar, gana egre SaiZleba? (iqve, 150);
subieqturi meore piris mravlobiTic -T sufiqsis darTviT aris
warmodgenili.
subieqturi mesame piris niSnebi isevea warmodgenili, rogorc
saliteraturo enaSi, magram vxvdebiT garkveul saxecvlilebebs. kerZod:
wyvetilSi da II TurmeobiTSi Cveulebriv ixmareba -a: nugzarma osebi da
lekebi miimxra. roca iman gaiga; xmliT sca da Tavgaupa, daaZra oqros veSebi;
gaaRa karebi; dauwya Cxubi; gaavla Ãeli; adgili ver daTma; sul tyuili uamba;
gala Cascxa TavCi; Svilebs erTi saxli daudga... (iqve, 51).magaliTebi: iman
araferi hiamba? (i. gigineiSvili, v. Tofuria... 1961:32);
klde aris da una mastexa, gaakeTa Sen TiTon kveriTa (iqve, 32);
dajda da daiwya fiqri (iqve, 34);
amaiRa Tofi, daxkra da mokla iqve (iqve, 44);
marto iman daiwya aq cxovreba (iqve, 44);
Caawyo sagZari da wauRa (iqve, 45);
gaivsa gudai da wavida (iqve, 45);
iman amaiRa da Tavisi niSani uCvena (iqve, 48);
visac ki SeeZla, yvelas unda meetana fiCxis konebi (iqve, 48);
Tu zmnis bolos aris va kompleqsi igi o-d gadaiqceva:
Sarcxo gogianTa, gamoides da g…iTxres (iqve, 37);
ar gauSo, erTi, sul daxoca (iqve, 43).
ÃelCi Tofi gueWira, gomogorTo Tofi, waiRa iqiTke (iqve, 89);
xaTrobdes da im xaTrma adgili ki waarTo (iqve, 118)
-s sufiqsiani formebi:
es mainc bevris patronia, is meTaurobs (iqve, 86);
gaimarTis taS-fandurai da daiwyis jeelebis lxini (iqve, 96);
memre `daT…iam~ moiyaris doinjebi (iqve, 97);
wiwkra an joxs daiWerdis daT…ai da daiwyis x…eta (iqve, 97)
iSviaTad vxvdebiT nulovan alomorfsac:
124
qalisa mambuli aq… mejairesa da Samaavleven iqa kerasa (iqve, 103);
mec karga maÃson, Cuens amodiodis, g…iyorda (iqve, 108);
es saqmeebi bebrebisga goq gagonili, cxo ki ar maxson ra (iqve, 110);
saca cecxlis sinaTles dainaxavdes, ro iq gaWirveba aq… (iqve, 123);
karga zZinav
erTi ifro mazrdili qalai yofila, imisT…i uTqom (iqve, 124);
coli x…Tis ficiT myav, eg dad momeciT, waviyvano (iqve, 128);
moxeurSi vxvdebiT -an sufiqss:
im orSabaTiT mcalian; nu gixarian qalebo! nu geSinianT, movalTo (iqve,
52);
mesame subieqturi piris mravlobiTis formebi ZiriTadad -es sufiqsiT
iwarmoeba, gvaqvs -en, -an niSanic, Zalian iSviaTad ki -nen.
magaliTebi: isebi iyvnes Wkviani kacebi (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i.
qavTaraZe, 1961:32);
wmida beTlemSi berebi cxovrobdes, iq Rorebi Txrides da berebma Tqves:
Rori aRara vWamoTo (iqve, 33);
orni ki daimales (iqve, 44);
Camavides, magram wyali ver ipoves (iqve, 44);
isini wavides, movides, Salaparakdes da icnes besoi (iqve, 46);
Sexvdes erTmaneTs, miesalmes, gaexaraT da uTxres (iqve, 49);
isenic tiroden Tavis enaze (iqve, 51);
Ciodnen SavTelebi (iqve, 51);
erTgulebad emsaxurebodnen (iqve, 53);
qadas waiRebden, dailoceboden (iqve, 54);
wavidnen axalgazrdebi, marTlac, egre maiqcnen, mividnen da miadgnen vaWars
(iqve, 51).
silam C…en mk…dars ar mog…itanen (iqve, 126);
erTxel cxors Turme xparsavden galavanCi (iqve, 110);
miscemen WurWliT araysa-TavTavsa da uken gamaistumreben (iqve, 103);
roca batarZals maamzadeben, Samaavlian winava... (iqve, 102);
xalxma urmebamde gaacilis da gaistumrian qalianTaga (iqve, 103);
mTeli sofeli gareTaa, roca mayrebi midian an modian (iqve, 103);
win TefSi daudgian, ro dedufalsa da nefes deemt…ria (iqve, 103);
mayrebi gemeerevian, saqonelsa daÃocan da daiwyoba garToba (iqve, 103).
125
subieqturi piris niSanTa cxrili
mxolobiTi mravlobiTi
I v-~Ø- _______________________ v-~Ø- ___________________ -T
IIh-~s-~x-~R-~S-~z-~J-~Ø- __________ h-~s-~x-~R-~S-~J-~z-~Ø- ________ -T
III ________________-a~-s~-o~-an~- Ø _____________ -es~-en~-an~-nen
obieqturi piris niSnebi
pirveli obieqturi piris niSani rogorc iribis, aseve pirdapiris aris m-
prefiqsi. igi iseve ixmareba, rogorc saliteraturo qarTulSi.
pirveli obieqturi piris mravlobiTis niSani gv- prefiqsia, romelic
gvaZlevs saxecvlilebebs. aq saubaria labialuri bgerebis gavleniT
winamavali zmniswiniseuli Ria xmovanebis cvlaze bagismier o xmovnad.
rodesac sityvaSi gvaqvs …, …a _o, …e _ o da …i –u, maSin Zalian xSiria
regresuli asimilaciuri cvlileba (iv. qavTaraZe, 1985:22).
asimilacias iwvevs pirveli obieqturi piris g…- prefiqsis … elementi,
romelic sxvadasxva poziciaSi sxvadasxva fonemas gvaZlevs, kerZod:
1) ikargeba
magaliTebi: cxori kargs Samosavals goZlevs (i. gigineiSvili, v. Tofuria,
iv. qavTaraZe, 1961:27);
saTiTebi Sorsa goq (iqve, 29);
karga goTibineo (iqve, 29);
mS…idobiT gomyofeo, lamazaTo, - ityodes (gv, 29);
mamre vaWroba aRar gogimarTa, salomem apatia (iqve, 36);
rogorc wesad goq, Sarigeba egre ver meewyo (iqve, 36);
TavCi Ãeli Cahkra da kidav ufro gogicodvila (iqve, 37);
uwin aseTi adaTi gqonda Cuena (iqve, 39);
es xalxi C…en gogparvia (iqve, 41);
erTi kvira avdari iyo, dogisvelda farCa (iqve, 46);
TbiliCi Camoyones, gamamicvales tarvali da mogrekes baTumCiga (iqve, 51);
126
2) …a – o
C…en qiStebi varT, kaci Somogokvdao (iqve, 45);
Sen rai ginda, Tavi dogonebeo _ imaT uTxres (iqve, 46);
imaT adre gogofrTxiles da gogogebines (iqve, 49);
rogorc wesad goq, Sarigeba egre ver meewyo (iqve, 36);
SiSiTa Rame geevla, ro ar wogorTono, ar gogigan (iqve, 127);
wminda sameba dogoSoSmanebso (iqve, 23);
kidav gogomwarebs da gogtanjavs (iqve, 44);
3) …e – è
isriv Cènianebi dègèxmares (iqve, 43);
Tu leki dogècaso, Tu me movkvdio, Sen cxoze ar gasTxovdeo (iqve: 43);
kedeli ro ogèga, jerT unda gogèTxara saZire (iqve, 92); (iqve, 43);
saTemod Tavebi dogèWrebao (iqve, 45);
milamde ar mog…cemdes nebasa, ro mog…etana saxlCi (iqve. 28);
C…en Z…uelebi g…eubnebodes (iqve, 46);
4) …i an ui – é
RmerTo, g…iS…eleo, nu gasetyvavo (iqve, 28);
imasTan sazidrad mig…iwvies. (i. qavTaraZe, 1985:113);
aq su yaCaRebi iyvnes, gzaze g…ix…debodes, ar gaivleboda (iqve, 114);
minam Cuen mk…dars ar mog…itanen, ar gauSobTo (iqve, 125);
iqneba iman mainc raime g…iS…elaso (iqve, 129);
Sen egre gasastumrebeli ar géyvixaro (iqve, 137);
C…enc Tq…en g…indodiTo da aRar wavides (iqve, 147);
imis patronebma géTxres: aq ras udgaxarTo (iqve, 112);
5) g…-
mamre Tavis cxori g…yvanda, cxenebic bevri g…yvanda (iqve, 113);
am gadmasaxlebis mosagonrad g…qonda dResaswauli (iqve, 98);
miwuri saxlebi g…qonda (iqve, 115);
SemeeZraxa mters iqiTa: _ nu mog…devxaro (iqve, 119);
mig…yov am dedacxorTan mindorCi, vxriTke batknebsa da mog…yov biniske
(iqve, 86);
127
iv. qavTaraZis azriT, moxeurSi …e, …i kompleqsebi gvaZlevs o-u
refleqsebs, romlebic imavdroulad iZenen labialur artikulacias,
umlautdebian xolo gaumlautebuli xmovnis daSlis Semdeg xdeba
labialuri xmovnis dakargva. analogiuri cvlilebis Sedegebi naSTis
saxiT SemorCenilia saxelebSi, zmnebSi ki moqmedi procesia. garkveuli
mniSvneloba aseT cvlilebebSi SeiZleba maxvilis moqmedebasac hqondes
(i. qavTaraZe, 1985:26).
obieqturi meore piris niSani g- prefiqsi isevea warmodgenili, rogorc
saliteraturo enaSi da rac Seexeba mis mravlobiTobas, igi –T sufiqsis
darTviT iwarmoeba:
magaliTebi:
Semovdgi feÃio, gwyalobdeT RmerTio (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i.
qavTaraZe, 1961: 96);
iman araferi giamba? (iqve, 34);
mamre aravisT…i giTqmia? ar SagiCivlia? (i. qavTaraZe, 1985:152);
cxel dRes meTqi dagayenebenT, TavrobaCi nu maCivlebT (iqve, 152);
simindi ro magpara, xmas ar iReb? (iqve, 152);
sakakbiai ro ar genaxa, sul naCxati yinuli iyo (iqve, 153);
vaime, ar gik…irsT, batkans Ãmaze scnobs, romlis dedisaa! (iqve, 151);
ai, RmerTma giS…elas da gadmagxedas (iqve, 149);
obieqturi mesame piris rogorc iribis, aseve pirdapiris niSani aris
umetes SemTxvevaSi h- prefiqsi, romelic sxvadasxva variantebs gvaZlevs
garkveul poziciebSi: l, r, n, v, b, m gvaqvs R-; g, q, k, y, p win – x-; d, T,
t, Z, w, c, j, C, W, win – s-; romelic zogjer asimilaciis gamo iZleva z-
(d, Z Tanxmovnebis win) da S- (C, W Tanxmovnebis win) niSnebs.
i. qavTaraZe aRniSnavs, rom mesame obieqturi piris niSani zmnaSi
moepoveba pirdapir obieqtsac, iqneba is micemiTSi Tu saxelobiTSi. misi
azriT, `cnobil wess garda, niSnis xmareba TiTqos intensiurobis, meti
eqspresiulobis mizniTac aixsneba~ (iqve, 50).
128
vfiqrobT, niSnis xmareba calkeul SemTxvevebSi SesaZlebelia
intensiurobisa da eqspresiulobis gamomxatveli iyos, magram amas
kavSiri ara aqvs imasTan, pirdapiria Tu iribi obieqti.
mesame iribi obieqtis pirisniSniani formebi:
gavscqerdi cx…ebis naTibsa, Camamdioda cremli (i. qavTaraZe, 1985:85);
romensac xyav bevri cxorim sTxovs, cxori umwyesas (iqve, 86);
am adgils, mets vinc miscemda, imas rCeboda (iqve, 86);
dedakacebi ki makuzilebia da isri mizdeven ukena (iqve. 87);
Tofi vesroleTke, isri ki, ro ar maxx…edriyo da ar dogeWira (iqve, 89);
gatrialda isriv qed-qed Sahyva (iqve, 89);
ro ar gavscliyaviT, suls gogoyrevinebda (iqve, 89);
Tu SasTanxmdes, orni erTad wavlen (iqve, 94);
roca Seuginebia Siukas, qali gaJjavrebia (iqve, 110);
Tolebs ki ara gasWirebiyo ra da aRarc warbebi da ulvaSebi xqoniyo (iqve,
117);
imaT karga zZinaiaT da x…rinven (iqve, 116);
suyelas is Rgonebiyo, ro Tolebi deewobodao (iqvem 117);
zmnis formebi, sadac warmodgenilia mesame pirdapiri obieqtis piris
niSani:
aq Tu ver sTiben sakmarsa, maSin yizlarSi guinda gadadena
(i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:27);
cxra xuTeuls ro mahkrefdes erTada, marÃilis ube equina (iqve, 28);
vRlewdiT ÃariTac, cxeniTac (iqve, 28);
ors-sams kargs yoCs dahklavdes, xats SasTxovdes (iqve, 29);
movidodes gaRlesdes, pirs mouwyobdes (iqve, 29);
Causxdebian, saTars davswnavT, daugebT Tivas (iqve, 29);
gavRrecx, gavCeC, SavsTelav, Savxkerav CoÃas, paWiWas, Sarvalsa (iqve, 30);
variai maiqceva da kvercxebs dasdebs (iqve, 32);
me gamfiqrda, ro uneblieT mahklavda-meTqi (iqve. 35);
Cven orSabaTsa, oTxSabaTsa da paraskevs ar davRmarxavTke (iqve, 39);
vinc maxklavs, tyavi imisia, danarCen Ãorcs ki gahyofdes Suaze (iqve, 49);
erTxal cxors Turme xparsven galavanCi (iqve, 50);
129
aRsaniSnavia, subieqturi pirveli da obieqturi mesame pirTa kombinaciebi.
zmnis formaSi warmodgenilia orive piris niSani – subieqtisa da
obieqtis, iqneba is iribi, Tu pirdapiri. magaliTebi:
oTxmocdaaTs Ãeleursa erTaze SavhkravdiT da imas wess vetyodiT (iqve,
29);
vRlewdiT ÃariTac, cxeniTac (iqve, 28);
iqve SavhkonavdiT (iqve, 28);
Causxdebian, saTars davswnavT, daugebT Tivas (iqve, 29);
tols gavRmarTav, gavswyvet marcols – TiTo Rils (iqve, 30);
samoci mklavi movhqsoviT, gavSWri duqardiTa (iqve, 31);
davxyridiT fargdagze an cxo safenze da (iqve, 31);
em xalxs vervis vscnobo (iqve, 35);
Cven madloba movsTxoveT im adamiansa (iqve. 35);
me xalxs SavhkiTxe ... (iqve, 35);
es davstovaT da iq vicxovraTo (iqve, 44);
tarvals Sin vhqsovdiT (iqve, 45);
ase, vijamagire cxosTana, mivhye, gabevrda cxori (iqve, 48);
amtenaze gavscdi, movscqire, veci, zed Cems mÃarze Tofi gavarda (iqve, 50);
aRsaniSnavia, moxeurSi ke nawilakiani formebi, romelic gamoiyeneba
`xolmes~ mniSvnelobiTac.
magaliTebi:
ifqlis Samdeg vTesdiTke qer-s…ilsa, vinaxavdiTke fq…ils stumrisT…i (i.
qavTaraZe, 1985:84);
cotas amaiwevske jejili da mamre imas Tovli deefarebake (iqve, 84);
labars Zroxebs vaWmevTke da Rame sasinaTodac vhÃmarobTke (iqve, 84);
imas saCaleebCi inaxavdianke (iqve, 85);
gzaCi dègecianke qiStebi da cxori gègirekianke (iqve, 86);
am sazafxulo saZovrebze iparsebake pirveli matyli (iqve, 88);
zogjer erTi cxori ors batkans maigebske (iqve, 88);
mTeli zamTari Ãorci ar mogokdlebake (iqve, 90);
erTi grZeli kuire gamadiodiske ereTis simxiaruliTa (iqve, 97);
erobas viZaxiT C…ena, saca berikacebi arianke (iqve, 107).
130
obieqturi piris niSnebi
mxolobiTi mravlobiTi
I m- ___________________ gv-~g-~go-~g…-~go-~gé-
II g- ___________________ g- ____________________ -T~-Ø
IIIh-~x-~s-~R-~z-~S-~J-~Ø _______ h-~x-~s-~R-~z-~S-~J-~Ø- _______-T~-Ø
amrigad, moxeuri dialeqti fSauris msgavsad, alomorfTa simravliT
gamoirCeva. gansakuTrebiT aRsaniSnavia, mesame subieqturi piris
mxolobiTi ricxvis sufiqsebi da pirveli obieqturi piris mravlobiTi
ricxvis aRmniSvneli gv- prefiqsi. Aaqac, rogorc fSaurSi, zmnis formaSi
gamoixateba nariani saxelis mravlobiToba -en//-n sufiqsebiT.
rac Seexeba mesame pirdapiri da iribi obieqturi pirebis gamoxatvas
zmnis formaSi, igive suraTi gvaqvs, rac fSaurSi.
131
TuSuri kilo
TuSurs gansakuTrebuli adgili uWiravs mTis kiloebSi. TviT TuSeTi
mdebareobs kavkasionis mTavari qedis gadaRma, mis CrdiloeTis kalTaze...
aRmosavleTis TuSeTs daRestani sazRvravs, dasavleTiT – fSav-
xevsureTi, CrdiloeTiT – CaCneT-inguSeTi da samxreTiT kaxeTi. TuSeTi
SemozRudulia wyalgamyofi maRali qedebiT, romlis nakadebi iwurebian
TuSeTis or mdinareSi: gomewrisa da piriqiTis alazanSi. SeerTebuli
alazani ukve scildeba TuSeTis sazRvars da daRestanSi iWreba... mTeli
TuSeTi am ori alaznis auzSia moqceuli da sam xeobad iyofa: piriqiTi,
gomewari da CaRma~ (s. makalaTia, Tbilisi, 1983: 5).
TuSeTis centrad omalo iTvleba. TuSeTs zogjer mTaTuSeTsac
uwodeben, radgan TuSebi kaxeTSic saxloben, kerZod, axmetisa da
Telavis raionebSi (b. jorbenaZe, 1989, 251).
TuSebi zemo alvanSi saxloben. wovebi TavianT Tavs bacbebs eZaxian, enas
ki – bacburs. gvarebi bacbebs qarTuli aqvT, sarwmunoebiT qristianebia
(T.uTurgaiZe, 1960,7).
TuSuri – es aris qarTuli dialeqtiT molaparake mosaxleoba da
Sesabamisad maT enas qarTuli enis TuSuri kilo ewodeba.
TuSuri dialeqti gamoirCeva TaviseburebebiT, romelic mxolod am
kilosTvis aris damaxasiaTebeli. esaa: a) bacburis gavleniT warmoqmnili
mkveTri (Zlieri) SemarTva-damarTvis xmovnebi (b. jorbenaZe, 1989: 24).
Zliri SemarTvisa da damarTvis SeiZleba iyos xuTive xmovani (a, e, i, o,
u); b) pozitiurad miRebuli grZeli xmovnebi; g) xmovanTa fSvinvieri
SemarTva da misi iotaciis tendencia; d) mokle xmovnebi (iqve: 253).
rogorc sxva dialeqtebSi, aqac daculia Ã, Á.
132
subieqturi piris niSnebi
pirveli subieqturi piris niSania v-, romelic garkveul poziciebSi
ikargeba; kerZod, xmovnebis win.
magaliTebi: fiWex ro gamoediTav, tirodav ÏãÏs qaliv, Cven ki Ïar
vtirodeTav (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:118):
faras win mivegebev, Zmis fara ro vicaniv, tiril daviwyev, uTxariv... (iqve,
118);
gadmuÏtanev gasaRebebiv, uTxariv... (iqve 119);
moediv dikloSiav, Cem Zma ki momkvdar yofiliyov (iqve, 119);
me uTxar: - Svidisa variv (iqve, 120);
amoTar erT kalTaÏ yurZeni, moviReTa-d’ erT kargadac WuameT (iqve, 121);
romel sofelSi CavineT, romels moavloT Tvalio? (T. uTurgaiZe,
1960:148),
xisiSi gamaros cixes – imas gauÃsneT kario,
SigiTa gamoiyvanoT Woqis lamazi qalio (iqve; 148);
SigiTeb gamovrekoTav qistebis lamaz qalniv (iqve, 147),
iqiTa SemoabrunoT cxvar-cxeni-d’ Ãaroaniv (iqve: 147);
v – prefiqsiani formebi:
zogs eTqv: - xiso CavideTav, ÏãÏq CavlewneTav karniv, gamovrekoTav
xisoelT lamaz qalniv (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:111);
garev ro gavxedeTav, su wiTel-yviTel bariaxianeb jar aCindav garev
xosiav (iqve; 110);
Cven barg vacilidiTav CiglaÏurTis iqis kdeebSi (iqve: 110);
mravlobiTi ricxvi pirveli subieqturi piris iwarmoeba Cveulebriv –T
sufiqsis darTviT.
meore subieqturi piris niSnad umetesad gvaqvs x – prefiqsi, vxvdebiT h-s
da mis fonetikur variantebs: R, s, z, S da ø alomorfsac.
magaliTebi: uTxariv: - Tu Áam gasaRebebiTav borkileb gáÏRoTav, igr
wediTav, mTaze gza ar ageriosTav (Tqva; 119);
abaRav, Rorov, erTiRav Sen Rorulad Sexedev (iqve; 122);
murTaz, rad gamoqceulxar, radam SáÏrcxvine gvario? (T.uTurgaiZe,
1960:149);
133
SeityoT, gamomigzavneT wamali Ãirimisao (iqve; 149);
nu stiri, lekis belado, davlob warsulis wesia (iqve; 152);
qalaÏo, suliTam scxondebi, baqi, Sen ÃaCivrisao,
ar gadaxyevi lekebsa, Ãeli ar ikadr mtrisao (iqve; 154).
meore subieqturi piris mravlobiTis forma iseve, rogorc
saliteraturo qarTulSi -T sufiqsis darTviT iwarmoeba.
mesame subieqturi piris niSani aris sufiqsebi – -s, -a, -o -ø.
magaliTebi: romel taxtSiac ÏãÏs qal wevsav, ÏãÏq TavTan dåÏjedio-d’ (T.
uTurgaiZe, 1960:114);
ÏâÏmagis SiSiTav ÏâÏmand veravin ver Sedisav (iqve, 114);
cxra dRe-Ramis Zil SWirsav (iqve: 114);
vin momirekavsav ÏãÏm raSebsav (iqve; 115);
Tugind su ÏãÏqisak napirSi iyosav, me ro mnaxavsav, mainc Cemkis moalisav
(iqve; 116);
ÃelT uWeravis siaTa, kondaxs ukveniT zisav,
zeubnis Tofeb gamodis, Svilia qurazisav (iqve; 154);
a – sufiqsiani formebi:
daRondav ÏãÏs biWiv, Cavidav raSsTanav (iqve;115);
memr ÏãÏm biWm uTxrav, romev sawvelav raSeb momirekeniv... (iqve; 115);
memr uZaxav ÏãÏm qalmav ZaRlebsav (iqve; 115);
o – sufiqsiani formebi:
ÏãÏm Ãelmwifesav lamfa CâÏqrov (iqve: 112)
daRonebuliyov ÏãÏs biWiv, Casruliyov Tavis raSsTanav (iqve; 113);
ÏãÏs gurami kai alags gadáÏgdo (iqve:119);
Zalian xSiria iseTi SemTxveva, rodesac ara gvaqvs mesame subieqturi
piris niSnebi. unda iyos –a sufiqsi da mis nacvlad aris ø alomorfi.
magaliTebi:
biWi wavid, sam dRe-Rames iar (iqve: 110);
mesame dRes erT wyaroze dåÏRamd (iqve:110);
134
ÃaraÏis wyarosTan zvav dgeb, ÏãÏq Turme dajd SeTeÁ (iqve: 109);
memr SabaláÏT bakurm uTxr... (iqve:108);
ro gaTend, qalm uTxr: - Cven Sin wavidneTav (iqve: 117);
wamoid isev Tavis sanadiroebSia-d’ winav ro TofiTac Zlivac xÃocd
(iqve: 118);
Sejd akazmazea-d’ wavid daÏ saRamosad siac ÏãÏs biW nadirobs (iqve:120);
mesame subieqturi piris mravlobiTi ricxvis niSani -es Zalian
gavrcelebulia. gvxvdeba gardauval da gardamaval zmnebTan wyvetilSi;
aseve gvaqvs: -en, -an, -n, sufiqsebic, iSviaTad -nen.
magaliTebi:
xulanteleb roca aRar dgebodes, wyals ar awmidebdes (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:109);
dajavrdnes TuSni-d’, winamZRvrebad kai-kai biWeb xyvandnes, gadavidnes
xulantis mTaSi (iqve: 109);
movidnes erT soflis axluaÏs qistebi (iqve; 114);
tutarik wisqvil yofiliyvnes or da-Zmani (iqve; 115);
lekeb gulad gasruliyvnesav (iqve: 118);
Áam ojaxSig cxovrobdes ded-mamai-d’ or da-Zmebi (iqve; 121);
ÏãÏsen kargadac izardebodes (iqve:121);
cxvan ro wliT izardebian, ÏãÏsen dRiT izardebian (T. uTurgaiZe, 1960:119);
qalaq gaÏSenes, cxovroben lamazad (iqve: 135);
gardiTa kiTxulobenav, ivanes bina sad ariv (iqve: 138);
Sexpirebian erTmaneTs, erTurTs uWiroT mÃariav (iqve: 141)
cirbev vin xmkian yanasav, Znas ro awyobdes jaradav (iqve: 140);
Tofebi mociqulobdnen, Subeb swlapevdnen enasav! (iqve: 140);
biWo, Sensa Tavsa mbraloben vficava-d’ ara Jjerana (iqve: 140);
mÃars SWeren fSavlis ymania (iqve: 145);
Cirdil Seyrilan mayrebi, gamodis Tofis Ãmania (iqve: 157);
qurdulad wamoeparnen, viT monadire Svelsao (iqve, 172);
Segrekon galavanSia, SiSaqo-d’ iwvelebode (iqve: 175);
135
subieqturi piris niSnebi
mxolobiTi mravlobiTi
I v-~ø- ________________ v-~ø- ____________________ T
II, x-~h-~s-~z-~R-~S-~J-~ø _____ x-~h-~s-~z-~R-~S-~J-~ø- ______ T
III _________ -s~-a~-o~ø ___________ -es~-en~-an~-n~-nen
obieqturi piris niSnebi
obieqturi pirveli piris m- prefiqsi da amave piris mravlobiTis
prefiqsi gv- isevea warmodgenili, rogorc saliteraturo qarTulSi. aq
moviyvanT mxolod magaliTebs:
Zaan sawyal kac variv, Svil ver mominaTlavisav (uTurgaiZe, 1960:124);
momkaliv uTxr, xoloT erTimev Cem Zma guram manaxviav (iqve, 123);
SegiZlãav Áes qal momgvarov (iqve, 120);
erT boTl Rvino momeciv daÏ erT boTl bangiv (iqve: 120);
ariqaT, mogveSvelenT lekis jar dagvec (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i.
qavTaraZe, 1961:108);
uwylod nu dagvÃocavTav (iqve: 118);
merminasev gamogvrekesav tyveebiv (iqve, 118);
win mogviZRvebodav beladio-d (iqve, 118);
meore obieqturi piris niSani g- prefiqsi, saliteraturo enis msgavsadaa
warmodgenili TuSurSi; mravlobiTi ricxvis formasac -T sufiqsis
darTviT iwarmoebs. iSviaTia SemTxveva, rodesac yru Tanxmovnebis win g
iqceva q-d.
magaliTebi:
xaTriv Sen diaÏcisio-d’ mandilisiv, Tvaramev ÏáÏqav agkuwavdiv (i.
gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:113);
yaCaRiav gasruliv, ar giRalatonav (iqve; 113);
wediv, RmerTmav Ãel mogimarTosav (iqve; 113);
136
Tu Cven cxenebs mogvisxamav, ÏãÏmaS mogcemTav Tqvens cxenebsav, Tu arao-d’
arav (iqve: 117)
radam mogyavdaTav, iqav mogeklaTav (iqve, 119);
Cven biWs ar mogcemTav (iqve : 119)
Zmiswuls aq ar dagitoebTav, isev wavalio-d’ fuls mogitanTav (iqve: 119);
esem raÏgver gaSinebsTav, esewav cicoiav (iqve: 122);
Cemi naTqvami, Zmobilo, ratom ggonia tyuili? (iqve:181)
mesame obieqturi piris formaTa warmoeba iseTivea, rogorc xevsurulSi.
prefiqsebad gvaqvs ZiriTadad x- da s- prefiqsebi, vxvdebiT b, g, v, m, n,
r, l bgerebTan gvaqvs R; f, q, k, p, y, Ã bgerebis win _ x; j –s win – J; t,
w, c, T bgerebis win –s, xolo d, Z-s win z.
es prefiqsebi daerTvis rogorc irib, aseve pirdapir obieqtur pirsac.
iribi obieqturi piris magaliTebi:
miRgebebiy… soflis xalx win, SeRbrZoliyvnesa-d’ dâÏen jari (i.
gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:108);
Semoxparviy… jars ukveniskiTaÁ (iqve, 108);
vardize cixeSi SeRvardniy…, oTxn cxvanic Sexyoliyvnes (iqve:109);
Tan Ralat zdobniy… (iqve, 112);
Ram-Ram Zmebi jer-jeriT xyarauloben cxvars (iqve, 123);
wasruliyvnes TuSn sisxlis saZieblad, daRreviyvnes lekT, su gâÏJuJ
sicocxles sircxviliansa sikvdil Jjob namusiani (iqve, 149);
ukve Cven mivzdevdeTav (iqve: 118);
su iyvnes xuTmet kaci xqond aÃiaÏã (iqve: 120);
Cem babom gamãÏR… Tofi-d’ CaRber Sig (iqve:120);
deda daRvarcxnis qoCors, irmis daxpoxda tviniTav (iqve: 122);
memre ÏãÏmis javrzed TuSebTan moxpares cxeneb soliSvils (iqve: 117);
zmnis formebi, sadac gamoxatulia mesame pirdapiri obieqturi piris
niSani:
pirvelaÏ zes gonT gaswurven, memrinasi zeSig CåÏSveben SabuSsa-d’ patas
xan dazdgmen Áagri (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:101);
sayveled damzadebul xanjriT daSWriana-d’ (iqve: 104);
137
veravin Tur Rbedavs ÏãÏm maTraÃis aRebas (iqve:105);
Sexkrevdes or ficars, duÏwnevdes Zirs wneliT... (iqve: 105);
imden jari Sexyar, rom wina napiriT ukvena napiramdi Tvals ver gáÏwvend
kaci (iqve:107);
gaeri qistis laSqarSi, Calad daxyara mkvdario (iqve: 108);
sadilobis xanas astexes srolaiv (iqve:110);
TuSebs gâÏg… gio daSWresav (iqve: 113);
or CaRma yofil ganjas, Wapnebs Tur swnaven (iqve:114);
is Tur wyvil feÃebs xqsovs (iqve: 117);
zog – daSWra, zogi daÃoca, zog Sin, gaRgzavna gminiTa (iqve: 148);
kacebs Tavs mosWridesao-d tmoStze Semozdebdesav (iqve:118);
moxucebsa-d’ balRebsav su xÃocevdesav (iqve:118);
samTav ZmaT cxvreb morekes, oTxas-xuTasamd Sexyares (iqve:123);
aRsaniSnavia, rom pirdapiri ibieqti iseve, rogorc Zvel qarTulSi zmnaSi
xSirad iCens simravlis niSans, romelic gamoxatulia -en~-n formantebiT:
xisos CavlewneT karnik, enaxvnes qal-siZeni, Sexyarnes cxvarni da a.S.
didoT dâÏri Ãeli-d’ zog deÃocnesa-d zog tyved geÏreknes (i.
gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:106);
mecixovnen su gâÏwyvitnes (iqve: 109);
bevrn waiyvannes tyved qal-vaJni (iqve: 112);
TuSurSi, Tanamedrove saliteraturo enis msgavsad, micemiTSi dasmul
saxels zmnaSi simravlis niSani uCndeba.
magaliTebi:
qedebo, gicdisT maniJa, wyaroni aamRereTa (T. uTurgaiZe, 1960:178);
radam gixarisT, qalebo, kargi ymisa colobao (iqve: 185);
gul-xeli arvis gegonoT, guldardiani vario (iqve: 180);
nu geSinianT, TaTrebo, ivane ufre mzad ariv (iqve, 149).
aRsaniSnavia, rom pirTa kombinaciis dros pirveli subieqturi da mesame
obieqturi pirebi zmnis formaSi TavianT niSnebs warmoadgenen.
138
magaliTebi:
imasac ara davJjerdi, gamougd niSaÏ Ãariv (iqve:161);
cirbev, cirmaStes SevsTese samyurac sayvarobeli (iqv:162);
sanam gaTendes, gavscildeT sazRvarsa-lekis mijnasa (iqve;175);
Tvar memre veRaras gnaxav, Siraqs gavxyvebi cxvarsav (iqve;176);
me suleTs vera, ver gavzZleb, gza Sori mosavalia (iqve:180);
qvemoT warmovadgenT ibieqturi piris niSnebis cxrils.
obieqturi piris niSanTa cxrili.
mxolobiTi mravlobiTi
I m- ___________________ gv- gv- ___________________-en~-n
II g- _____________ g- _____________ -T~-ø, -en~-n
III x-~s-~z-~R-~S-~J-~ø- ____ x-~s-~z-~R-~S-~J-~ø- ___ -T~-ø, -en~-n
amrigad, TuSur dialeqtSi gansxvavebiT fSaurisa da moxeurisagan, piris
niSanTa alomorfebi SedarebiT cotaa. gansakuTrebiT SeimCneva mesame
piris mxolobiT ricxvSi –s da –a sufiqsebis nacvlad nulovani
alomorfis xmareba.
rogorc aRniSnul dialeqtebSi, aqac nariani formiT gamoxatuli
obieqtis simravle –en~–n sufiqsiT aRiniSneba zmnaSi.
rac Seexeba mesame obieqturi piris niSnebs, suraTi aqac igivea.
139
xevsuruli dialeqti
xevsureTi mdebareobs aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi kavkasionis
mTebis kalTebze. kavkasionis qedi xevsureTs yofs or nawilad: Crdilo-
aRmosavleTi mxare anu piraqeTi xevsureTi. piriqiTi xevsureTi Sedgeba
sami xeobisagan: ardotis, Satilisa da arxitisagan. piraqeTeli xevsurebi
TavianT Tavs Tvlian namdvil xevsurebad da miwa-wyalsac bude
xevsureTs uwodeben. xevsureTs CrdiloeTiT esazRvreba CaCneT-inguSeTi,
aRmosavleTiT-TuSeTi, dasavleTiT – xevi da gudamayari, samxreTiT
fSavi (b. jorbenaZe, 1989 : 226).
xevsuruli dialeqti gamorCeulia mTis dialeqtebs Soris. daculi aqvs
à fonema, romelic sxva mTis dialeqtebSic gvxvdeba, magram ara gvaqvs h
fonema, vxvdebiT mokle i da à xmovnebi.
xevsurulisaTvis damaxasiaTebelia va//…a da ve kompleqsis o-d
Senacvleba.
subieqturi piris niSnebi
pirveli subieqturi piris niSani v- prefiqsia, romelic zog SemTxvevaSi
ikargeba, kerZod, labialuri bgerebis win.
magaliTebi: manam ar ga(v)uSobTav amasav, manamdis luds ar magvarTomTav
(i.gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:9)
(v)uZaxebav kidevac mSavlebs: - vardano, gareT gamodiv (iqve; 14);
Tu Sen gaacdinev, memr me aRar ga(v)uSobav (iqve:19);
Cven madloba gadauÃadeT (iqve; 20);
davjeqi gzaSi, gamaiara erTma TavadisSvilma da gaudeqi uken (iqve:23);
Rame dauweqi napirasa cxvarsa (iqve: 23).
pirveli subieqturi piris mravlobiTi forma -T sufiqsis darTviT
iwarmoeba.
140
meore subieqturi piris prefiqsia ZiriTadad x-. rogorc ukve aRvniSneT,
h fonema xevsurulSi ar gvaqvs, magram vxvdebiT mis fonetikur
variantebs. kerZod, t, T, w, c, Tanxmovnebis win –s; W, C Tanxmovnebis win –
S; j –win –J; d, Z, win –z; xolo p, f, k, j, y win –x; b, g, l, m, n, r, v win
–R; xmovnebis win - ø.
magaliTebi: Cem Ãmasa moxyev, - miZaxa (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i.
qavTaraZe. 1961 : 22);
Tu moxkmeWav TeTrs vaSlsa, maSi vaJ gagiCndebisav (iqve; 24);
yana xÃan, Tesli ar sTesi, ludi aduRe sviani, (a. WinWarauli, 1969: 302).
sad wamixolav? sakantalaod dazZvrebiv ganaev? (i. gigineiSvili, v.
Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:9);
Sen guli daswuxdebodis (a. SaniZe, 1984:44);
xTis mSobelo, Svelidi, swyalobdi, scevdi, xfarevdi avis dRisagan (iqve:
50);
arca dasTxie sisxli imisa (iqve: 50)
maSinis talavar sru daswvi, cxeneb sru daxÃoce.. (iqve: 60);
ras SCadiTav magasav? – (iqve: 17);
Sen nu Rnaxavav, manamd Cven ar vRnaxavTv (iqve: 62);
Svid mamas numc gaRberdebiTav da numc gasTavdebiTav (iqve : 22);
mravlobiTi forma subieqturi pirisa Cveulebriv –T sufiqsis darTviT
iwarmoeba.
mesame subieqturi piris niSnebia sufiqsebi –s, -a, iSviaTad –o, xSiria
SemTxvevebi, rodesac a-sa da s-s nacvlad niSani ar aris warmodgenili.
magaliTebi:
ø :- und iyvas Svidi-rva kaci-d’ magTveniv qali (i. gigineiSvili, v.
Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:7);
erT kac wav jvarCi mekvled (iqve: 8);
dila ro mav, ...i darbazCiiT Ãelosan gamav (iqve: 8);
Tu gaig ki, qurds dRe daadgebis, daiwyebs yvirils (iqve: 9);
xevsureT kacs rasam uTqom (iqve: 9);
Tu qal daiwyebd wunobas, maSi qmar Tavs ar gaanebebd (iqve: 10);
wavidod is kaci, daiwyebd Zalas... wamaiyvand Sina-d’ (iqve: 11);
141
amaxkrefd wyals, maitand Sin, Caasxemd ziscvarT da sru karaqad iqceod
(iqve: 21);
s: is, kaad iTvlebis, xalxs uxaris (iqve; 9);
sofelCi lxin gaimarTebis, axaluxal Saiyrebis erTada-d’ toS-fandurs
gaRmarTven (iqve : 9);
qurds dRe daadgebis, daiwyebs yvirils (iqve : 9);
Zalia eSinis xalxs mekvleTai (iqve : 8);
imaT darisxeba marTla axÃdebisav (iqve : 8);
a: iTiras RmerTi gagiwyra, gza vin gaswavla mTisao (a. WinWarauli, 1960:
366);
iwyina, gamaufrinda, gamaeria ÃmRTao (iqve : 366);
tyvia Tu Samamakldeba, faragTiT agWri Rilsao (iqve : 366);
RTiso cols eubneboda: `rad meferebi pirsao~ (iqve: 366);
o - Ãmal ro amaiRo, maxvd Tofic (iqve: 15);
mesame subieqturi piris mravlobiTis formebi iwarmoeba ZiriTadad -es
sufiqsiT. kerZod, gardamavali da gardauvali zmnebis uwyvetelsa da
wyvetilSi.
mag: sanadiroSi ro Casuliyvnes, eyar wili (iqve: 18);
wasuliyvnes Tav-Tavis saxlebCi (iqve: 19);
mzegadenis dros, mixparebiyvnes nadirT (iqve: 19);
samni manani yarmani sWamdes (a. SaniZe, 1984 : 51);
xevsureb madiodes ZaugCiiT da sxveb Ãevsurebi SiniT midiodes (iqve: 54);
Seeyarnes erTuc snos (iqve 54);
gasaTreli sam Sauri Cvenav gamagvarTves rusebm (iqve: 54);
vxvdebiT -en, -an da -n sufiqsebsac:
memr mSavleb ro masvlian, coleulTadac ubarebav (i. gigineiSvili, v.
Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 15)
dausxmav jari da koSn miucian ÃelCi (iqve : 14)
sapirbewve ro aWmivan, ar varg, dawyeul as (iqve: 7);
jalabaurn xidotanze wamasulan (iqve : 15);
gamosWrian yels da ityvian (a. SaniZe, 1984:51)
dasxdebian iseni, ityvian daWrilzed ( iqve; 48)
mainc uSvelen da wasuliyv neTxas (iqve:19);
isr qisteb arxotions ar maxkvlen (iqve: 19);
142
qisteb gaWirvebaSi, gind Zmis mamklav naxan da wasuloyv (iqv.:19);
em samsaxuris patronebi Saixveweben, uSvelen, deÃmaren (iqve: 50);
cxens maagebeben isimc damTxvebis da moÃklavso (iqve: 60);
subieqturi piris niSnebi
mxolobiTi mravlobiTi
I v-~ø- ____________ v-~ø- ___________________ -T
II x-~s-~z-~S-~J-~R-~ø- ---------- x-~s-~z-~S-~J-~R-~ø- ________ -T
III ______-ø~-s~-a~-o _______________ -es~-en~-an~-n.
obieqturi piris niSnebi
pirveli obieqturi piris niSania m- prefiqsi iseve, rogorc
saliteraturo qarTulSi.
mag.:
isramc nu mamklav, ro erTiv qalaq ver vnaxaod’ (i. gigineiSvili, 9)
miac mammkiTav zamTar mamiswrobsav, damazrobsav. (iqve: gv.18);
pirveli obieqturi piris mravlobiTi ricxvi gamoixateba gv-
prefiqsiT, rogorc saliteraturo qarTulSi. mag.:
Cvenav magaT qala magvwonsav, netar ar magvcemenaev? (iqve 9);
meÃencleSi dagvetaneniTa (iqve 5);
ar gauSobTav, manamdin luds ar magvarTomTav. (iqve 9);
Sagviwyalen Cven yovelni (a. SaniZe 1984, 50);
gvacxona da gvakurTxivna uJjuloebni Cvenni. (iqve 51);
Sen gviÃsnen da Cven gvadidebT xolo kacisaTa (iqve 51)
meore obieqturi piris niSania g- prefiqsi iseve, rogorc saliteraturo
qarTulSi. mravlobiTis forma iwarmoeba -T sufiqsiT. mag:
Tqven magcasTav wyalobaiv, win mamavals, uken wamaval’av (i. gigineiSvili,
v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 8);
Tqveneb diSvilebiceev, arcru gebralebianTaev? (iqve, 14);
143
Sen mama dagakldebodas, Cem kval kaci mzes iarebodas, sityvas getyodas
(a. SaniZe, 1984:45);
mesame obieqturi piris niSani iseve, rogorc meore subieqturi piris
prefiqsebisa aris x da h-s fonetikuri variantebi.
aRniSnul piris niSnebTan dakavSirebiT metad mniSvnelovania ak. SaniZis
gamokvleva `subieqturi prefiqsi meore pirisa da obieqturi prefiqsi
mesame pirisa qarTul zmnebSi.~ avtori xevsurul kilosTan dakavSirebiT
aRniSnavs: xevsurulSi mesame obieqturi piris niSnis xmarebis wesi
arsebiTad gansxvavdeba sxva aRmosavluri kiloebisagan: qarTluri,
kaxuri, qiziyuri, fSauri da TuSuri. `ukanaskneli kiloebi martivad
ucqeren sakiTxs: mesame piris obieqturi niSani, - Tu fonetika ar ereva
saqmeSi, - ixmareba yovelTvis, roca zmnas micemiTSi aqvs damateba. am
kiloebSi saxelobiT damatebian zmnebs namyo srulSi sxva warmoeba aqvT
da awmyoSi kidev – sxva, radganac es zmnebi awmyoSi sintaqsur
konstruqcias icvlian da micemiT damatebiani xdebian. xevsurulSi ki
sul sxva movlenas vxedavT. awmyos jgufis dro-kiloebSi obieqturi
mesame pirisa aq uTuod da aucileblad mxolod imisTana zmnebs
moepovebaT, romlebic micemiT-damatebianadve rCeba namyo srulis
jgufisaSi~ (a. SaniZe, 1984: 242). amrigad, a. SaniZe Tvlis, rom xevsurulSi
mesame irib obieqturi piri aCens niSans zmnaSi. rac Seexeba mesame
pirdapiri obieqturi prefiqsis arseboba-ararsebobas, avtori ase
aanalizebs: `awmyosa da myofadis formebs Soris axal qarTulSi
sazogadod ganmasxvavebeli niSania mxolod preverbi. xevsuruli ki ufro
Sors wavida: igi Seecada, rom awmyosa da myofadis diferenciacias meti
formaluri mxare hqonoda, da am miznisaTvis man mesame piris obieqturi
niSani gamoiyena: igi miuCina myofadis formebs (mo-xklavs, dasawers),
xolo awmyosi da namyo usrulis formebi uamprefiqsod datova (klavs,
klavda, wers, werda), miuxedavad imisa, rom sintaqsuri konstruqcia
zmnisa awmyoSica da myofadSic erTi da igivea~ (iqve; 243);
Cveni azriT, pirdapiri obieqturi piris prefiqsis xmareba xevsurulSi
ase zustad, rogorc a.SaniZe aRniSnavs, ar aris mowesrigebuli. erTi
144
mxriv, pirdapiri obieqturi piris niSnebs vxvdebiT rogorc I seriis,
aseve II seriis formebTan, Tumca, es ukanaskneli iSviaTia, meore mxriv,
gvaqvs pirdapiri obieqturi piris niSani rogorc preverbian, aseve
upreverbo formebTanac. yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, Cven kvlav
im azris varT, rom pirdapiri obieqturi piris niSani, marTalia,
SedarebiT mTis da qarTl-kaxur dialeqtebTan xevsurulSi ufro
naklebad gvxvdeba, magram mainc aris warmodgenili zmnis formebSi da
mkacri wesi ar arsebobs.
O3 iribia, magaliTebi:
wuxrelani xqvian, rosac wuxrixan Saagroeben qalvaJT (i. gigineiSvili, v.
Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:5);
is dasturi Sinamde mixyvebis diasaxliss (iqve: 8);
imaT darisxeba marTla axÃdebisav (iqve:8);
imas samuka xqvivnebiv, berisZis Svil yofil (iqve: 15);
imaTav dai xyavisav (a. SaniZe, 1984:55);
imi monagebarT jinWarauli xqvian (iqve:53);
vaWaram, daRmegobrd, Saxyvarda im cols, imisas (iqve:328);
samuSeels masCan, qeifoben (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961:
5);
mzes davscdebiT Tqvens sworsao (iqve; 6);
sam wels mizdian da maklan (iqve; 12);
iqiT mosul ro vin Rgonebiyvav, imaadav (iqve:17);
es asmaTi, maRgebebiyv (iqve :20);
O3 pirdapiria, magaliTebi:
yanasa Taod maxmkian, Znasa Taod Saxyrian, aageben (iqve: 5);
xes wauTlian pirsa-d’ imiT xfxeken, bewvs gaaclian (iqve :6);
magasac Sin mavsTrio’ memrav vxkravav wixlsao’ gavagdebav (iqve: 11);
oÃSmobisas daxkvlen Tikans (iqve: 6);
zamTris dasTulisas gazafxul daxqsoven tolebs, memr gasTelven tols
(iqve:7);
gamaxÃdian arays (iqve:8);
amaxkrefd wyals, maitand Sin, Caasxemd ziscvarT da sru karaqad iqceod
(iqve: 21);
mgeli ki ara, ginda daTvi iyos, rogor ver moxvklavo (iqve: 23);
145
xeebs masWrian kacebi (iqve: 5);
fafas Casdeben xomikeebCi (iqve : 6);
xis keds maiReben, Sasdeben Sig, Cazelen tyavs (iqve :6);
is moswamlavs da mokvdebiso (iqve: 9);
imTven Soltad daRbRleZen tyavs (iqve:6);
zamTris diaceb gaRrecxen matyls mdinare wyalCi (iqve: 6);
is Tavis adgils ver daRlaÃavs (iqve: 12);
toS-fanduras gaRmarTven (iqve: 9);
sxvebs gaRgzavnis, sxvebs aduRebiebs (iqve: 12);
kuTxzeiT qvani daRglijna, dResac simurCi xyriana (iqve: 13);
kidobanCi Cazdgmen (iqve: 8);
Tqven zRublze feÃs ar Samavzdgamav (iqve: 10);
dila ro gaxenebd gaburi, yanaT gadamkilT Rnaxevd (iqve :21);
pirvelad oÃSams SWamen (iqve: 6);
xeebs ro vSWriTav, daiwyebenav qviTinsav (iqve: 18);
xevsurulSi, Zveli qarTulis msgavsad, nariani obieqtis mravlobiToba
gamoxatulia zmnaSi: qvani daRglijna; rboliT dakrifna zurabma
grZelni aragvis gzano; ar gamoreknas SigiTa, jurjiaulni ymanio...
pirTa kombinaciis TvalsazrisiT sainteresoa, Semdegi:
1. S1O3 pirTa Sexvedrisas orive piris prefiqsia gamoxatuli zmnis
formaSi:
aras vswunobav magaTav (i. gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe, 1961: 9);
Tavis makvla gadavswyvitev (iqve: 17);
erTis litris qvabs Zroxad mivscemT (a. SaniZe, 1984:48);
SavswiraT RmerTs sxva dideba (iqve : 51);
mzes davscdebiT Tqvens sworsao (iqve: 44);
movsCebiT beCaobasa (iqve: 44);
droSaT Cqam gavigonev, maSin CavxÃdiv, ro kargad ar iyvav Cven saqmeio (i.
gigineiSvili, v. Tofuria, i. qavTaraZe 1961: 15);
saqons ro davxkravTao – d’ daizmuvlebsav (iqve: 18);
mgeli ki ara, ginda daTvi iyos, rogor ver moxvklavo (iqve:23);
xeebs ro vSWriTav, daiwyebenav qviTinsav (iqve: 18);
Tqven zRublze feÃs ar Samavzdgamav (iqve: 10);
146
2. S3O2sing da S3O2pl pirTa kombinaciebSi warmodgenilia orive piris niSani
da obieqturi piris mravlobiToba. magaliTebi:
sikvdilisad sicocxle qondasT, Tqven daglocnasT (a. SaniZe, 1984:48);
narComT Tqven jvar dagwerasT (iqve: 44);
imis wyaloba gqondasT (a. WinWarauli, 1960: 102);
dasturs dasturoba nu SagananasT (iqve: 102);
warmovadgenT obieqtur piris niSanTa cxrils:
mxolobiTi mravlobiTi
I m- ____________________ gv-~v- ____________ -en~-n
II g- ___________________ g- _____________ -T, -ø, -en~-n
III x-~s-~z-~S-~R-~J-~ø- ____ x-~s-~z-~S-~R-~J-~ø- ____ -T, -ø, -en~-n
Aamrigad, xevsurul dialeqtSi iseve, rogorc TuSurSi, SeiniSneba piris
niSanTa alomorfTaA simcire SedarebiT fSaurTan da moxeurTan.
rogorc cnobilia, xevsurulSi ara gvaqvs h fonema, amdenad subieqturi
meore da obieqturi mesame (rogorc iribis, aseve pirdapiris) pirTa
niSnebi ZiriTadad x- prefiqsiT da h- fonematuri variantebiT
warmogvidgeba.
aRniSnul dialeqtSi nariani formiT gamoxatuli obieqtis simravle
yovelTvis aRiniSneba zmnaSi –en~-n sufiqsiT. Pparalelurad aris
micemiTSi dasmuli saxelis mravlobiTobis aRniSvnac –T sufiqsiT.
xevsurulSi SeiniSneba tendencia, micemiTSi dasmuli obieqtis (rogorc
iribis, aseve pirdapiris ) zmnis formaSi warmoCena, magram aqve unda
aRiniSnos, rom zogjer saxelobiTSi dasmuli obieqtic gamoxatulia
zmnaSi, rac imaze miuTiTebs, rom aRniSnul dialeqtSi piris niSnebi
Tavisuflad monacvleoben.
147
dialeqturi masalis Seswavlam zmnis formaSi piris niSanTa
gamoxatvasTan dakavSirebiT Semdegi suraTi gviCvena:
1 pirveli subieqturi piri yvela dialeqtSi v- prefiqsiTaa warmodgenili
iseve, rogorc es gvaqvs saliteraturo enaSi, vxvdebiT mis fonetikur
variantebs.
rac Seexeba mravlobiTis formas, igi -T sufiqsiT iwarmoeba.
2. meore subieqturi piris prefiqsi rogorc baris, aseve mTis
dialeqtebSi saliteraturo enis msgavsad, warmodgenilia ZiriTadad x-.
h-, s-, nulovani alomorfebiT, magram dialeqtebis mixedviT amaT garda,
sxva damatebiTi fonetikuri variantebic gvxvdeba.
aRsaniSnavia, rom baris (qarTlur da kaxur) dialeqtebSi, gansxvavebiT
mTis dialeqtebisagan, meore subieqturi piris niSani nel-nela sustdeba
da TandaTan Zlierdeba pirveli subuiqturi piris prefiqsi.
mravlobiTis forma pirveli subieqturi piris msgavsad –T sufiqsiT
iwarmoeba.
3. mesame subieqturi piris niSani –s, -a, -o, -Ø sufiqsebia, romlebic
ZiriTadad baris dialeqtebSi gvxvdeba. rac Seexeba mTis dialeqtebs, aq
mesame subieqturi piris niSnad xSirad nulovani alomorfi gvaqvs.
samagierod, TiTqmis yvela poziciaSi aris gamoyenebuli meore
subieqturi piris niSani da formaTa damTxveva ar xdeba.
mesame subieqturi piris mravlobiTi ricxvis forma rogorc baris, aseve
mTis dialeqtebSi gardamaval da gardauval zmnebTan, uwyvetelsa da
wyvetilSi ZiriTadad –es sufiqsiT gamoixateba, Tumca vxvdebiT –en, -an,
-n, -nen sufiqsian formebsac.
sainteresoa, rom mesame subieqturi piris niSnebi rogorc mxolobiTis,
aseve mravlobiTis dialeqtebTan SedarebiT Tanamedrove saliteraturo
enaSi mowesrigebulia, rac ganpirobebulia morfologiurad. aRniSnul
alomorfTa gamovlenas ganapirobebs ara fonologia, aramed romelime
148
morfologiuri kategoria (mwkrivi, kilo, gvari). rac Seexeba dialeqtebs,
es procesi, rogorc Cans, jer ar aris dawyebuli, magram Zveli sistemac
aRar moqmedebs, romlis mixedviTac, Cveni azriT, am niSnebs pirisa da
ricxvis garda, raRac sxva morfologiuri kategoriis gamoxatva hqonda
dakisrebuli da piri nulovani alomorfiT gamoixateboda. Ppirveli da
meore piris formebi rogorc subieqturi, aseve obieqturi mxolod
adamians miewereba. mesame piris formebSi erTiandeba usulo da sulieri
rogorc adamianis, aseve yvela sulieri arseba. sul cota sami jgufi
gamoiyofa (SeiZleba metic). SesaZlebelia, mesame pirSi am sami jgufis
diferenciacia xdeboda da es iyo ufro mniSvnelovani, vidre piris
aRniSvna zmnis formaSi. Aamitomac dasaSvebia mesame pirSi gvqonoda
nulovani alomorfi, magram yovelive es dadasturebulad Cvenamde
moRweuli ar aris. Cven mxolod dialeqtebisa da Zveli qarTulis
masalis mixedviT vxedavT, rom mesame piris formebSi, erTi mxriv,
niSanTa simravlea da, meore mxriv, mxolobiTi ricxvis mesame pirSi
ufro gamokveTilad nulovani alomorfia gamoyenebuli mTis
dialeqtebSi, rac Cveni azriT, misTvis Cveuli forma unda yofiliyo.
maSasadame, Zveli sistema moiSala rogorc baris, aseve mTis
dialeqtebSi, magram baris dialeqtebSi axal sistemaze gadasvla
dawyebuli Cans, vfiqrobT, mTis dialeqtebic aseT gzas gaivlis.
4. obieqturi pirveli piri rogorc pirdapiri, aseve iribi m- prefiqsiT
aris gamoxatuli, xolo mravlobiTis forma gv- prefiqsiT iwarmoeba.
5. obieqturi meore piri g- prefiqsiT aRiniSneba mxolobiTsa da
mravlobiTSi. mravlobiTobas –T sufiqsi gamoxatavs.
aRsaniSnavia, rom obieqturi pirveli da meore piris niSnebi yvela
dialeqtSi yvela pirTa kombinaciaSi aris warmodgenili da arasodes
ikargeba. dialeqtebSic mxolod maT fonetikur variantebs vxvdebiT.
6. mesame obieqtur pirSi rogorc iribs, aseve pirdapirs erTnairi niSnebi
aqvT. Kkidev metic, erTnairi fonetikuri alomorfebiT gamoixateba, rac
daadastura dialeqturi masalis Seswavlamac.
149
amrigad, logikuria davaskvnaT, rom, Tu pirvel da meore pirSi pirdapir
da irib obieqtebs erTnairi niSnebi aqvT, mesameSic erTnairi eqnebaT.
rac Seexeba maT warmoCenas zmnaSi, saliteraturo enisagan gansxvavebiT,
dialeqtebSi bevrad ufro Tavisufali viTarebaa: irib obieqts xan aqvs,
xan ara aqvs niSani, igive iTqmis pirdapir obieqtzec. igi xan niSniT, xan
uniSnodaa warmodgenili, rasac ganapirobebs zmnis formaSi pirveli da
meore obieqturi piris niSnebis myarad gamoyeneba. radgan pirveli da
meore obieqturi pirebi rogorc iribi, aseve pirdapiri erTi da imave
morfemebiT gamoixateba yovelTvis, maTTan SepirispirebiT mesame
obieqtur pirs eqneba raime gamomxatveli morfema, Tu nulovani
alomorfi, morfonologiuri TvalsazrisiT mniSvneloba ara aqvs. Aamaze
metyvelebs swored is faqtic, rom dialeqtebSi mesame obieqturi pirebis
niSnebi Tavisuflad monacvleoben.
vfiqrobT, dialeqtebic im gzas daadgnen, rasac saliteraturo ena,
romelmac gaiTavisufla Tavi pirvel rigSi mesame pirdapiri obieqturi
piris niSnisagan TiTqmis yvelgan, radgan es piri umetesad aris usulo
da pirucvleli. Aaqve unda aRvniSnoT, rom pircvalebadi pirdapiri
obieqtis niSniani formebi, rogorc aRniSnuli iyo, dadasturebulia
Zvel qarTulSi da axal qarTulSic gvxvdeba. rac Seexeba irib obieqtur
pirs, misi gamoxatva sagrZnoblad SeizRuda saliteraturo qarTulSi.
igi ixmareba mxolod xSulebis win da aqac nel-nela nuls utoldeba.
magaliTad: b da f bgerebis win (bardeba, baton-patronobs, flobs,..).
savaraudoa, rom mesame iribi obieqtis piric mesame pirdapiri obieqtis
beds gaiziarebs.
7. mravlobiTi ricxvis formebi ganviTarebis garkveul process
gviCvenebs dialeqtebSi. kerZod, narian saxelobiTSi mdgari saxeli
iTanxmebs mTis dialeqtebSi zmnas ricxvSi da aRiniSneba –en~-n sufiqsiT
da aseve eb-iani mravlobiTic Zlierdeba da micemiT brunvaSi dasmuli
saxelic iTanxmebs zmnas ricxvSi da aRiniSneba –T sufiqsiT, vxvdebiT
orives, kombinirebul formebsac –en~-n-T.
150
rac Seexeba baris dialeqtebs, is ukve saliteraturo enis normebs
uaxlovdeba da micemiT brunvaSi dasmul saxels iTanxmebs ricxvSi, Tu
is aris sulieri.
zmnaSi pirisa da ricxvis sakiTxebis gaanalizebis dros ar SeiZleba ar
gaviTvaliswinoT arn. Ciqobavas cnobili naSromi “martivi winadadebis
problema qarTulSi”,romelSic gaanalizebulia Zveli qarTulis
monacemebi V-X saukuneebis CaTvliT. siaxle am naSromisa aris
koordinaciis Teoria, rac gulisxmobs aqtiuri zmnis qvemdebarisa da
damatebebis urTierTobas SemasmenelTan, gansxvavebiT indoevropuli
enebisagan. qarTulSi subieqti da obieqtebi brunvacvalebadi sityvebia,
romlebic zmna-SemasmenelTan dakavSirebulia saurTierTo marTviT,
xolo ricxvSi ki maT Soris xdeba SeTanxmeba. rodesac qvemdebare da
damatebebi dgas nar-Tanian mravlobiTSi am Teoriis mixedviT -eb
sufiqsiani mravlobiTi SeTanxmebaSi ar monawileobs: kacTa Tques; Sdr.
Kkacman Tqua da kacebman Tqua; sityuani vTquen; Sdr. sityua vTqu da
sityvebi vTqu:
am Teoriis mixedviT sampiriani aqtivis pirdapiri damateba aris umciresi
koordinati: SemasmenelSi piri ar aRiniSneba, ricxvi ki markirebulia.
amasTan dakavSirebiT 1968 wlis meore gamocemis winasityvaobaSi
vkiTxulobT:”im TaviTve specialistebis seriozuli SeniSvna gamoiwvia
debulebam: Zveli qarTulis gardamaval zmnaSi SeiZleba aRiniSnebodes
mravlobiTi ricxvi obieqtisa, piri ki aRuniSvneli rCebodeso.
Tu piri ar aRiniSneba, ricxvis aRniSvna rogorRa aris SesaZlebelio!
Ees SeniSvna safuZvliani gveCvena: pirovani uRvlilebisaTvis am SeniSvnas
Zala aqvs. Mmagram rodesac Zveli qarTuli zmnis uRvlilebaSi v.
Tofuriam daadastura klasovani uRvlilebis kvali, viTareba Seicvala:
klasovani uRvlileba gardamavali zmnisa aRniSnavs obieqts saxelobiT
brunvaSi- mis klassa da mravlobiTobas, pirs ki-ara. Aamrigad, moixsna
sakiTxi ori obieqtis piris aRniSvnisa qarTuli enis gardamaval zmnaSi;
gasagebi gaxda, ratomaa, rom gardamavali zmnis subieqtur=obieqtur
uRvlilebaSi SeiZleba gvqondes subieqtisa da mxolod erTi obieqtis
151
piris niSani, ori obieqtis piri ki zmnaSi erTad ar dasturdeba” (arn
Ciqobava, 1968: 013).
aq arn. Ciqobavas mxedvelobaSi aqvs kavkasiur enaTa klasovani
uRvlilebis pirovanze gadasvlis specifika: piris niSnad gamoyenebuli
nacvalsaxelebi subieqtis pirsac gamoxataven da ricxvsac, magaliTad,
wova-TuSurSi v-aÃvin-as (“gavzarde” vaJi) formis v- prefiqsi mamakacis
klass gamoxatavs, romelic aq pirdapiri obieqtia, xolo nacvalsaxeli
-as (“me” ergativSi) aq ukve pirveli piris niSania; mravlobiT ricxvSi
subieqtis piris niSani Seicvleba isev nacvalsaxeluri -aTx “Cven”
sufiqsiT: vaÃvinaTx “gavzardeT” (mamakaci) Cven.
rac Seexeba pirdapir obieqts, mas piri arc mxolobiT ricxvSi
gamoexateba da arc mravlobiTSi. mravlobiTSi icvleba v- klasis niSani
b- klasis niSniT: baÃbinas “gavzarden”(vaJni), pirveli klasis saxelis
simravle b- klasis niSniT gadmoicema, maSasadame, piris niSani pirdapir
obieqts arc mravlobiT ricxvSi gasCenia. baÃbinaTx “gavzardeniT”(Cuen vaJni)
-aTx sufiqsi gamoxatavs subieqtis pirsa da ricxvs(mr.), b- prefiqsi miuTiTebs
obieqtis simravleze.
davubrundeT Zvel qarTuls. aq gvaqvs sampiriani zmnis formebi, romlebic
pirdapiri obieqtis ricxvTan erTad mis pirsac gamoxataven, magaliTad: xolo
ekrZalebodeT kacTagan, rameTu migcnen Tquen krebulebsa (adiSis oTxTavi, 2003:
m.10,57) mi-g-c-n-e-n formaSi g- prefiqsi meore pirdapiri obieqturi piris niSania,
xolo -n sufiqsi am piris simravles gamoxatavs. sampirian aqtivebSi, romelTac
pircvalebadi pirdapiri obieqti Seewyoba, analogiuri formebi Cveulebrivia.
MmagaliTad: RmerTman migucna ÃelTa TquenT (k kekeliZe, 1946:76). arn. Ciqobavas
koordinaciis TeoriiT, ra Tqma unda, pirdapiri obieqti did koordinatad unda
miviCnioT (Semasmenels pirSi marTavs da ricxvSi iTanxmebs).
fonologiurad obieqtur pirTa erTdrouli markireba SeuZlebelia,
morfologiurad EerT-erTi obieqti nulovani alomorfiT unda gamoixatos,
kerZod, pirucvleli obieqti (T. uTurgaiZe,2002:28).
Catarebuli analizis Semdeg dgeba sakiTxi pirTa kombinaciis Sesaxeb: rogor
gamoixateba zmnis formaSi pirisa da ricxvis kategoriebi Tanamedrove
qarTulSi da ra SesaZleblobebi aqvs enas.
152
Tavi V
erTpiriani zmnebi Zvelsa da axal qarTulSi
Zveli qarTuli
v-brwyinav v-kunesi v-tir v-dga ∅-uwyi
x-brwyinav x-kunesi x-tir x-dga x-uwyi
brwyinav-s kunesi-s tir-s dga-s uwyi-s
v-brwyinav-T v-kunesi-T v-tir-T v-dga-T ∅-uwyi-T
x-brwyinav-T x-kunesi-T x-tir-T x-dga-T x-uwyi-T
brwyinv-en kunesi-an tiri-an dgan-an uwyi-an
v-imalebi Se-∅-orguldi Se-v-wuxnebi gan-v-tfebi
x-imalebi Se-x-orguldi Se-x-wuxnebi gan-x-tfebi
imalebi-s Se-orguld-a Se-wuxnebi-s gan-tfebi-s
v-imalebi-T Se-∅-orguldi-T Se-v-wuxnebi-T gan-v-tfebi-T
x-imalebi-T Se-x-orguldi-T Se-x-wuxnebi--T gan-x-tfebi-T
imalebi-an Se-orguld-es Se-wuxnebi-an gan-tfebi-an
axali qarTuli
v-brwyinav v-kvnesi v-tiri v-dga-var v-uwyi
∅-brwyinav ∅-kvnesi ∅-tir ∅-dga-xar ∅-uwyi
brwyinav-s kunesi-s tiri-s dga-s uwyi-s
v-brwyinav-T v-kvnesi-T v-tiri-T v-dga-var-T v-uwyi-T
∅-brwyinav-T ∅-kvnesi-T ∅-tiri-T ∅-dga-xar-T ∅-uwyi-T
brwyinav-en kvnesi-an tiri-an dgan-an uwyi-an
v-imalebi Se-v-orguldi Se-v-wuxdebi v-Tbebi
∅-imalebi Se-∅-orguldi Se-∅-wuxdebi ∅-Tbebi
imaleb-a Se-orguld-a Se-wuxdeb-a Tbeb-a
v-imalebi-T Se-v-orguldi-T Se-v-wuxdebi-T v-Tbebi-T
∅-imalebi-T Se-∅-orguldi-T Se-∅-wuxdebi-T ∅-Tbebi-T
imalebi-an Se-orguld-nen Se-wuxdebi-an Tbebi-an
153
subieqturi pirveli piris prefiqsi v- Zvel qarTulSi TiTqmis yvelgan
gamoiyeneboda, garda ramdenime SemTxvevisa: a) o da u fuZeebiT dawyebul
zmnebTan nulovani alomorfiT iyo warmodgenili, rac ganpirobebuli
iyo fonetikuri faqtoriT. (v+o→∅+o), v+u→∅+u). magaliTebi: me uwyi, Se-
orguldi. axal qarTulSi imave poziciaSi saliteraturo enis normis
mixedviT v- ixmareba (Tumca Cveulebriv metyvelebaSi is ar ismis): me
v-uwyi, Se-v-orguldi.
b) Zvel qarTulSi v-Ti dawyebul fuZeebTan piris niSani ikargeboda:
varjiSob, vardebi. axal qarTulSi, rogorc ukve aRvniSneT, subieqturi
piris niSani am SemTxvevaSi, normis mixedviT, yovelTvisaa zmnis formaSi
warmodgenili: me v-vardebi, me v-varjiSob....
g) val/ved/vid zmnebTan rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi ar gvaqvs
pirveli subieqturi piris niSani. vfiqrobT, swored am niSnis uqonlobam
ganapiroba amave zmnebSi meore subieqturi piris niSnis x- prefiqsis
Semonaxva adreuli periodidan _ dRemde. pirveli subieqturi piris
mravlobiToba rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi gadmocemulia -T
sufiqsiT:
Zv. qarT.: v-brwyinav-T, v-kunesi-T, v-tir-T, v-dgaT, ∅-uwyi-T, v-imalebi-T,
Se-∅-orguldi-T, Se-v-wuxnebi-T, gan-v-tfebi-T....
ax. qarT. v-brwyinav-T, v-kvnesi-T, v-tiri-T, v-dga-var-T, v-uwyi-T, v-imalebi-
T, Se-v-orguldi-T, Se-v-wux-d-ebi-T, v-Tbebi-T.
meore subieqturi piris niSani Zvel qarTulSi erTpirian zmnaSi
yovelTvis iyo warmodgenili |x-| morfemiT: x-brwyinav, x-kunesi, x-tir,
x-dga, x-uwyi, x-imalebi, Se-x-orguldi. Se-wux-n-ebi, gan-x-tfebi. saSual
qarTulSi, rogorc cnobilia, x-s h- enacvleba, ufro gvian ki ixmareba h-
da misi fonetikuri variantebi: s-, S-, ∅-: h-brwyinav, h-kunesi, s-tir, s-dga, ∅-
uwyi, imalebi, Se-∅-orduldi, Se-s-wux-n-ebi, s-tfebi.., xolo axal qarTulSi
subieqturi meore piris niSani yvelgan ∅ alomorfiTaa warmodgenili, garda
xar/xval/xved/xvid formebisa: ∅-brwyinav, ∅-kvnesi, ∅-tiri, ∅-dga-xar, ∅-uwyi,
∅-imalebi, Se-∅-orguldi, Se-∅-wuxd-ebi, ∅-Tbebi.
154
meore subieqturi piris mravlobiToba Zvel da axal qarTulSi
gamoxatulia –T sufiqsiT, romelic erTpirian zmnebSi yovelTvis aris
warmodgenili.
Zv. qarT.: x-brwyinav-T, x-kunesi-T, x-tir-T, x-dga-T, x-uwyi-T, x-imalebi-T,
Se-x-orguldi-T, Se-x-wuxnebi-T, x-tfbebi-T...
ax. qarT.: ∅-brwyinav-T, ∅-kvnesi-T, ∅-tiri-T, ∅-dga-xarT, ∅-uwyi-T, ∅-
imalebi-T, Se-∅-orguldi-T, Se-∅-wux-d-ebi-T, ∅-Tbebi-T.
rac Seexeba mesame subieqtur pirs, awmyoSi Zvel qarTulSi -s morfema
yovelgvar zmnasTan gvxvdeba. axal qarTulSi, rogorc aRniSnuli iyo -s
gvxvdeba moqmedebiTi, saSuali gvaris zmnebTan. vnebiTi gvaris zmnebSi
axal qarTulSi mesame subieqturi piris niSani aris -a.
Zv. qarT.: brwyinav-s, kunesi-s, tir-s, dga-s, uwyi-s, imalebi-s, Se-wuxnebi-s,
tfebi-s...
ax. qarT.: brwyinav-s, kvnesi-s, tiri-s, dga-s, uwyi-s, imaleb-a, Se-wuxdeb-a,
Tbeb-a.
mocemul magaliTebSi mesame subieqturi piris mravlobiTi ricxvis
niSnad -en da -an sufiqsebia warmodgenili rogorc Zvel, aseve axal
qarTulSi. –en sufiqsi awmyoSi ixmareba TanxmovniT damTavrebul
fuZeebTan Zvel da axal qarTulSic. -an sufiqsi gvxvdeba i-ze
damTavrebul zmnebSi rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi da zogierT
saSual zmnasTan.
Zv. qarT.: kunesi-an, tiri-an, uwyi-an, x-imalebi-an, Se-wuxnebi-an, gan-tfebi-
an, dgan-an Can-an.
ax. qarT.: kvnesi-an, tiri-an, uwyi-an, imalebi-an, Sewuxdebi-an, Tbebi-an,
dgan-an, Can-an.
gansakuTrebiT gvinda aRvniSnoT `dganan~ tipis zmnebi. -an mravlobiTi
ricxvis mesame subieqturi piris niSnis win `an~ infiqsi gamoiyofa.
amasTan dakavSirebiT samecniero literaturaSi gansxvavebuli
mosazrebebi arsebobs.
155
arn. Ciqobava wers: `Zvel qarTulSi aris aSkara niSnebi imisa, rom –an
winaT mxolod mravlobiTobas aRniSnavda, piris formanti ki calke iyo:
dga-n-an: -n mesame piris sufiqsia, -n mravlobiTobis maCvenebeli; Sdr., v-
dga-T, romelSiac piris maCvenebelic aris (oRond prefiqsi) da
ricxvisac. ese igi, mesame piri mravlobiTisa imave principis mixedviT
iyo agebuli, rogoriTac meore da pirvelio~ (arn. Ciqobava, 1968: 163).
sainteresoa l. kiknaZis mosazreba. avtori asabuTebs an-an sufiqsebis
warmomavlobas:
1. an-an daboloeba mxolod saSuali gvaris garkveuli rigis zmnebs aqvT.
2. es sadavo n, mxolod I seriis mwkrivebSia warmodgenili, piris niSnis
gamoxatva ki zmnis mwkrivebze ar aris damokidebuli.
3. n gvxvdeba savrcobian formebSi savrcobis win (Canda, myvanda, myvandes),
roca mesame subieqturi piris niSani Tavis adgilasaa warmodgenili.
4. TviT am n-s gverdiTac aris mesame piris subieqturi niSani: Cans, aquns,
Cann, aqunn.
5. n aris I da II piris formebSic:L vCan(var), sCan(xar), vhyvandi, mohyvandi,
dialeqturi vdganvar, dganxar.
6. auxsneli rCeba -a-s arseboba n-s win: dg-a-n-an, C-a-n-an, wv-a-n-an.
aRniSnuli a da momdevno n erTad fuZis sawarmoebeli sufiqsia da maTi
gamoyofa da danawileba SeuZlebelia.
7. gaurkveveli iqneba a-s funqcia n-s Semdeg dialeqtur formebSi: Cana,
dgana, wvana.
8. sadavo n aris masdarul formebSi (Cena, qona...).
9. n gvxvdeba am rigis Sesabamisi moqmedebiTisa da vnebiTi gvaris,
agreTve masdarul formebSi (aCens/aCinebs, adgens/ adginebs; gamoCnda,
dadginda, gamoCena, gamoCineba, dadgena, dadgineba) (l. kiknaZe, 1946; 163-176;
l. kiknaZe, 1947: 123-144)).
amrigad, dganan, Canan wvanan zmnebSi –an garkveuli jgufis saSuali
gvaris zmnebis fuZis sawarmoebeli sufiqsia. Cven viziarebT l. kiknaZis
mosazrebas da vfiqrobT, rom -an- infiqsi saSuali gvaris zmnebis
mawarmoebeli sufiqsi unda yofiliyo, romelic dResac SemorCenilia
zogierT zmnaSi: wvanan, Canan, dganan...
156
Tavi VI
orpiriani gardauvali zmnebis pirTa kombinaciebi Zvelsa
da axal qarTulSi
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-
evedrebi
xu-evedrebi ∅-g-
evedrebi
x-u-
evedrebi
2 ∅-m-
evedrebi
∅-x-
evedrebi
∅-gu-
evedrebi
∅-m-evedrebi
∅-x-
evedrebi
3 m-
evedrebi-s
g-evedrebi-s x-evedrebi-
s
gu-evedrebi-
s
m-evedrebi-s
g-evedrebi-
s
x-evedrebi-
s
1p ∅-g-
evedrebi-T
xu-
evedrebi-T
∅-g-
evedrebi-T
x-u-
evedrebi-T
2p ∅-m-eved-
rebi-T
∅-x-
evedrebi-T
∅-gu-
evedrebi-T
∅-m-evedrebi-
T
∅-x-
evedrebi-T
3p m-
evedrebi-
an
g-evedrebi-
an
x-evedrebi-
an
gu-evedrebi-
an
m-evedrebi-an
g-evedrebi-
an
x-evedrebi-
an
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-evedrebi v-∅-
evedrebi
∅-g-
evedrebi-T
v-∅-evedrebi
2 ∅-m-
evedrebi
∅-∅-
evedrebi
∅-gv-
evedrebi
∅-∅-
evedrebi
3 m-evedreb-
a
g-evedreb-a ∅-evedreb-a gv-evedreb-a g-evedreb-a-
T
Ø-evedreb-a
1p ∅-g-
evedrebi-T
v-∅-
evedrebi-T
∅-g-
evedrebi-T-
Ø
v-∅-
evedrebi-T
2p ∅-m-eved-
rebi-T
∅-∅-
evedrebi-T
Ø-gv-
evedrebi-T
∅-∅-
evedrebi-T
3p m-
evedrebi-
an
g-evedrebi-
an
Ø-evedrebi-
an
gv-evedrebi-
an
g-evedrebi-
an-∅ ∅-evedrebi-
an
157
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 0-g-gonie *v-x-gonie
>x-u-gonie
∅-g-gonie *v-x-gonie>
x-u-gonie
2 ∅-m-gonie ∅-x-gonie ∅-gu-gonie
∅-m-gonie
∅-x-gonie
3 m-gon-i-e-s g-gonie-s x-gonie-s m-gonie-s
gu-gonie-s
g-gonie-s x-gonie-s
1p ∅-g-gonie-
T
*v-x-gonie-
T
>x-u-gonie-
T
∅-g-gonie-T *v-x-gonie-T
>x-u-gonie-T
2p ∅-m-gonie-
T
∅-x-gonie-
T
∅-gu-gonie-
T
0-m-gonie-T
∅-x-gonie-T
3p m-goni-an g-goni-an x-goni-an gu-goni-an
m-goni-an
g-goni-an x-goni-an
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-goni-var v-h-goni-var
v-Ø-goni-
var
∅-g-goni-
var-T
v-h-goni-
var
v-Ø-goni-
var
2 m-goni-xar h-goni-xar gv-goni-xar h-goni-xar
3 m-goni-a g-goni-a h-goni-a gv-goni-a g-goni-a-T h-goni-a-T
1p g-goni-var-T v-h-goni-
var-T
v-Ø-goni-
var-T
g-goni-var-
T
v-h-goni-
var-T
v-Ø-goni-
var-T
2p m-goni-
xar-T
h-goni-xar-
T
gv-goni-xar-
T
h-goni-xar-
T
3p m-goni-a g-goni-a h-goni-a-T gv-goni-a g-goni-a-T h-goni-a-T
158
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-patro-
nob
x-u-patronob ∅-g-
patro-
nob
x-u-
patronob
2 ∅-m-
patro-
nob
∅-x-
patronob
∅-gu-patronob
∅-m-patronob
∅-x-
patronob
3 m-patro-
nob-s
g-
patronob-s
x-patronob-s gu-patronob-s
m-patronob-s
g-patro-
nob-s
x-patro-
nob-s
1p ∅-g-patro-
nob-T
x-u-
patronob-T
∅-g-
patro
nob-T
x-u-
patro-
nob-T
2p ∅-m-
patro-
nob-T
∅-x-
patronob-T
∅-gu-patronob-T
∅-m-patronob-T
∅-x-
patro-
nob-T
3p m-patro-
nob-en
g-
patronoben
x-patronob-
en
gu-patronob-en
m-patronob-en
g-patro-
noben
x-patro-
nob-en
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-
patronob
v-h-
patronob
v-Ø-
patronob
∅-g-
patronob-T
v-h-patronob
v-Ø-
patronob
2 ∅-m-
patronob
∅-h-
patronob
∅-gv-
patronob
∅-h-patro-
nob
3 m-patro-
nob-s
g-patronob-
s
h-
patronob-s
gv-patronob-
s
g-patro-
nob-Ø-T
h-patronob-
-s
1p ∅-g-
patronob-T
v-h-patron-
ob-T
v-Ø-patro-
nob-T
∅-g-
patronob-
T-Ø
v-h-
patronob-T
v-Ø-
patronob-T
2p ∅-m-patro-
nob-T
∅-h-patro-
nob-T
∅-gv-
patronob-T
∅-h-
patronob-T
3p m-patro-
nob-en
g-patronob-
en
h-patro-nob-en
gv-patronob-
en
g-
patronob-
en-Ø
h-patronob-
en
159
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-iyuar ∅-x-uyuar ∅-g-iyuar ∅-x-uyuar
2 ∅-m-iyuar ∅-x-uyuar ∅-gu-iyuar
∅-m-iyuar
Ø-x-uyuar
3 m-iyuar-s g-iyuar-s x-uyuar-s gu-iyuar-s
m-iyuar-s
g-iyuar-s x-uyuar-s
1p ∅-g-iyuar-T ∅-x-uyuar-
T
∅-g-iyuar-T ∅-x-uyuar-
T
2p ∅-m-
iyuar-T
∅-x-uyuar-
T
∅-gu-iyuar-T
∅-m-iyuar-T
∅-x-uyuar-
T
3p m-iyuar-an g-iyuar-an x-uyuar-an gu-iyuar-an
m-iyuar-an
g-iyuar-an x-uyuar-an
axali qarTuli
O
S 1 2 3 1p 2p 3p
1 g-iyvar-
var v-∅-uyvar-var g-iyvar-var-
T v-∅-uyvar-
var
2 m-iyvar-xar ∅-∅-uyvar-
xar
gv-iyvar-
xar
∅-∅-uyvar-
xar
3 m-iyvar-s g-iyvar-s ∅-uyvar-s gv-iyvar-s g-iyvar- Ø-T ∅-uyvar- Ø-T
1p g-iyvar-
var-T v-∅-uyvar-
var-T
g-iyvar-var-
T-Ø
v-∅-uyvar-
var-T
2p m-iyvar-xar-
T
∅-∅-uyvar-
xar-T
gv-iyvar-
xar-T
∅-uyvar-xar-
T
3p m-iyvar-s g-iyvar-s ∅-uyvar-s gv-iyvar-s g-iyvar-T ∅-uyvar-T
160
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-Zul x-u-Zul ∅-g-Zul x-u-Zul
2 ∅-m-Zul ∅-x-Zul ∅-gu-Zul
∅-m-Zul
∅-x-Zul
3 m-Zul-s g-Zul-s x-Zul-s gu-Zul-s
m-Zul-s
g-Zul-s x-Zul-s
1p Ø-g-Zul-
T
∅-x-Zul-
T
∅-g-Zul-T x-u-Zul-T
2p ∅-m-Zul-
T
∅-x-Zul-
T
∅-gu-Zul-T
∅-m-Zul-T
∅-x-Zul-T
3p m-Zul-an g-Zul-an x-Zul-an gu-Zul-an
m-Zul-an
g-Zul-an x-Zul-an
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 g-Zul-var v-s-Zulvar//
v-Ø-Zul-var
g-Zul-
var-T
v-s-Zul-
var//
v-Ø-Zul-
var
2 m-Zul-xar ∅-s-Zulxar gv-Zul-xar s-Zul-xar
3 m-Zul-s g-Zul-s s-Zul-s gv-Zul-s g-Zul-T sZul-T
1p g-Zul-var-
T
v-s-Zulxar-
T//
v-Ø-Zul-
xar-T
g-Zul-
var-T-Ø
v-s-Zulvar-
T//v-Ø-Zul-
var-T
2p m-Zulxar-
T
∅-s-Zulxar-
T
gv-Zulxar-
T
s-Zul-xarT
3p m-Zul-s g-Zul-s s-Zul-s gv-Zul-s g-Zul-T s-Zul-T
161
warmodgenili iyo orpiriani gardauvali zmnebis pirTa konbinaciebi
Zvelsa da axal qarTulSi, kerZod, dinamikuri eniani vnebiTi _ vevedrebi,
statikuri vnebiTi - xugonie, saSual-moqmedebiTi _ xpatronobs, saSual-
vnebiTi _ miyvars, mZuls. bolo ori zmnis Sesaxeb calke gveqneba
saubari.
rogorc cnobilia, gramatikulad ikrZaleba Semdegi kombinaciebi: S1O1d,
S1O1ind, S1
pO1d, S1
pO1ind, S1
pO1dp, S1
pO1indp, S1O1
dp, S1O1indp, S2O2
d, S2O2ind, S2
pO2ind, S2
pO2ind,
S2pO2
ind, S2pO2
ind, S2O2dp, S2O2
indp. marTalia, aRniSnuli kombinaciebi
fonematurad ikrZaleba S1O1d, S1O1
ind S2O2d, S2O2
ind..., e.i. │vm│, │xg│, radgan
Seqmnilia arabunebrivi kombinacia, romelic gamoricxulia erTi
morfemis farglebSi sityvis Tavkidurad (pauza _ V pozicia), magram
amgvari kombinaciebi gvxvdeboda Zvel qarTulSi, sadac `Tavi~ asrulebda
piris nacvalsaxelis funqcias: `gardaigde (Sen) Tavi Seni _ S2O2d, ar
Tavni gavazanteniT (Cuen). rac Seexaba III pirs, SesaZlebelia erT
formaSi ramdenime mesame piri gvqondes: S3O3d, S3
pO3ind, S3O3
dO3ind da a.S.
kombinaciaSi S1O2ind (g-evedrebi, g-gonie, g-patronob), S1 piris niSani
niSani v- ar aris warmodgenili da arc arasdros yofila. rogorc T.
uTurgaiZe aRniSnavs, es movlenaganekuTvneba morfonologiis sferos |vg|
erTi morfemis farglebSi dauSvebeli kompleqsia, amitom unda
vivaraudoT, rom v- prefiqsis dakargva am formebSi simultanuri
procesia (anu ikargeba gaCenisTanave), e.i. yovelTvis am poziciaSi
nulovani alomorfi ivaraudeba. amasTanave aRsaniSnavia is faqti, rom am
kombinaciebis S1pO2
indp (g-evedrebi-T, g-gonie-T g-patironob-T) mravlobiTi
ricxvis formebSi subieqturi piris mravlobiTi -T bolosarTiT aris
gamoxatuli, rac imaze miuTiTebs, rom aRniSnuli piri zmnaSi unda
yofiliyo warmodgenili. rogorc a. SaniZe wers: `ricxvi... zmnaSi mxolod
pirs aqvs~ (a. SaniZe, 1973: 195), maSasadame, -T sufiqsi ukve gamoxatul pirs
unda gasCenoda. amasTanave is faqtic, rom v- gvxvdeba O3-Tan kombinaciaSi,
gvavaraudebinebs, rom aseve unda yofiliyo O2-sTan. zemoaRniSnulis
safuZvelze rekonstruirdeba morfologiurad S1O2ind pirTa kombinacia
_*v-g, *v-g-evedrebi, v-g-gonie, v-g-patronob da a.S.
162
∅-g-evedrebi (S1O2ind ) ∼ ∅-g-evedrebi-T (S1
p O2
ind)
∅-g-gonie (S1O2ind) ∼ ∅-g-gonie-T (S1
p O2
ind)
∅-g-patronob (S1O2ind) ∼ ∅-g-patronob-T (S1
p O2
ind)
aseve rekonstruirdeba S2 O1 ind kombinaciebSi |h-|, sadac yovelTvis
nulovani alomorfiT iqneba warmomadgeneli subieqturi meore piri:
* h-m-evedrebi _ ∅-m-evedrebi (S2 O1 ind )
* h-m-evedrebi-T _ ∅-m-evedrebi-T (S2p
O1ind)
* h-m-gonie - ∅-m-gonie (S2 O1 ind )
* h-m-gonie-T _ ∅-m-gonie-T (S2p
O1ind)
* h-m-patronob - ∅-m-patronob (S2 O1 ind )
* h-m-patronob-T _ ∅-m-patronob-T (S2p
O1ind)
es kombinaciebi axal qarTulSic aseve aris warmodgenili, rogorc
mocemuli paradigmebidan Cans.
SO kombinaciebSi, Zvel qarTulSi, I seriis formebSi aRiniSneboda
mxolod subieqtis mravlobiToba, romelic saxelobiTSi idga, xolo
micemiT brunvaSi dasmuli saxeli, garda I pirisa, ver iTanxmebda zmnas
ricxvSi: me gevedrebi Sen/Tquen, me xugonie mas/maT, me xupatronob
mas/maT. amitom mocemul formebSi warmodgenili iyo mxolod subieqtis
mravlobiToba -T sufiqsiT: Cuen gevedrebi-T Sen/Tquen, Cuen xugonie-T
mas/maT, Cuen xupatronob-T mas/maT.
axal qarTulSi micemiT brunvaSi dasmuli saxeli iTanxmebs zmnas
ricxvSi obieqturi wyobis dros, isic arsebiTad I da II pirSi, III pirSi
SeTanxmeba SedarebiT iSviaTad gvaqvs.
sayuradReboa, rom Tanamedrove qarTul mwerlobaSi vxvdebiT iseT
formebs, romlebSic dasturdeba ricxvSi SeTanxmeba III pirSi rogorc
pirdapir, aseve irib obieqtTan: `vaJa ... CasWidebdaT TiTebs (g. doC.), Tavbrus
163
daaxvevdaT... (g. doC.), rixiT gamoecxadaT papa karlsoni (T. Calauri), viRac
wamoadgaT Tavs (j. qarCx.), qiSmiSs ar CauyridaT muWSi (o. WilaZe), veravin
moakakunebdaT SuaRamisas (o. WilaZe), auCuydaT guli (o. WilaZe), saaTis xma...
axsendebaT (o.WilaZe), papam qamari mounacvlaT (o. WilaZe), is CaupartyunebdaT...
TavSi (o. WilaZe), gaanebebdaT is maT, uborkavdaT is maT mas, abijebdaT is maT,
CamoutanaT man maT is, akavebdaT is maT, usmendaT is maT, axalisebdaT is maT,
afrTxilebdaT is maT... (i. kiknaZe, 1983: 75-87).
gamoxatulebis planSi erTmaneTs emTxveva, erTi mxriv, S1pO2
ind da, meore
mxriv S1pO2
indp, gramatikulad ki isini sxvadasxvaa. Tu maT warmovadgenT
morfemebiT, miviRebT Semdeg suraTs:
S1pO2
ind S1pO2
indp
Zv. qarT.: Cuen Sen ∅-g-evedrebi-T ∼ Cuen YTquen ∅-g-evedrebi-T
ax. qarT.: Cven Sen ∅-g-evedrebi-T ∼ Cven YTqven ∅-g-evedrebi-T-∅
Zv. qarT.: Cuen Sen ∅-g-patronob-T ∼ Cuen YTquen ∅-g-patronob-T
ax. qarT.: Cven Sen ∅-g-patronob-T ∼ Cven YTqven ∅-g-patronob-T-∅
axali qarTulis formebSi mocemul kombinaciebSi nulovani alomorfi
aucileblad unda davweroT, radgan S1pO2
indp kombinaciaSi Tavs iyris ori
-T-T. rogorc viciT, qarTulisaTvis ar aris damaxasiaTebeli
geminirebuli Tanxmovnebi erTi morfemis farglebSi, bunebrivia,
morfemaTa zRvarze daikarga erT-erTi, romelic swored nulovani
alomorfiT warmovadgineT.
Zveli qarTulis I seriis formebSi S1O2ind, S1O2
indp (me gevedrebi Sen/Tquen,
me g-gonie Sen/Tquen, me g-patronob Sen/Tquen), rogorc ukve aRvniSneT,
micemiT brunvaSi dasmuli saxeli ar iTanxmebda zmnas ricxvSi da arc am
kombinaciebSi gamoixateboda, garda I pirisa.
axal qarTulSi ki SeTanxmeba xdeba obieqturi wyobis dros II pirSic da
mocemuli kombinaciebi Semdegnairad Caiwereba:
Zv. qarT.: me Sen/Tquen ax. qarT.: me Sen me Tqven
g-evedrebi g-evedrebi g-evedrebi-T
g-patronob. g-patronob g-partonob-T
164
rogorc vxedavT, II pirSi saWiro gaxda mravlobiTis aRniSvna, risTvisac
pirdapir gadmotanili iqna S1 da S2 mravlobiTis -T sufiqsi.
kombinacia S1O3ind Zvel qarTulSi Semdegnairad aris warmodgenili: x-u-
evedrebi, x-u-gonie, x-u-patronob. *v-x-evedrebi, v-x-gonie, v-x-patronob. *v-
x- TanmimdevrobaSi |v-| prefiqsma metaTezisi ganicada; |x-|-s momdevnod [v]
gadadis wyvilbagismier [u] TanxmovanSi, romelic rig SemTxvevaSi
ikargeba (a. SaniZe, 1976: 22). mimdevroba │vx│ icvleba │xv│-Ti, rac
gamowveuli iyo imiT, rom [xv] erTi morfemis farglebSi ar gvxvdeba,
xolo |xu| metad gavrcelebuli mimdevrobaa Zvel qarTulSi rogorc
zmnebSi, aseve saxelebSic: vefxu, laxuari, SemTxueva, msxuerpli, mcxuedi,
ricxu, xaxu, xuadi, xuarbali, xuastagi, xuaSiadi, xuedreba, xueva, Sexueva,
xueta, xuewa, xueWa, verxu... (iv. imnaiSvili. 1971: 7-8).
axal qarTulSi, rogorc cnobilia, O3ind niSani h- xmovnebisa da
napralovnebis win ikargeba da nulovani alomorfiT iqneba
warmodgenili: vhevedrebi→v-∅-evedrebi. v-h-patronob _ h ar ikargeba p
xSuli Tanxmovnis win, Tumca arsebobs misi paraleluri forma, sadac h
ar aris warmodgenili: v-h-patronob // v-∅-patronob.
kombinaciaSi S2O3ind _ sxvadasxva funqciis ori x-x- prefiqsi xvdeba
erTmaneTs uSualo mezoblobaSi. erT-erTi maTgani rCeba formaSi,
radganac, rogorc ukve aRvniSneT, ori erTnairi Tanxmovani erTi
morfemis farglebSi ar aris damaxasiaTebeli qarTulisaTvis. a. SaniZe
am movlenas ganixilavs mxolod im SemTxvevaSi, rodesac aris kombinacia
S2O3ind da aRniSnavs, rom ori erTnairi Tanxmovnidan erT-erTi ikargeba,
magram konkretulad romeli piri, amaze pasuxs ar iZleva (a. SaniZe, 1981:
148).
vfiqrobT, am kombinaciaSi ikargeboda S2 piris niSani |x-|, romlis Zalac
TandaTanobiT sustdeboda da dRes, axal qarTulSi, is TiTqmis aRar
ixmareba. T. gamyreliZis subieqt-obieqturi piris niSanTa `simZlavris~
Teorias Tu gaviTvaliswinebT (T. gamyreliZe, 2000: 145-146), SegviZlia
vTqvaT, rom am kombinaciaSi S2O3ind – O3
ind niSani ufro `mZlavri~ iyo S2
165
piris niSanze, radgan aqcentirebul adresatze miuTiTebda da amitomac
ikargeba S2 piris niSani.
axal qarTulSi, rogorc ukve aRvniSneT, O3ind niSani |h-| xmovnebis,
sonorebisa da Cqamieri napralovnebis win ikargeba da nulovani
alomorfiT iqneba warmodgenilo. mocemuli kombinacia axal qarTulSi
ase Caiwereba: S2O3ind_∅-∅-evedrebi, ∅-h-patronob.
amave pirTa kombinaciebis mravlobiTi ricxvis formebSi: S1pO3
ind, S1pO3
indp,
S2pO3
ind, S2pO3
indp, rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi aRiniSneba subieqturi
piris mravlobiToba -T sufiqsiT:
Zveli qarTuli:
x-u-evedrebiT ∼ x-u-evedrebi-T (S1pO1
ind∼S1pO3
indp)
∅-x-evedrebi-T ∼ ∅-x-evedrebi-T (S2pO3
ind∼S2pO3
indp)
x-u-patronob-T ∼ x-u-patronob-T (S2pO3
ind∼S1pO3
indp)
∅-x-patronob-T ∼ ∅-x-patronob-T (S2pO3
ind∼S2pO3
indp)
axali qarTuli:
v-∅-evedrebi-T ∼ v-∅-evedrebi-T (S1pO1
ind∼S1p
O3indp
)
∅-∅-evedrebi-T ∼ ∅-∅-evedrebi-T (S2pO3
ind∼S2p
O3indp
)
v-∅-patronob-T ∼ v-∅-patronob-T //v-h-patronob-T _ v-h-patronob-T (S1pO3
ind∼S1p
O3indp
)
∅-h-patronob-T ∼ ∅-h-patronob-T (S2pO3
ind∼S2p
O3indp
)
rac Seexeba S1O3indp, S2O3
indp kombinaciebs obieqtebis mravlobiToba ar
aRiniSneba arc Zvel da arc axal qarTulSi. iqneba Semdegi formebi:
v-∅-evedrebi, v-∅-patronob (S1O3indp
)
∅-∅-evedrebi, ∅-h-patronob (S2O3indp
)
S3O1ind, S3O2
ind, S3O3ind kombinaciebSi mxolobiTi ricxvis formebSi orive
piris niSania mocemuli zmnebSi, radgan S3 piris niSnebi sufiqsebia,
xolo obieqturi piris niSnebi prefiqsebia da ar xdeba piris niSanTa
Sexvedra:
166
S3O1ind S3O2
ind S3O3ind
Zv. qarT.: m-evedrebi-s g-evedrebi-s x-evedrebi-s
ax. qarT.; m-evedreb-a g-evedreb-a ∅-evedreb-a.
Zv. qarT.: m-gonie-s g-gonie-s h-gonie-s
ax. qarT.; m-goni-a g-goni-a h-goni-a
Zv. qarT. m-patronob-s g-patronob-s x-patronob-s
ax. qarT.; m-patronob-s g-patronob-s h-patronob-s
rogorc vxedavT, am mxriv sxvaoba Zvelsa da axal qarTuls Soris ar
aris.
S3O1indp, S3O2
indp, S3O3indp _ Zvel qarTulSi micemiT brunvaSi dasmuli saxeli,
rogorc ukve aRvniSneT, ar iTanxmebda zmnas ricxvSi I piris garda da
arc am kombinaciebSi gamoixateboda, xolo axal qarTulSi obieqturi
wyobis dros xdeba zmnis ricxvSi SeTanxmeba I da II pirSi, III ki _
iSviaTad. amiT gansxvavdeba axali formebi Zveli formebisagan.
Zveli qarTuli axali qarTuli
S3O1indp
-gu-evedrebi-s gv-evedreba
S3O2indp
-g-evedrebi-s g-evedreba-T
S3O3indp
-x-evedrebi-s ∅-evedreba // ∅-evedreba-T
S3O1indp
-gu-patronob-s gv-patronob-s
S3O2indp
-g-patronob-s g-patronob-T-∅
S3O3indp
-x-patronob-s h-patronob-s // h-patronob-∅-T
rac Seexeba S3PO1
indp, S3O2indp, S3O3
indp kombinaciebs, Zvelsa da axal qarTulSi
yvelgan warmodgenilia III subieqturi piris mravlobiTi niSani _ |-an|_|-en|.
mniSvnelovania S3PO1
indp kompinacia, sadac mocemulia rogorc subieqtis,
aseve obieqtis mravlobiToba, e.i. zmnis erT formaSi ori sxvadasxva
167
niSniT gamoixateba sxvadasxva aqtantis mravlobiToba, rac ganamtkicebs
rangTa sistemaSi maTi calke gamoyofis sakiTxs.
S3pO1
indp S3pO2
indp S3pO3
indp
Zv. qarT.: gu-evedrebi-an, g-evedrebi-an x-evedrebi-an
ax.qarT.: gv-evedrebi-an, g-evedrebi-an// ∅-evedrebi-an//∅-evedrebi-an-Ø
g-evedrebi-an-∅
Zv. qarT.: gu-patronob-en g-patronon-en x-patronob-en
ax.qarT.: gv-patronob-en g-patronob-en// h-patronob-en//h-patronob-en-Ø
g-patronob-en-∅
subieqturi da obieqturi aqtantebis markirebis sakiTxis ganxilvisas
gverds ver avuvliT e.w. inversiul zmnebs. inversia _ hqvia Seqcevas, anu
Sebrunebas. piris niSanTa inversiis dros subieqtur niSnebs irib-
obieqturi piris niSnebi enacvlebaT. (a. SaniZe, 1973: 119-200).
saenaTmecniero literaturaSi arsebobs sxvadasaxvagvari mosazreba
inversiul zmnebTan dakavSirebiT. zogi lingvistis azriT, inversiuli
zmnebi gamoxataven iseT mdgomareobas, romelSic adamiani Tavisi nebis
gareSe imyofeba (Б. Карпович, 1937: 17-18), zogi fiqrobs, rom inversiuli
zmnebi gamoxataven adre Cadenili moqmedebis Sedegs (С. Биховская, 1936: 40).
i. kortava wers, qarTvelur enaTa inversiuli zmnebi semantikuri
TvalsazrisiT axlos dgas indoevropul Zireul perfeqtTan. ufro metic,
misi azriT, SesaZloa qarTvelur enaTa ganviTarebis uZveles etapze
inversiuli zmnebi warmoadgendnen perfeqtuli prezensis formebs,
msgavsad germanulisa (И. Кортава, 1982: 119). a. dirma inversiul zmnebTan
dakavSirebiT Semoitana cnebebi `afeqturi zmnisa~ da `afeqturi
konstruqciis~. misi azriT, aseTi zmnebi gamoxataven adamianis emociebs
an STabeWdilebebs. (A. Dirr, 1911: 62).
martooden funqciuri cvlilebebis nimuSebad aqvs warmodgenili b.
jorbenaZes inversiis magaliTebi: damiweria, damimalavs, miyvars, mwyuria
168
da sxva. mocemul formebSi funqciuri gadanawileba subieqtur da
obieqtur pirebs Soris moxda ise, rom es formobriv struqturas ar
Sexebia (b. jorbenaZe, 1980: 61).
a. Ciqobava aRniSnavs, rom `subieqturi piris niSniT gamoxatuli piri
yovelTvis ar aris aqtiuri, e.i. moqmedi. iseT zmnebSi, rogoricaa: vdrek,
vglej, aqtivoba TvalsaCinoa, magram iseT zmnebSi, rogoricaa: vhxedav,
vbrwyinav, vevedrebi da maggvarebSi aqtivoba Zalze mkrTalia. xolo iseT
magaliTebSi, rogoricaa: var, v-dga, v-zi v-kudebi raime aqtivobaze
laparaki zedmetia. aq mxolod mdgomareobaa me-si, me - sruliad
umoqmedoa dasasrul, magaliTebSi: vikvli, viguemebi, vitanjvi, me _
realurad moqmedi ki ar aris, aramed vnebulia sxvisi moqmedebiT. igi ara
marto umoqmedoa, aramed samoqmedoc, Tu SeiZleba ase iTqvas~ (arn.
Ciqobava, 1968: 131-132).
am winaaRmdegobis dasaZlevad avtors Semoaqvs realuri subieqtisa da
morfologiuri subieqtis, aseve realuri obieqtisa da morfologiuri
obieqtebis cnebebi, romlebic zogjer emTxveva erTmaneTs, zogjer ki
upirispirdeba. es ukanaskneli aris swored inversiul zmnebSi. `zogierTi
zmna qarTulSi upiratesad obieqturi wyobiT ixmareba, mag.: maqus, myavs,
mrwams, miyuars, mZuls... mizezi naTelia: es obieqturi wyoba, Tu SeiZleba
ase iTqvas, realobis subieqtur wyobas gadmogvcems. Tumca SedarebiT
ufro iSviaTad ixmareba igive zmnebi subieqtur wyobaSic: vsZul, vhrwam,
vuyuar, vhyav...~ (arn. Ciqobava, 1968: 141).
a. SaniZis TvalsazrisiT, inversiulia mxolod gardamavali zmnis III
seriis formebi. rac Seexeba `miyvars~ tipis zmnebs aq sakiTxi ase
gadawydeba: gardauval zmnaSi saxelobiTis formiT warmodgenili saxeli
subieqtia, sul erTia, zmna erTpiriania Tu orpiriania, xolo micemiTSi
dasmuli saxeli _ iribi obieqtia, rac savsebiT miesadageba aRniSnul
zmnebs (a. SaniZe, 1961: 222).
inversiis sakiTxTan dakavSirebiT sainteresoa d. meliqiSvilis
mosazreba. swored inversiis procesi gaxda erT-erTi mizezi da
safuZveli qarTuli enis sintaqsSi im didi Zvrebisa, romlebmac enis
169
sistemaSi sxva cvlilebebTan erTad gamoiwvia micemiT brunvaSi dasmuli
personaluri piris mier zmnis ricxvSi SeTanxmebis unaris mopoveba da,
maSasadame, ricxvSi SeTanxmebis formaluri principis semantikuriT
Secvla, ramac mkveTrad gamijna erTmaneTisagan Zveli da axali qarTuli.
(d. meliqiSvili, 2001: 21-22). inversiis, rogorc istoriuli faqtis,
dasasabuTeblad avtors Semdegi argumentebi mohyavs:
1. perfeqtul-rezultatiuri Sinaarsis formebidan dro-kiloTa axali
jgufis, III seriis, Camoyalibebis istoria. perfeqtuli Sinaarsidan
axali, dinamikuri Sinaarsis formebis sistemebis Camoyalibeba.
2. personaluri micemiTis mier zmnis ricxvSi SeTanxmebis unaris
mopoveba da, Sesabamisad, pirdapiri obieqtis saxelobiTis mier am unaris
dakargva. rogorc cnobilia, ricxvSi SeTanxmeba subieqtis ganmsazRvreli
universaluri sintaqsuri niSania: subieqti yovelTvis iTanxmebs zmnas
ricxvSi.
3. literaturul ZeglebSi yola-qonebisa da grZnoba-aRqmis zmnebSi I
piris micemiTis mravlobiTobis gu-prefiqsiT da, Sesabamisad, II da III
piris micemiTis mravlobiTobis sistematurad -ye sufiqsiT aRniSvna:
gnebavsye Tqven, uyuars-ye maT.
4. relatiuri struqturis pirnakli macaxcaxebs, mazmorebs, an mSia da
meSinia tipis dadasturebul formebSi darCenili piris realur
subieqtad gaazreba.
5. SemomelanZRa, Semomelaxa, SemomeWama, gadameylapa, netavi gamakeTebina,
ra gamaZlebinebs, ram gadamria da sxva am tipis zmnaTa, rogorc
istoriulad meoradi, gadaazrebuli semantikis mqone formebis arsebobis
faqti da sxva (d. meliqiSvili, 2001: 226-227).
amgvarad, avtori askvnis, inversias, rogorc istoriul process,
safuZveli aqvs statikur, pasiuri morfologiuri subieqtis mqone
zmnebSi, sadac zmnaSi piris niSniT gamoxatuli micemiTi, rogorc
personaluri piri, realurad, funqciurad subieqtad gaigeba da Sedegad
garkveuli periodidan ukve saTanado ricxvis niSansac moiTxovs zmnaSi.
amrigad, inversiul zmnaTa diaTeza istoriulad meoreuli, warmoqmnili
funqciuri cvlilebis Sedegad miRebuli konstruqciisaa (iqve: 227).
170
saenaTmecniero literaturaSi inversiasTan dakavSirebiT arsebobs
sawinaaRmdego mosazreba. a. oniani uaryofs inversiis faqts. misi azriT,
piris aqtiur-pasiurobis gamoxatva piris niSanTa funqcia araa, radgan |v-
|-is rigisa da |m-|-is rigis niSnebs erTnairad SeuZliaT gamoxaton
rogorc moqmedi, ase samoqmedo da neitraluri pirebi. am piris niSnebiT
ar gamoixateba is mniSvneloba rasTanac aris dakavSirebuli subieqt-
obieqturoba. Tu aqedan amovalT, wers avtori, maSin piris niSanTa
inversiis daSvebas azri ekargeba. amave dros, a. oniani, III seriis formebs
miiCnevs aramoqmedebiTad da aravnebiTad. aramoqmedebiTad imis gamo, rom
pirdapiri obieqti ara aqvT, aravnebiTad im mizeziT, rom maTi vnebiTad
miCneva SeuZlebelia, Tu konversiul aqtivs ver davuyenebT gverdiT.
aqtivTa III seriis formebs miiCnevs `maqvs~ tipis formebad, erTica da
meorec CaTvlilia micemiTkonstruqciian zmnebad, romelTaTvisac
damaxasiaTebelia arasavaldebulo a piris aqtiuroba da savaldebulo
piris pasiuroba (a. oniani, 1978: 49).
T. uTurgaiZe wers: `zmniT gamoxatuli qmedebisa da ubnobis momentTa
martivi mimarTebis gverdiT enaSi arsebobs SedarebiT rTuli mimarTebac,
rodesac zmnis formiT miTiTeba xdeba imaze, rom warmodgenili qmedeba
damokidebulia raRac sxva, zmnis gareSe arsebul movlenaze (an
qmedebaze). qarTul enaSi es sxva realizebulia obieqtiT _ es aris wina
movlenis damadasturebeli aqtanti, romelic xdeba mizezi mocemuli
zmniT gamoxatuli qmedebis warmoqmnisa. aq iqmneba aqtantTa Taviseburi
urTierToba: is aqtanti, romlis gareSec grZnobasa da qonebaze
laparaki SeuZlebelia, vis gamoc warmoiqmneba grZnobis an qonebis
gamomxatveli qmedeba, zmniT gamoxatuli qmedebis iniciatorad
gvevlineba da, maSasadame, subieqtis niSanic mas eqneba. imave zmnaSi
warmodgenili sxva piri ki, bunebrivia, miesadageba obieqts~ (T.
uTurgaiZe, 2002: 93).
rac Seexeba aqtivTa III serias, aqac igive movlenaa. perfeqtuli bunebis
gamo, wers avtori, bunebrivad unda CaiTvalos saxelobiT brunvaSi
dasmuli aqtantis subieqtis niSniT gamoxatva: zmna igeba saxelobiTSi
dasmuli aqtantis arsebobis faqtze damyarebiT _ `amiSenebia me is~ _ aq
171
zmnis forma emyareba `is~ piris arsebobas; TurmeobiTobac xom imaze
miuTiTebs, rom zmna iwyeba realurad arsebuli aqtantidan, romelic
orientiria zmniT gadmocemuli moqmedebisaTvis da amdenad iniciatoric
am qmedebisa (iqve: 95).
Cven viziarebT T. uTurgaiZis mosazrebas da zmnebs warmovadgenT
Sesabamisi Tvalsazrisis gaTvaliswinebiT.
mocemuli kombinaciebidan aRsaniSnavia `miyvars~ tipis zmnebSi
mravlobiTis gamoxatva rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi da
meSvelzmniani formebis gaCena I da II pirSi.
Zvel qarTulSi `miyvars~ tipis zmnebs I da II pirSi ar hqondaT meSveli
zmna, fuZes daerTvoda piris niSani: Sen me miyuar, me Sen giyuar, me mas
xuyuar. xolo axal qarTulSi maT I da II pirSi fuZeze daerTvis meSveli
zmna, ris Sedegadac ormagad gamoixata piris niSani: me mas vuyvarvar, Sen
mas ∅uyvarxar (II subieqturi piris niSani dakargulia xmovnis win), Cven
mas vuyvarvarT, me mas vZulvar, Sen mas sZulxar, Cven mas vZulvarT...
aseve am kombinaciebSi aris iseTi SemTxvevebi, rodesac gvaqvs obieqturi
piris niSani da meSveli zmna Sesaferis pirSi: Sen me miyvarxar, Sen Cven
gviyvarxar, Tqven me miyvarxarT, Sen me mZulxar, Sen Cven gvZulxar, me
Sen gZulvar, me Tqven gZulvarT da a.S.
Zvel qarTulSi giyuar (me Sen) da miyuar (Sen me) forma gramatikulad
ase Caiwereba ∅-g-iyuar, ∅-m-iyuar, ris Cawerasac amarTlebs Tanamedrove
qarTulis g-iyvar-var, m-iyva-xar formebic, sadac var da xar swored
subieqturi pirveli da meore piris niSnis materialuri gamoxatulebaa.
damxmare zmnam ikisra subieqturi piris gamoxatva. Zveli qarTulis
potencia *v-giyuar, *x-miyuar materialurad iqna xorcSesxmuli
Tanamedrove enaSi: subieqturi aqtanti gamoixata meSvelzmniani formebiT:
giyvar-var, giyvar-varT, miyvar-xar, miyvar-xarT, gviyvar-xar, gviyvar-xarT,
vuyvar-var, vuyvar-varT, uyvar-xar, uyvar-xarT da a.S.
aqve unda aRvniSnoT, rom axal qarTulSi v- subieqturi pirveli piris
niSani maqsimalurad gamoiyeneba enaSi, radganac is upirispirdeba
172
subieqturi meore piris formas. amis mizezia swored is, rom v- dRes
gvaqvs `o~ da `u~ xmovnebiT dawyebul fuZeebTan, aseve `v~ TanxmovniT
dawyebul fuZeebTan, rasac, rogorc viciT, Zvel qarTulSi ar vxvdebiT:
Zv. qarT.: me vardebi ax. qarT.: me vvardebi
Sen x-vardebi Sen vardebi
Zv. qarT.: me uwer ax. qarT.: me vuwer
Sen x-uwer Sen uwer
v-uyvar-var, v-uyvar-varT formebSi subieqturi aqtanti meSveli zmniT
(var, varT) aris gamoxatuli, magram v- subieqturi pirveli piris niSanic
aris zmnaSi, rac axal qarTulSi, vfiqrobT, v- piris niSnis
`maqsimalurad~ gamoyenebasTan aris dakavSirebuli da ena analogiis
safuZvelze v- prefiqss warmogvidgens, romelic gramatikulad Warbia.
rac Seexeba mravlobiTis formas, rogorc aRniSnuli iyo, Zvel
qarTulSi saxelobiT brunvaSi dasmuli saxeli iTanxmebda zmnas
ricxvSi: isini me miyuaran, isini Sen giyuaran, isini mas uyuaran, isini
Cven guiyuaran, isini Tqven giyuaran, Cven mas xuyuarT, Cven maT xuZulT,
Cven mas xuZulT, isini me mZulan, isini Sen gZulan, isini mas xZulan.
axal qarTulSi, rogorc viciT, micemiT brunvaSi dasmuli saxeli
zogjer iTanxmebs zmnas ricxvSi, zogjer ara. am konkretul SemTxvevaSi
zmna SeTanxmebulia ricxvSi rogorc saxelobiT, aseve micemiT brunvaSi
dasmul saxelebTan: Cven Sen giyvarvarT, is maT uyvarT, Cven mas
vuyvarvarT, Cven Sen gZulvarT, Cven mas vsZulvarT, is maT sZulT, is Cven
gvZuls, is Tqven gZulT, is Cven gviyvars, is Tqven giyvarT, Tqven me
mZulxarT, Tqven me miyvarxarT. sainteresoa erTi faqtic, kerZod,
saxelobiT brunvaSi dasmuli saxeli III pirSi axal qarTulSi ver
iTanxmebs zmnas mravlobiT ricxvSi.
Zv. qarT.: isini me miyuaran ax. qarT.: isini me miyvars
isini Sen giyuaran isini Sen giyvars
isini mas uyuaran isini mas uyvars.
vfiqrobT, amis mizezi aris is axali sistema, romelic bolomde
Camoyalibebuli ar aris da romelmac saerTod Secvala zmnaSi ricxvis
gamoxatva.
173
Tavi VII orpiriani gardamavali zmnebis pirTa kombinaciebi Zvelsa
da axal qarTulSi
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-kal x-u-kal ∅-g-kl-en x-u-kl-en
2 ∅-m-kal ∅-x-kal ∅-m-kl-en
∅-gu-kl-en
∅-x-kl-en
3 m-kl-a g-kl-a x-kl-a m-kl-n-a
gu-kl-n-a
g-kl-n-a x-kl-n-a
1p ∅-g-kal-
T
x-u-kal-
T
∅-g-kl-en-i-
T
x-u-kl-en-i-T
2p ∅-m-kal-
T
∅-x-kal-
T
∅-gu-kl—en-
i-T
∅-m-kl-en-i-T
∅-x-kl-en-i-T
3p m-kl-es g-kl-es x-kl-es gu-kl-n-es
m-kl-n-es
g-kl-n-es x-kl-n-es
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 mo-∅g-
kali
mo-v-∅-kal-i mo-∅-g-kal-
i-T
mo-v-∅-kali
2 mo-Ø-m-
kali
mo-∅-∅-kali mo-∅-gv-
kali
mo-∅-∅-kali
3 mo-m-kla mo-g-kl-a mo-∅-kl-a mo-gv-kla mo-g-kl-a-T mo-v-∅-kl-a
1p mo-Ø-g-
kal-i-T
mo-v-∅-kal-
i-T
mo-∅-g-kal-
i-T-Ø mo-v-∅-kal-i-
T
2p mo-Ø-m-
kal-i-T
mo-∅∅-kal-
i-T
mo-∅-gv-kal-
i-T
mo-∅-∅-kal-
i-T
3p mo-m-kles mo-g-kles mo∅-kl-es mo-gv-kl-es mo-g-kl-es-
Ø mo-Ø-kl-es
174
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-
akurTxe
x-u-
akurTxe
∅-g-akurTx-
en
x-u-akurTx-
en
2 ∅-m-
akurTxe
∅-x-
akurTxe
∅-gu-akurTx-en
∅-m-akurTx-en
∅-x-
akurTx-en
3 m-
akurTx-a
g-akurTx-a x-akurTx-a gu-akurTx-na
m-akurTx-n-a
g-akurTx-n-a x-akurTx-n-
a
1p ∅-g-
akurTxe-T
x-u-
akurTx-e-T
∅-g-
akurTx-en-i-
T
x-u-akurTx-
en-i-T
2p ∅-m-
akurTxe-
T
∅-x-
akurTxe-T
∅-gu-akurTx-
en-i-T
∅-m-akurTx-en-
i-T
∅-x-
akurTx-en-
i-T
3p m-
akurTx-
es
g-akurTx-
es
x-akurTx-
es
gu-akurTx-n-es
m-akurTx-n-es
g-akurTx-n-
es
x-akurTx-n-
es
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 ∅-g-
akurTxe
v-∅-akurTxe ∅-g-
akurTxe-T
v-∅-akurTxe
2 ∅-
makurTxe
∅-∅-akurTxe ∅-gv-akurTxe ∅-∅-
akurTxe
3 m-akurTxa g-akurTxa ∅-akurTxa gv-akurTx-a g-akurTx
-a-T ∅-akurTx-a
1p ∅-g-
akurTxe-T
v-∅-akurTxe-
T
∅-g-
akurTxe-
T-Ø
v-∅-
akurTxe-T
2p ∅-m-
akurTxe-T
∅-∅-akurTxe-
T
∅-gv-
akurTxe-T
∅-∅-
akurTxe-T
3p m-
akurTxes
g-akurTx-es ∅-akurTx-es gv-akurTx-es g-akurTx-
es-Ø ∅-akurTx-
es
175
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 da-∅-g-
bade
da-v-h-bade da-∅-g-bad-
en
dav-h-bad-en
2 da-∅-m-
bade
da-∅-h-bade da-∅-gu-bad-
en
da-∅-m-bad-en
da-∅-h-bad-
en
3 da-m-bad-a da-g-bad-a da-h-bad-a da-gu-bad-n-a
da-m-bad-n-a
da-g-bad-n-a da-h-bad-n-a
1p da-∅-g-
bade-T
da-v-h-bade-
T
da-∅-g-bad-
en-i-T
da-v-h-bad-
en-i-T
2p da-∅-m-
bade-T
da-∅-h-bade-
T
da-∅-gu-bad-en-i-T
da-∅-m-
bad-en-i-T
da--∅-h-bad-
en-i-T
3p da-m-bad-
es
da-g-bad-
es
da-h-bad-es da-gu-bad-n-
es
dam-bad-n-es
da-g-bad-n-
es
da-h-bad-n-
es
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 da-∅-g-bade da-v-∅-bade da-∅-g-
bade-T
da-v-∅-bade
2 da-∅-m-
bade
da-∅-∅-bade da-∅-gv-bade da-∅-∅-bade
3 da-m-bad-a da-g-bad-a da-∅-bad-a da-gv-bad-a da-g-bad-
a-T da-∅-bad-a
1p da-∅-g-
bade-T
da-v-∅-bade-T da-∅-g-
bade-T-Ø da-v-∅-bade-
T
2p da-∅-m-
bade
-T
da-∅-∅-bade-
T
da-∅-gv-bade-
T
da-∅-∅-
bade-T
3p da-m-bad-es da-g-bad-es da-∅-bad-es da-gv-bad-es da-g-bad-
es-Ø da-∅-bad-es
176
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 v-s-were v-s-wer-en
2 ∅-s-were ∅-s-wer-en
3 s-wer-a s-wer-n-a
1p v-s-wer-e-T v-s-wer-en-i-T
2p ∅-s-wer-e-T ∅-s-wer-en-i-T
3p s-wer-es s-wer-n-es
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 v-∅-wer-e v-∅-wer-e
2 ∅-∅-wer-e ∅-∅-wer-e
3 ∅-wer-a ∅-wer-a
1p v-∅-wer-e-T v-∅-wer-e-T
2p ∅-∅-wer-e-T ∅-∅-wer-e-T
3p ∅-wer-es ∅-wer-es
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 v-h-yof v-h-yof
2 ∅-h-yof ∅-h-yof
3 h-yof-s h-yof-s
1p v-h-yof-T v-h-yof-T
2p ∅-h-yof-T ∅-h-yof-T
3p h-yof-en h-yof-en
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 v-∅-yof v-∅-yof
2 ∅-∅-yof ∅-∅-yof
3 ∅-yof-s ∅-yof-s
1p v-∅-yof-T v-∅-yof-T
2p ∅-∅-yof-T ∅-∅-yof-T
3p ∅-yof-en ∅-yof-en
177
Zveli qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 v-∅-qadageb v-∅-qadageb
2 ∅-h-qadageb ∅-h-qadageb
3 ∅-qadageb-s ∅-qadageb-s
1p v-∅-qadageb-
T
v-∅-qadageb-T
2p ∅-h-qadageb-
T
∅-h-qadageb-T
3p ∅-qadageb-en ∅-qadageb-en
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p
1 v-∅-qadageb v-∅-qadageb
2 ∅-∅-qadageb ∅-∅-qadageb
3 ∅-qadageb-s ∅-qadageb-s
1p v-∅-qadageb-T v-∅-qadageb-T
2p ∅-∅-qadageb-T ∅-∅-qadageb-T
3p ∅-qadageb-en ∅-qadageb-en
orpiriani gardamavali zmnebis pirTa kombinaciebi S1O2d, S2O1
d, S1pO2
d, S2pO1
d
kombinaciebi zustad imave suraTs gviCvenebs, rogorsac gardauvali
zmnebis S1O2ind, S2O1
ind, S1pO2
ind, S2pO1
ind kombinaciebi. aq mxolod warmovadgenT
magaliTebs rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi.
magaliTebi:
Zv. qarT.: ∅-g-kal, ∅-m-kal, ∅-g-kal-T, ∅-m-kal-T
ax. qarT.: mo-∅-g-kal-i, mo-∅-m-kal-i, mo-∅-g-kal-i-T, mo-∅-m-kal-i-T;
Zv. qarT.: ∅-g-akurTx-e, ∅-m-akurTx-e, ∅-g-akurTx-e-T, ∅-m-akurTx-e-T;
ax. qarT.: ∅-g-akurTx-e, ∅-m-akurTx-e, ∅-g-akurTx-e-T, ∅-m-akurTx-e-T;
Zv. qarT.: da-∅-g-bad-e, da-∅-m-bad-e, da-∅-g-bad-e-T, da-∅-m-bad-e-T;
ax. qarT.: da-∅-g-bad-e, da-∅-m-bad-e, da-∅-g-bad-e-T, da-∅-m-bad-e-T;
rac Seexeba S1O2dp, S2O1
dp-kombinaciebs Zvel qarTulSi, rogorc cnobilia,
saxelobiT brunvaSi dasmuli obieqti mravlobiTSi warmodgenili iyo –
en~-n sufiqsiT. igi yovelTvis iTanxmebda zmnas ricxvSi. es xdeboda II
seriis mwkrivebSi I, II, III pirSi. aRniSnuli sufiqsis darTva zmnis
178
formaSi iwvevda fonetikur cvlilebebs. mocemuli magaliTebidan (g-kal-
en→g-kl-en) -en sufiqsis darTvam gamoiwvia fuZiseuli a xmovnis
dakargva; (g-akurTx-en←g-akurTx-e-en) wyvetilis mwkrivis e niSani mokveca
–en sufiqsma.
Tu –en sufiqss mosdevs gramatikuli funqciis mqone xmovani, maSin
sufiqsiseuli e xmovani ikargeba da rCeba mxolod –n. magaliTad:
x-kal-en-a→x-kl-n-a, g-kl-en-a→g-kl-n-a, g-kl-en-es→g-kl-n-es
x-akurTx-en-a→x-akurTx-n-a, x-akurTx-en-es→x-akurTx-n-es
da-g-bad-en-a→da-g-bad-n-a, da-g-bad-en-es→da-g-bad-n-es da a.S.
Tu aseTi xmovani ar mosdevs –en sufiqsi ucvlelia.
magaliTebi: g-kl-en, m-kl-en, gu-kl-en, xu-kl-en, g-kl-en-i-T, gu-kl-en-i-T,
xu-kl-en-i-T, x-kl-en-i-T, x-kl-en;
g-akurT-en, g-akurTx-en-i-T, m-akurTx-en, gu-akurTx-en, gu-akurTx-en-i-T, x-
akurTx-en, xa-kurTx-en-i-T; x-ñ-akurTx-en, x-ñ-akurTx-en-i-T;
da-g-bad-en, da-g-bad-en-i-T, da-v-h-bad-en, da-v-h-bad-en-i-T, da-h-bad-en-i-T, da-
gv-bad-en, da-gv-bad-en-i-T.
v-s-wer-en, s-wer-en, v-s-wer-en-i-T, s-wer-en-i-T.
rac Seexeba da-g-bad-en-i-T, g-akurTx-en-i-T, x-kl-en-i-T formebs, i
sufiqsi moklebulia gramatikul funqcias, igi TanxmovanTgasayaria da
reduqciis unari ara aqvs.
aseve ar gansxvavdeba gardauvali zmnebis konbinaciebidan gardamavali
zmnebis S3O1d, S3O2
d, S3O3d, S3
pO1d, S3
pO2d, S3
pO3d
kombinaciebi. S3 piris niSani
mxolobiT ricxvSi _ a, xolo mravlobiT ricxvSi _ es garkveul
SemTxvevebSi iwvevda fuZis SekumSvas. magaliTad: m-kal-a→m-kl-a, g-kal-
a→g-kl-a, m-kal-es→ m-kl-es, g-kal-es→ g-kl-es. sxva mxriv ki araferi
icvleba: m-akurTx-a, m-akurTx-es, g-akurTx-a, g-akurTx-es, da-m-bad-a, da-m-bad-es,
da-g-bad-a, da-g-bad-es...
sainteresoa S3pO1
dp, S3pO2
dp, S3pO3
dp kombinaciebi Zvel qarTulSi, sadac
warmodgenilia rogorc subieqtis mravlobiToba, aseve obieqtis
mravlobiTobac, e.i. zmnis erT formaSi ori sxvadasxva niSniT
gadmocemulia sxvadasxva aqtantis mravlobiToba, rac ganamtkicebs
rangTa sistemaSi maTi calke gamoyofis sakiTxs:
179
Zv. qarT.: S3pO1
dp, S3pO2
dp, S3pO3
dp
gu-kl-n-es, g-kl-n-es, x-kl-n-es;
gu-akurTx-n-es, g-akurTx-n-es, x-akurTx-n-es;
da-gu-bad-n-es; da-g-bad-n-es, da-x-bad-n-es;
s-wer-n-es
axal qarTulSi saxelobiTSi dasmuli pirdapiri obieqtis
mravlobiTobas {-en} sufiqsi aRar gamoxatavs, mis nacvlad vxvdebiT -T
sufiqss, isic ZiriTadad II pirSi, iSviaTad III pirSic. rogorc ukve
aRvniSneT, es -T sufiqsi pirdapir gadmoitana saxelobiTSi mdgarma
pirdapirma obieqtma micemiTSi mdgari obieqtisagan da amiT enam
gaamartiva mravlobiTis formebis gamoxatvis sistema. sabolood,
obieqtis mravlobiTobis aRsaniSnavad II da III pirSi mxolod -T sufiqsi
iqna miCneuli.
saxelobiTSi dasmuli pirdapiri obieqti eTanxmeba zmnas ricxvSi im
SemTxvevaSi, rodesac igi adamiania da isic Tu I da II pirSia, III pirSi ki
SeTanxmeba iSviaTad gvaqvs.
magaliTebi:
mo-g-kal-i-T me Tqven
{Sdr.
mo-v-kal-i
mo-kal-i
mo-kl-a
me
Sen
man
isini
isini
isini
mo-gv-kal-i Sen Cven
mo-gv-kl-a man Cven
mo-g-kl-a-T man Tqven
g-akurTxe-T me Tqven
{Sdr.
v-akurTxe
akurTxe
akurTx-a
me
Sen
man
isini
isini
isini
gv-akurTx-e Sen Cven
gv-akurTx-a man Cven
g-akurTx-a-T man Tqven
da-g-bade-T me Tqven
{Sdr.
da-v-bade
da-bade
da-bad-a
me
Sen
man
isini
isini
isini
da-gv-bade Sen Cven
da-gv-bad-a man Cven
da-g-bad-a-T man Tqven
rac Seexeba iseT SemTxvevebs, sadac pirdapiri obieqti pirucvlelia anu
ar aris adamiani, maSin misi mravlobiToba zmnaSi ar aRiniSneba.
magaliTad: davwere me is/isini, yofs is mas/maT da sxva.
180
Tavi VIII
sampiriani zmnebis pirTa kombinaciebi
Zvelsa da axal qarTulSi
Zveli qarTuli
[man me (O1ind) wigni]
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
d
1 mo-∅-∅-g-ec mo-∅-x-u-
ec
mo-∅-∅-
g-ec
mo-∅-x-u-ec
2 mo-∅--∅--m-
ec
mo-∅-∅-x-
ec
mo-∅-∅-gu-
ec
mo-∅-∅-m-ec
mo-∅-∅-x-ec
3 mo-∅-m-c-a mo-∅-g-c-a mo-∅-x-c-a mo-∅-gu-c-a
mo-∅-m-c-a
mo-∅-g-
c-a
mo-∅-x-c-a
1p mo-∅-∅-g-ec-i-
T
mo-∅-x-u-
-ec-i-T
mo-∅-0-g-
ec-i-T
mo-∅-x-u-ec-
i-T
2p mo-∅-∅-m-ec-
i-T
mo-∅-∅-x-
-ec-i-T
mo-∅-∅-gu-
-ec-i--T
mo-∅-∅-m-
-ec-i-T
mo-∅-∅-x-ec-
i-T
3p mo-∅-m-c-es mo-∅-g-c-es mo-∅-x-c-
es
mo-∅-gu-c-
es
mo-∅-m-c-es
mo-∅-g-
c-es
mo-∅-x-c-es
Zveli qarTuli
[man me (O1d) sikudilisa]
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
ind
O3
indp
1 mi-∅-∅-g-ec mi-∅-x-u-ec mi-∅-∅-g-c-
en
mi-∅-x-u-c-
en
2 mi-∅-∅-m-
ec
mi-∅-∅-x-ec mi-∅-∅-gu-c-
en
mi-∅-∅-m-c-en
mi-∅-∅-x-c-
en
3 mi-∅-m-c-a mi-∅-g-c-a mi-∅-x-c-a mi-∅-∅-gu-c-
na
mi-∅-m-c-n-a
mi-∅-g-c-n-a mi-∅-x-c-n-a
1p mi-∅-∅-g-ec-
i-T
mi-∅-x-u-ec-
i-T
mi-∅-∅-g-c-
en-i-T
mi-∅-xu-c-
-en-i-T
2p mi-∅-∅-m-
-ec-i-T
mi-∅-∅-x-ec-
i-T
mi-∅-∅-gu-c-
en-iT
mi-∅-∅-m-c-en-
i-T
mi-∅-∅-x-c-
-en-i-T
3p mi-∅-m-c-
es
mi-∅-g-c-es mi-∅-∅-x-c-
es
mi-∅-gu-c-n-es
mi-∅-m-c-n-es
mi-∅-g-c-n-es mi-∅-x-c-n-
es
181
Zveli qarTuli
[man me O1ind wignni]
O S
1 2 3 1p 2p 3p
+O3
dp
1 mo-∅-∅-g-c-
en
mo-∅-x-u-c-
en
mo-∅-∅-g-
c-en
mo-∅-x-uc-
en
2 mo-∅-∅-m-c-
en
mo-∅-∅-x-c-
en
mo-∅-∅-gu-c-en
mo-Ø-Ø-m-c-en
mo-∅-∅-x-c-
en
3 mo-∅-m-c-na mo-∅-g-c-n-a mo-∅-x-c-n-a mo-∅-gu-c-n-a
mo-∅-m-c-n-a
mo-∅-g—c-
n-a
mo-∅-x-c-n-a
1p mo-∅-∅-g-
-c-en-i-T
mo-∅-x-u-c-
en-i-T
mo-∅-∅-g-
c-
-en-i-T
mo-∅-x-u-c-
-en-i-T
2p mo-∅-∅-m-c-
en-i-T
mo-∅-∅-x-c-
en-i-T
mo-∅-∅-gu-c-en-
i-T
mo-∅-∅-m-c-en-
iT
mo-∅-∅-x-c-
-en-i-T
3p mo-∅-m-c-n-
es
mo-∅-g-c-n-
es
mo-∅-x-c-n-
es
mo-∅-gu-c-n-es
mo-∅--m-c-n-es
mo-∅-g-c-n-
es
mo-∅-x-c-n-
es
axali qarTuli
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
ind
O3
indp
1 mi-∅-∅--g-ec-
i
mi-∅-∅-v-ec-
i
mi-∅-∅-g-
ec-
-i-T
mi-∅-∅-v-ec-
i
2 mi-∅-∅-m-
ec-i
mi-∅-∅-∅-ec-
i
mi-∅-∅-gv-
ec-i
mi-∅-∅-∅-
ec-i
3 mi-∅-m-ca mi-∅-g-c-a mi-∅-s-c-a mi-∅-gv-c-a mi-∅-g-c-a-
T
mi-∅-s-c-a
1p mi-∅-∅-g-ec-
i-T
mi-∅-∅-v-ec-
i-T
mi-∅-∅-g-
-ec-i-T-Ø mi-∅-∅-v-
-ec-i-T
2p mi-∅-∅-m-
-ec-i-T
mi-∅-∅-∅-ec-
i-T
mi-∅-∅-gv-
-ec-i-T
mi-∅-∅-∅-
-ec-i-T
3p mi-∅-m-c-es mi-∅-g-c-es mi-∅-s-c-es mi-∅-gv-c-es mi-∅-g-c-es-
∅mi-∅-s-c-es
SeniSvna: ax. qarTulSi, Tu iqneba pirucvleli Od, suraTi igive darCeba,
Seicvleba mxolod zmniswini am konkretul SemTxvevaSi mimca (man me mas), xolo
momca (man me is).
182
Zveli qarTuli
[man me (O1ind) igi]
O
S 1 2 3 1p 2p 3p
+O3
d
1 Se-∅-∅-g-
wir-e
Se-v-s-∅-
wir-e
Se-∅-∅-g-
wir-e
Se-v-s-∅-
wir-e
2 Se-∅-∅-
g-
-wir-e
Se-∅-∅-s-
wir-e
Se-∅-∅-gu-wir-
e
Se-∅-∅-m-wir-e
Se-∅-Ø-s-
wir-e
3 Se-∅-m-
-wir-a
Se-∅-g-wir-a Se-∅-s-wir-
a
Se-∅-gu-wir-a
Se-∅-m-wir-a
Se-∅-g-wir-
a
Se-∅-s-wir-a
1p Se-∅-∅-g-
wir-e-T
Se-v-s-∅-
wir-e-T
Se-∅-∅-g-
wir-e-T
Se-v-s-∅-
-wir-e-T
2p Se-∅-∅-
m-
-wir-e-T
Se-∅-∅-s-
wir-e-T
Se-∅-∅-gu-wir-
e-T
Se-∅-∅-m-wir-e-
T
Se-∅-∅-s-
-wir-e-T
3p Se-∅-m-
-wir-es
Se-∅-g-wir-
es
Se-∅-s-wir-
es
Se-∅-gu-wir-es
Se-∅-m-wir-es
Se-∅-g-wir-
es
Se-∅-s-wir-
es
Zveli qarTuli
[man me (O1ind) igini]
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
dp
1 Se-∅-∅-g-
-wir-en
Se-v-s-∅-
-wir-en
Se-∅-∅-g-wir-
en
Se-v-s-∅-
wir-en
2 Se-∅-∅-
m-
-wir-en
Se-∅-∅-s-
-wir-en
Se-∅-∅-gu-wir-en
Se-∅-∅-m-wir-en
Se-∅-∅-s-
wir-en
3 Se-∅-m-
-wir-n-a
Se-∅-g-
-wir-n-a
Se-∅-s-
-wir-n-a
Se-∅-gu-wir-n-a
Se-∅-m-wir-n-a
Se-∅-g-wir-n-a Se-∅-s-wir-
n-a
1p Se-∅-∅-g-
-wir-en-i-
T
Se-v-s-∅-
-wir-en-i-
T
Se-∅-∅-g-wir-
en-i-T
Se-v-s-∅-
wir-en-i-T
2p Se-∅-∅-
m-
-wir-en-
i-T
Se-∅-∅-s-
-wir-en-i-
T
Se-∅-∅-gu-wir-en-
i-T
Se-∅-∅-m-wir-en-i-
T
Se-∅-∅-s-
wir-en-i-T
3p Se-∅-m-
-wir-n-
es
Se-∅-g-
-wir-n-es
Se-∅-s-
-wir-n-es
Se-∅-gu-wir-n-es
Se-∅-m-wir-n-es
Se-∅-g-wir-n-
es
Se-∅-s-wir-
n-es
183
Zveli qarTuli
[man me (O1ind) mas/maT]
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
ind
O3
indp
1 Se-∅-∅-g-
wir-e
Se-v-s-∅-
wir-e
Se-∅-∅-g-
-wir-en
Se-v-s-∅-
-wir-en
2 Se-∅-∅-
m-
-wir-e
Se-∅-∅-s-
wir-e
Se-∅-∅-gu-wir-en
Se-∅-∅-m-wir-en
Se-∅-∅-s-
-wir-en
3 Se-∅-m-
-wir-a
Se-∅-g-wir-a Se-∅-s-wir-
a
Se-∅-gu-wir-n-a
Se-∅-m-wir-n-a
Se-∅-g-
-wir-n-a
Se-∅-s-
-wir-n-a
1p Se-∅-∅-g-
wir-e-T
Se-v-s-∅-
wir-e--T
Se-∅-∅-g-
-wir-en-i-
T
Se-v-s-∅-
-wir-en-i-
T
2p Se-∅-∅-
m-
-wir-e-T
Se-∅-∅-s-
wir-
-e-T
Se-∅-∅-gu-wir-en-
i-T
Se-∅-∅-m-wir-en-i-
T
Se-∅-∅-s-
-wir-en-i-
T
3p Se-∅-m-
-wir-es
Se-∅-g-wir-
es
Se-∅-s-wir-
es
Se-∅-gu-wir-n-es
Se-∅-m-wir-n-es
Se-∅-g-
-wir-n-es
Se-∅-s-
-wir-n-es
axali qarTuli
[man me (O1ind) is], [man me (O1
d) mas]
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
d
O3
ind
1 Se-∅-∅-g-wir-e Se-v-∅-∅-
wir-e
Se-∅-∅-g-
wir-e-T
Se-v-∅-∅-
wir-e
2 Se-∅-∅-m-
wir-e
Se-∅-∅-s-
wir-e
Se-∅-∅-gv-
wir-e
Se-∅-∅-s-
wir-e
3 Se-∅-m-
wir-a
Se-∅-g-wir-a Se-∅-s-wir-a Se-∅-gv-wir-
a
Se-∅-g-wir-
a-T
Se-∅-s-
wir-a
1p Se-∅-∅-g-wir-
e-T
Se-v-∅-∅-
wir-e-T
Se-∅-∅-g-
wir-e-T-∅ Se-v-Ø-∅-
wir-e-T
2p Se-∅-∅-m-
wir-e-T
Se-∅-∅-s-
wir-e-T
Se--∅-∅-gv-
wir-e-T
Se-∅-∅-s-
wir-e-T
3p Se-∅-m-
wir-es
Se-∅-g-wir-es Se-∅-s-wir-
es
Se-∅-gv-wir-
es
Se-∅-g-wir-
es-∅ Se-∅-s-
wir-es
184
axali qarTuli
[man me (O1ind) isini], [man me (O1
d) maT]
O
S 1 2 3 1p 2p 3p
+O3
dp
O3
indp
1 Se-∅-∅-g-
wir-e
Se-v-∅-∅-
-wir-e
Se-∅-∅-g-
wir-e-T
Se-v-∅-∅-
-wir-e
2 Se-∅-∅-m-wir-
e
Se-∅-∅-s-
-wir-e
Se-∅-∅-gv-
wir-e
Se-∅-∅-s-
-wir-e
3 Se-∅-m-wir-a Se-∅-g-wir-a Se-∅-s-
wir-a
Se-∅-gv-wir-
a
Se-∅-g-wir-
a-T
Se-∅-s-
wir-a
1p Se-∅-∅-g-
wir-
-e-T
Se-v-∅-∅-
-wir-e-T
Se-∅-∅-g-
wir-
-e-T-∅
Se-v-∅-∅-
-wir-e-T
2p Se-∅-∅-m-wir-
e-T
Se-∅-∅-s-
-wir-e-T
Se-∅-∅-gv-
wir-
-e-T
Se-∅-∅-s-
-wir-e-T
3p Se-∅-m-wir-es Se-∅-g-wir-
es
Se-∅-s-
-wir-es
Se-∅-gv-wir-
es
Se-∅-g-wir-
-es-Ø Se-∅-s-
wir-es
Zveli qarTuli
[man me (O1ind) igi]
O
S 1 2 3 1p 2p 3p
+O3
d
1 Se-∅-∅-g-
abral-e
Se-∅-x-u-
-abral-e
Se-∅-∅-
g-abral-
e
Se-∅-x-u-
-abral-e
2 Se-∅-∅-m-
abral-e
Se-∅-∅-x-
-abral-e
Se-∅-∅-gu-
abral-e
Se-∅-∅-m-abral-e
Se-∅-∅-x-
-abral-e
3 Se-∅-m-
abral-a
Se-∅-g-
abral-a
Se-∅-x-
-abral-a
Se-∅-gu-abral-a
Se-∅-m-abral-a
Se-∅-g-
abral-a
Se-∅-x-
-abral-a
1p Se-∅-∅-g-
abral-e-T
Se-∅-x-
-abral-e-T
Se-∅-∅-
g-abral-
e-T
Se-∅-x-u-
-abral-e-
T
2p Se-∅-∅-m-
abral-e-T
Se-∅-∅-x-
-abral-e-T
Se-∅-∅-gu-
abral-e-T
Se-∅-∅-m-abral-
e-T
Se-∅-∅-x-
-abral-e-
T
3p Se-∅-m-
abral-es
Se-∅-g-
abral-es
Se-∅-x-
-abral-es
Se-∅-∅-gu-
abral-es
Se-∅-∅-m-abral-
es
Se-∅-g-
abral-
es
Se-∅-x-
-abral-es
185
Zveli qarTuli
[man me (O1ind) igini]
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
dp
1 Se-∅-∅-g-
-abral-en
Se-∅-x-u-ab-
-ral-en
Se-∅-∅-g-
-abral-
en
Se-∅-x-u-
abral-en
2 Se-∅-∅-m-
-abral-en
Se-∅-∅-x-
-abral-en
Se-∅-∅-gu-abral-
en
Se-∅-∅-m-abral-en
Se-∅-∅-x-
abral-en
3 Se-∅-m-
-abral-n-a
Se-∅-g-
-abral-n-a
Se-∅-x-
-abral-n-a
Se-∅-gu-abral-n-a
Se-∅-m-abral-n-a
Se-∅-g-
-abral-n-
a
Se-∅-x-
abral-n-a
1p Se-∅-∅-g-
-abral-en-
i-T
Se-∅-x-u-
-abral-en-i-
T
Se-∅-∅-g-
-abral-
-en-i-T
Se-∅-x-u-
abral-en-
i-T
2p Se-∅-∅-m-
-abral-en-i-
T
Se-∅-∅-x-
-abral-en-i-
T
Se-∅-∅-gu-abral-
en-i-T
Se-∅-∅-m-abral-en-
i-T
Se-∅-∅-x-
abral-en-
i-T
3p Se-∅-m-
-abral-n-es
Se-∅-g-
-abral-n-es
Se-∅-x-
-abral-n-es
Se-∅-gu-abral-n-
es
Se-∅-m-abral-n-es
Se-∅-g-
-abral-
es
Se-∅-x-
abral-n-
es
Zveli qarTuli
[man me (O1d) mas/maT]
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
ind
O3
indp
1 Se-∅-∅-g-
-abral-e
Se-∅-x-u-
-abral-e
Se-∅-∅-g-
abral-en
Se-∅-x-u-
abral-en
2 Se-∅-∅-m-
-abral-e
Se-∅-∅-
x-
-abral-e
Se-∅-∅-gu-abral-
en
Se-∅-∅-m-abral-en
Se-∅-∅-x-
abral-en
3 Se-∅-m-
-abral-a
Se-∅-g-
-abral-a
Se-∅-x-
-abral-a
Se-∅-gu-abral-n-a
Se-∅-m-abral-n-a
Se-∅-g-
abral-n-a
Se-∅-x-
abral-n-a
1p Se-∅-∅-g-
-abral-e-
T
Se-∅-x-u-
-abral-
e-T
Se-∅-∅-g-
abral-en-
i-T
Se-∅-x-u-
abral-en-i-
T
2p Se-∅-∅-m-
-abral-e-
T
Se-∅-∅-
x-
-abral-
e-T
Se-∅-∅-m-abral-en-
i-T
Se-∅-∅-gu-abral-
en-i-T
Se-∅-∅-x-
-abral-en-
i-T
3p Se-∅-m-
-abral-es
Se-∅-g-
-abral-es
Se-∅-x-
-abral-
es
Se-∅-m-abral-n-es
Se-∅-gu-abral-n-
es
Se-∅-g-
abral-n-
es
Se-∅-x-
abral-n-es
186
axali qarTuli
[man me (O1ind) is], [man me (O1
d) mas]
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
d
O3
ind
1 Se-∅-∅-g-
abral-e
Se-v-∅-∅-
abral-e
Se-∅-∅-g-
abral-
-e-T
Se-v-∅-Ø-
abral-e
2 Se-∅-∅-m-
abral-e
Se-∅-∅-∅-
abral-e
Se-∅-∅-gv-
abral-e
Se-∅-∅-∅-
abral-e
3 Se-∅-m-
abral-a
Se-∅-g-
abral-a
Se-∅-Ø -
-abral-a
Se-∅-gv-
abral-a
Se-∅-g-
abral-a-
-T
Se-∅-∅-
abral-a
1p Se-∅-∅-g-
abral-e-T
Se-v-∅-∅-
abral-e-T
Se-∅-∅-g-
abral-
-e-T-∅
Se-v-∅-∅-
abral-e-T
2p Se-∅-∅-m-
abral-e-T
Se-∅-∅-∅-
abral-e-T
Se-∅-∅-gv-
abral-e-T
Se-∅-∅-∅-
abral-e-T
3p Se-∅-m-
abral-es
Se-∅-g-
abral-es
Se-∅-∅-
abral-es
Se-∅-gv-
abral-es
Se-∅-g-
abral-es-Ø Se-∅-Ø-
abral-es
axali qarTuli
[man me (O1ind) isini] [man me (O1
d) maT]
O S
1 2 3 1p 2p 3p +O3
dp
O3
indp
1 Se-∅-∅-g-
-abral-e
Se-v-∅-∅-
abral-e
Se-∅-∅-g-
abrale-T
Se-v-∅-∅-
-abral-e
2 Se-∅-∅-m-
-abral-e
Se-∅-∅-∅-
abral-e
Se-∅-∅-gv-
abrale
Se-∅-∅-∅-
-abrale
3 Se-∅-m-
-abral-a
Se-∅-g-
-abral-a
Se-∅-∅-
abral-a
Se-∅-gv-abral-a
Se-∅-g-
abral-a-T
Se-∅-∅-
-abral-a
1p Se-∅-∅-g-
-abral-e-
T
Se-v-∅-∅-
abral-e-T
Se-∅-∅-g-
abral-e-T-
∅
Se-v-∅-∅-
-abral-e-
T
2p Se-∅-∅-m-
-abral-e-
T
Se-∅-∅-∅-
abral-e-T
Se-∅-∅-gv-
abral-e-T
Se-∅-∅-Ø-
-abral-e-
T
3p Se-∅-m-
-abral-es
Se-∅-g-
-abral-es
Se-∅-∅-
abral-es
Se-∅-gv-abral-es Se-∅-g-
abral-es-
Ø
Se-∅-Ø-
-abral-es
187
Cven warmovadgineT iseTi sampiriani zmnebis pirTa kombinaciebi, sadac
SeiZleba iyos rogorc pircvalebadi pirdapiri obieqti da pirucvleli
iribi, aseve pircvalebadi iribi da pirucvleli pirdapiri.
pirucvleli piri gulisxmobs imas, rom igi warmodgenilia mxolod III
pirSi rogorc mxolobiT, aseve mravlobiT ricxvSi. aRniSnul zmnebSi
pirucvleli erT SemTxvevaSi iribi obieqtia, igi III pirSi dgas, xolo
meore SemTxvevaSi, pirdapiri obieqtia, isic aseve III pirSi dgas.
rogorc vxedavT, pircvalebadi obieqti pirdapiria is Tu iribi da
warmodgenilia I pirSi, gamoixateba m- prefiqsiT, Tu II pirSia, maSin g-
prefiqsiT, Tu III pirSia, logikuria, Sesabamisad misi niSanic iyos
warmodgenili zmnaSi. Cveni azriT, dasaxelebul zmnebSi Tu
pircvalebadia pirdapiri obieqti, misi niSania I pirSi m-, II pirSi g-,
xolo III pirSi _ h-~s-~∅-. rodesac pircvalebadia iribi obieqti,
aRniSnuli prefiqsebi iribi obieqtisaTvis iqneba gankuTvnili. rac
Seexeba pirucvlel pirdapirsa Tu irib obieqtebs, isini am SemTxvevaSi
yovelTvis nulovani alomorfebiT iqnebian warmodgenili. maSasadame,
sampirian aqtivebSi materialurad gamoixateba mxolod pircvalebadi
obieqtis niSnebi.
pirTa kombinaciebis TvalsazrisiT viTareba zustad iseTivea rogorc
orpiriani zmnebis pirTa kombinaciebis dros. rogorc ukve aRvniSneT,
sampirian zmnebSi erT-erTi obieqti yovelTvis pirucvlelia da dgas III
pirSi, igi SeiZleba Seicvalos mxolod ricxvSi. Zvel qarTulSi
saxelobiTSi mdgari pirucvleli pirdapiri obieqti mravlobiT ricxvSi,
rogorc viciT, yovelTvis iTanxmebda zmnas ricxvSi da gadmocemuli iyo
-en~-n sufiqsiT. magaliTad:
Zv. qarT.: mo-gu-c-en, mo-gu-c-n-a, mo-gu-c-en-i-T, mo-gu-c-n-es,
mo-g-c-en, mo-g-c-n-a, mo-g-c-en-i-T, mo-g-c-n-es,
mo-x-u-c-en, mo-x-c-en, mo-x-c-n-a, mo-x-u-c-en-i-T.
mo-x-c-en-i-T, mo-x-c-n-es.
Zv. qarT.: mi-gu-c-en, mi-gu-c-n-a, mi-gu-c-en-i-T, mi-gu-c-n-es,
mi-g-c-en, mi-g-c-n-a, mi-g-c-en-i-T, mi-g-c-n-es,
mi-x-u-c-en, mi-x-c-en, mi-x-c-n-a, mi-x-u-c-en-i-T.
mi-x-c-en-i-T, mi-x-c-n-es.
188
ax. qarT.: mo-gv-ec-i, mo-gv-c-a, mo-gv-ec-i-T, mo-gv-c-es,
mo-g-ec-i-T, mo-g-c-a-T, mo-g-ec-i-T, mo-g-c-es,
mo-v-ec-i, mo-ec-a-T, mo-s-c-a, mo-vec-i-T,
mo-ec-i-T, mo-s-c-es
mi-gv-ec-i, mi-gv-c-a, mi-gv-ec-iT, mi-gv-c-es,
mi-g-ec-i-T, mi-g-c-a-T, mi-g-ec-i-T, mi-g-c-es,
mi-v-ec-i, mi-ec-i, mi-s-c-a, mi-v-ec-i-T,
mi-ec-i-T, mi-s-c-es.
qvemoT warmovadgenT iseT sampirian aqtivebs, sadac SeiZleba iyos
rogorc pircvalebadi pirdapiri da pirucvleli iribi, aseve
pircvalebadi iribi da pirucvleli pirdapiri obieqtebi.
da-m-a-msgavs-a man me mas Se-m-axved-r-a man-me mas
man me is. man me is
da-m-a-viwy-a man me mas da-m-akr-a man-me mas
man me is. man me is
Se-m-avedr-a man me mas m-a-msaxur-a man-me mas
man me is. man me is
Se-m-abral-a man me mas Se-m-wira man-me mas
man me is. man me is
mo-m-a-cil-a man me mas mo-m-a-Sor-a man-me mas
man me is. man me is
da-m-a-kisra men me mas wa-m-a-Cxuba man me mas
man me is man me is
da-m-a-megobra men me mas da-m-a-kl-a man me mas
man me is man me is
wa-m-glij-a men me mas da-m-a-morCila man me mas
man me is da-m-i-morCila man me is
da-m-a-axlova man me mas mi-m-a-mat-a man me mas
da-m-i-axlova man me is man me is
da-m-a-Zmobil-a man me mas da-m-a-amxanag-a man me mas
man me is man me is.
189
amgvar zmnebSi dapirispireba zogjer gamoixateba zmniswinebis
saSualebiT:
mi-m-abar-a man me mas mi-m-amagra man me mas
mo-m-abar-a man me is mo-m-amagra man me is
mi-m-ca man me mas mi-m-agdo man me mas
mo-m-ca man me is mo-m-agdo man me is
mi-m-amsgavsa man me mas mi-m-gvara man me mas
mo-m-amsgavsa man me is mo-m-gvara man me is
mi-m-aWylit-a man me mas mi-m-aCeCa man me mas
mo-m-aWylit-a man me is mo-m-aCeCa man me is
mi-m-axmara man me mas mi-m-awera man me mas
mo-m-axmara man me is mo-m-awera man me is
mi-m-akuTvna man me mas mi-m-adevna man me mas
mo-m-akuTvna man me is mo-m-adevna man me is
axal qarTulSi aRniSnuli zmnebis pirTa kombinaciebi gamoxatulebis
planSi ar gansxvavdeba erTmaneTisagan, magram, rogorc gramatikuli
formebi, isini gansxvavebulia. rogorc viciT, konversiul pasivebSi isini
gansxvavdebian rogorc Sinaarsis, aseve formis mixedviT. kerZod,
sampiriani aqtivebi, sadac pircvalebadia pirdapiri obieqti, konversiul
pasivSi gvaZlevs subieqturi wyobis zmnebs:
Se-m-wira (man me mas)→Se-v-ewire (me mas)
Se-g-wira (man Sen mas)→Se-e-wire (Sen mas)
rodesac pircvalebadia iribi obieqti, konversiuli formebi obieqturi
wyobisaa:
Se-m-wira (man me is)→Se-m-ewir-a (is me)
Se-g-wira (man Sen is)→Se-g-ewir-a (is Sen)
es gansxvaveba SeimCneva I da II pirSi, xolo III pirSi viRebT identur
formebs gamoxatulebis planSi, romelsac aqvs gansxvavebuli
gramatikuli funqcia.
190
Se-s-wira (man is mas)→Se-ewira (is mas)
Se-s-wir-a (man mas is)→Se-ewir-a (is mas)
amrigad, vfiqrobT, kombinaciebis Sedegad gamoxatulebis planSi
miRebuli erTgvari formebidan (es iqneba orpiriani Tu sampiriani zmnebi)
erT-erTis amorCeva da danarCenis ugulebelyofa gramatikulad ar aris
gamarTlebuli. es aris mxolod bgerobrivi damTxveva, rac TvalnaTliv
davinaxeT yvela SemTxvevaSi.
pirTa kombinaciebi da maTi materialurad gamoxatva unda ganixilebodes
morfonologiis doneze. Cven mier Catarebuli analizis Sedegad naTeli
gaxda is, rom iq, sadac morfologiurad aucilebelia piris niSnis
gamoxatva, enaSi arsebuli fonologiuri wesebis gamo ikargeba es niSani
da nulovani alomorfebiT warmogvidgeba. swored amis Sedegia erTgvari
formebis arseboba gamoxatulebis planSi, romelic gramatikul doneze
sxvadasxva kombinaciebis Sedegad aris miRebuli da maT, rogorc enobriv
niSnebs, sistemaSi gansxvavebuli Rirebuleba aqvT.
191
daskvnebi:
winamdebare naSromi exeba zmnis formaSi subieqturi da obieqturi
aqtantebis gamoxatvasTan dakavSirebul sakiTxebs da pirTa kombinaciebs.
qarTuli zmnis mravalpirianoba gulisxmobs zmnis formaSi subieqturi
da obieqturi aqtantebis aRniSvnas saTanado niSnebiT, romlebic mudmiv
cvalebadobaSia da es cvlilebebi dResac mimdinareobs.
naSromis mizani iyo Segveswavla zmnis formaSi calkeul aqtantTa
gamoxatvasTan dakavSirebuli procesebi dinamikaSi Zveli qarTulidan
dRemde, gagverkvia am cvlilebaTa mizezebi da gagveanalizebina pirTa
kombinaciebi, romelTa zusti interpretaciisaTvis aucilebeli Seiqna
rangTa Teoriis gaTvaliswineba, pirianobisa da valentobis gansazRvra,
yvela im SemTxvevis nulovani alomorfebiT gamoxatva, rodesac
morfologiurad aris niSani mosalodneli zmnaSi, magram dakargulia
sxvadasxva mizezTa gamo. Catarebuli analizis Sedegad gairkva Semdegi:
1. Zvel qarTulSi mZlavri iyo meore subieqturi piris niSani, romelic
yovelTvis gamoixateboda x- prefiqsiT da SedarebiT susti iyo pirveli
subieqturi piris niSani v- prefiqsi, romelic, rogorc viciT, garkveul
SemTxvevebSi ar ixmareboda (o da u xmovnebis win, val/ved zmnebTan).
droTa ganmavlobaSi suraTi Seicvala. dRes pirveli subieqturi piri
maqsimalurad gamoixateba (zogjer ormagad), xolo meore subieqturi
piris x- prefiqsi ori (xar, xval/xved/xvid) zmnis garda, nulovani
alomorfiT aris warmodgenili.
x- prefiqsis Sesusteba, vfiqrobT, ganapiroba amJamad mesame subieqturi
piris niSnebad miCneuli morfemebis funqciis cvlam. Cven viziarebT
mosazrebas, romlis mixedviTac (arn. Ciqobava, v. Tofuria, l.baramiZe)
mesame subieqturi piris niSnebi rogorc mxolobiTsa, aseve mravlobiTSi
gamoxatavdnen raRac sxva gramatikul kategoriebs. piris kategoria
aRniSnul formaSi, Cveni azriT, prefiqsuli nulovani alomorfiT iyo
gamoxatuli, romliTac upirispirdeboda I da II pirs. amis Tqmis uflebas
192
gvaZlevs Semdegi faqtorebi: a) subieqturi da obieqturi piris niSnebi
yvela prefiqsebia, garda mesame subieqturi pirisa, rogorc mxolobiTSi,
aseve mravlobiTSi; b) arcerTi piris niSani garda mesame subieqturi
piris niSnebisa ar aris erTze meti (ar igulisxmeba fonetikuri
variantebi); g) mesame subieqturi piris niSnebi pirisa da ricxvis
kategoriis garda, dResac gamoxatavs sxva gramatikul kategoriebs.
miuxedavad imisa, rom maT SeiZines pirisa da ricxvis kategoriis
aRniSvnis funqcia, es sxva gramatikuli kategoriebi iseTi simZlavriT
aris gamoxatuli dResac, rom erTmaneTisagan maTi saSualebiT mkveTrad
gamijnulia sxvadasxva gvarisa da ama Tu im mwkrivis formebi. es
kategoriebi Sesabamisad nulovani alomorfebiT gamoixateboda I da II
pirSi. rodesac am gramatikulma kategoriebma dakarga funqcia enaSi,
mxolobiTi ricxvis formebSi arsebulma niSnebma ikisra mesame
subieqturi piris gamoxatva. rac Seexeba mesame subieqturi piris
mravlobiTobas, Cveni azriT, misi niSani unda yofiliyo -en~-n sufiqsi,
rogorc es gvqonda saxelobiTSi mdgari pirdapiri obieqtis SemTxvevaSi
Zvel qarTulSi (I, II, III pirebSi). vfiqrobT am morfemis uSualo funqcia
mravlobiTobis aRniSvna iyo da savsebiT bunebrivia, es funqcia mas
Seesrulebina mesame subieqturi piris mravlobiT ricxvSic, piri ki isev
Ø alomorfiT yofiliyo gamoxatuli. mravlobiTi ricxvis formebSi
arsebulma sxva niSnebma, romlebic im sxva kategoriebis ricxvs
gamoxatavda mxolod, pirisa da ricxvis funqcia erTdroulad SeiTavsa.
igive bedi gaiziara –en sufiqsmac. amiT iyo gamowveuli piris niSanTa
simravle. am procesis Semdeg daiwyo meore subieqturi piris niSnis
dasusteba, sabolood igi zedmeti aRmoCnda, radgan pirvel da mesame
pirs gamokveTilad hqonda niSnebi da meore subieqturi piris uniSnoba
markirebis tolfasi iyo: meore subieqturma piris niSanma jer saxe
icvala, Semdeg TandaTan daikarga xmovnebis, sonorebisa da Cqamieri
napralovnebis win da bolos sruliad gaqra. Sesabamisad gaZlierda
pirveli subieqturi piris aRniSvna zmnis formaSi.
amrigad, subieqturi piris NniSnebic yvela prefiqsuli morfemebi iyo,
xolo ricxvis aRmniSvneli _ sufiqsuri
193
2. obieqturi aqtantebi rogorc pirdapiri, aseve iribi saTanado niSnebiT
aris warmodgenili rogorc Zvel, aseve axal qarTulSi.
pirveli obieqturi piris niSani (pirdapirisa da iribis) aris prefiqsi m-
mxolobiT ricxvSi, gv-~gu- _ mravlobiTSi, romelic yovelgvar
kombinaciaSi aris warmodgenili da arasodes ikargeba. igive iTqmis
meore obieqturi piris niSanze, romelic, rogorc viciT, g- prefiqsiT
gamoixateba orive SemTxvevaSi. rac Seexeba mesame obieqturi piris niSans,
iribi obieqti Zvel qarTulSi warmodgenili iyo x- prefiqsiT, romelic
Semdeg hae-Ti Seicvala, droTa ganmavlobaSi xmovnebis, sonorebisa da
napralovnebis win daikarga, d T t Z c w j C W Tanxmovnebis win hae
sanad gadaiqca, xolo b f p g q k y Tanxmovnebis win hae kvlav
SenarCunebulia. pirdapir obieqts mesame pirSi saliteraturo normebis
mixedviT niSani ara aqvs. zogierTi mecnieris azriT (a. SaniZe, arn.
Ciqobava, v. Tofuria, iv. imnaiSvili, a. oniani), arc hqonda.
T. uTurgaiZis azriT, pirdapir obieqts mesame pirSi igive niSani hqonda,
rac irib obieqts. es dasturdeba Zvel qarTul samwerlobo ZeglebSi,
saSual qarTulSi, dialeqtebSi, zogierTi Tanamedrove mwerlis
nawarmoebebSi, iseTi sampiriani zmnebis formebSi, sadac pircvalebadia
O3d da pirucvlelia O3
ind, aseve ramdenime zmnis formaSi, sadac
saliteraturo enis normebis mixedviT piris niSani aucileblad
ixmareba: gastans, gaswia, gasca, dasZina, gamosca.
yovelive zemoTqmulis safuZvelze Tamamad SegviZlia vTqvaT, rom
pirdapir obieqts igive niSani hqonda, rac iribs, magram dRes igi
ZiriTadad nulovani alomorfiT aris warmodgenili. es ukanaskneli
savsebiT misaRebia enisaTvis, radgan xerxdeba formaTa gansxvaveba. igi
upirispirdeba I da II pirs, romlebic garkveuli niSnebiT aris
gamoxatuli. saqme gvaqvs imave procesTan, rac moxda meore subieqturi
piris niSanTan dakavSirebiT: I da III subieqturi piris niSanTa arsebobam
ganapiroba II subieqturi piris niSnis nulovan alomorfamde dayvana.
maSasadame, mesame pirdapiri obieqturi piris niSnebad unda CaiTvalos h-
~s-~Ø alomorfebi. piris niSnebis gamoxatva zmnis formaSi
194
kategoriaTSoriss sistemaSi urTierTmimarTebiT aris ganpirobebuli,
rasac aregulirebs morfologia.
3. mravlobiTi ricxvis formebi Zvelsa da axal qarTulSi ganviTarebis
garkveul gzas gadis. yvelasaTvis cnobilia, rom Zvel qarTulSi
saxelobiTSi mdgari pirdapiri (nariani) iTanxmebda zmnas ricxvSi da
aRiniSneboda –en~-n sufiqsiT, iqneboda I, II Tu III piri, xolo micemiTSi
mdgari saxelis mravlobiToba ar gamoixateboda. saSual qarTulSi
iwyeba sistemis rRveva: kerZod, eb-iani mravlobiTi Zlierdeba narian-Tan
SedarebiT da iwyeba micemiT brunvaSi dasmuli saxelis SeTanxmeba
ricxvSi jer meore pirSi da iSviaTad mesame pirSic (m. meliqiZe). am
formebSi saWiro gaxda mravlobiTis aRniSvna. enam pirdapir gadmoitana
pirveli da meore subieqturi piris mravlobiTobis aRmniSvneli -T
sufiqsi.
axal qarTulSi mas Semdeg, rac zmnis formaSi daikarga saxelobiTSi
dasmuli pirdapiri obieqtis mravlobiTobis aRniSvna -en sufiqsiT da
dasustda saxelobiTi brunvis sintaqsuri Zala da gaZlierda micemiTis,
enaSi mTlianad Seicvala zmnis ricxvis gamoxatvis sistema. win wamoiwia
Sinaarsobrivi mxare, prioritetuli gaxda sulieri saxeli,
gansakuTrebiT adamiani da zmnaSi im piris mravlobiToba gamoixata,
visac exeba zmniT gamoxatuli moqmedeba, ganurCevlad imisa, subieqtia Tu
obieqti, zmnis forma pasiuria Tu aqtiuri. es procesi sabolood
Camoyalibebuli ar Cans. erTi SexedviT suraTi ase warmogvidgeba: I da II
pirTa kombinaciebSi obieqturi pirebi (ganurCevlad brunvisa) ricxvSi
iTanxmeben zmnas, xolo III pirSi umTavresad ar xdeba SeTanxmeba, Tumca
Tanamedrove mwerlebis nawarmoebebSi gvxvdeba ricxvSi SeTanxmebis
magaliTebic da isic im SemTxvevaSi, rodesac mxolod erTi piris
mravlobiTobis aRniSvnaa saWiro, magram Tu orive piri (subieqti da
obieqti) mravlobiTSia, dRevandel qarTulSi erTi morfemis farglebSi
ar gvxvdeba mravlobiTobis gamomxatveli ori sxvadasxva morfema da
erT-erTi aris warmodgenili, upiratesoba im pirs eZleva, visac exeba
zmniT gamoxatuli moqmedeba ganurCevlad subieqtia Tu obieqti. aqve
195
unda aRiniSnos, rom ormagi sufiqsuri mravlobiTis gamoxatvis
SemTxvevebi dialeqtur formebSi gvxvdeba.
4. pirTa kombinaciebis Sedegad naTeli gaxda, rom gamoxatulebis planSi
erTgvari formebidan erT-erTis amorCeva da danarCenis ugulebelyofa
gamarTlebuli ar aris, erTgvari formebi mxolod emTxveva erTmaneTs,
gramatikulad isini sxvadasxva suraTs gviCvenebs (es exeba rogorc
orpirian, aseve sampirian zmnebs). pirTa kombinaciebis dros nulovani
alomorfebis gamoyenebiT naTlad gamoixata is procesebi, romelTa axsna
xerxdeba sxvadasxva faqtorebiT. ZiriTadad am cvlilebaTa mizezi
morfonologiaa. kerZod,:
S1O2 KOMBsubieqturi pirveli piris niSani v- ar aris warmodgenili da
arc arasdros yofila, radgan |vg| erTi morfemis farglebSi dauSvebeli
komoleqsia da v- prefiqsis dakargva simultanuri procesia. aseTi
procesia S2O1 kombinaciaSi, sadac x- meore subieqturi piris niSani
yovelTvis nulovani alomorfiT iqneba warmodgenili.
axal qarTulSi kombinaciaSi S1pO2
p Tavs iyris ori -T-T. rogorc viciT,
geminirebuli Tanxmovnebi ar aris damaxasiaTebeli erTi morfemis
farglebSi da, bunebrivia, morfemaTa sazRvarze daikarga erT-erTi,
romelic nuli alomorfiT iqneba warmodgenili.
aseTive viTarebaa Zvel qarTulSi kombinaciaSi S2O3 , sadac sxvadasxva
funqciis ori x-x- prefiqsi xvdeba erTmaneTs uSualo mezoblobaSi da
erT-erTi maTgani yovelTvis nulovani alomorfiT iqneba warmodgenili.
sainteresoa, sampiriani zmnis S2O3O3 kombinacia, sadac Tavs iyris Zvel
qarTulSi sami erTnairi x-x-x- prefiqsi, amaTgan ori daikargeba da erTi
darCeba, anu am kombinaciaSi gveqneba ori nulovani alomorfi.
S1O3 kombinacia Zvel qarTulSi warmodgenilia Semdegi saxiT: *v-x-
TanmimdevrobaSi v- prefiqsma metaTezisi ganicada; |x-|-s momdevnod [v]
gadadis wyvilbagismier [u] TanxmovanSi, romelic rig SemTxvevebSi
ikargeba. mimdevroba |vx| icvleba |xv-| Ti, rac gamowveuli iyo imiT, rom
|xv| erTi morfemis farglebSi ar gvxvdeba, xolo |xu| metad
196
gavrcelebuli mimdevrobaa Zvel qarTulSi rogorc zmnebSi, aseve
saxelebSi.
Catarebuli analizis safuZvelze garkveuli mosazreba Camoyalibda
mesame iribi obieqturi piris niSnis xmarebasTan dakavSirebiT. axal
qarTulSi, rogorc cnobilia, mesame iribi obieqturi piris niSani
mxolod xSulebis win ixmareba, sxva SemTxvevaSi igi nulovani
alomorfiTaa warmodgenili, rac imaze miuTiTebs, rom is SeiZleba iyos
garkveul SemTxvevaSi da SeiZleba _ ara. es ki gamoricxavs mis
aucileblobas, rac niSnavs, rom mas gramatikuli funqcia faqtiurad
aRar aqvs, radganac nulovani alomorfic kargad asrulebs im funqcias
_ daupirispirdes I da II piris formebs. amas emateba isic, rom
Sinaarsobrivi TvalsazrisiTac mniSvneloba ara aqvs vityviT hyavs Tu
yavs, swams Tu wams, hgonia Tu gonia. aqve unda aRvniSnoT, rom
metyvelebaSi am zmnebSi gamoxatuli s- da h- morfemebi TiTqmis ar ismis.
rogorc Cans, is zustad imave gzas miyveba, rac gaiara meore subieqturma
da mesame pirdapir obieqturma piris niSnebma, magram, vfiqrobT, am
process anelebs enaSi arsebuli saliteraturo normac, romelic am
SemTxvevaSi enis cvlilebas aferxebs.
197
gamoyenebuli literatura
1. arabuli a., qarTuli metyvelebis kultura, Tb., 2004.
2. baramiZe l., zmnis morfologiur kategoriaTa (piri, ricxvi,
gvari) istoriisaTvis qarTulSi, sadisertacio naSromi, Tb.,
2004.
3. Бенвенист Э., Общая лингвистика, М., 1974.
4. Биховская С., Объективный строй, verba sentiendi, язык и мышление, Т.
VI-VII, М.1936.
5. gamyreliZe T., rCeuli qarTvelologiuri Sromebi, zmnis
pirianoba da valentoba, Tbilisi, 2000.
6. gigineiSvili i., Tofuria v., qavTaraZe i., qarTuli
dialeqtologia, I, gamomcemloba Tsu, Tb., 1961.
7. gogolaSvili g., mesame subieqturi piris mravlobiTobis
narian mawarmoebelTa urTierTmimarTebis sakiTxisaTvis,
saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis moambe, 86, I, 1977.
8. gogolaSvili g., dro-kiloTa meore seriis formebi axal
qarTulSi, Tb., 1984.
9. gogolaSvili g., subieqturi mesame piris –o sufiqsis
Sesaxeb Tanamedrove qarTulSi, qarTuli sityvis kulturis
sakiTxebi, IV, Tb., 1981.
10. Дирр А.. Рутульский язык, Тиф., 1911.
11. enuqiZe l., zmnis valentobisa da pirianobis mimarTebis
sakiTxisaTvis qarTulSi, Tb., 1987.
12. Tanamedrove qarTuli saliteraturo enis normebi, I, Tb.
1970.
13. Tofuria v., svanuri ena, Sromebi, I, Tb., 1967
14. Tofuria v., n da s fenebisaTvis qarTvelur enebSi, saq. ssr.
mecn. akad. moambe, t. II, Tb., 1941.
198
15. Tofuria v., zmnis uZvelesi sufiqsaciisaTvis qarTulSi saq.
ssr. mecn. akad. moambe, t. III, Tb., 1942.
16. Tofuria v., qarTluri, arili, 1925.
17. Tofuria v., Sromebi, II, enis ganviTarebis Sinagan kanonTa
erTi nimuSi qarTulSi, Tb., 2002.
18. Tofuria v., Sromebi III, Tb., 1979.
19. imnaiSvili gr., qarTluri dialeqti, gamomcemloba
`mecniereba~, Tb., 1974.
20. imnaiSvili i., saxelTa bruneba da brunebaTa funqciebi Zvel
qarTulSi, Tb., 1957.
21. imnaiSvili iv., qarTuli enis istoriuli qrestomaTia. t. I,
naw. I, Tb., 1970.
22. imnaiSvili iv., imnaiSvili v., zmna Zvel qarTulSi (naw. I, II)
1996.
23. imnaiSvili iv., qarTuli enis istoriuli qrestomaTia, tomi
I, naw. II, Tb., 1973.
24. Карпович Б., К генезису Verba sentiendi (предворительное сообщение),
Лингвист.№4, 1937.
25. kiknaZe l., Zireuli da nasaxelari zmnebi qarTulSi, I, Tsu
Sromebi, XXVIII, Tb., 1946.
26. kiknaZe l., Zireuli da nasaxelari zmnebi qarTulSi, II, Tsu
Sromebi, Tb., 1947.
27. kiknaZe i., erTi enobrivi tendenciis Sesaxeb Tanamedrove
qarTulSi, saenaTmecniero Ziebani, Tb., 1983.
28. Кортава И., Инверсивные глаголы в картвельск. язык., Канд. дисерт., Тб.,
1982.
29. martirosovi ar., imnaiSvili gr., qarTuli enis kaxuri
dialeqti, gamomcemloba `mecniereba~, Tb., 1956.
199
30. meliqiSvili d., qarTuli zmnis uRlebis sistema, Tb., 2001.
31. meliqiZe m., obieqtis mravlobiTobis gamoxatvis principebi
saSual qarTulSi, (sadisert. naSr.), Tb., 1997.
32. nozaZe l., in-eniani vnebiTis urTierTobis sakiTxisaTvis
qarTulSi, ike, IX-X, Tb., 1958.
33. nikolaiSvili e., mesame subieqturi piris -es sufiqsis (n)en-
iT Secvlis istoriisaTvis: saq. ssr. mecn. akad. macne, enisa
da lit. seria, #3, 1978.
34. oniani a., qarTvelur enaTa istoriuli morfologiis
sakiTxebi, Tb., 1978.
35. rogava g., mravlobiTi ricxvis III subieqturi piris –an
sufiqsisaTvis qarTulSi, ike, XVI, Tb.1968.
36. sarjvelaZe z., qarTuli saliteraturo enis istoriis
Sesavali, Tb., 1984.
37. sarjvelaZe z., xanmeti da haemet teqstebSi dadasturebul
zmnis pirian formaTa saZieblebi, Tb., 1971.
38. uTurgaiZe T., gramatikuli kategoriebisa da maTi
urTierTmimarTebisaTvis qarTul zmnaSi. Tb., 2002.
39. uTurgaiZe T., TuSuri kilo, gamomcemloba `Tsu~, Tb., 1960.
40. uTurgaiZe T., qarTuli enis fonematuri struqtura, Tb.,
1976.
41. foCxua b., mravlobiTis nariani mawarmoeblebi Zv. qarTulSi,
qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi, II, 1961.
42. qavTaraZe iv., qarTuli enis moxeuri dialeqti, gamomcemloba
mecniereba~, Tb., 1985.
43. qarosaniZe l., dionisios Trakielis `gramatikis xelovneba~
da Zveli qarTuli gramatikuli azrovneba, Tb., 1998.
200
44. SaniZe a., qarTuli enis gramatikis safuZvlebi, I, morfolo-
gia, gamomcemloba `Tsu~, Tb., 1973.
45. SaniZe a., Txzulebani, II, Tb. gamomcemloba `mecniereba~, 1981.
46. SaniZe a., gramatikuli subieqti zogierT gardauval
zmnasTan qarTulSi, Zv. qarT. enis kaTedris Sr., t. VII, 1961.
47. SaniZe a., Zveli qarTuli enis gramatika, Tb., 1976.
48. SaniZe a., naSTebi mesame pirebis obieqturi prefiqsebis
xmarebisa xmovnebis win qarTul zmnebSi, qarTuli enis
struqturisa da istoriis sakiTxebi, I, 1957.
49. SaniZe a., haemetoba adiSis saxarebaSi, tf. univ. moambe, II,
tfilisi, 1922-1923.
50. SaniZe a., haemeti teqstebi da maTi mniSvneloba qarTuli
enis istoriisaTvis, tf. universitetis moambe, III, tfilisi,
1923.
51. SaniZe a., Txzulebani, I, gamomcemloba `mecniereba~, Tb., 1984.
52. Ciqobava arn., qarTuli enis zogadi daxasiaTeba, qegli, t. I,
Tb., 1950.
53. Ciqobava arn., martivi winadadebis problema qarTulSi, Tb.,
gamomc. `mecniereba~, 1968.
54. Ciqobava arn., saxelis fuZis uZvelesi agebuleba qarTvelur
enebSi, Tbilisi, 1942.
55. Ciqobava arn., mesame piris subieqtis uZvelesi niSani qarTve-
lur enebSi, enimkis moambe, t. V-VI, Tb., 1940.
56. Ciqobava arn., gramatikuli klas_kategoria da zmnis uRvli-
lebis zogi sakiTxi Zvel qarTulSi, ike, t. V, Tb., 1953.
57. Ciqobava arn., eb-ian saxelobiTTan zmnis SeTanxmeba ricxvSi,
qarT. salit. enis normebis dadgenisaTvis, nakv. V, tf., 1933.
201
58. Ciqobava arn., mravlobiTobis aRniSvnis ZiriTadi principi-
saTvis qarTuli zmnis uRlebis sistemaSi: ike, I, 1946.
59. Ciqobava arn., pirovani uRlebis genezisisaTvis qarTulSi,
ike, III, 1976.
60. cocaniZe g., fSauri dialeqti, gamomcemloba `mecniereba~,
Tb., 1978.
61. ZoweniZe q., zemo imeruli kilokavi, gamomcemloba `Tsu~, Tb.,
1973.
62. WinWarauli al., xevsurulis Taviseburebani, gamomcemloba
`mecniereba~, Tb., 1960.
63. xanmeti teqstebi, saq. ssr. mecn. akad., k. kekeliZis saxelobis
xelnawerTa inst., nakv. I, 1984.
64. jorbenaZe b., qarTuli zmnis formobrivi da funqciuri
analizis principebi, Tb., 1980.
65. jorbenaZe b., qarTuli dialeqtologia, I, gamomcemloba
`mecniereba~, Tb., 1989.
202
Semoklebani
i. _ ioanes saxareba
l. _ lukas saxareba
m. _ maTes saxareba
mr. _ markozis saxareba
fs. _ fsalmunis Zv. qarTuli redaqciebi
m.cx. _ mamaTa cxovreba
moc. _ saqme mociqulTa
sin. _ sinuri mravalTavi
sak. w. _ sakiTxavi wigni Zv. qarTul enaSi, II.
ist. qr. _ qarTuli enis istoriuli qrestomaTia, i. imnaiSvili.
xanZT. _ cxorebaÁ grigol xanZTelisaÁ.
SuS. _ iakob xucesi, martÂlobaÁ SuSanikisi.
moqc. _ moqcevaÁ qarTlisaÁ.
sin. _ sinuri mravalTavi.
vefx. _ vefxistyaosani
visr. _ visramiani
qarT. cx. _ qarTlis cxovreba
qarT. sam. Zeg. _ qarTlis samarTlis Zeglebi
amirand. _ amiran-darejaniani
gr. xanZT. _ grigol xanZTeli
haem. t. _ haemeti teqstebi